Fęrsluflokkur: Umhverfismįl

Flöskuskeytiš vķšförla. Myndband sem tekiš var žegar skeytiš fannst...

 

20170116_130303

 

Flaska-21-B

 

20170116_130030-B

 

Į sunnudag lenti flöskuskeytiš Iceland-1 į eyjunni Tiree sem er skammt austan viš Skotland. Tiree tilheyrir hinum innri Sušureyjum, Inner Hbridges.

Fylgjast mįtti meš žvķ žegar flaskan barst upp aš fjörunni  į sunnudaginn og sķšar hęrra uppp ķ fjöruna į flóšinu um nóttina.

Žegar ljóst var ķ hvaš stefndi var reynt aš nį sambandi viš einhverja ķbśa eyjarinnar meš żmsu rįšum. Fljótt flżgur fiskisagan…

Kona er nefnd Rhoda Meek. Ęvar hafši nįš sambandi viš hana og sķšan undirritašur. Viš įttum nokkur oršaskipti į netinu og sagši hśn frį hvernig hśn hefši fundiš skeytiš. Sendi sķšan fjölda ljósmynda og videoklippna samtals tęplega 1 Gigabęti meš hjįlp Dropbox. Ég sį strax hve faglega myndirnar voru teknar viš erfiš skilyrši, en Rhoda var ašeins meš myndavél ķ sķmanum.  Komst ekki hjį žvķ aš hrósa henni dįlķtiš. Žį sagši hśn mér aš hśn hefši veriš kynnir ķ barnasjónvarpsžįttum ķ 5 įr hjį BBC, eša children“s TV presenter.

Rhoda er öflug kona meš mikla reynslu eins og lesa mį į Linkedin :-)

 

Rhoda


Skömmu sķšar sendi hśn mér krękju aš bloggpistli sem hśn hafši veriš aš gera mešan į spjallinu stóš, og jafnvel tengt saman nokkrar af videóklippunum ķ stuttmynd sem er į blogginu. Ég er žó ekki frį žvķ aš sumar klippanna séu enn betri. Aš hluta talaši hśn Gelķsku og aš hluta Ensku.



Hér er bloggpistill hennar “Wodieskodie”


Verkķs “Message In A Bottle” makes landfall in Tiree


 

Viš bķšum svo eftir aš Ęvar vķsindamašur geri žįtt um fundinn og birti fleiri myndir...


 

Verkfręšistofan Verkķs hannaši og smķšaši flöskuskeytin į eigin kostnaš, enda telja starfsmenn Verkķs aš Ęvar vķsindamašur vinni gott starf ķ žįgu barna og unglinga.
Vķsindin efla alla dįš!

 


Annaš flöskuskeytanna er nśna aš taka land ķ Skotlandi. Veršur Gunna fyrir valinu? Sjį myndir...

 

 

 Annaš flöskuskeytanna, Iceland-1, er rétt ķ žann mund aš taka land į
Sušureyjum (Hebrides) viš Skotland.

Stefnan er annaš hvort į Eyjuna Coll eša Tiree, en smįeyjan Gunna žar į milli viršist bķša spennt.


Smella į mynd til aš stękka og sjį betur.

Sķšasta skeyti barst klukkan 09:20 og er nęsta skeyti vęntanlegt 13:20.

 

Flaska-15jan2017

 Hér sést feršalag skeytanna frį žvķ ķ janśar 2016

 

 

Flaska-16

 Skeytiš Iceland-1 stefnir į smįeyjuna Gunna

 

 

Flaska-17

  Smįeyjan Gunna


Flaska-17 Gunna

 Gunna er ašeins 69 hektarar.
Į Gelķsku hetir hśn Gunnaigh, en žaš žżšir Gunnaeyja eša eyjan hans Gunna,
eša Gunnarseyja.

 


Flöskuskeytin tvö
hafa undanfarna mįnuši feršast frį Ķslandi įleišis til Gręnlands og sķšan sušur mešfram ķsjašrinum viš austurströnd Gręnlands ķ miklum vindi og sjógangi.  Fyrir sunnan Gręnland snérist žeim hugur og tóku stefnuna til austurs og noršurs langleišina aš Ķslandi. Aftur snérist žeim hugur og héldu nś įleišis til Gręnlands, sušur meš austurströndinni og noršur meš vesturströndinni fram hjį hinni fornu byggš norręnna manna. Sķšan héldu žau įleišis til Vķnlands, en fengu ekki góšan byr... Eftir aš hafa žvęlst um ķ hafinu vestan Gręnlands ķ nokkurn tķma tóku žau stefnuna hratt ķ sušausturog huga nś aš landtöku į Sušureyjum viš Skotland. Landnįmsmenn sóttu sķnar konur į žessar slóšir eins og flesti vita...

Flöskuskeytin hafa nś feršast um 15.000 kķlómetra sķšan žau voru sjósett ķ janśar fyrir einu įri um 40 km sunnan viš Reykjanesvita. Flöskuskeytin hafa stašist žessa žolraun og senda enn skeyti um gervihnetti meš nįkvęmum stašsetningarupplżsingum.

Myndin nešst į sķšunni er beintengd viš lķkaniš sem sżnir hvar flöskuskeytin eru stödd. Meš žvķ aš smella į blöšrurnar er hęgt aš kalla fram upplżsingaglugga eins og er į efstu myndinni. Meš mśsarbendlinum er hęgt aš fęra kortiš.

 

 

Skošiš nįnar į žessum vefsķšum:

Vefsķša Ęvars vķsindamanns:

http://krakkaruv.is/floskuskeyti


 

Stórt kort sem sżnir feršalag flöskuskeytanna:

gps.verkis.is


 

Bloggsķša meš fjölda mynda og kortum, en žar mį lesa um ašdraganda ęvintżrisins og sjį hvernig flöskuskeytin lķta śt:

Ęvar vķsindamašur og flöskuskeytiš frįbęra meš gervihnattatengingu...

agbjarn.blog.is/blog/agbjarn/entry/2163995

 

 

Verkfręšistofan Verkķs hannaši og smķšaši flöskuskeytin į eigin kostnaš, enda telja starfsmenn Verkķs aš Ęvar vķsindamašur vinni gott starf ķ žįgu barna og unglinga.
Vķsindin efla alla dįš!

 

 

 

 

 

 Beintengd mynd sem sżnir hvar flöskuskeytin eru stödd nśna.

Prófiš aš draga til kortiš meš mśsinni og nota mśsarhjóliš.

 

 

 

Lķkan sem sżnir vindakerfiš akkśrat nśna.

https://www.windytv.com

 

 


Nišurstaša męlinga: Įriš 2016 var hlżtt į heimsvķsu, en ekki tölfręšilega hlżrra en įriš 1998...

 

 

UAH hitaferill til loka 2016-B

 

 

Ķ dag voru birtar nišurstöšur hitamęlinga frį gervihnöttum til loka desembermįnašar 2016. Samkvęmt žeim var įriš 2016 hlżtt, en munurinn į įrunum 1998 og 2016 er ekki tölfręšilega marktękur, eša 0,02°C.

Žessi hitatoppur įrin 1998 og 2015/2016 stafaši af fyrirbęri ķ Kyrrahafinu sem kallast El-Nińo, eša jólabarniš. Heitur sjór losar varma ķ lofthjśpinn, hann hlżnar en sjórinn kólnar. Yfirleitt tekur viš fyrirbęri sem kallast La-Nińa žegar kaldari sjór kęlir loftiš. Įhrifanna gętti vķša um heim og vešrįttan var vķša mjög óvenjuleg. Lofthitinn nįši hįmarki um įramótin 2015/2016 en fór sķšan hratt fallandi. Samkvęmt žessum męlingum var hitafalliš į įrinu nįlęgt 0,6 grįšum. Žaš munar svo sannarlega um minna.

Žetta er mikil einföldun į fyrirbęrunum El-Nińo og La-Nińa. Sjį góšar skżringar Trausta Jónssonar į fyrirbęrinu hér.

Veršur įriš 2017 hlżtt į heimsvķsu?  Viš skulum ekki fullyrša neitt, en brjóstvitiš segir okkur aš svo muni ekki verša. Enn sķšur įriš 2018.  Žaš er nefnilega svo aš svala fyrirbęriš La-Lińa fylgir oft ķ kjölfar hins hlżja El-Nińo.  Takiš t.d. eftir ferlinum įriš 2000, ž.e. um tveim įrum eftir hiš öfluga El-Nińo įriš 1998. Sjórinn dempar allar svona hitasveiflur, ekki sķst hjį okkur sem lifum ķ nįbżli viš hann. Viš skulum žvķ sjį til hvaš gerist hér į landi eftir svo sem fįeina mįnuši.



Sjį nįnar į vefsķšu Dr. Roy Spencer meš žvķ aš smella į krękjuna: 

Global Satellites: 2016 not Statistically Warmer than 1998

Strong December Cooling Leads to 2016 Being Statistically Indistinguishable from 1998

January 3rd, 2017 by Roy W. Spencer, Ph. D.

 

 

Hvaš tekur svo viš eftir aš La-Nina lżkur?

 - Hękkandi hiti?
 - Lękkandi hiti?
 - Kyrrstaša?

Enginn veit svariš. Sumir telja aš žaš muni halda įfram aš hlżna hęgt og rólega vegna aukins styrks koltvķsżrings ķ loftinu, ašrir aš nś muni taka aš kólna vegna minnkandi sólvirkni og sveiflna ķ hafinu, og enn ašrir gera rįš fyrir meira og minna kyrrstöšu...    Kannski žaš verši bara sambland af žessu öllu?  

 

Hafi einhverjum ekki litist į blikuna žegar hitinn hękkaši hratt fyrir rśmu hįlfu įri, žį getur hinn sami andaš rólega nśna.  Aš minnsta kosti ķ fįein įr ef aš lķkum lętur :-) 

 

Myndin efst į sišunni:

Hnattręnn lofthiti til loka desembermįnašar samkvęmt gervihnattamęlingum og śrvinnslu UAH.

Heimild: Dr. Roy Spencer.

Blįi ferillinn er mįnašagildi.   Rauši ferillinn er 13 mįnaša mešaltal. (Mešaltalsferillinn sżnir mešaltalsgildi fyrir tķmann fyrir aftan og fyrir framan hvern punkt į ferlinum, svo aš hann nęr ekki alveg til endanna. "Centered average").

Męlingar į hitastigi lofthjśpsins meš hjįlp gervihnatta hófust įriš 1979. 

 

 

 

nino3_4

  

Yfirboršshiti sjįvar ķ Kyrrahafinu žar sem El-Nińo įtt sér staš nżlega.

Beintengdur ferill frį Įströlsku vešurstofunni.  Sjį hér

 

 

Rétt er aš minna į aš žessi pistill fjallar ekki um hnatthlżnun af mannavöldum, heldur ešlilegar sveiflur ķ nįttśrunni. 

 

 

 

--- --- ---

Til unhugsunar:

Skalinn į venjulegum heimilishitamęli, sem viš annaš hvort erum meš fyrir utan gluggann eša innanhśss, er žannig geršur aš hver grįša jafngildir um 1 millķmetra. Aušvitaš ekki nįkvęmlega, en žvķ sem nęst.  Žessi munur į įrunum 1998 og 2016 (0,02°C) kęmi žį fram sem 0,02 mm.   Samkvęmt upplżsingum į netinu er žvermįl mannshįrs 0,02 til 0,2mm.

Munur aranna

Allur lóšrétti skalinn į žessari mynd nęr yfir 0,8 grįšur. Munur (0,02°) milli įranna 1998 og 2016 er örlķtill, miklu minni en óvissumörk męlinganna sem gętu veriš  +/- 0,1 grįša.

 

Žessar upplżsingar koma aš gagni ef einhverjir fara aš deila um keisarans skegg cool

 

 


Er "endurheimt votlendis" oft tilgangslķtil...?

 

 

 

Forsetaskurdur

 

Hve lengi losar mżri sem hefur veriš žurrkuš koltvķsżring eša CO2? Aš žvķ hlżtur aš koma, aš órotnušu jurtaleyfarnar ķ fyrrum mżrinni hafi aš mestu rotnaš og breyst ķ frjósama gróšurmold. Žaš tekur ekki mjög langan tķma. Eftir žaš er losunin ekki meiri en frį venjulegum śthaga og žörfin fyrir aš endurheimta votlendiš til aš minnka losun į CO2 žį engin.

Hver žessi tķmi er viršast fįir vita, ef žį nokkur.

Hugsum okkur skurš sem opnašur var fyrir 100 įrum.  Jaršvegurinn er fyrir löngu oršinn žurr og hefur breyst ķ frjósama gróšurmold. Rotnun jurtaleyfanna sem hófst skömu eftir aš skuršurinn var opnašur hefur aš mestu stöšvast. Losun koltvķsżrings frį žessu žurra landi er oršin óveruleg. Žetta skilja allir sem vilja.

Aš bleyta upp land sem breyst hefur śr mżrarjaršvegi ķ frjósaman jaršveg hefur žvķ ef til vill ekki nokkurn tilgang. Žaš hjįlpar aušvitaš ekkert aš stöšva losun sem af nįttśrulegum įstęšum er oršin lķtil sem engin.

Ef fjósama landiš žar sem įšur var mżri er notaš til aš rękta skóg, žį nęst įrangur viš aš binda CO2. Žaš er ekki sjįlfgefiš aš žaš skili nokkrum įrangri aš fylla ķ skurši sem grafnir voru fyrir nokkrum įratugum.

Flestir efnaferlar varšandi nišurbrot fylgja veldisfalli. Sama gildir um fjölmörg fyrirbęri ķ nįttśrunni. Losun CO2 śr framręstu mżrlendi fylgir vęntanlega einnig veldisferli. Losunin er mest ķ byrjun, en fellur sķšan nokkuš hratt. Eftir fįeina įratugi gęti hśn veriš oršin óveruleg. 

Helmingunartķmi er skilgreindur sem tķminn žar til losun į tķmaeiningu (t.d. į įri) er komin nišur ķ helming af žvķ sem hśn var ķ byrjun. Ef helmingunartķminn varšandi losun į CO2 śr framręstri mżri er 10 įr, žį er įrleg losun komin nišur ķ fjóršung eftir 20 įr, 12% eftir 30 įr og 6% eftir 40 įr.

Sem sagt, eftir fįeina įratugi er įrleg losun oršin óvera mišaš viš aš helmingunartķminn sé t.d. 10 įr.

Žaš er žvķ ekki nóg aš įętla augnabliksgildiš į losun CO2 śr framręstum mżrum. Viš žurfum aš žekkja žaš sem fall af tķma og žar meš helmingunartķmann (eša tķmastušulinn ef žaš hentar betur) viš dęmigeršar ķslenskar ašstęšur. Žį fyrst getum viš fariš aš ręša af viti um žaš hvort vit sé ķ aš bleyta upp framręst land.

 

Helmingunartķmi

 

 

Svo mį ekki gleyma žvķ, aš žó aš blautar mżrar losi ekki nema takamarkaš af CO2, žį losa žęr metan. Metan er um 25 sinnum virkara gróšurhśsagas en koltvķsżringur, svo žaš kann aš vera aš fara śr öskunni ķ eldinn aš bleyta upp land til aš endurheimta votlendi!

Nokkrar spurningar sem menn ęttu aš kunna svar viš:

  • Hve mikil er įrleg losun CO2 pr. hektara fyrst eftir skuršgröft mišaš viš dęmigerša mżri?
  • Hvaš ętli įrleg losun CO2 sé eftir 10 įr?  20 įr? 30 įr?
  • Eftir hve langan tķma frį žvķ skuršir voru grafnir er losun į CO2 oršin óveruleg mišaš viš žaš sem hśn var fljótlega eftir skuršgröft?
  • Hve mikiš minnkar losun CO2 eftir bleytingu?
  • Hve mikiš bindur skógur pr. ha. sem plantaš er ķ žurrkaš land?
  • Er vķst aš bleyting eša endurheimt votlendis sé įrangursrķkari en skógrękt į sama staš?   
  • Hver mikil eru įhrif śtstreymis metans frį blautum mżrum į hlżnun mišaš viš śtstreymi CO2 frį nokkurra įratuga gömlum žurrkušum mżrum?
  • Getur veriš, aš žegar landi sem žurrkaš hefur veriš upp fyrir nokkrum įratugum er breytt ķ mżri aftur, aš žį fari ķ gang losun metans sem er skęšari valdur hlżnunar en śtstreymi koltvķsżrings sem var oršiš lķtiš? (Sem sagt, fariš śr öskunni ķ eldinn).

 

Fįir eša enginn viršist kunna svar viš žessum spurningum, sem žó eru grundvallaratriši ķ umręšunni um loftslagsmįl.

 

Endurheimt-votlendis

 

 

Oft hefur mér komiš til hugar aš “endurheimt votlendis” meš žvķ aš fylla ķ skurši sé ekki endilega rétt ašferš til aš minnka losun koltvķsżrings.

Annar möguleiki til aš binda kolefni, og jafnvel betri, er aš rękta skóg į landinu, eša einfaldlega friša žaš og leyfa sjįlfsįšum trjįplöntum aš vaxa.

Į myndinni hér fyrir ofan mį sjį hvernig fyrrum votlendi hefur gerbreytt um svip į fįum įratugum. Žarna var landiš ręst meš mörgum skuršum, en hefur lengi veriš laust viš įgang hesta og kinda. Svona skógur er vęntanlega duglegur aš binda koltvķsżring og aušvitaš miklu fallegri en einhver dżjamżri. Žarna hefur engu veriš plantaš. Allt er sjįlfsįš. Landiš er ofarlega ķ uppsveitum og er alllangt sķšan žaš var žurrkaš meš skuršgreftri. Frę hefur mešal annars borist frį skóginum ķ fjallinu.

Til žess aš flżta fyrir aš skógur vaxi upp nįnast af sjįlfdįšum mętti planta fįeinum birkiplöntum hér og žar, jafnvel ašeins 100 stk. ķ hvern hektara, ž.e. um 10 metrar milli pantnanna. Eftir nokkur įr fara žessi tré aš bera frę og verša fręlindir. Sjįlfsįšar plöntur fara aš skjóta upp kollinum vķtt og breitt. Į fįeinum įratugum veršur birkiskógurinn žéttur og fallegur. Žetta kostar lķtiš sem ekkert, eša žrjį bakka af birkiplöntum ķ hvern hektara. Um 15.000 krónur kosta plönturnar samtals. Aušvitaš veršur einnig aš girša landiš fjįrheldri giršingu. Tķminn vinnur meš okkur.

Aš sjįlfsögšu mį planta žéttar, nota fleiri tegundir en birki og jafnvel stunda formlega skógrękt. En til aš koma til meira og minna sjįlfsįšum skógi žarf litla fyrirhöfn. Fyrst og fremst žarf aš friša landiš og girša, og tryggja aš fręlindir skorti ekki.

Sķšan er aušvitaš einfalt aš flétta svona birkiskóg viš votlendissvęši meš žvķ aš fylla ķ skurši ķ hluta landsins. Žannig mį fara bil beggja og tryggja fjölbreytt fugla- og plöntulķf įsamt skjólgóšum skógi.

 

 

 

Endurheimt_votlendis1

 Hvaš skyldi skuršurinn sem fólkiš er aš moka ofan ķ vera gamall?  Lķklega mjög gamall, enda greinlega nįnast uppgróinn. Hver mikil ętli įrleg losun per hektara landsins žarna sé? Varla mikil.

 

 

Myndin efst į sķšunni er fengin aš lįni af vefsķšu Rķkisśtvarpssins hér.

Myndin nešst į sķšunni er fengin aš lįni af vef Garšabęjar hér.

 

 


mbl.is Vantar vķsindin viš endurheimt mżra
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Flöskuskeytin tvö hafa nś feršast yfir 10.000 kķlómetra...

 

 Floskuskeyti 8okt2016

  

 

Flöskuskeytin tvö hafa undanfarna mįnuši feršast frį Ķslandi įleišis til Gręnlands og sķšan sušur mešfram ķsjašrinum viš austurströnd Gręnlands ķ miklum vindi og sjógangi.  Fyrir sunnan Gręnland snérist žeim hugur og tóku stefnuna til austurs og noršurs langleišina aš Ķslandi. Aftur snérist žeim hugur og héldu nś įleišis til Gręnlands, sušur meš austurströndinni og noršur meš vesturströndinni fram hjį hinni fornu byggš norręnna manna. Sķšan héldu žau įleišis til Vķnlands, en fengu ekki góšan byr... Eftir aš hafa žvęlst um ķ hafinu vestan Gręnlands ķ nokkurn tķma tóku žau stefnuna hratt ķ sušaustur... 

Flöskuskeytin hafa nś feršast rśmlega 10.000 kķlómetra sķšan žau voru sjósett ķ janśar fyrir sunnan Reykjanesvita. Flöskuskeytin hafa stašist žessa žolraun og senda enn skeyti um gervihnetti meš nįkvęmum stašsetningarupplżsingum.

Myndin nešst į sķšunni er beintengd viš lķkaniš sem sżnir hvar flöskuskeytin eru stödd. Meš žvķ aš smella į blöšrurnar er hęgt aš kalla fram upplżsingaglugga eins og er į efstu myndinni. Meš mśsarbendlinum er hęgt aš fęra kortiš.

 

Hvert munu flöskuskeytin nś halda?  Vešur er sķbreytilegt og erfitt aš spį, en žaš gerir feršalagiš ęsispennandi. Flöskurnar rista grunnt og eru žvķ įhrif frį vindi meiri en frį hafstraumum.  

Hve lengi munu rafhlöšurnar endast?  Žegar flöskuskeytin voru sjósett ķ janśar var gert rįš fyrir aš žau yršu ekki marga mįnuši ķ hafi įšur en žau nęšu landi. Einnig voru hönnušir ekki sannfęršir um aš vel gengi aš nį merkjum frį žeim um gervihnetti, žvķ loftnetin ķ flöskunum verša įvallt aš snśa upp. (Sjį hér). Žess vegna var bśnašurinn stilltur žannig aš send eru sex skeyti į sólarhring, en žannig er endingartķminn um žaš bil eitt įr. Žaš fer žó eftir żmsu.  Ķ ljós hefur komiš aš bśnašurinn hefur unniš fullkomlega og varla nokkuš skeyti misfarist žrįtt fyrir aš žau hafi stundum lent ķ grķšarlegum öldugangi.  Eftir į aš hyggja hefši veriš viturlegra aš stilla į eitt skeyti į sólarhring og nį žannig nokkurrra įra endingu į rafhlöšum cool



"Oršatiltękiš „lengi tekur sjórinn viš“ er vel žekkt en žaš var almenn trś manna aš hafiš, žetta grķšarlega flęmi sem žekur um 70% af yfirborši jaršar, gęti endalaust tekiš viš śrgangi okkar mannfólksins..."

Žannig hefst góšur pistill į Vķsindavefnum sem nefnist "Hverjir eru helstu mengunarvaldar hafsins og hvaša įhrif hafa žeir į lķfverur sjįvar?".  Sjį hér.  Žessi tilraun meš flöskuskeytin sżnir okkur hve lengi alls konar dót og rusl getur veriš aš žvęlast um ķ hafinu. Žaš getur veriš į reki svo įrum skiptir, og sumt kemur ef til vill aldrei aš landi heldur hringsnżst ķ einhverju vinda- og straumakerfi... 

 

 

Skošiš nįnar į žessum vefsķšum:

Vefsķša Ęvars vķsindamanns:

http://krakkaruv.is/floskuskeyti

 

Upplżsingasķša Verkķs:

www.verkis.is/gps

 

Bloggsķša meš fjölda mynda og kortum:

agbjarn.blog.is/blog/agbjarn/entry/2163995

 

 

 

 

 

 

 

 Beintengd mynd sem sżnir hvar flöskuskeytin eru stödd nśna.

Prófiš aš draga til kortiš meš mśsinni og nota mśsarhjóliš.

 

 

 

Lķkan sem sżnir vindakerfiš akkśrat nśna.

http://earth.nullschool.net

 

 


Hiš furšulega feršalag flöskuskeytanna frįbęru...

 

 

 

 

Flöskuskeytin tvö hafa undanfarna mįnuši feršast sušur mešfram ķsjašrinum viš austurströnd Gręnlands ķ miklum vindi og sjógangi.  Fyrir sunnan Gręnland snérist žeim hugur og tóku stefnuna til austurs og noršurs langleišina aš Ķslandi. Aftur snérist žeim hugur og héldu nś įleišis til Gręnlands, sušur meš austurströndinni og noršur meš vesturströndinni fram hjį hinni fornu byggš norręnna manna. Sķšan héldu žau įleišis til Vķnlands, en hafa ekki fengiš góšan byr undanfarnar vikur.

Flöskuskeytin hafa nś feršast um 8.000 kķlómetra sķšan žau voru sjósett fyrir um hįlfu įri fyrir sunnan Reykjanesvita. Flöskuskeytin hafa stašist žessa žolraun og senda enn skeyti um gervihnetti meš nįkvęmum stašsetningarupplżsingum.

   

Hvert munu žau nś halda?  Vešur er sķbreytilegt og erfitt aš spį, en žaš gerir feršalagiš ęsispennandi.       Žaš er engu lķkara en žau séu į svipašri leiš og Leifur Eirķksson fyrir rśmu įržśsundi.

 

Spennan vex meš degi hverjum...  Skošiš nįnar į žessum vefsķšum:

Vefsķša Ęvars vķsindamanns:

http://krakkaruv.is/floskuskeyti

 

Upplżsingasķša Verkķs:

www.verkis.is/gps

 

Bloggsķša meš fjölda mynda og kortum:

agbjarn.blog.is/blog/agbjarn/entry/2163995

 

 

 

 

 

 

18703-1

 

www.visindamadur.com

 

 

Verkis heilindi

 

www.verkis.is



Halldór Björnsson doktor ķ haf- og vešurfręši sendi mér įhugavešan póst, en hann gat ekki skrifaš ķ athugasemdirnar. Ég prófaši aš breyta stillingum og vona aš žaš gangi nś betur aš skrifa athugasemdir žó mašur sé ekki innskrįšur.


Sęll Įgśst

Ég get ekki sett athugasemd  į bloggsķšuna nema vera innskrįšur, og ég er ekki meš notendanafn į žessum vef. 

Žś hefur fullt umboš til aš setja eftirfarandi į sķšuna, teljiršu žaš eiga žar erindi.

 

Žaš er įkaflega gaman aš fylgjast meš reki flöskuskeytanna, og mjög lęrdómsrķkt. Eins og stendur eru žau į mjög įhugaveršu hafsvęši, ž.e. Labradorhafi. Straumakerfi žar eru flókin, en austantil streymir Austur Gręnlandsstraumurinn vestur fyrir Hvarf (sušurodda Gręnlands) og sveigir svo noršur meš Gręnlandi.  

 

Hafiš vestur af Ķslandi alla leiš til Gręnlands er erlendis kallaš Irmingerhaf en į ķslensku er heitir žaš Gręnlandshaf.  Žarna er hringstreymi sem haffręšingar kalla Irminger gyre eša sub-polar gyre, en viš getum einfaldlega kallaš hringstreymiš ķ Gręnlandshafi.  Flöskurnar tvęr byrjušu į žvķ aš taka einn snśning ķ žessu hringstreymi en ķ seinni hringnum skolaši žeim meš Austur Gręnlandsstraumnum  vestur fyrir fyrir Hvarf og inn į Labradorhaf.

 

Vestantil  ķ Labradorhafi liggur sterkur straumur (Labradorstraumurinn) sušur meš Labrador og til Nżfundnalands. Žessi straumur er fręgur fyrir aš veita borgarķsjökum inn į siglingaleišir og er Tķtanic lķklega fręgasti skipskašinn af žeim sökum.  Straumurinn er öflugastur nęrri landgrunnsbrśninni en žar eru sterkar rastir til sušurs.

 

Žessi hafsvęši eru sżnd į stóru myndinni sem sżnir spį fyrir sjįvarhita fyrir 2. įgust 2016. Į myndina hef ég merkt flöskurnar tvęr (A = flaska 1 og B = flaska 2). Myndin sżnir vel ķskaldan Labradorstrauminn vestan viš flöskuskeytin og sunnar ķ hafinu mį sjį  sterk hitaskil ķ sjónum žar sem kaldur Labrador sjórinn rekst į Noršur Atlantshafsstrauminn (sem er framhald af Golfstrauminum).

Žar sem skilin eru hvaš sterkust eru miklar išur ķ sjónum og mį rekja žęr žvert yfir Atlantshafiš.

 

Žó Labradorhafiš sé meš öfluga hafstrauma bęši į  austur og vestur hliš, eru straumar ķ mišbiki hafisins veikari og óreglulegri. Žetta er sżnt į minni myndinni, en žar eru hafstraumar teiknašir inn į lķka.  Žetta er spį um hafstrauma žann 2. įgśst, en žessir straumar breytast hęgt.

 

Samkvęmt spįnni er flöskuskeyti 1 ķ išu sem erfitt er aš segja hvert mun fęra žaš, en flöskuskeyti 2 viršist komiš ķ hafstrauma sem falla til sušurs og aš kjarna Labradorstraumsins. 

 

Žessir hafstraumar eru reiknašir meš spįkerfi Copernicusar įętlunar Evrópusambandsins (žetta kerfi hét įšur MyOcean

en nįlgast mį gögnin į http://marine.copernicus.eu/). Žaš er mikilvęgt aš muna aš flöskuskeytin žarf ekki aš reka nįkvęmlega eftir yfirboršsstraumum, vindar geta einnig haft įhrif. Nęstu daga verša vestanįttir į žessu svęši, sem gęti haldi bįšum skeytum frį kjarna Labradorstraumsins. 

 

Žaš vęri kannski skemmtilegast aš flöskuskeytin myndi nś reka til sušurs og inn į Noršur Atlantshafiš. Žį gętu žau sveigt og rekiš til Evrópu. Svo er aušvita  mögulegt aš annaš eša bęši nemi land ķ Kanada.




 

 

 

 9499e29f-e61a-4b28-950a-0fd7c3dc6b8e

fa7b749f-39e3-4f94-9222-e8dffa27e4c3


Stefnir ķ offjölgun feršamanna? Hvaš er til rįša?

 

 

Žaš er ekki laust viš aš žeir sem kunna aš meta óspillta nįttśru séu uggandi. Margir feršamannastašir eru komnir yfir žolmörk og liggja undir skemmdum. Į nęsta įratug er reiknaš meš aš fjöldi erlendra feršamanna tvöfaldist. Gangi sś spį eftir er vošinn vķs. Hingaš til hafa menn veriš aš reyna aš bęta śr meš žvķ aš leggja göngustķga og trépalla, stękka bķlastęši, o.s.frv. en komiš hefur ķ ljós aš žaš nęgir ekki. Grķpa žarf til annarra rįšstafanna.

Hér veršur fyrst reynt aš rżna ķ spįr Innanrķkisrįšuneytisins og ĶSAVIA og skošaš hvaš žęr geti žżtt. Engin vķsindi, bara leikur meš tölum til aš fį tilfinningu fyrir vandamįlinu.

Ķ lokin er bent į leiš sem farin hefur veriš erlendis og reynst hefur vel.

 

Ferdamannaspa-2013-2025

Heimild er hér

 

Uppfęrš spį ISAVIA fyrir 2016:

Uppfęrd-spa-Isavia-crop

Ķ spį ĶSAVIA eru faržegar skemmtiferšaskipa ekki taldir meš.

Heimild er hér

 

Leikur aš tölum:

Forsendur:

1) Innanrķkisrįšuneytiš spįši įriš 2015, meš hlišsjón af tölum fyrir įrin 2013-2014, tęplega 1.500.000 feršamönnum įriš 2016.

2) ISAVIA uppfęrši nżlega spį sķna frį įrinu 2015 og spįir nś 1.730.000 feršamönnum įriš 2016. Žessar tölur innihalda ašeins žį sem koma meš flugi, en ekki meš skemmtiferšaskippum eša Norręnu. ISAVIA spįir sem sagt 15% fleiri feršamönnum en Innanrķkisrįšuneytiš, auk faržega sem koma sjóleišina.

3) Innanrķkisrįšuneytiš spįir įriš 2025 um 2.800.000 erlendum feršamönnum. 

4) Sé mišaš viš uppfęrša spį ISAVIA og spį Innanrķkisrįšuneytisins fyrir įriš 2025 mį hękka töluna a.m.k. śr 2.800.000 ķ 3.200.000 erlendra feršamanna įriš 2025.

 

Vangaveltur:

5) Tališ er aš um 80% erlendra feršamanna fari Gullna hringinn, eša Žingvelli-Geysi-Gullfoss.   80% af 3.200.000 er um 2.600.000.   Ž.e. įriš 2025 mį reikna meš 2,6 milljón feršamönnum įrlega į Žingvöllum, Geysi og viš Gullfoss.

6) Ef viš deilum ķ žessa tölu meš 365, ž.e. fjölda daga ķ įrinu, žį fįum viš śt 7.100 feršamenn hvern einasta dag įrsins sem munu fara Gullna hringinn įriš 2025. Žetta er mešaltal allra daga įrsins.

7) Segjum aš tvöfalt fleiri en mešaltališ komi aš sumri til, og helmingi fęrri en mešaltališ aš vetri til. Žaš gerir um 14.000 erlendra faržega į dęmigeršum sumardegi en 3500 į dag aš vetri til. Aušvitaš einföldun, en hjįlpar okkur viš aš sjį afleišingarnar.

8) Hugsum okkur augnablik aš allir žessir feršamenn aki Gullna hringinn meš hópferšabķlum, og aš 50 manns séu aš jafnaši ķ hverjum bķl.  Žaš gerir 280 hópferšabķla į dag aš sumri til og 70 į dag aš vetri til.

 

9) Aušvitaš feršast stór hluti feršamanna meš bķlaleigubķlum. Reiknum meš aš 3 faržegar séu aš jafnaši ķ hverjum bķl, og aš 2/3 feršist meš hópferšabķlum og 1/3 meš bķlaleigubķlum, ž.e. 9.200 feršamenn meš rśtum og 4.600 feršamenn meš bķlaleigubķlum į Žingvöllum, Geysi og Gullfossi daglega yfir sumarmįnušina.  

 

Umreiknaš ķ fjölda bķla meš feršamönnum jafngildir žetta 180 rśtum og 1.500 bķlaleigbķlum daglega į Gullna hringnum og bķlastęšum vinsęlustu stašanna hvern einasta dag yfir sumarmįnušina, įsamt 14.000 manns ķ kös.  

 

 

Er žetta ekki nokkurn vegin rétt reiknaš?  Viš žurfum enga nįkvęmni til aš sjį ķ hvaš stefnir. Svona einfaldur leikur aš tölum nęgir.

180 rśtur įsamt 1.500 bķlaleigubķlum daglega yfir sumarmįnušina
į Gullna hringnum įriš 2025,  ž.e. Žingvöllum, Gullfossi og Geysi.
Allt aš 14.000 erlendi feršamenn daglega įriš 2025 į žessum vinsęlu feršamannastöšum.

 

Žetta var bara Gullni hringurinn. Įlagiš į marga feršamannastaši er žegar komiš yfir žolmörk. Ekki bara į žeim sem teknir voru sem dęmi. Gangi spįr eftir, žį mun įlagiš tvöfaldast į nęsta įratug.

Aušvitaš er žessi leikur aš tölum ekki nįkvęmur, en gefur kannski hugmynd um hvaš getur veriš ķ vęndum eftir ašeins įratug, ef spįr Innanrķkisrįšuneytisins og ĶSAVIA ganga eftir...   Er plįss fyrir allan žennan fjölda? 

Žaš gefur auga leiš aš mikill fjöldi feršamanna veršur į rölti fram og aftur į flestum feršamannastöšum, žar sem hver flękist fyrir öšrum. Allt svęšiš yrši algerlega stopp vegna öngžveitis og žaš er ekki bara gatan heldur öll žjónusta, salerni, öryggismįl og margt fleira sem fęri algerlega śr böndunum...  Hvaš veršur um blessaša nįttśruna? 

Kaos -  Öngžveiti - Nišurtröškuš nįttśra - Fréttir berast śt ķ heim um ömurleikann - Feršamenn hętta aš heimsękja ķsland - Įstandiš leitar jafnvęgis og kemst ķ sama horf og fyrir aldamót - Hótelin standa sem innantóm minnismerki...  Gęti žetta oršiš veruleikinn eftir įratug?

Svo mį halda įfram aš velta vöngum: Er žaš alveg vķst aš įlagiš į feršamannastaši vaxi lķnulega meš fjölda feršamanna? Getur veriš aš um einhvers konar veldisfall sé aš ręša, žannig aš heildarįhrifin fylgi fjöldanum ķ t.d. öšru veldi? Hvaš gerist žegar allt er komiš ķ öngžveiti? Žaš gerist nefnilega oft žegar kerfi nįlgast žolmörk, aš žau hrynja meš lįtum. Žį nęr litla žśfan aš velta žungu hlassi. 

 

 

Hvernig er hęgt aš hafa stjórn į žessum ósköpum?

Veršur ekki aš hugsa mįlin upp į nżtt og finna lausnir sem nķšast minna į nįttśrunni?

...

Sums stašar erlendis hefur veriš gripiš til
skynsamlegra rįšstafanna
.

Stonehenge er vinsęll feršamannastašur į Englandi og žangaš hafa margir Ķslendingar komiš. Žegar fjöldi feršamanna sem heimsótti stašinn įrlega var kominn upp ķ 1 milljón sįu vķsir menn aš eitthvaš žyrfti aš gera og aš naušsynlegt vęri aš koma meš ferskar hugmyndir. Nišurstašan var aš reisa feršamannamišstöš įsamt bķlastęšum ķ 2,5 kķlómetra fjarlęgš frį fornminjunum og selflytja feršamenn žašan ķ léttbyggšum vögnum.

Žaš er vissulega full įstęša til aš skoša hlišstęšar lausnir hér į landi.  
Sjį New Stonehenge Visitor Centre Finally Opens.

Vķša erlendis hefur veriš gripiš til hlišstęšra rįšstafanna og viš Stonehenge. Žaš žekkja margir ķslendingar sem lagt hafa land undir fót. Bķlum feršamanna veršur aš leggja drjśgan spöl frį helstu įhugeveršu stöšunum sem feršamenn žyrpast til. Žašan verša menn oft aš ganga drjugan spöl.

 

Į Ķslandi er vandamįliš žegar oršiš mun verra en var viš Stonehenge žegar gripiš var til rįšstafanna žar. Hingaš til hafa menn notaš smįreddingar sem stundum nįš aš laga įstandiš ķ fįeina daga. Fyrr en varir kemur ķ ljós aš įrangurinn var skammvinnur. Örtröš, kaos og eyšilögš nįttśra blasir viš. Bķlastęši, stundum meš hundrušum bķla, eru gerš örskammt frį nįttśruminjunum. Žeir sem koma hįlfan hnöttinn til aš upplifa ķslenska nįttśru žurfa aš rölta um yfirfull bķlastęši ķ reyknum og hįvašanum frį rśtum, sśperjeppum og bķlaleigubķlum. Ķslendingar eru hęttir aš heimsękja žessa staši, enda lķtiš hollt fyrir ungvišiš aš kynnast žessum ósóma.

Nś žarf aš hugsa mįliš upp į nżtt og hugsa til framtķšar. Ekki bara įr eša tvö, ekki įratug, heldur įratugi. Nįttśruminjar sem bśiš er aš skemma meš įgangi eru varanalega skemmdar.

Hvaš getum viš lęrt af Bretum?

 

stonehenge-visitor-centre-map

Feršamannamišstöšin er 2,5 km frį fornminjunum. Žar eru bķlastęši og žjónusta,
og žašan er fólki ekiš meš léttum vögnum sem aka fram og aftur meš skömmu millibili.
Įlagiš hefur snarminnkaš..

 

1000pixel-1

Stonehenge Visitors Centre er glęsilegur stašur ķ 2,5 km fjarlęgš frį fornminjunum.
Žar eru bķlastęšin og margvķsleg žjónusta. Feršamönnum er ekiš žašan ķ léttum vögnum.
Stašurinn var tekinn ķ notkun įriš 2013.

Žaš sem viš getum lęrt af Bretum (og sjįlfsagt fleirum) er aš til žess aš viš getum haft einhverja stjórn į žessum mįlum megum viš ekki beina allri umferš feršamanna aš risastórum bķlastęšum rétt viš nįttśruminjarnar og reisa žar minjagripaverslanir, matsölustaši o.s.frv. Allt žetta į aš vera ķ hęfilegri fjarlęgš žar sem žaš fer vel ķ landslaginu og truflar ekki upplifunina af žvķ sem feršamenn eru komnir til aš njóta. Frį žjónustumišstöšinni er tśristum sķšan ekiš ķ fylgd leišsögumanna  ķ léttum vögnum aš nįttśruperlunni.

 Ekki flókiš en skilar įrangri!

Hęttum reddingum. Hugsum įratugi til framtķšar !   Grķpum strax ķ taumana meš skynsemi.

 

Sį sem žessar lķnur ritar getur nefnt sem dęmi nokkra staši į Ķtalķu sem hann hefur heimsótt nżlega. Į öllum žessum stöšum er bķlum og rśtum feršamanna haldiš į stęšum ķ góšri fjarlęgš frį helstu minjum stašanna: Pķsa, Orvieto, Lucca, Siena, San Gimignano.

Innlendir fararstjórar uršu aš vera ķ för meš okkar įgętu ķslensku fararstjórum.

Aušvitaš er žessi ašferš, aš leggja faratękjum feršamanna stórum og smįum, fjarri nįttśru- og fornminjum, algeng mešal žjóša sem stoltar eru af menningu sinni og nįttśru, og hafa kunnįttu og vilja til aš taka vel og skipulega į móti feršamönnum.

Hér į landi viršist žvķ mišur stefnan vera sś aš hafa bķlastęšin ekki meira en steinsnar frį įhugaveršu stöšunum. Afleišingin er örtröš, hįvašamengun, reykmengun, sjónmengun, og vonbrigši feršamanna sem komu til aš upplifa ķslenska óspillta nįttśru.

 

 

 balloon-pop

 

Hętt er viš aš feršamannabólan springi

ef viš stöndum ekki rétt aš mįlum.

 

 

 

 

 

 


Loftslagsbreytingar af völdum manna eša nįttśru, eša kannski hvort tveggja?

 

 

Inngangur

Sķšastlišin 25 įr eša svo hefur hękkun hitastigs į jöršinni veriš mikiš į dagskrį. Alžjóšlegar rįšstefnur hafa veriš haldnar og nżlega var haldin mikil rįšstefna ķ Parķs. Žar komu tugžśsundir manna saman og ręddu įhrif koltvķsżrings į hitastig jaršar. Įhrif nįttśrunnar į langtķma hitabreytingar fengu enga athygli. 

Umręšur um losun koltvķsżrings (koltvķildis, kolsżru – CO2) af mannavöldum hafa vakiš įhuga margra į aš kynna sér įstęšur vešurfarsbreytinga ķ nśtķš og fortķš. Miklar breytingar į vešurfari hafa oršiš aš žvķ er viršist “af sjįlfu sér” sé litiš hundruš eša žśsundir įra aftur ķ tķmann.  Aušvitaš gerist slķkt ekki af sjįlfu sér, eitthvaš hlżtur aš koma ferlinu af staš. Getur veriš aš žetta “eitthvaš” sé einnig aš hafa įhrif į vešriš į žessari öld?  Hvaš er žetta “eitthvaš”?  Getum viš bśist viš aš žaš muni haga sér į sama hįtt og žaš hefur gert oft įšur, ž.e. komiš, staldraš viš og horfiš sķšan į braut?   Um žaš fjallar žessi grein.

Įšur en viš fjöllum um žetta dularfulla “eitthvaš” er rétt aš skoša nįnar hvaš hefur veriš į seyši undanfarin įržśsund og jafnvel enn ķ dag.

 

Hitafar frį sķšustu ķsöld fyrir um 11.000 įrum

Mynd 1 sżnir nišurstöšur męlinga į ķskjörnum fengnum śr rśmlega 3000 metra djśpri holu sem boruš var ķ Gręnlandsjökul. Meš rannsóknum į magni samstętna sśrefnis (oxygen isotopes) hefur veriš hęgt aš įętla hitastig į yfirborši jökulsins žśsundir įra aftur ķ tķma. Žessi ferill nęr yfir 11.000 įr, ž.e. aftur til loka ķsaldar žegar žykk ķshella žakti stóran hluta jaršar.

Ferillinn nęr žó af męlitęknilegum įstęšum ašeins til įrsins 1854, en hefur veriš mjög lauslega framlengdur til dagsins ķ dag meš strikušu lķnunni lengst til hęgri.

Svęšin sem merkt eru meš gręnu eru sérlega įhugaverš.  Lengst til hęgri eru hlżindin sem glatt hafa okkur undanfarna įratugi og kallast Modern Warm Period. Fyrir um 1000 įrum var annaš hlżskeiš sem stóš nokkra įratugi og kallast Medieval Warm Period. Žį var jafnvel hlżrra en ķ dag, aš minnsta kosti jafn hlżtt. Fyrir 2000 įrum, mešan į Roman Warm Period stóš, var svo enn hlżrra og mun hlżrra var fyrir rśmum 3000 įrum į tķmabili sem kallaš er Minoan Warm Period.  Hvaš veldur žessum įratugalöngu hlżskeišum sem hafa komiš reglulega meš um 1000 įra millibili? Viš getum skyggnst lengra aftur ķ tķma og sjįum aš fyrir 7000 og 8000 įrum var lang hlżast frį žvķ er ķsöld lauk. Holocene Climate Optimum kallast sį tķmi.

Vissulega er žessi ferill ašeins frį Gręnlandi og sżnir breytingar žar. Žaš mį žó teljast lķklegt aš hann endurspegli ķ stórum drįttum breytingar ķ hitafari jaršar frį žvķ er ķsöld lauk.

gisp220temperature-B

Mynd 1: Nišurstöšur męlinga į ķskjörnum fengnum śr rśmlega 3000 metra djśpri holu sem boruš var ķ Gręnlandsjökul. Skammvinn hlżskeiš eru sżnd meš gręnu.

Stękka mį myndir meš žvķ aš smella į žęr.

 

 

GISP2

Mynd 1a: Annaš sjónarhorn į nišurstöšurnar frį Gręnlandsjökli

 

Įleitnar spurningar vakna žegar horft er į žessa mynd. Hżindin fyrir 1000, 2000, 3000, o.fl. įrum voru örugglega ekki af mannavöldum. Žetta voru heitari tķmabil en viš upplifum nś. Hvernig getum viš veriš viss um aš hlżindin nś stafi aš mestu leyti af hegšun okkar? Getur ekki veriš aš nśverandi góšęri ķ vešurfari undanfariš stafi af sömu orsökum og oft įšur? Er ekki full įstęša til aš velta fyrir sér hvaša nįttśrulegu įstęšur hafi valdiš žessum hitasveiflum į undanförnum įržśsundum og hvort aš nįttśran sé ekki enn aš verki?

Minni okkar er stutt, og sjįlf skynjum viš ekki nema nokkra įratugi til baka. Ef til vill er žaš žess vegna sem menn hafa einblķnt į gróšurhśsaįhrif vegna aukningar koltvķsżrings ķ andrśmsloftinu. Žessi kenning hefur veriš mjög vinsęl, žaš vinsęl aš ekki hefur veriš hlustaš nęgilega vel į gagnrżni sem komiš hefur fram frį virtum vķsindamönnum ķ loftslagsfręšum,  stjarnešlisfręši o.fl. sem telja aš nįttśran eigi stóran žįtt ķ breytingum, nś sem į öldum įšur.

 

Breytingar sķšan Ķsland var numiš

Breytingar ķ vešurfari į sķšustu öldum eru vel žekktar. Sjį mynd 2. Į landnįmsöld var jafnvel hlżrra į jöršinni en ķ dag, Ķsland var žį viši vaxiš milli fjalls og fjöru og vķnvišur óx jafnvel ķ Englandi. Žį voru hinir miklu landafundir norręnna manna, sem ekki vķlušu fyrir sér aš sigla ķ opnum bįtum landa og heimsįlfa į milli. Leifur heppni Eirķksson fann Vķnland žar sem vķnvišur óx. Eirķkur rauši stofnaši byggš ķ Gręnlandi įriš 985 er hann sigldi meš 25 skip Ķslendinga žangaš. Fundist hafa merki um ręktun korns žar og ölgerš žessara norręnu manna.

Eftir um 1200 fór heimurinn aš kólna. Žį gekk ķ garš langt tķmabil sem menn hafa nefnt “Litlu ķsöldina”. Mikil haršindi uršu į Ķslandi, byggš norręnna manna ķ Gręnlandi leiš undir lok og kuldinn var žaš mikill ķ Englandi aš Thames lagši sum įrin į vetrum. Įhrifa litlu ķsaldarinnar gętti um allan heim nęstu aldirnar.

hitafar-jardar-2000-ar_876926

Mynd 2: Hnattręnar hitabreytingar sķšastlišin 2000 įr.

 

Gamla mįlverkiš į mynd 3 eftir Abraham Hondius og er frį 1677. Horft er nišur eftir įnni ķ įtt aš gömlu Lundśnarbrśnni.  Lengst til hęgri handan brśarinnar er Southwark Cathedral, og žar til vinstri sést ķ turn St. Olave’s Church.

Takiš eftir ķsjökunum, sem viršast um hįlfur annar metri į žykkt. Hvernig stendur į žessum ósköpum? Eitt kaldasta tķmabil Litlu ķsaldarinnar svoköllušu stóš yfir mešan virkni sólar var ķ lįgmaki sem kallast Maunder minimum. Žaš stóš yfir um žaš bil frį 1645 til 1715. Žį sįust hvorki sólblettir né noršurljós og fimbulkuldi rķkt vķša. Mįlverkiš er frį žessu kuldaskeiši.

thames-5-b_527654


Mynd 3: Mešan į litlu ķsöldinni stóš var įin Thames viš London oft ķsi lögš.

Mįlverkiš er eftir Abraham Hondius (1630-1695). Museum of London. Fleiri myndir af “Frost Fairs” į Thames eru til.
Horft er nišur eftir įnni ķ įtt aš gömlu Lundśnarbrśnni. Lengst til hęgri handan brśarinnar er Southwark Cathedral, og žar til vinstri sést ķ turn St. Olave’s Church.

 

Hvernig var įstandiš į Ķslandi um žetta leyti? Žór Jakobsson segir žetta ķ erindi sķnu “Um hafķs fyrir Sušurlandi – frį landnįmi til žessa dags” sem finna mį į vef Vešurstofunnar:

“1695. Óvanalega miklir hafķsar. Ķs rak um veturinn upp aš Noršurlandi og lį hann fram um žing, noršanvešur rįku ķsinn austur fyrir og svo sušur, var hann kominn fyrir Žorlįkshöfn fyrir sumarmįl og sunnudaginn fyrstan ķ sumri (14. aprķl) rak hann fyrir Reykjanes og Garš og inn į fiskileitir Seltirninga og aš lokum aš Hvalseyjum og ķ Hķtarós, fór hann inn į hverja vķk. Hafši ķs ei komiš fyrir Sušurnes innan 80 įra, žótti žvķ mörgum nżstįrlegt og undrum gegna um komu hans. Žį mįtti ganga į ķsum af Akranesi ķ Hólmakaupstaš (Reykjavķk) og var ķsinn į Faxaflóa fram um vertķšarlok rśmlega, braut hann skip undan 6 mönnum fyrir Garši, en žeir gengu allir til lands”.

Um 1900 fer heimurinn aš hlżna į nżjan leik og hefur sś žróun haldist til dagsins ķ dag, – meš rykkjum žó. Viš vitum hvernig įstandiš var hér į landi seint į 19. öld žegar vesturferšir Ķslendinga stóšu sem hęst, og fólk flśši haršindi og fįtękt sem af žvķ leiddi. Viš höfum heyrt af frostavetrinum mikla 1918, sķšan komu veruleg hlżindi fram aš strķšsįrum, žį nokkur kólnun fram til um 1975 er fer aš hlżna aftur. Auk žessara breytinga eru smį sveiflur frį įri til įrs, sem eru breytilegar frį einu landi til annars, eins og viš könnumst viš. Hér į noršurslóšum, žar sem mešalhiti įrsins er ekki nema nokkrar grįšur yfir frostmarki erum viš miklu nęmari fyrir smįvęgilegum hitafarsbreytingum en sunnar ķ įlfunni žar sem įrsmešalhitinn er mun hęrri.

Hvenęr lauk Litlu ķsöldinni? Um žaš mį deila, sumir miša viš įeiš 1900 og enn ašrir vilja meina aš frostaveturinn 1918 hafi veriš daušakippir žessa langa kuldaskeišs.

 

Hlżnun sķšastlišin 150 įr frį Litlu ķsöldinni

Samkvęmt męlingum er tališ aš hitastig jaršar hafi hękkaš um žvķ sem nęst 0,8°C sķšan um 1850.  Hvers vegna 1850?  Jś žaš er vegna žess aš sęmilega įreišanlegar eldri męlingar į lofthita eru ekki til. Žį var Litlu ķsöldinni ekki lokiš. Verulegur hluti žessa tķmabils, um žaš bil hįlf öld, tilheyrir Litlu ķsöldinni. Skekkir žaš ekki ašeins myndina?

Menn hafa af žvķ miklar įhyggjur aš mešalhiti jaršar hafi hękkaš um žvķ sem nęst 0,8 grįšur į 150 įrum.  Hver vill fullyrša aš um 1850, į sķšustu įratugum Litlu ķsaldar, hafi vešurfar veriš “rétt” og öll hękkun hita sķšan žį sé “röng” og hęttuleg?   Žaš merkilega er aš žetta er kjarninn ķ umręšunni um loftslagsmįlin.

Reyndar er mjög oft talaš um aš žessi hękkun lofthita um 0,8°C sé "frį upphafi išnbyltingar". Išnbyltingin hófst um 1750, en žį voru enn eftir 150 įr af Litlu ķsöldinni.  Hvers vegna ķ ósköpunum er veriš aš miša viš žetta kalda tķmabil žegar hungur og sjśkdómar fóru illa meš fólk?

Viš sjįum greinilega į hitaferlinum frį Bresku Vešurstofunni (mynd 4) aš Litlu Ķsöldinni lżkur ekki fyrr en um 1920, žį veršur mjög hröš hlżnun fram aš 1945, sķšan kyrrstaša til um 1975 er hitinn fer aš rķsa hratt til įrsins 2000, og aš lokum kyrrstaša til dagsins ķ dag.

Eftirtektarvert er aš į tķmabilinu 1920 til 1945 er įlķka hröš og įlķka mikil hękkun į hitastigi og į tķmabilinu 1975 til 2000. Hvort tveggja 25 įra tķmabil. Žaš er umhugsunarvert aš losun manna į koltvķsżringi var tiltölulega lķtil fyrr en eftir mišja sķšustu öld er losunin fór hratt vaxandi. Žaš flękir aušvitaš mįliš dįlķtiš.  Var žaš kannski nįttśran sem var aš verki į fyrra tķmabilinu og mannfólkiš į hinu sķšara?  Eša į nįttśran einhvern žį ķ hitabreytingunum yfir allt tķmabiliš? 

Viš tökum eftir žvķ aš mešalhitinn yfir allt tķmabiliš er nokkurn vegin sį sami og męldist ķ kyrrstöšunni 1945-1975. Vęri ekki ešlilegra aš miša hękkun lofthitans viš žaš tķmabil frekar en Litlu Ķsöldina eins og gert er?  Žį vęri hękkunin sem viš vęrum meš įhyggjur af um 0,5 grįšur ķ staš 0,8 grįša.

 

hadcrut4_annual_global

Mynd 4: Myndin er frį Bresku vešurstofunni Met Office. Hśn sżnir frįvik ķ mešalhita tķmabilsins 1850 til 2014. Į žessum tķma hefur styrkur koltvķsżrings aukist frį 0,03% ķ 0,04%.

 

 

HadCRUT3 GlobalMonthlyTempSince1850 NH-SH-NormalPeriod (1)


Mynd 4a:  Önnur mynd frį Bresku vešurstofunni Met Office. Stór hluti ferilsins tilheyrir Litlu ķsöldinni, en nęr žó ekki aftur til upphafs išnbyltingar um 1750

 

 

Kyrrstaša hlżnunar frį aldamótum

Nįttśran hefurveriš aš strķša okkur frį aldamótum, žvķ eitthvaš veldur žvķ aš mešalhiti jaršar hefur meira og minna stašiš ķ staš frį aldamótum eins og sést į mynd 5, žrįtt fyrir sķvaxandi losun manna į koltvķsżringi CO2.

Hitamęlingar į lofthjśpnum fara ķ ašalatrišum fram į tvennan hįtt: Meš hefšbundnum hitamęlum į vešurstöšvum vķša um heim og frį gervihnöttum. Męlingar frį gervihnöttum hafa žaš fram yfir kvikasilfursmęlana aš gervihnettirnir męla yfir allan hnöttinn, byggš ból, hafiš, eyšimerkur, fjöll og firnindi. Svokölluš žéttbżlisįhrif trufla ekki žęr męlingar, en viš vitum flest hve miklu heitara er innan borgarmarkanna en utan žeirra. Žessar męlingar frį gervihnöttum nį žó ašeins aftur til įrsins 1979. Į žeim mį greina įhrif frį stórum eldgosum og fyrirbęrum ķ Kyrrahafinu sem kölluš eru El Nińo og La Nińa. Um žessar mundir er öflugt El Nińo ķ gangi sem veldur nokkurra mįnaša hękkun hitastigs og vešurbreytingum vķša um heim.

 

UAH_LT_1979_thru_November_2016_v6

Mynd 5: Hitamęlingar frį gervihnöttum sżna kyrrstöšu ķ hlżnun frį sķšustu aldamótum
(Myndin uppfęrš ķ desember 2016)

 

Įstęšur loftslagsbreytinga og hvaš er žetta «eitthvaš» sem minnst var į ķ innganginum?

Ljóst er aš żmislegt annaš getur haft įhrif į loftslagsbreytingar en koltvķsżringur. Margir žekkja snjallar kenningar hins virta vķsindamanns Pįls Bergžórssonar um samspil breytilegs endurskins frį hafķs sem orsakavald hinnar velžekktu 60 įra sveiflu ķ hitafari. Hann hélt nżlega įhugavert erindi į Ašventužingi félags vešurfręšinga. Sjį erindiš hér.  Margir beina sjónum aš sólinni, okkar eina hitagjafa.  Sólin į mynd 6 er svokölluš breytistjarna sem jöršin er ķ nįbżli viš. Frį henni streymir breytilegur sólvindurinn sem veldur fallegum noršurljósum, og gęti įtt verulegan žįtt ķ hitasveiflum undanfarinna alda og įržśsunda samkvęmt velžekktum kenningum prófessors Henriks Svensmark.

11878975_10207837021626423_5834415388739750727_o

Mynd 6: Sólin er breytileg stjarna. Virkni hennar gengur ķ bylgjum. Sveiflurnar eru įratuga, įrhundraša og įržśsunda langar. Jöršin er ķ nįbżli viš žessa dagstjörnu.

 

Į mynd 7 mį sjį breytingar ķ heildarśtgeislun sólar frį įrinu 1610 til 2014. Eins og sjį mį, žį er hśn ķ hęstu hęšum į sķšarihluta nżlišinnar aldar, og nś er heildarśtgeislunin farin aš dala aftur. Maunder lįgmarkiš frį 1650-1700 leynir sér ekki.

Breytingin ķ heildarśtgeislun er reyndar heldur  lķtil til aš skżra hitabreytingar undanfariš žannig aš leita žarf annarra skżringa. Skżringin gęti legiš ķ śtfjólublįa žętti sólarljóssins og beinast augu vķsindamanna nś aš žeim möguleika.

SolarIrradianceReconstructedSince1610 LeanUntil2000 From2001dataFromPMOD (1)

Mynd 7: Heildarśtgeislun sólar hefur aukist jafnt og žétt sķšastlišin 400 įr įsamt žvķ sem hnattręn hlżnun hefur įtt sér staš. Nś kann virkni sólar aš fara minnkandi į nęstu įrum.

 

Breyting ķ heildarśtgeislun er ašeins um 0,2% yfir allt tķmabiliš, en breyting ķ śtfjólublįa ljósinu (Extreme UltraViolet-EUV) yfir ašeins eina 11 įra sólsveiflu er um tķföld eša 1000 %.   Jafnvel tvöfalt žaš eins og sést į mynd 8 frį japönsku geimferšastofnunni.

 

11_year_uv_cycles

Mynd 8: 20-föld (2000 %) breyting į śtfjólublįrri śtgeislun sólar yfir 11 įra tķmabil.

 

Sólvirknin hefur minnkaš hratt į sķšustu įrum. Kyrrstaša hefur veriš ķ hitastigi undanfarinn hįlfan annan įratug. Er žaš tilviljun aš žaš fer saman? Kannski. Eša, er žaš merki žess aš hįmarkinu sé nįš og hlżskeišiš aš ganga nišur, eins og žaš gerši fyrir 1000, 2000 og 3000 įrum eftir nokkurra įratuga löng góšęri?  Žvķ hafa żmsir vķsindamenn spįš, en fįir hlustaš. Fari svo, žį mun žaš koma ķ ljós innan įratugar.

 

Samantekt

Ķ fyrirsögn var spurt: Loftslagsbreytingar af völdum manna eša nįttśru, eša kannski hvort tveggja? 

Ętli svariš sé ekki "hvort tveggja".

Įšur hefur sį sem hér ritar gert žvķ skóna aš skiptingin gęti hafa veriš veriš milli eftirfarinna žįtta undanfarna įratugi:

  1. Ytri sveiflur sem vęru žį helst breytingar ķ sólinni.

  2. Innri sveiflur svo sem breytingar ķ hafstraumum og breytingar ķ hafķs/endurskini eins og Pįll Bergžórsson hefur bent į.

  3. Stķgandi sem stafar af sķfelt meiri losun į koltvķsżringi

 

Žetta er semsagt flókiš samspil nįttśrulegra fyrirbęra og įhrifa losunar manna į koltvķsżringi. Hve mikiš hver žessara žriggja žįtta vegur er ómögulegt aš segja.  Viš getum žess vegna til einföldunar og brįšabirgša sagt er hver žįttur valdi svo sem žrišjungi, en aušvitaš er žaš bara órökstudd įgiskun žar til viš vitum betur...

 

 --- --- --- 

 

Jįkvęš įhrif aukningar CO2

Fįtt er svo meš öllu illt, aš ekki boši nokkuš gott.

Koltvķsżringur er ekki eitrašur. Hann er undirstaša alls lķfs į jöršinni. Įn hans yxi ekki gręnn góšur og matvęlaframleišsla vęri engin. Dżralķf lķtiš sem ekkert og vķst er aš viš vęrum ekki hér.

Meš hjįlp sólar vinna plönturnar mjölvi og sykur śr koltvķsżringnum og losa frį sér sśrefni. Lķfsandi plantanna er koltvķsżringur, en okkar lķfsandi er sśrefniš. Įn gręnu plantanan vęri ekkert sśrefni og žvķ ekkert dżralķf.

Aukning koltvķsżrings ķ andrśmsloftinu eykur verulega vaxtarhraša gróšurs. Žaš hefur mjög jįkvęš įhrif į matvęlaframleišslu heimsins. Ekki veitir af.

Hér į landi hefur gróšri fleygt fram į undanförnum įrum. Skógarmörk hafa hękkaš og vķša mį sjį sjįlfsįš tré vaxa upp žar sem įšur var aušn. Viš getum žakkaš žaš bęši hękkušum lofthita og auknum styrk koltvķsżrings.

Ķslenskir gróšurhśsabęndur vita aš hęgt er aš auka framleišsluna verulega meš žvķ aš losa koltvķsżring inn ķ gróšurhśsin. Žess vegana mį išulega sjį stįlgeyma eša stęrri tanka meš koltvķsżringi fyrir utan gróšurhśsin eins og į mynd 9 sem tekin var fyrir utan gróšurhśs ķ uppsveitunum. Inni ķ gróšurhśsunum er styrkur koltvķsżrings tvöfaldur til fjórfaldur žess sem er utan žeirra.

 

greenhouse-2


Mynd 9: Geymir meš koltvķsżringi fyrir utan ķslenskt gróšurhśs.
(Ljósmynd įhb)

 

 

WoodyFourLevelsOfCO2Enrichment

 

Mynd 10: Tilraunir hafa veriš geršar ķ žvķ skyni aš męla vaxtarhraša plantna viš mismunsandi styrk koltvķsżrings. Į myndinni er veriš aš gera tilraunir meš furu. Lengst til vinstri er styrkurinn sį sami og ķ andrśmsloftinu, eša 400 ppm (0,04%). Į nęstu mynd hefur 150 ppm veriš bętt viš žannig aš styrkurinn veršur 550 ppm. Į žrišju myndinni er styrkurinn oršinn 700 ppm og į žeirri fjóršu 850 ppm, eša meiri en tvöfaldur žess sem er ķ andrśmsloftinu utandyra.  Žetta kunna plönturnar svo sannarlega aš meta og vaxtarhrašinn tvöfaldast.

 

Aukinn styrkur koltvķsżrings og hęrri lofthiti hafa gert žaš aš verkum aš gróšur jaršar hefur aukist. Matvęlaframleišsla ķ hungrušum heimi hefur af žeim sökum aukist.  Hśn er aš verša gręnni samkvęmt gervihnattamyndum. Um žaš mį lesa į vefsķšu NASA sem nefnist Global Garden Gets Greener, en žar er aš finna mynd 11.

 

npp_change_bump_lrg

Mynd 11: Hin gręnkandi jörš samkvęmt vefsķšu NASA.  

 

Höfum žaš hugfast aš koltvķsżringur, undirstaša lķfs į jöršinni, er ekki mengun. Magn koltvķsżrings ķ andrśmsloftinu męlist nś 0,04%.    Munum einnig aš viš erum ķ nįbżli viš stjörnu sem viš köllum sól. Sólin veitir okkur birtu og yl sem breytist meš sveiflum sem nį yfir įratugi, įrhundruš og įržśsund. Munum eftir sveiflum ķ Atlantshafinu og Kyrrahafinu. Munum eftir sveiflum ķ śtbreišslu hafķss og breytlegu endurskini.   Munum eftir…

 

 

 --- --- ---

 

 

 

 

 

Vetrarsólstöšur eru ķ įr 22. desember. Sólin veršur žį lęgst į lofti og dagurinn stystur. Į Žorlįksmessu fer sólin aš hękka į lofti og dagurinn aš lengjast, žó ekki muni nema hęnufeti fyrst ķ staš.  Įšur en viš vitum af fer vorilmur aš finnast ķ lofti, fuglar aš syngja, įstin blómstrar og voriš er komiš!

Žaš er žvķ tilefni aš fagna. Žaš munum viš gera į hinni ęvagömlu hįtķš Jólunum. 

 

"Fyrsta sólarhring frį sólstöšum lengist sólargangurinn ķ Reykjavķk um 9 sekśndur. Annan daginn lengist hann um 27 sekśndur og žrišja daginn um 44 sekśndur. Žetta eru sem sagt "hęnufetin" ķ Reykjavķk. Į Akureyri er fyrsta hęnufetiš 12 sekśndur, hiš nęsta 37 sekśndur og hiš žrišja 62 sekśndur", stendur ķ grein eftir Žorstein Sęmundsson sem birtist ķ Almanaki Hįskólans įriš 1993.  Greinina mį lesa hér.

 

solsetur_2011

 

 Glešileg Jól

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

2015 veršur 3ja heitasta įriš...

 

 

UAH_LT_1979_thru_November_2015_v6

 

 

 

Nżlega hafa veriš birtar nišurstöšur gervihnattamęlinga į hnattręnum lofthita til loka nóvember, eins og sjį mį į myndinni efst į sķšunni. Lengst til hęgri mį sjį hitatoppinn sem er aš myndast vegna El Nińo ķ Kyrrahafinu, en sams konar fyrirbęri mį sjį įrin 1998 og 2010. Sjį hér.

 

Hitamęlingar frį gervihnöttum hafa žaš sér til įgętis aš męlt er yfir nįnast alla jöršina, lönd og höf, fjöll og firnindi, eyšimerkur og byggš ból. Męlingarnar lįta ekki truflast af hitauppsöfnun ķ žéttbżli og borgum, og eru aš margra įliti žęr traustustu sem geršar eru. Śrvinnsla męligagna eru geršar hjį University of Alabama Huntsville (UAH) og Remote Sensing Systems (RSS). 

 

Dr. Roy Spencer sem sér um śrvinnslu męligagna hjį UAH hefur rašaš heitustu įrunum samkvęmt gervihnattamęlingunum ķ stólparitiš hér fyrir nešan. Samkvęmt žvķ er įriš 1998 heitast, nęst heitast er 2010 og nśna stefnir įriš 2015 ķ aš verša žrišja heitasta įriš.

Munurinn milli žessara įra er žaš afgerandi aš nišurstöšur fyrir desember geta ekki haft nein įhrif į röšina.

Sumar sślurnar eru litašar, en žaš eru svokölluš El Nińo įr žegar fyrirbęri ķ kyrrahafinu losar mikinn varma ķ lofthjśpinn. Roy Spencer hefur veriš aš dunda viš aš reyna aš gera sér grein fyrir hvernig įriš 2016 muni verša (gręna spurningamerkiš) meš žvķ aš skoša eldri įr sem liggja aš El Nińo įrum. Örvarnar milli litušu sślannna eiga aš tįkna žaš.  Sjį hér.

Įriš 1998 var óvenju hlżtt. Sama var ekki aš segja um nęstu įr į eftir, og žvķ er ekki hęgt aš reikna meš aš 2016 verši hlżtt. Žaš er žó ekki śtiokaš ef El Nińo veršur sęmilega virkt fyrstu mįnuši įrsins.

 

 

 

UAH-LT-El-Nino-year-rankings1

 

 

 

Til samanburšar er hér fyrir nešan RSS (Remote Sensing Systems) śtgįfan af gervihnattamęlingum į frįviki frį mešaltali įranna 1979-2008 ķ hita lofthjśps jaršar frį įrinu 1979 til loka nóvember 2015.

Męligögnin eru r į vef RSS tilbśin til aš setja ķ Excel ef einhver skyldi vilja teikna ferla eša raša įrunum ķ röš eftir mešalhita.

 

MSU RSS GlobalMonthlynov2015

 

 

 

 

 


Eiga sér staš loftslagsbreytingar af mannavöldum...?

 

 

 

Loftslagsbreytingar af mannnavöldum

 

Śr Višskiptablašinu 13. desember 2006

 

Fyrir um įratug var stutt vištal viš žessa vķsindamenn sem teljast verša vera mešal žeirra reyndustu į sviši vešur- og loftslagsfręša hér į landi.

Žór: "Um er aš ręša samspil margra žįtta sem gerir mįliš flókiš".

Trausti: "Mįliš er flókiš og margžętt og erfitt aš fullyrša niokkuš um žaš".

Pįll Bergžórsson, okkar allra reyndasti og virtasti vešurfręšingur, er sama sinnis
og hefur birt įhugaveršar kenningar um įhrif hafķssins į svokallaša 60 įra sveiflu.

Allir eru žessir vķsindamenn sammįla um aš žaš hafi hlżnaš į undanförnum įratugum,
losun į koltvķildi hafi aukist verulega, en ekki sé hęgt aš kenna styrk
koltvķildis eingöngu um breytingar ķ hitafari, žó svo aš įhrif žess séu einhver.

 

 

 



Leidretting NASA Moggi

 

Śr Morgunblašinu ķ dag 3. desember 2015

 

 

 

 

 

Eldri bloggpistlar sem fjalla um raunverulega "manngerša hlżnun":

Hvers vegna er NASA aš afmynda hitaferilinn fyrir Reykjavķk...?

 

Kann einhver skil į žessum undarlegheitum...?

 

 



gisssurface1001vs2014

NASA - GISS


Nęsta sķša »

Höfundur

Ágúst H Bjarnason
Ágúst H Bjarnason

Verkfr. hjá Verkís.
agbjarn-hjá-gmail.com

Audiatur et altera pars

Aðeins málefnalegar athugasemdir, sem eiga ótvíætt við efni viðkomandi pistils, og skrifaðar án skætings og neikvæðni í garð annarra, og að jafnaði undir fullu nafni, verða birtar. 

Um bloggiš

Ginnungagap

Żmislegt

Loftslag

Click to get your own widget

Teljari

free counters

Įlverš

http://metalprices.com/PubCharts/PublicCharts.aspx?metal=al&type=L&weight=t&days=12&size=M&bg=&cs=1011&cid=0

Sólin ķ dag:

(Smella į mynd)

.

Vinnan mķn:

Olķuveršiš ķ dag:

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (18.8.): 1
  • Sl. sólarhring: 20
  • Sl. viku: 137
  • Frį upphafi: 699485

Annaš

  • Innlit ķ dag: 1
  • Innlit sl. viku: 99
  • Gestir ķ dag: 1
  • IP-tölur ķ dag: 1

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Įgśst 2017
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband