Bloggfęrslur mįnašarins, janśar 2015

Deilt um keisarans skegg: Skekkjureikningar og loftslagsmįlin...

 

 

Smįvegis um keisarans skegg: Žegar bloggarinn var ķ menntaskóla og sķšar hįskóla var įvallt lögš mikil įhersla į aš nemendur framkvęmdu skekkjumat og skekkjureikninga og geršu grein fyrir óvissumörkum. Žaš žarf aš taka tillit til nįkvęmni žeirra męlitękja sem notuš hafa veriš, og atriša eins og aflestrarskekkju o.fl.  Mat į skekkjuvöldum getur veriš dįlķtiš flókiš stundum og žurfa menn aš vera gagnrżnir, heišarlegir og skilja hvaš žeir eru aš fįst viš.  Gera žarf greinarmun į tilviljanakenndum skekkjum og kerfisbundnum. Nota žarf réttar višurkenndar ašferšir viš skekkjumat og śrvinnslu.  Allt hefur žetta įhrif į gęši męligagnanna og nišurstöšur, og er naušsynlegt aš gera grein fyrir slķku žegar męligögn eru birt. Žvķ mišur viršist žaš žó vera oršin algjör undantekning. Ķ menntaskóla og hįskóla fengu menn ešlisfręšiskżrslurnar ķ hausinn aftur ef réttir skekkjumatsreikningar voru ekki framkvęmdir og nišurstöšur tślkašar samkvęmt žvķ.

Žaš er naušsynlegt aš vita og setja fram óvissubiliš eša skekkjumörkin įsamt męligögnum. Žetta veršur alltaf aš gera žegar vķsindagögn eru birt, žvķ annars eru žau markleysa.

Smį dęmi: Hugsum okkur tvęr fęrslur ķ gagnagrunninum fyrir hitafrįvik:   

0,3°  +/- 0,1   og   0,4°  +/-0,1. 

Fyrra gildiš getur žį veriš einhvers stašar į bilinu 0,2° til 0,4° og seinna gildiš į bilinu 0,3° til 0,5° vegna óvissumarkanna.

  • Getum viš fullyrt aš munurinn į žessum tveim fęrslum sé 0,1 grįša?
  • Getum viš veriš sannfęršir įn alls vafa um aš fyrra gildiš sé ķ raun minna en hiš sķšara?  Skarast ekki žessar tvęr fęrslur į bilinu 0,3 til 0,4?
  • Gęti veriš aš "rétt" gildi ķ fyrra tilvikinu hafi til dęmis ķ raun veriš 0,36  ķ staš 0,3 og seinna gildiš 0,34 ķ staš 0,4? Óvissumörkin banna žaš ekki. En er ekki 0,36 stęrra en 0,34?  Stęrra gildiš reyndist ķ raun minna !

Hugsum okkur enn annaš dęmi og aftur  tvęr fęrslur ķ gagnagrunninum fyrir hitafrįvik:
0,31°  +/- 0,1   og   0,32°  +/-0,1

Hér munar ašeins 1/100 śr grįšu en óvissan er tķu sinnum meiri eša 1/10 śr grįšu.  Hver heilvita mašur sér aš žetta er markleysa, en samt birta menn svona gögn og draga įlyktanir. Ótrślegt en satt. Žaš er aušvitaš ķ hęsta mįta óvķsindalegt.

Skošum nś gamla ferilinn hjį bresku vešurstofunni Met Office, žar sem menn kunna til verka og sżna hitaferla į réttan hįtt meš óvissumörkum.  (Viš erum eingöngu aš skoša framsetninguna į myndinni og žvķ skiptir ekki mįli žó hśn sé įrsgömul,  - smella į mynd til aš stękka):

hadcrut4_annual_global-1
Breska vešurstofan Met Office: Hnattręnar breytingar į hita frį 1850 til 2013. Sķšustu įratugir 19. aldar tilheyra Litlu ķsöldinni svoköllušu. Žetta er įrs gamall ferill, en viš erum eingöngu aš nota hann sem dęmi um góša framsetningu.
Takiš eftir grönnu strikunum sem ganga upp og nišur śr hverjum męlipunkti. Žau tįkna óvissubil žess punkts. Lengst til hęgri er óvissubiliš +/-0,1, en lengst til vinstri +/-0,2.

Viš sjįum aš skekkjumörk įrsmešaltala sķšustu įra eru +/-0,1 en nokkrar męlingar frį 19. öld eru meš tvöfalt vķšari skekkjumörkum, eša +/-0,2°.  Žetta er ekki óešlilegt. Framsetningin er til fyrirmyndar.

Žrįtt fyrir žessa óvissu leyfa margir sér kinnrošalaust aš bera saman mešalhita įra žar sem munurinn er ašeins 0.01°, eša tķfalt minni en óvissumörkin. Aušvitaš ęttu menn aš vera ašeins rjóšir og feimnir  žegar žeir ręša mįlin į žessum nótum, aš minnsta kosti ef žeir kunna sķn fręši.  Žeim sem ekki skilja hvaš liggur aš baki svona tölum er vorkun og hlżtur aš fyrirgefast embarassed


NASA GISS 2014 average
Į žessari mynd eru engin skekkjumörk eša óvissumörk sżnd.

 

Fréttir um heitasta įriš og skeggbroddar keisarans:
Fréttir um aš nżlišiš įr hafa sumar hverjar veriš žessu marki brenndar sem lżst hefur veriš hér aš ofan, ž.e. óvķsindalegar og žvķ erfitt aš taka mark į žeim.

Sem betur fer kom śt mun skżrsla eša frétt 14. janśar frį Berkley-Earth um sama mįl, og žar eru mįlin rędd af skynsemi:
Sjį http://static.berkeleyearth.org/memos/Global-Warming-2014-Berkeley-Earth-Newsletter.pdf

Žar er žessi tafla sem sżnir „topp tķu įrin“:

Röš,  Įr,  Frįvik, Óvissumörk

1)  2014  0.596  +/- 0.049   (eša +/-0,05)
2)  2010  0.586  +/- 0.045
3)  2005  0.585  +/- 0.047
4)  2007  0.541  +/- 0.044
5)  2006  0.533  +/- 0.046
6)  2013  0.517  +/- 0.046
7)  2009  0.517  +/- 0.044
8)  2002  0.516  +/- 0.048
9)  1998  0.512  +/- 0.048
10) 2003  0.501  +/- 0.048

Eins og viš sjįum, žį er munurinn milli įranna 2014 og 2010 ekki mikill, eša 0,596 – 0,586=0,01 grįša Celcius.  Óvissumörkin eru aftur į móti +/-0,05 fyrir hvort įriš um sig, eša 5 sinnum meiri en hitamunurinn.  

Reyndar er žaš svo, aš samkvęmt višurkenndum ašferšum viš skekkjumatsreikning skal leggja saman óvissumörkin žegar mismunur į tveim męlistęršum er fundinn. Žannig er rétt aš skrifa nišurstöšuna į samanburši žessara tveggja įra:
Mismunur ķ hitafrįviki frį mešalhita milli įranna 2014 og 2010 er  0,01°C +/- 0,1

Óvissan er sem sagt tķu sinnum meiri en mismunurinn.

(Uppfęrt 21. janśar 2014: Helgi Sigvaldason verkfręšingur, sem er mjög vel aš sér ķ tölfręši og kenndi bloggaranum fyrir löngu viš HĶ, hafši samband og benti į aš ég vęri ašeins ónįkvęmur. Helgi skrifaši mešal annars:
"Tilefni žess, aš ég sendi žér lķnu, er aš ég er ekki sįttur viš mešhöndlun žķna ž. 18.1.2014 į skekkjufrįvikum mismunar tveggja stęrša. Žar leggjast saman kvašröt (variances) frįvikanna, žannig aš žau margfaldast meš 1,4 (kvašratrót af 2), en ekki meš 2 (aš sjįlfsögšu smįatriši, sem breytir ekki žķnum įlyktunum).  
Sem sagt, skekkjufrįvikin eru heldur vķš ķ mķnu dęmi. Aš öšru leyti kvašst Helgi vera sammįla efasemdarmanninum.    Bestu žakkir Helgi fyrir įbendinguna.  Ég lęt upphaflega texta minn standa, en biš menn aš hafa ķ huga įbendingu Helga, žó svo žaš hafi ekki mikil įhrif į nišurstöšu pęlinganna).

 

Munurinn į įrunum 2010 og 2005 er ennžį minni, eša nįnast enginn (0,001 grįša eša 1/1000 śr grįšu).

Žetta er įstęšan fyrir žvķ aš ķ skżrslunni frį Berkley stendur eftirfarandi (Žeir nota reyndar skekkjumörkin +/-0,05 ķ staš +/-0,1 sem breytir ekki nišurstöšunni):

„Discussion:
Numerically, our best estimate for the global temperature of 2014 puts it slightly above  (by 0.01 C) that of the next warmest year (2010) but by much less than the margin of  uncertainty (0.05 C).  Therefore it is impossible to conclude from our analysis which of  2014, 2010, or 2005 was actually the warmest year.

The margin of uncertainty we achieved was remarkably small (0.05 C with 95%  confidence).   This was achieved this, in part, by the inclusion of data from over 30,000  temperature stations, and by the use of optiized statistical methods. Even so, the  highest year could not be distinguished. That is, of course, an indication that the Earth s  average temperature for the last decade has changed very little.  Note that the ten  warmest years all occur since 1998“.

 

Sem sagt:  Ekki er hęgt aš segja aš įriš 2014 hafi veriš žaš hlżjasta žvķ munurinn į įrunum 2014, 2010 og 2005 er tölfręšilega ómarktękur. Samkvęmt žessu eru žessi žrjś įr tölfręšilega jafn hlż og skipa saman efsta sętiš. Mešalhiti jaršar hefur breyst mjög lķtiš sķšasta įratug.

Sjį um Berkley-Earth verkefniš hér: http://www.berkeleyearth.org

 

Nišurstaša um keisarans skegg: žaš veršur aš fara ósköp varlega žegar mešalhiti tveggja įra er borinn saman. Viš veršum aš gęta žess aš fullyrša ekki of mikiš og hafa fyrirvara į žvķ sem viš segjum eša skrifum og vķsa ķ skekkjumörk. Viš megum ekki vera aš deila um keisarans litlu skeggbrodda eins og jafnvel NASA varš į aš gera ķ nżlegri frétt į sķšu žeirra, og viršist sem žeir hafi gleymt žvķ sem žeir lęršu ķ framhaldsskóla um skekkjumat og framsetningu męligagna.

 

Smį ęfing: Hver er munurinn į 1. įrinu og 10. įrinu ķ Berkley-Earth töflunni? Prófum:
0,596 - 0,501 = 0,095 +/-0,1
Munurinn į hlżjasta og kaldasta įrinu er žvķ sem nęst 0,1° +/-0,1.   

 

Ķtarefni:

>>Nasa climate scientists: We said 2014 was the warmest year on record... but we are only 38% sure we were right<<  embarassed

 

Dr. Stephanie Bell, National Physical Laboratory: A Beginner's Guide to Uncertainty of Measurement.

https://www.wmo.int/pages/prog/gcos/documents/gruanmanuals/UK_NPL/mgpg11.pdf

 

Uncertainties and Error Propagation

Góšur texti frį Menntaskólanum į Akureyri

 

 --- --- ---

Uppfęrt 21. janśar 2014:

Žessi mynd er śr Berkley-Earth fréttablašinu sem fjallaš var um hér aš ofan.  Žar mį sjį óvissumörkin eša skekkjumörkin (error-bars) sem daufar lóšréttar lķnur viš hvern hinna raušu punkta. Nešri myndin er stękkuš śrklippa sem sżnir sķšustu įr.

 berkley-earth_1850-2014_error_bars.png

berkley-earth_1850-2014_error_bars-crop.png

 uncertainty.jpg


mbl.is Jöršin hlżnar įfram
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Įriš 2014 reyndist hlżtt į heimsvķsu en ekki žaš hlżjasta...

 

Jöršin

 

Į heimsvķsu var įriš 2014 vel hlżtt, en ekki hlżjasta įriš hingaš til. Samkvęmt nżbirtum męligögnum frį gervihnöttum var žaš ķ žrišja eša sjötta sęti. Enn vantar žó nišurstöšur frį hefšbundnum vešurstöšvum į jöršu nišri.

Męlingar į hita lofthjśps jaršar meš hjįlp gervihnatta hófust įriš 1979. Žessar męlingar hafa žaš framyfir męlingar frį hefšbundnum vešurstöšvum aš męlt er yfir nįnast allan hnöttinn, lönd, höf, eyšimerkur, fjöll og firnindi. Ašeins pólsvęšin eru undanskilin vegna žess hvernig brautir gervihnattana liggja. Žessi męliašferš lętur ekki truflast af hita ķ žéttbżli sem truflar hefšbundnar męliašferšir. Ķ ašalatrišum ber męlingum frį gervihnöttum vel saman viš hefšbundnar męlingar eins og sjį mį į ferlinum "allir helstu hitaferlar į einum staš" hér fyrir nešan.

Tvęr stofnanir vinna śr žessum męligögnum, Remote Sensing Systems (RSS) og University of Alabama in Huntsville (UAH). Smįvęgilegur munur er į nišurstöšum žessara ašila og er žvķ hvort tveggja birt hér fyrir nešan.

MSU RSS GlobalMonthlyTempSince1979 With37monthRunningAverage

Hitaferill unninn samkvęmt męligögnum frį RSS, og fenginn er af vefsķšu Ole Humlum prófessors viš hįskólann ķ Osló. Hann nęr frį įrinu 1979 til loka desember 2014. Ferillinn sżnir frįvik (anomaly) fį mešalgildi įkvešins tķmabils. Žykka lķnan er um 3ja įra mešaltal, en granna lķnan mįnašagildi.

 

 

rss_dec2014.png

Sślurnar sżna frįvik ķ mešalhita hvers įrs fyrir sig frį įrinu 1998 sem var metįr. Samkvęmt myndinni er įriš 2014 ķ 6. sęti.  Žaš veršur aš hafa žaš vel ķ huga aš munur milli įra getur veriš örlķtill og alls ekki tölfręšilega marktękur. Žannig eru įrin 2002, 2003 og 2005 ķ raun jafnhlż. Myndin er fengin aš lįni af vefsķšu Paul Homewood.

 

 

uah_lt_1979_thru_december_2014_v5.png

Žessi hitaferill er unninn samkvęmt gögnum frį UAH og er fenginn af vefsķšu Dr. Roy Spencer sem sér um śrvinnslu žessara męligagna. Žykka lķnan er 13 mįnaša mešaltal, en granna lķnan mįnašagildi.

 

 uah_bargraph.png

Samkvęmt žessu sśluriti sem unniš er śr gögnum UAH er įriš 2014 ķ 3. sęti.   Myndin er fengin aš lįni af vefsķšu Paul Homewood.  Eins og viš sjįum žį eru įrin 2005 og 2014 nįnast jafnhlż (munar um 1/100 śrgrįšu) og munurinn milli įranna 2014 og 2013 ekki fjarri 2/100 śr grįšu eša 0,02°.  Ķ raun ekki tölfręšilega marktękur munur.

 

Į bįšum hitaferlunum, ž.e. frį RSS og UAH, mį sjį kyrrstöšuna ķ hitastigi frį aldamótum. Į tķmabilinu hefur hvorki hlżnaš né kólnaš marktękt. Ašeins smįvęgilegar hitasveiflur upp og nišur. Hvaš framtķšin ber ķ skauti sér veit enginn. Mun hitinn fara aš hękka aftur innan skamms, mun hann haldast svipašur ķ kyrrstöšu įfram, eša er toppinum nįš og fer aš kólna aftur?   Enginn veit svariš.  Viš skulum bara anda rólega og sjį til.

Brįšlega mį vęnta męligagna frį stofnunum sem vinna śr męlingum fjölda hefšbundinna vešurstöšva į jöršu nišri. Ef aš lķkum lętur munu nišurstöšurnar ekki verša mjög frįbrugšnar eins og myndin hér fyrir nešan gefur til kynna, en žar mį sjį alla helstu hitaferlana samankomna, en žeir nį žar ašeins til loka nóvembers 2014. 

 

allcompared_globalmonthlytempsince1979-nov2014.gif

Allir helstu hitaferlarnir į einum staš: UAH, RSS, GISS, NCDC og HadCRUT4. Myndin er fenginn af vefsķšu prófessors Ole Humlum. Žykka lķnan er um 3ja įra mešaltal, en granna lķnan mįnašagildi. Stękka mį myndina og gera hana skżrari meš žvķ aš smella į hana. Ferlarnir nį ašeins aftur til žess tķma er męlingar meš gervihnöttum hófust. UAH og RSS eru hér gervihnattamęlingar, en GISS, NCDC og HadCRUT4 hefšbundnar į jöršu nišri.

 

 

Til aš setja žetta ķ samhengi žį er hér enn einn ferill sem nęr frį įrinu 1850 til 2011, eša yfir 160 įra tķmabil. Reyndar vantar žar um žrjś įr ķ lokin, en žaš er meinlaust ķ hinu stóra smhengi.

hadcrut3_globalmonthlytempsince1850_withsatelliteperiod.gif

Litlu ķsöldinni svonefndu lżkur ķ lok 19. aldar eša byrjun 20 aldar. Hér er mišaš viš 1920. Gervihnattatķmabiliš hefst 1979. Hvort tveggja er merkt inn į myndina sem fengin er fenginn af vefsķšu prófessors Ole Humlum.

Žaš er kannski eftirtektarvert, aš į myndinni er įmóta mikil og hröš hękkun hitastigs į tķmabilunum ca 1915-1945 og ca 1980-2000, en nįnast kyrrstaša žar į milli.


Hvernig veršur įriš 2015?   Aušvitaš veit žaš enginn fyrr en įriš er lišiš. 

 20150101-img_6234-2.jpg

Vetur


Öflugir vindar nęstu daga og miklar öldur...

 

Nęstu daga getur sjólag oršiš mjög slęmt og hįloftavindar oršiš žaš öflugir aš faržegaflugvélar frį Bandarķkjunum til Evrópu gętu nįš hljóšhraša. Aušvitaš ekki hljóšhraša mišaš viš loftiš sem er į fleygiferš ķ sömu stefnu, heldur mišaš viš jörš. Semsagt "groundspeed" en ekki "airspeed".  
Žęr gętu af sömu įstęšu oršiš lengi į leišinni vestur. Sjį bloggsķšu Dr. Roy Spencer og bloggsķšu Trausta Jónssonar.

Fylgist meš myndunum hér fyrir nešan, en žęr eru beintengdar viš tölvulķkön.  Prófiš aš snśa og skruna...

Myndirnar sżna verulegar haföldur, vinda viš yfirborš jaršar og hįloftavindao.

 

*

                                                                               Haföldur.
                                                                       
        Sjį hér

 

 

**

                                                                                Vindur viš yfirborš jaršar.
                                                                           Litur ķ bakgrunni sżnir lofthita.

 

 

 

 

 

**

 

                                               Skotvindur (röst, jet stream) ķ um žaš bil 10km (250 hPa) hęš

Snśšu jaršarkślunni žannig aš noršurskautiš snśi upp og skošašu alla röstina. Snśšu sķšan sušurskautinu upp og skošašu hvaš er aš gerast žar.

 

http://earth.nullschool.net/about.html

 

https://www.facebook.com/EarthWindMap

 

 

 

 

                                                              Flugumferš. Sjį www.flightradar24.com


Höfundur

Ágúst H Bjarnason
Ágúst H Bjarnason

Verkfr. hjá Verkís.
agbjarn-hjá-gmail.com

Audiatur et altera pars

Aðeins málefnalegar athugasemdir, sem eiga ótvíætt við efni viðkomandi pistils, og skrifaðar án skætings og neikvæðni í garð annarra, og að jafnaði undir fullu nafni, verða birtar. 

Um bloggiš

Ginnungagap

Żmislegt

Loftslag

Click to get your own widget

Teljari

free counters

Įlverš

http://metalprices.com/PubCharts/PublicCharts.aspx?metal=al&type=L&weight=t&days=12&size=M&bg=&cs=1011&cid=0

Sólin ķ dag:

(Smella į mynd)

.

Vinnan mķn:

Olķuveršiš ķ dag:

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (29.4.): 18
  • Sl. sólarhring: 46
  • Sl. viku: 193
  • Frį upphafi: 695181

Annaš

  • Innlit ķ dag: 14
  • Innlit sl. viku: 133
  • Gestir ķ dag: 14
  • IP-tölur ķ dag: 14

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Aprķl 2017
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30            

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband