Fęrsluflokkur: Menntun og skóli

Flöskuskeytiš vķšförla. Myndband sem tekiš var žegar skeytiš fannst...

 

20170116_130303

 

Flaska-21-B

 

20170116_130030-B

 

Į sunnudag lenti flöskuskeytiš Iceland-1 į eyjunni Tiree sem er skammt austan viš Skotland. Tiree tilheyrir hinum innri Sušureyjum, Inner Hbridges.

Fylgjast mįtti meš žvķ žegar flaskan barst upp aš fjörunni  į sunnudaginn og sķšar hęrra uppp ķ fjöruna į flóšinu um nóttina.

Žegar ljóst var ķ hvaš stefndi var reynt aš nį sambandi viš einhverja ķbśa eyjarinnar meš żmsu rįšum. Fljótt flżgur fiskisagan…

Kona er nefnd Rhoda Meek. Ęvar hafši nįš sambandi viš hana og sķšan undirritašur. Viš įttum nokkur oršaskipti į netinu og sagši hśn frį hvernig hśn hefši fundiš skeytiš. Sendi sķšan fjölda ljósmynda og videoklippna samtals tęplega 1 Gigabęti meš hjįlp Dropbox. Ég sį strax hve faglega myndirnar voru teknar viš erfiš skilyrši, en Rhoda var ašeins meš myndavél ķ sķmanum.  Komst ekki hjį žvķ aš hrósa henni dįlķtiš. Žį sagši hśn mér aš hśn hefši veriš kynnir ķ barnasjónvarpsžįttum ķ 5 įr hjį BBC, eša children“s TV presenter.

Rhoda er öflug kona meš mikla reynslu eins og lesa mį į Linkedin :-)

 

Rhoda


Skömmu sķšar sendi hśn mér krękju aš bloggpistli sem hśn hafši veriš aš gera mešan į spjallinu stóš, og jafnvel tengt saman nokkrar af videóklippunum ķ stuttmynd sem er į blogginu. Ég er žó ekki frį žvķ aš sumar klippanna séu enn betri. Aš hluta talaši hśn Gelķsku og aš hluta Ensku.



Hér er bloggpistill hennar “Wodieskodie”


Verkķs “Message In A Bottle” makes landfall in Tiree


 

Viš bķšum svo eftir aš Ęvar vķsindamašur geri žįtt um fundinn og birti fleiri myndir...


 

Verkfręšistofan Verkķs hannaši og smķšaši flöskuskeytin į eigin kostnaš, enda telja starfsmenn Verkķs aš Ęvar vķsindamašur vinni gott starf ķ žįgu barna og unglinga.
Vķsindin efla alla dįš!

 


Er "endurheimt votlendis" oft tilgangslķtil...?

 

 

 

Forsetaskurdur

 

Hve lengi losar mżri sem hefur veriš žurrkuš koltvķsżring eša CO2? Aš žvķ hlżtur aš koma, aš órotnušu jurtaleyfarnar ķ fyrrum mżrinni hafi aš mestu rotnaš og breyst ķ frjósama gróšurmold. Žaš tekur ekki mjög langan tķma. Eftir žaš er losunin ekki meiri en frį venjulegum śthaga og žörfin fyrir aš endurheimta votlendiš til aš minnka losun į CO2 žį engin.

Hver žessi tķmi er viršast fįir vita, ef žį nokkur.

Hugsum okkur skurš sem opnašur var fyrir 100 įrum.  Jaršvegurinn er fyrir löngu oršinn žurr og hefur breyst ķ frjósama gróšurmold. Rotnun jurtaleyfanna sem hófst skömu eftir aš skuršurinn var opnašur hefur aš mestu stöšvast. Losun koltvķsżrings frį žessu žurra landi er oršin óveruleg. Žetta skilja allir sem vilja.

Aš bleyta upp land sem breyst hefur śr mżrarjaršvegi ķ frjósaman jaršveg hefur žvķ ef til vill ekki nokkurn tilgang. Žaš hjįlpar aušvitaš ekkert aš stöšva losun sem af nįttśrulegum įstęšum er oršin lķtil sem engin.

Ef fjósama landiš žar sem įšur var mżri er notaš til aš rękta skóg, žį nęst įrangur viš aš binda CO2. Žaš er ekki sjįlfgefiš aš žaš skili nokkrum įrangri aš fylla ķ skurši sem grafnir voru fyrir nokkrum įratugum.

Flestir efnaferlar varšandi nišurbrot fylgja veldisfalli. Sama gildir um fjölmörg fyrirbęri ķ nįttśrunni. Losun CO2 śr framręstu mżrlendi fylgir vęntanlega einnig veldisferli. Losunin er mest ķ byrjun, en fellur sķšan nokkuš hratt. Eftir fįeina įratugi gęti hśn veriš oršin óveruleg. 

Helmingunartķmi er skilgreindur sem tķminn žar til losun į tķmaeiningu (t.d. į įri) er komin nišur ķ helming af žvķ sem hśn var ķ byrjun. Ef helmingunartķminn varšandi losun į CO2 śr framręstri mżri er 10 įr, žį er įrleg losun komin nišur ķ fjóršung eftir 20 įr, 12% eftir 30 įr og 6% eftir 40 įr.

Sem sagt, eftir fįeina įratugi er įrleg losun oršin óvera mišaš viš aš helmingunartķminn sé t.d. 10 įr.

Žaš er žvķ ekki nóg aš įętla augnabliksgildiš į losun CO2 śr framręstum mżrum. Viš žurfum aš žekkja žaš sem fall af tķma og žar meš helmingunartķmann (eša tķmastušulinn ef žaš hentar betur) viš dęmigeršar ķslenskar ašstęšur. Žį fyrst getum viš fariš aš ręša af viti um žaš hvort vit sé ķ aš bleyta upp framręst land.

 

Helmingunartķmi

 

 

Svo mį ekki gleyma žvķ, aš žó aš blautar mżrar losi ekki nema takamarkaš af CO2, žį losa žęr metan. Metan er um 25 sinnum virkara gróšurhśsagas en koltvķsżringur, svo žaš kann aš vera aš fara śr öskunni ķ eldinn aš bleyta upp land til aš endurheimta votlendi!

Nokkrar spurningar sem menn ęttu aš kunna svar viš:

  • Hve mikil er įrleg losun CO2 pr. hektara fyrst eftir skuršgröft mišaš viš dęmigerša mżri?
  • Hvaš ętli įrleg losun CO2 sé eftir 10 įr?  20 įr? 30 įr?
  • Eftir hve langan tķma frį žvķ skuršir voru grafnir er losun į CO2 oršin óveruleg mišaš viš žaš sem hśn var fljótlega eftir skuršgröft?
  • Hve mikiš minnkar losun CO2 eftir bleytingu?
  • Hve mikiš bindur skógur pr. ha. sem plantaš er ķ žurrkaš land?
  • Er vķst aš bleyting eša endurheimt votlendis sé įrangursrķkari en skógrękt į sama staš?   
  • Hver mikil eru įhrif śtstreymis metans frį blautum mżrum į hlżnun mišaš viš śtstreymi CO2 frį nokkurra įratuga gömlum žurrkušum mżrum?
  • Getur veriš, aš žegar landi sem žurrkaš hefur veriš upp fyrir nokkrum įratugum er breytt ķ mżri aftur, aš žį fari ķ gang losun metans sem er skęšari valdur hlżnunar en śtstreymi koltvķsżrings sem var oršiš lķtiš? (Sem sagt, fariš śr öskunni ķ eldinn).

 

Fįir eša enginn viršist kunna svar viš žessum spurningum, sem žó eru grundvallaratriši ķ umręšunni um loftslagsmįl.

 

Endurheimt-votlendis

 

 

Oft hefur mér komiš til hugar aš “endurheimt votlendis” meš žvķ aš fylla ķ skurši sé ekki endilega rétt ašferš til aš minnka losun koltvķsżrings.

Annar möguleiki til aš binda kolefni, og jafnvel betri, er aš rękta skóg į landinu, eša einfaldlega friša žaš og leyfa sjįlfsįšum trjįplöntum aš vaxa.

Į myndinni hér fyrir ofan mį sjį hvernig fyrrum votlendi hefur gerbreytt um svip į fįum įratugum. Žarna var landiš ręst meš mörgum skuršum, en hefur lengi veriš laust viš įgang hesta og kinda. Svona skógur er vęntanlega duglegur aš binda koltvķsżring og aušvitaš miklu fallegri en einhver dżjamżri. Žarna hefur engu veriš plantaš. Allt er sjįlfsįš. Landiš er ofarlega ķ uppsveitum og er alllangt sķšan žaš var žurrkaš meš skuršgreftri. Frę hefur mešal annars borist frį skóginum ķ fjallinu.

Til žess aš flżta fyrir aš skógur vaxi upp nįnast af sjįlfdįšum mętti planta fįeinum birkiplöntum hér og žar, jafnvel ašeins 100 stk. ķ hvern hektara, ž.e. um 10 metrar milli pantnanna. Eftir nokkur įr fara žessi tré aš bera frę og verša fręlindir. Sjįlfsįšar plöntur fara aš skjóta upp kollinum vķtt og breitt. Į fįeinum įratugum veršur birkiskógurinn žéttur og fallegur. Žetta kostar lķtiš sem ekkert, eša žrjį bakka af birkiplöntum ķ hvern hektara. Um 15.000 krónur kosta plönturnar samtals. Aušvitaš veršur einnig aš girša landiš fjįrheldri giršingu. Tķminn vinnur meš okkur.

Aš sjįlfsögšu mį planta žéttar, nota fleiri tegundir en birki og jafnvel stunda formlega skógrękt. En til aš koma til meira og minna sjįlfsįšum skógi žarf litla fyrirhöfn. Fyrst og fremst žarf aš friša landiš og girša, og tryggja aš fręlindir skorti ekki.

Sķšan er aušvitaš einfalt aš flétta svona birkiskóg viš votlendissvęši meš žvķ aš fylla ķ skurši ķ hluta landsins. Žannig mį fara bil beggja og tryggja fjölbreytt fugla- og plöntulķf įsamt skjólgóšum skógi.

 

 

 

Endurheimt_votlendis1

 Hvaš skyldi skuršurinn sem fólkiš er aš moka ofan ķ vera gamall?  Lķklega mjög gamall, enda greinlega nįnast uppgróinn. Hver mikil ętli įrleg losun per hektara landsins žarna sé? Varla mikil.

 

 

Myndin efst į sķšunni er fengin aš lįni af vefsķšu Rķkisśtvarpssins hér.

Myndin nešst į sķšunni er fengin aš lįni af vef Garšabęjar hér.

 

 


mbl.is Vantar vķsindin viš endurheimt mżra
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Flöskuskeytin tvö hafa nś feršast yfir 10.000 kķlómetra...

 

 Floskuskeyti 8okt2016

  

 

Flöskuskeytin tvö hafa undanfarna mįnuši feršast frį Ķslandi įleišis til Gręnlands og sķšan sušur mešfram ķsjašrinum viš austurströnd Gręnlands ķ miklum vindi og sjógangi.  Fyrir sunnan Gręnland snérist žeim hugur og tóku stefnuna til austurs og noršurs langleišina aš Ķslandi. Aftur snérist žeim hugur og héldu nś įleišis til Gręnlands, sušur meš austurströndinni og noršur meš vesturströndinni fram hjį hinni fornu byggš norręnna manna. Sķšan héldu žau įleišis til Vķnlands, en fengu ekki góšan byr... Eftir aš hafa žvęlst um ķ hafinu vestan Gręnlands ķ nokkurn tķma tóku žau stefnuna hratt ķ sušaustur... 

Flöskuskeytin hafa nś feršast rśmlega 10.000 kķlómetra sķšan žau voru sjósett ķ janśar fyrir sunnan Reykjanesvita. Flöskuskeytin hafa stašist žessa žolraun og senda enn skeyti um gervihnetti meš nįkvęmum stašsetningarupplżsingum.

Myndin nešst į sķšunni er beintengd viš lķkaniš sem sżnir hvar flöskuskeytin eru stödd. Meš žvķ aš smella į blöšrurnar er hęgt aš kalla fram upplżsingaglugga eins og er į efstu myndinni. Meš mśsarbendlinum er hęgt aš fęra kortiš.

 

Hvert munu flöskuskeytin nś halda?  Vešur er sķbreytilegt og erfitt aš spį, en žaš gerir feršalagiš ęsispennandi. Flöskurnar rista grunnt og eru žvķ įhrif frį vindi meiri en frį hafstraumum.  

Hve lengi munu rafhlöšurnar endast?  Žegar flöskuskeytin voru sjósett ķ janśar var gert rįš fyrir aš žau yršu ekki marga mįnuši ķ hafi įšur en žau nęšu landi. Einnig voru hönnušir ekki sannfęršir um aš vel gengi aš nį merkjum frį žeim um gervihnetti, žvķ loftnetin ķ flöskunum verša įvallt aš snśa upp. (Sjį hér). Žess vegna var bśnašurinn stilltur žannig aš send eru sex skeyti į sólarhring, en žannig er endingartķminn um žaš bil eitt įr. Žaš fer žó eftir żmsu.  Ķ ljós hefur komiš aš bśnašurinn hefur unniš fullkomlega og varla nokkuš skeyti misfarist žrįtt fyrir aš žau hafi stundum lent ķ grķšarlegum öldugangi.  Eftir į aš hyggja hefši veriš viturlegra aš stilla į eitt skeyti į sólarhring og nį žannig nokkurrra įra endingu į rafhlöšum cool



"Oršatiltękiš „lengi tekur sjórinn viš“ er vel žekkt en žaš var almenn trś manna aš hafiš, žetta grķšarlega flęmi sem žekur um 70% af yfirborši jaršar, gęti endalaust tekiš viš śrgangi okkar mannfólksins..."

Žannig hefst góšur pistill į Vķsindavefnum sem nefnist "Hverjir eru helstu mengunarvaldar hafsins og hvaša įhrif hafa žeir į lķfverur sjįvar?".  Sjį hér.  Žessi tilraun meš flöskuskeytin sżnir okkur hve lengi alls konar dót og rusl getur veriš aš žvęlast um ķ hafinu. Žaš getur veriš į reki svo įrum skiptir, og sumt kemur ef til vill aldrei aš landi heldur hringsnżst ķ einhverju vinda- og straumakerfi... 

 

 

Skošiš nįnar į žessum vefsķšum:

Vefsķša Ęvars vķsindamanns:

http://krakkaruv.is/floskuskeyti

 

Upplżsingasķša Verkķs:

www.verkis.is/gps

 

Bloggsķša meš fjölda mynda og kortum:

agbjarn.blog.is/blog/agbjarn/entry/2163995

 

 

 

 

 

 

 

 Beintengd mynd sem sżnir hvar flöskuskeytin eru stödd nśna.

Prófiš aš draga til kortiš meš mśsinni og nota mśsarhjóliš.

 

 

 

Lķkan sem sżnir vindakerfiš akkśrat nśna.

http://earth.nullschool.net

 

 


Furšulegt feršalag flöskuskeyta...

 

Flöskuskeytin tvö hafa undanfarnar vikur feršast sušur mešfram ķsjašrinum viš austurströnd Gręnlands ķ miklum vindi og sjógangi.  Fyrir sunnan Gręnland snérist žeim hugur og tóku stefnuna til austurs.   Žau hafa stašist žessa žolraun og senda enn skeyti um gervihnetti meš nįkvęmum stašsetningarupplżsingum.

Žau hafa nś feršast rśmlega um 3.400 kķlómetra sķšan žau voru sjósett fyrir rśmum tveim mįnušum fyrir sunnan Reykjanesvita.

Hvert munu žau nś halda?  Vešur er sķbreytilegt og erfitt aš spį, en žaš gerir feršalagiš ęsispennandi.       Žaš er engu lķkara en žau hafi heimžrį og stefni aftur til Ķslands.  smile

Hęgt er aš nota mśsina til aš fęra kortiš til og skruna inn į flöskuskeytin til aš sjį žau betur. Meš žvķ aš smella į merkiš sem lķkist blöšru mį kalla fram upplżsingar um nįkvęma stöšu flöskunnar og fleira.

Efst til hęgri į kortinu er hęgt aš merkja viš og kalla fram Rekspį sem sżnir okkur hvar lķklegt er aš flöskuskeytiš verši eftir fįeina daga. Rekspįin tekur tillit til sjįvarstrauma og vešurs.


 

Spennan vex meš degi hverjum...  Skošiš nįnar į žessum vefsķšum:

Vefsķša Ęvars vķsindamanns:

http://krakkaruv.is/floskuskeyti

 

Upplżsingasķša Verkķs:

www.verkis.is/gps

 

Bloggsķša meš fjölda mynda og kortum:

agbjarn.blog.is/blog/agbjarn/entry/2163995

 

 

 

 

 

 


Takk fyrir framtakiš stjörnuskošunarmenn...!

 

797354.jpg

 

Nokkrir félagar mķnir ķ Stjörnuskošunarfélagi Seltjarnarness sżndu fįdęma dugnaš og frumkvęši žegar žeir fluttu inn 75.000 sólmyrkvagleraugu og gįfu grunnskólabörnum um land allt bróšurpartinn, en seldu almenningi hluta žeirra til aš fjįrmagna verkefniš. Fyrir žaš eru flestir žakklįtir, ef undanskildir eru fįeinir kverślantar sem af óskiljanlegum įstęšum voru meš dónaskap og skęting ķ garš žessara įhugasömu sjįlfbošališa.

Stjörnuskošunarmenn vildu gefa börnunum gleraugun til minja um atburšinn. Af einhverjum óskiljanlegum įstęšum leyfšu skólastjórnendur ķ Reykjavķk žaš ekki og létu börnin skila gleraugunum til skólanna...

Žaš er vķst margt óskiljanlegt ķ hegšun manna.

Eftir 11 įr veršur almyrkvi į sólu į Ķslandi. Žį munu skólarnir ķ Reykjavķk eiga birgšir af sólmyrkvagleraugum og mun Stjörnuskošunarfélagiš žį geta sleppt žeim skólum ef žeir endurtaka leikinn, og einbeitt sér aš skólum utan höfušborgarinnar og kannski einnig leikskólunum...   Aušvitaš yrši žaš ekki óskiljanlegt, eša žannig...

Lķklega verša allir bśnir aš gleyma leišindunum žį og gleraugun ķ hirslum skólanna löngu tżnd.  Viš skulum bara leyfa okkur aš fara aš hlakka til strax og vera višbśin tķmanlega, žvķ eitt er vķst, tķminn flżgur cool.

 

Stjörnuskošunarfélag Seltjarnarness er ķ raun eina félag sinnar tegundar į Ķslandi, enda bśa félagar vķša į landinu. Sjįlfur hef ég veriš félagi frį žvķ į sķšustu öld og setiš ķ stjórn žess um skeiš.   Takk fyrir frįbęrt framtak félagar !

  

www.astro.is

 

 total-solar-elipse-diamondring

 


mbl.is Hysterķa ķ ašdraganda sólmyrkvans
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Athuganir į brautum gervihnatta yfir Ķslandi fyrir hįlfri öld, og njósnarinn ķ Noršurmżrinni...

 

 orbits

 

Athuganir į brautum gervihnatta yfir Ķslandi fyrir hįlfri öld...

 

Ašdragandinn...

Žessar athuganir hófust ķ įgśstmįnuši 1964. Ašdragandinn var sį aš eftir eldflaugaskot Frakka į Mżrdalssandi fyrr um sumariš (http://agbjarn.blog.is/blog/agbjarn/entry/477982/) voru Dr. Žorsteinn Sęmundsson stjörnufręšingur į Hįloftadeild Raunvķsindastofnunar Hįskólans og  Dr. Įgśst Valfells kjarnorkuverkfręšingur, sem var žį forstöšumašur Almannavarna, į lokafundi med Frönsku visindamönnunum įsamt öllum ķslenskum ašilum sem höfšu ašstošaš  Frakkana viš geimskotin, žegar Žorsteinn minntist į viš Įgśst aš hann vęri aš leita aš einhverjum į Ķslandi til aš fylgjast meš brautum gervihnatta frį Ķslandi.  Žannig var mįl meš vexti aš Desmond King-Hele sį um rannsóknir į vegum Royal Society ķ Englandi į įhrifum efstu laga lofthjśps jaršar į brautir gervihnatta og fékk ķ žvķ skyni nokkra sjįlfbošališa til ašstošar um vķša veröld. Įgśst minntist į ungan mann  Hjįlmar Sveinsson sem hafši starfaš sem sumarmašur hjį honum og var meš brennandi įhuga į eldflaugum og geimferšum, og hafši skrifaš nokkrar blašagreinar um žau mįl.

Mįlin fóru nś aš snśast, og tękjabśnašur, žar į mešal stuttbylgjuvištęki, 7x50 handsjónauki (heppilegur fyrir notkun ķ myrkri), tvö mjög nįkvęm stoppśr, Norton‘s Star Atlas stjörnukortabók, įsamt mjög nįkvęmum stjörnukortabókum, Atlas Coeli og Atlas Borealis ķ stóru broti barst til Raunvķsindastofnunar. Dr. Ken Fea kunningi Žorsteins kom viš į Ķslandi į leiš sinni til Bandarķkjanna og tók Hjįlmar ķ kennslustund. Žeim tókst aš męla braut eins gervihnattar og į leiš sinni frį Bandarķkjunum kom Ken Fea aftur viš į Ķslandi og notaši žį tękifęriš til aš ašstoša Hjįlmar. Eftir žaš var gatan greiš og Hjįlmar męldi fjölda gervihnatta žar til hann fór til nįms ķ verkfręši erlendis einu įri sķšar, en žį tók Įgśst H Bjarnason viš starfinu žar til hann fór til nįms ķ verkfręši erlendis haustiš 1969. Sķšla sumars 1970 kenndi Hjįlmar ungum manni frį Keflavķk, en tękjabśnašinum var skilaš til Englands įriš 1974. (Žvķ mišur muna hvorki Žorsteinn, Hjįlmar né Įgśst nafniš į unga manninum og vęru upplżsingar vel žegnar).

Desmond Hing-Hele var m.a. formašur nefndar į vegum Royal Society  sem stóš aš žessum rannsóknum.  Hann fęddist įriš 1927 og stundaši m.a. nįm ķ ešlisfręši viš hįskólann ķ Cambridge. Hann hefur samiš  nokkrar bękur um fagsviš sitt: A Tapestry of Orbits, Observing Earth Satellites, Satellites and Scientific Research, Theory of Satellite Orbits in an Atmosphere.  Einnig er hann höfundur bókanna Shelley: His Thought and Work, Doctor of Revolution and Erasmus Darwin: A Life of Unequalled Achievement, svo og tveggja ljóšabóka.  Hann starfaši um įrabil hjį Royal Aircraft Establishment ķ Farnborough viš rannsóknir į žyngdarsviši jaršar og efstu lögum lofthjśpsins meš rannsóknum į brautum gervihnatta.  Fyrir žęr rannsóknir hlaut hann Eddington višurkenninguna frį Royal Astronomical Society. Hann var valinn Fellow of the  Royal Astronomical Society įriš 1966.   Vištal viš Desmond King-Hele er hér.

 

Framkvęmd athugana...

Žessar athuganir hér į landi fóru žannig fram aš um žaš bil einu sinni ķ mįnuši kom žykkt umslag frį Orbits Group, Radio and Space Research Station ķ Slough, Englandi.  Žetta var tölvuśtskrift į töfluformi meš spįm um ferla nokkurra gervihnatta.

Žegar heišskķrt var og śtlit fyrir aš gervihnettir sęjust voru žessi gögn tekin fram og žau skimuš ķ leit aš gervihnetti sem fęri yfir Ķsland žaš kvöld.  Ef lķklegur gervihnöttur fannst žurfti aš framkvęma nokkra śtreikninga og teikna sķšan meš blżanti įętlaša braut hans ķ Nortion‘s stjörnuatlas.  Rżnt var ķ kortiš og fundnar stjörnur žar sem braut gervihnattarins fęri nįlęgt. 

Um 10 mķnśtum įšur en gervitungliš myndi birtast for athugandinn śt, kom sér eins žęgilega fyrir og hęgt var, og kannaši brautina sem śtreiknuš hafši veriš meš sjónaukanum til aš vera tilbśinnn.  Žegar gervitungliš birtist i sjónaukanum var tunglinu fylgt žangaš žar til aš žaš fór į milli eša nįlęgt aušžekkjanlegum stjörnum, og stoppśriš sett i gang į žvķ augnabliki.  Sķšan var fariš inn, og stašsetningin gervitunglsins žegar stoppśriš var sett af staš įkvešin, yfirleitt ķ Atlas Borealis.  Žegar stašsetning hafši veriš įkvešin var stoppśriš stöšvaš į tķmamerki frį WWV tķmamerkjasendingu į stuttbylgju.  Žį žurfti einungis aš draga gangtķma stoppśrsins frį tķmamerkingunni og var žį stašsetningin og tķminn sem hśn var tekin žekkt.

Žessum upplżsingum var svo safnaš inn ķ skjöl sem fylgdu meš gervitungla spįnum frį Slough, og voru žau send til baka til Englands žegar nokkru magni męlinga hafši veriš safnaš saman.

Žaš mį geta žess aš į žessum tķma var ljósmengun į höfušborgarsvęšinu miklu minni en ķ dag. Götulżsingu og flóšlżsingu bygginga var stillt ķ hóf. Žį mįtti sjį tindrandi stjörnur yfir Reykjavķk og börnin lęršu aš žekkja stjörnumerkin. Nś er öldin önnur og stjörnurnar aš mestu horfnar ķ mengunarskż borgarljósanna.

 

Skondin atvik...

Geimrannsóknir ķ Garšahrepp

Žessi saga geršist ķ kjallara gömlu Loftskeytastöšvarinnar į Melunum. Žar sįtu žeir Hjįlmar, Ken Fea og Žorsteinn Sęmundsson. Ken var aš fara yfir ašferšafręšina viš gervitunglaathuganir og var aš teikna brautir hnattanna inn į eyšublöšin sem viš notušum. Umhverfis okkur voru kortabękurnar, stuttbylgjuvištęki, sjónaukar, o.fl. Žį birtist fréttamašur frį einu dagblašanna (viš skulum sleppa öllum nöfnum svo enginn fari hjį sér)  sem kom til aš taka vištal viš Žorstein um sovéskan gervihnött sem nżlega hafši veriš skotiš į loft.  Žegar hann sį okkur įsamt öllum bśnašinum umhverfis okkur spurši hann hvaš viš vęrum aš gera. Ken og Žorsteinn reyndu aš śtskżra mįliš fyrir fyrir honum, og mešal annars aš Hjįlmar byggi ķ Garšahreppi (Garšabę ķ dag) og žar vęri ljósmengun miklu minni en ķ Reykjavķk sem gerši athuganir miklu aušveldari.

Nęsta dag birtist risafyrirsögn ķ dagblašinu: „Geimkapphlaupiš nęr til Ķslands“. Ķ greininni var fjallaš um hve flóknar og merkilegar žessar athuganir į gervihnöttum vęru, og aš bśnašurinn sem til žyrfti vęri svo nęmur aš jafnvel borgarljósin myndu trufla žessar athuganir. Žetta žótti žeim félögum meira en lķtiš fyndiš.

 

Njósnarinn ķ Noršurmżrinni

Žegar žetta geršist var Įgśst unglingur ķ menntaskóla. Hann hafši reyndar haft allnokkurn įhuga į geimnum  frį žvķ er hann sį meš eigin augum Sputnik-1, sem var fyrsti gervihnötturinn, sveima yfir Ķslandi įriš 1957 žegar hann var 12 įra. Žaš var ekki löngu sķšar sem hann stóšst ekki mįtiš og smķšaši einfaldan stjörnusjónauka śr pappahólk, gleraugnagleri og stękkunargleri.  Meš žessum einfalda sjónauka sem stękkaši 50-falt mįtti sjį gķga tunglsins og tungl Jśpiters. Sķšan voru lišin nokkur įr įr og enn var geimįhuginn fyrir hendi. Nóg um žaš...

Fimm įrum sķšar: Žaš hafši vakiš einhverja athygli ķ Noršurmżrinni aš um žaš bil einu sinni ķ mįnuši bar pósturinn  žykkt brśnt umslag ķ hśsiš. Umslagiš var meš mörgum śtlendum frķmerkjum, og į žvķ stóš meš stórum svörtum stöfum On Her Majesty‘s Service.  Žetta žótti ķ meira lagi undarlegt, og ekki bętti śr skįk aš ķ sama hśsi bjó landsžekktur alžingismašur. Sögur fóru į kreik. Einhver hafši séš skuggalega ślpuklędda mannveru liggja ķ sólstól ķ garšinum og beina einhverju dularfullu tęki sem hann hélt meš annarri hendi  til himins.  Ķ hinni hélt hann į einhverju silfurlitušu. Stundum sįst skin frį litlu vasaljósi žegar mašurinn laumašist til aš lķta į litinn minnismiša. Skyndilega hljóp mašurinn inn. Žetta hafši einhver séš oftar en einu sinni. Oftar en tvisvar.  Hvaš var eiginlega į seyši? - Dularfullur póstur, ķ žjónustu Hennar Hįtignar, Royal Society, fręgur vinstrisinnašur stjórnmįlamašur, myrkraverk ķ garšinum, undarleg hljóš śr stuttbylgjuvištęki, morse...  Žetta var oršiš virkilega spennandi...  Det er gaske vist, det er en frygtelig historie! skrifaši H.C. Andersen ķ fręgu ęvintżri. Ekki var žetta neitt skįrra.   Hvaš var aš gerast ķ žessu hśsi?

Sķšan spuršist sannleikurinn śt:    Iss - žetta voru bara lķtt spennandi athuganir į brautum gervihnatta. Ekkert merkilegt. Dularfullu tękin sem mašurinn hélt į voru vķst bara sjónauki og stórt stoppśr. Hann žóttist vera aš glįpa į gervihnetti. Dularfullu hljóšin komu frį stuttbylgjuvištękinu žegar veriš var aš taka į móti tķmamerkjum; „...this is WWV Boulder Colorado, when the tone returns the time will be exactly...“ heyršist annaš slagiš, og žess į milli ...tikk...tikk...tikk...tikk...   Reyndar var pilturinn lķka radķóamatör og žaš śtskżrši morsiš  sem stundum heyršust fram į rauša nótt, en žį var hann aš spjalla viš vini sķna śti ķ hinum stóra heimi.  Žetta var ekki mjög spennandi, en mörgum įrum sķšar geršust mjög dularfullir og óhuggulegir atburšir ķ kjallara sama hśss, atburšir sem voru festir į filmu. - Mżrin.

 

Horft til himins

Fylgst meš brautum gervihnatta ķ kolnišamyrkri undir tindrandi stjörnuhimni. Athugandinn er meš öflugan handsjónauka og stoppśr fyrir tķmamęlingu.

 

 sputnik_1_800

Sputnik 1 gervihnettinum var skotiš į loft frį Baikonur ķ Rśsslandi 26. október 1957. 

 

 08-12-echo1

Echo 2 gervihnötturinn sem skotiš var į loft 24. janśar 1964 var 41m ķ žvermįl og žvķ mjög bjartur į himninum.  Žessi hnöttur var ķ raun eins konar mįlmhśšašur loftbelgur sem sendur var į braut umhverfis jöršu og var notašur sem spegill til aš endurvarpa śtvarpsbylgjum aftur til jaršar.

 

Desmond King-Hele

Desmond Hing-Hele stęršfręšingur.  Hlusta mį į vištöl viš hann hér.

 

 MPNIL26

Umslögin sem bįrust reglulega meš tölvureiknušum spįm um brautir nokkurra gervihnatta voru reyndar öllu stęrri en žetta, eša rśmlega A4. 

 

 Observing Earth Satellites

Ķ žessari bók er fjallaš um męlingar į brautum gervihnatta, m.a. meš handsjónauka.

 

 Map-elevation

Ķ bókinn eru myndir af żmsum eyšublöšum sem notuš voru til aš spį fyrir um braut gervihnattarins į stjörnuhimninum fyrir ofan höfušborgarsvęšiš.

 

Nortons Star Atlas

Sķša śr Nortons kortabókinni.

 

 

 Atlas_Coeli_3-large--B

Sķša śr Atlas Coeli kortabókinni. Žessi stjörnukort voru upphaflega handteiknuš af framhaldsnemum viš stjörnuathugunarstöšina  Observatórium Skalnaté Pleso ķ Slovakķu seint į fimmta įratug sķšustu aldar. Žessi kort voru įlitin žau bestu fįanlegu um žaš leyti sem gervihnattaathuganirnar fóru fram frį Ķslandi.

 

16615590_1_l

Atlas Coeli kortabókin var ķ mjög stóru broti eins og sś stęrri sem er į myndinni.

 

 image001

Įgśst er hér aš stilla Eddystone  stuttbylgjuvištękiš sem fylgdi verkefninu į tķmamerkja śtsendingar WWV stöšvarinnar sem var ķ Boulder Colorado ķ Bandarķkjunum. Stöšin sendi m.a. śt į 15 MHz sem yfirleitt heyršist best hér į landi. Žetta voru örstuttir pślsar sendir meš sekśndu millibili, en lengri pśls į heilum mķnśtum. Nįkvęm tķmasetning athugana skipti sköpum viš žessar męlingar og var įrķšandi aš ęfa sig vel.

 

 Braut-1

Ķ bók Desmond King-Hele er lżst hvernig athugandinn notaši stjörnur į himninum til aš stašsetja braut gervihnattarins sem veriš var aš męla.  Į žvķ augnabliki sem gervihnötturinn skar lķnu sem dregin var milli tveggja stjarna, sem fundnar höfšu veriš į stjörnukortinu og ętlunin var aš hafa til višmišunar, var nįkvęmt stoppśr ręst. Einnig mįtt miša viš eina stjörnu ef gervihnötturinn fór mjög nęrri henni.

 

Nįkvęmni athugana...

Óhjįkvęmilega vaknar spurningin, hve nįkvęmar voru žessar athuganir, sérstaklega žegar haft er ķ huga aš notast var viš einföld tęki? Svariš kemur örugglega į óvart. Samkvęmt King-Hele gat vanur athugandi nįš 1/100 sekśndna tķmanįkvęmni og um ½° stašarnįkvęmni. Viš töldum okkur nį meš nokkurri vissu um 1/10 sekśndna tķmanįkvęmni, en til žess žurfti nokkra žjįlfun.
Til fróšleiks sżnir taflan hér fyrir nešan nokkrar ašferšir og tękjabśnaš sem notašur er viš  viš gervihnattaathuganir.

 Navspasur

Samkvęmt žessari töflu eru sjónręnar athuganir meš góšum handsjónauka mjög nįkvęmar (200 metrar mišaš viš 1000 km fjarlęgš, eša 1:5000 eša 0,02%), og žaš krefst žess aš notašur sé dżr og flókinn tękjabśnašur til aš nį betri įrangri. Ķ staš 11x80 handsjónauka var notašur heldur minni sjónauki, eša 7x50, en į móti kemur aš gervihnettirnir sem fylgst var meš voru ekki ķ meiri fjarlęgš en 500 km.

 

 

Aš lokum...

Pistill žennan um einn žįtt geimrannsókna frį ķslandi fyrir hįlfri öld tóku žeir Hjįlmar og  Įgśst saman įriš 2015. Bįšir eru žeir nś rafmagnsverkfręšingar, Hjįlmar ķ Bandarķkjunum og  Įgśst į Ķslandi.  Minna mį į annan pistil sem fjallar um geimskot Frakka į Ķslandi įrin 1964 og 1965 žar sem bįšir voru višstaddir.  Sjį hér:  http://agbjarn.blog.is/blog/agbjarn/entry/477982/

 

 

Į myndinn efst į sķšunni eru nokkrar skammstafanir:

LEO = Lower Earth Orbit: Allt aš 2.000 km hęš.

MEO = Medium Earth Orbit: 2.000 - 35.000 km hęš.

GEO = Geostationary Earth Orbit: 35.786 km hęš.

 

 

Stopwatch-2


Hvers vegna er oršiš "Mekatronik" žżtt sem "Hįtękni" - eša Mekatronik Ingeniųr žżtt sem Hįtękniverkfręšingur...?..

 

 

mekatronik-1.jpg
 

                                 Mekatronik Ingeniųr = Hįtękniverkfręšingur?

 

Hugtakiš "mekatronik" eša  "mechatronic" er notaš til aš lżsa skörun tveggja eša fleiri fagsviša, til dęmis vélaverkfręši og rafeindaverkfręši. Mechanical+Electronic renna saman svo śr veršur Mechatronic, eša Mekatronik eins og fręndur okkar ķ Skandinavķu og vķšar kalla fagiš. Mekatronik fęst žannig til dęmis viš vélbśnaš sem er samofinn rafeindabśnaši, žar sem hvorugt getur įn hins veriš. 

Einhverjum hefur dottiš ķ hug aš žżša mechatronic sem hįtękni ķ samsetningunni "mechatronic engineering". Žannig hefur til dęmis oršiš til fagheitiš hįtękniverkfręši.  Hįtękniverkfręši?

Hvers vegna ķ ósköpunum hįtękniverkfręši? Hvaš er eiginlega hįtęknilegra viš mekatronik verkfręši en til dęmis rafmagnsverkfręši, rafeindaverkfręši, raforkuverkfręši, stjórnkerfisverkfręši, fjarskiptaverkfręši, vélaverkfręši, skipaverkfręši, efnaverkfręši, ešlisverkfręši, kjarnorkuverkfręši, tölvuverkfręši, byggingaverkfręši, skipulagsverkfręši, samgönguverkfręši, jaršverkfręši, žjarkaverkfręši, flugverkfręši, flugvélaverkfręši, heilbrigšisverkfręši, išnašarverkfręši...?  

Hverjum dettur ķ hug aš žessi svokallaša Hįtękniverkfręši sé hįtęknilegri en Aerospace Engineering?  Vonandi engum.

Sjįlfsagt er įstęšan fyrir nafninu vandręšagangur viš žżšingu į oršinu. Einhverjum hefur ekki dottiš annaš ķ hug. Ķslendingar verša aušvitaš aš žżša öll orš, en Danir, Svķar og Noršmenn kalla fagiš mekatronik eins og margar ašrar žjóšir. Viš Ķslendingar žżšum žaš sem hįtękni Smile.

Ef viš notum sömu ašferšafręši viš aš finna orš samsett śr tveim öšrum, Mechanical+Electronic=Mechatronic, getum viš prófaš Véla+Rafeinda=Véleinda.

Er ekki Véleindaverkfręši miklu skįrra orš ķ žessu samhengi en Hįtękniverkfręši? Žaš er aš segja ef viš viljum endilega žżša oršiš. Viš tölum til dęmis um rafvirkja, vélvirkja og sķšan rafvélavirkja.

Viš höfum nokkrir vinnufélagar hjį Verkķs, allir eins konar hįtęknifręšingar og hįtękniverkfręšingar ķ venjulegum skilningi žess oršs, rętt žetta mįl yfir óteljandi kaffibollum, og erum viš sammįla um aš afleitt sé aš kalla   " Mechatronic Engineering"   "Hįtękniverkfręši",   og viljum auglżsa eftir betra orši... 

 

Mechatronics er nįskylt Robotics. Robotic Engineer gętum viš kallaš Žjarkaverkfręšing.  -
En Mechatronic Engineer (Mekatronik Ingeniųr), - hvaš köllum viš hann?

 

 

 

Eru žaš hįtękniverkfręšingar sem hanna hįtęknisjśkrahśs? Halo  Humm...?

 

 --- --- ---

Uppfęrt 5. september:

Sjį athugasemdir hér fyrir nešan.

Hįlfdan Ómar Hįlfdanarson, ķšoršastjóri vķsindasvišs Žżšingamišstöšvar utanrķkisrįšuneytisins bendir į aš oršiš sé ķ Hugtakasafni žeirra:

mechatronics (mekatronik) = rafeindavélfręši

http://www.hugtakasafn.utn.stjr.is

Sķšan gętum viš jafnvel śtfęrt žaš:

mechatronics engineer: rafeindavélaverkfręšingur eša rafeindavélatęknifręšingur.

Viš skjótum bara inn -véla-   ķ  t.d.  rafeindaverkfręšingur sem er ķ mįlinu.

Styttri og žjįlli śtgįfa gęti veriš rafvélaverkfręšingur. 

Hįlfdįn hafši aftur samband og hafši orš į aš sér litist betur į oršiš véleindafręši en rafeindavélfręši.  Hvaš finnst žér?

 --- --- ---

 

 

robotics-mechatronics.jpg

Robotics is the branch of science and technology that deals with the design, manufacture, and application of intelligent machines as well as of the computer systems and software that power their intelligence.

Mechatronics is the integration of mechanical, electronic and computer engineering in the design of high performance hybrid systems that embody numerous 'intelligent' or 'smart' features.

The interdisciplinary engineering field of Robotics and Mechatronics studies automata from an engineering perspective and designs high performance solutions at affordable costs.

 

Anna Hildigunnur veršandi Mekatronik Ingeniųr

śtskżrir fyrir okkur hvaš mekatronik er:

 


 Mekatronik

 Stjórnkerfi - Tölvukefi - Rafeindakerfi - Vélbśnašarkerfi

įsamt undirgreinum


Töfrum lķkast og ótrśleg tękni --- Heilmyndir (hologram) ķ lęknisfręšinni...

 

Myndbandiš hér fyrir nešan er frį Ķsrael og sżnir žaš hve ótrślega langt heilmyndatęknin er komin. Eiginlega miklu lengra en mašur įtti von į. Töfrum lķkast er vęgt til orša tekiš.

Heilmyndir, almyndir eša hologram myndir eru yfirleitt geršar meš hjįlp lasertękninnar, en žaš var įriš 1971 sem rafmagnsverkfręšingurinn Dr. Dennis Gabor (1900-1979) hlaut Nóbelsveršlaunin fyrir žessa uppfinningu sķna, en žaš var žegar įriš 1947 sem hann sżndi fram į frumhugmyndir meš sķušu venjulegu ljósi. Žaš var žó ekki fyrr en leysirinn (laser) kom til sögunnar um 1960 aš hęgt reyndist aš gera nothęfar heilmyndir.

Bloggarinn minnist žess tķma žegar laserinn var aš slķta barnsskónum og mešal annars notašur til aš gera ófullkomnar heilmyndir. Hann skrifaši pistil um laser ķ De Rerum Natura ķ janśar įriš 1966, žį tvķtugur. Kannski er žaš žess vegna sem honum žykir žessi tękni einkar įhugaverš Joyful

 



Eftir fįein įr veršur vęntanlega hęgt aš taka svona heilmyndir af fólki ķ fullri lķkamsstęrš og varšveita ķ tölvu. Sķšan, jafnvel žegar fólk er löngu lįtiš, veršur hęgt aš kalla žaš fram inn ķ stofu nįnast eins og žaš vęri sprellifandi.    -   Datt einhverjum ķ hug afturgöngur?

 

 

Įhugaveršar sķšur frį Real View meš svipušu efni:


http://www.realviewimaging.com

http://www.realviewimaging.com/?page_id=225


http://www.realviewimaging.com/?page_id=185

 

logo2.jpg
 
 

 

dennis_gabor.jpg

Dennis Gabor


Fróšlegt rit um loftslagsmįl og fleira - Ókeypis į netinu...

 

 

 

climate4you-1.jpg

 

 

Einu sinni ķ mįnuši gefur prófessor Ole Humlum śt ritiš Climate4you. Žaš kostar ekki neitt.  Ķ žvķ eru helstu upplżsingar um žróun mįla ķ loftslagsmįlum, svo sem breytingar į hitastigi lofthjśpsins, hitastigi sjįvar, vermi sjįvar, sjįvarstöšu, snjóžekju, hafķs, koltvķsżringi, ...

Žetta forvitnilega rit endar yfirleitt į fróšleik śr mannkynssögunni sem tengist vešurfari. Ķ blašinu sem kom śt ķ dag er til dęmis greinin sem sést į myndinni hér fyrir nešan.

Blašiš mį sękja į vefsķšuna www.climate4you.com.   Einnig er hęgt aš gerast įskrifandi.

 

Ritiš, sem er frķtt, er gefiš śt af Ole Humlum prófessor viš Oslóarhįskóla. 

 

Maķ blašiš mį nįlgast meš žvķ aš smella hér.

 

 

climate4you-2.jpg

 

 

 

 


Geimskot Frakka į Mżrdalssandi fyrir hįlfri öld...

 

 dragon-11-b-600

 

Ķ tilefni eldflaugaskotsins sem fyrirhugaš er į fimmtudaginn:

Sjį bloggpistilinn frį 2008:

Geimskot Frakka į Ķslandi ... Iceland Space Center ... Myndir

http://agbjarn.blog.is/blog/agbjarn/entry/477982/

Žaš kemur mörgum į óvart aš heyra aš franskir vķsindamenn hafi skotiš fjórum eldflaugum śt ķ geiminn frį Ķslandi fyrir fimm įratugum. Śt ķ geiminn? Jį, og meira aš segja ķ 440 km hęš eša um 100 kķlómetrum hęrra en Alžjóša geimstöšin (Internartional Space Station) svķfur umhverfis jöršu. Eldflaugarnar féllu ķ hafiš langt fyrir sunnan land.

Sumariš 1964 settu frönsku vķsindamennirnir frį CNES (Centre National d'Etudes Spatiales) upp bśšir sķnar į Mżrdalssandi į móts viš Höfšabrekku og skutu upp tveim eldflaugum. Sumariš 1965 settu žeir upp bśšir į Skógasandi og skutu aftur upp tveim eldflaugum. Höfundur vefsķšunnar var žarna į stašnum... ... ...

Eša hér: 

www.agust.net/dragon

http://lemurinn.is/2012/08/14/geimskot-frakka-a-islandi/

 

 

Mbl 14. maķ 2014:

Nokkr­ir verk­fręšinem­ar śr Hį­skól­an­um ķ Reykja­vķk ętla aš skjóta eld­flaug­inni į loft frį Mżr­dalss­andi ķ fyrra­mįliš. Hśn fer 6 kķló­metra upp ķ loftiš og veršur hęgt aš fylgj­ast meš flug­inu ķ gegn­um ver­ald­ar­vef­inn en sķm­tęki veršur fest viš eld­flaug­ina...

 

 

 

 


mbl.is Skjóta eldflaug af Mżrdalssandi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Höfundur

Ágúst H Bjarnason
Ágúst H Bjarnason

Verkfr. hjá Verkís.
agbjarn-hjá-gmail.com

Audiatur et altera pars

Aðeins málefnalegar athugasemdir, sem eiga ótvíætt við efni viðkomandi pistils, og skrifaðar án skætings og neikvæðni í garð annarra, og að jafnaði undir fullu nafni, verða birtar. 

Um bloggiš

Ginnungagap

Żmislegt

Loftslag

Click to get your own widget

Teljari

free counters

Įlverš

http://metalprices.com/PubCharts/PublicCharts.aspx?metal=al&type=L&weight=t&days=12&size=M&bg=&cs=1011&cid=0

Sólin ķ dag:

(Smella į mynd)

.

Vinnan mķn:

Olķuveršiš ķ dag:

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (23.5.): 15
  • Sl. sólarhring: 26
  • Sl. viku: 603
  • Frį upphafi: 696232

Annaš

  • Innlit ķ dag: 13
  • Innlit sl. viku: 402
  • Gestir ķ dag: 12
  • IP-tölur ķ dag: 12

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Maķ 2017
S M Ž M F F L
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31      

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband