Bloggfęrslur mįnašarins, nóvember 2008

Brettum upp ermar meš bros į vör. Komum žjóšarskśtunni į flot meš samstilltu įtaki :-)

_43025361_wide_shot.jpgAllir verša aš bretta upp ermarnar nś žegar efnahagsumrótiš skekur heimsbyggšina og žjóšarskśtan er komin yfir brimrótiš og upp ķ fjöru. Situr žar sem fastast.

Meš bjartsżnina aš vopni og bros į vör munum viš sigrast į öllum erfišleikum.  Hugsum eins og stelpurnar okkar ķ Kvennalandslišinu ķ knattspyrnu žegar žęr svifu brosandi yfir ķsilagšan Laugardagsvöll, įkvešnar ķ aš sigra Ķra.   Žęr fóru létt meš žaš. Žį var gaman aš vera Ķslendingur.  Eins munum viš sigrast į öllum okkar vandamįlum. Žaš mun ganga mun betur ef viš erum bjartsżn.

Žaš žarf žó snör handtök. Engan tķma mį missa. Skśtan er fljót aš grafast nišur ķ sandinn og žį veršur allt erfišara.  Allir sem vettlingi geta valdiš verša aš męta til leiks og taka žįtt ķ björgunarašgeršunum. Mikilvęgt er aš allir séu samstķga og virki hugmyndaflugiš til aš finna rįš. Hugi aš öllu, bęši stóru og smįu. Žaš geršu menn žegar Baldvini Žorsteinssyni var bjargaš af strandstaš įriš 2004 eins og allir muna. Žį sżndu menn śtsjónarsemi, dugnaš og žor. Fyrst og fremst voru menn allan tķmann bjartsżnir.

Eitt af vandamįlunum er aš olķan hefur lekiš af žjóšarskśtunni og hśn er žvķ vélarvana. Įn vélarafls kemst hśn ekki į flot. Ķ žjóšfélagiš vantar fjįrmagn til aš koma lķfi ķ atvinnugreinarnar og žaš strax. Fyrirtęki eru aš gefast upp. Fólk er fariš aš missa vinnuna. Atgervisflóttinn er byrjašur. Vandamįliš versnar dag frį degi ef viš gerum ekkert. Snśum žvķ vörn ķ sókn. Lįtum ekki skśtuna grafast ķ sandinn.

Hvar fįum viš nęgilega olķu til aš sigla žjóšarskśtunni frį strandstaš til aš koma henni ķ višgerš? Hvar fįum viš žaš afl sem žarf til aš sigla henni į brott og į nż og betri miš? Hvernig getum viš tryggt įhöfninni vinnu nęstu mįnuši mešan žaš versta gengur yfir og skśtan er ķ slipp žar sem veriš er aš lagfęra dęldirnar og ašrar skemmdir?

Viš žurfum fyrst og fremst aš finna leiš til aš bjarga okkur nęstu mįnuši og įr. Koma eins og kostur er ķ  ķ veg fyrir atvinnuleysi og atgervisflótta, žvķ fįtt er eins hęttulegt žjóšinni og žaš aš missa stóran hluta žjóšarinnar śr landi.

Hvaš sem mönnum kann aš finnast um stórišjur, žį yrši įlveriš ķ Helguvķk, ef aš framkvęmdum veršur į nęstu mįnušum, sį olķudropi sem viš žurfum į vél žjóšarskśtunnar til aš nį henni frį strandstašnum. Žaš getur skipt sköpum ef hęgt er aš finna vinnu fyrir 3000 manns viš žessar framkvęmdir į nęstu mįnušum.  Aušvitaš munu enn fleiri njóta žess óbeint žegar peningarnir fara aš streyma um ęšar efnahagskerfisins. Žannig fįum viš vonandi naušsynlegt fjįrmagn til aš virkja frumkvöšla til nżsköpunar, fjįrmagn til aš styšja viš menntakerfiš, heilbrigšiskerfiš, menningu og listir. Ekki veitir af.

Aušvitaš megum viš ekki treysta į aš einhvejar stórframkvęmdir komi til meš aš bjarga okkur. Žęr gętu vissulega hjįlpaš svo um munar. Krafturinn er fólginn ķ okkur sjįlfum fyrst og fremst. Žess vegna veršum viš öll aš hefjast handa. Hver į sķnu sviši. Uppbygging Nżja Ķslands er hafin!

 

Brettum upp ermar meš bros į vör. Losum žjóšarskśtuna af strandstaš! Nóg er til af vinnufśsum höndum. Ašalatrišiš er aš hefjast handa, jafnvel žó hęgt gangi ķ fyrstu. Framhaldiš kemur sķšan af sjįlfu sér...                       

                                                                                                                   

 

optimism.jpg

 

Nś er lķklega komiš yfriš nóg af kreppubloggi og kominn tķmi til aš fjalla um įhugaveršari mįl ...   Eitthvaš uppbyggilegra ...


Tenging ķbśšalįna viš launavķsitölu mun heppilegri fyrir lįntakendur į óvissutķmum en tenging viš lįnskjaravķsitölu...

Vęri ekki rįš aš breyta reglum, a.m.k. timabundiš, žannig aš vķsitölubundin lįn taki miš af launavķsitölu frekar en lįnskjaravķsitölu?

Į samdrįttartķmum eins og nśna hękkar launavķsitalan mun minna en lįnskjaravķsitalan. Stendur jafnvel ķ staš.

Launavķsitalan sżnir breytingar heildarlauna allra launžega fyrir fastan vinnutķma.

Lįnskjaravķsitala  er reiknuš śt frį framfęrsluvķsitölunni (2/3) og byggingarvķsitölunni (1/3). Lįnskjaravķstalan fylgir veršbólgunni miskunnarlaust.

Į nęstu mįnušum mun lįnskjaravķsitalan vęntanlega hękka mun hrašar en launavķsitalan.

Vęri žaš ekki mikiš öryggi į žeim óvissu- og samdrįttartķmum sem eru aš hefjast ef greišslubyršin breyttist ķ takt viš launin frekar en ķ takt viš óšaveršbólguna?  Til lengri tķma litiš hafa žessar vķsitölur aš miklu leyti fylgst aš, žannig aš bankar og lķfeyrissjóšir ęttu ekki aš tapa.

Nś er žaš spurning hvort eitthvaš vit sé ķ žessu ...

 

launavisitala-600w.jpg

 Žróun launavķsitölu s.l. 4 įr.  Į nęstu mįnušum er ólķklegt aš bśast megi viš mikilli hękkun.

 

 


Žróun lįnskjaravķsitölu s.l. 4 įr.  Į nęstu mįnušum er lķklegt aš bśast megi viš mikilli hękkun.

 

Innlent | mbl.is | 21.11.2008 | 18:55

Hętti aš greiša af lįnum sķnum

Um 200 milljaršar kr. leggjast į höfušstól verštryggšra lįna į nęsta eina og hįlfa įrinu aš mati Gunnars Tómassonar hagfręšings ķ Bandarķkjunum. Ašgeršir rķkisins til hjįlpar efnahags heimilanna séu žvķ einsog aš setja plįstur į svöšusįr.

Hefur fréttastofa Stöšvar 2 eftir Gunnari aš viš slķkar ašstęšur sé raunveruleg hętta į žvķ aš žeir sem séu meš verštryggš lįn hętti aš greiša af lįnum sķnum.

 


VERKĶS verkfręšistofa meš samfellda reynslu frį 1932 og um 350 starfsmenn...

 

 

Verkfręšistofurnar VST-Rafteikning, Fjarhitun, RT-Rafagnatękni og Fjölhönnun sameinast formlega ķ dag 21. nóvember. 

Nafn verkfręšistofunnar er VERKĶS.

www.verkis.is

 

Allar stofurnar eru rótgrónar og eiga aš baki farsęlan feril į verkfręšimarkašnum. VST-Rafteikning varš til voriš 2008 viš sameiningu Verkfręšistofu Siguršar Thoroddsen sem var stofnuš įriš 1932 og Rafteikningar sem stofnuš var įriš 1965. RT-Rafagnatękni hefur starfaš frį įrinu 1961, Fjarhitun frį įrinu 1962 og Fjölhönnun frį įrinu 1970.

Meš samruna žessara fyrirtękja, sem samtals hafa starfaš ķ 250 įr, veršur til leišandi og öflug verkfręšistofa meš um 350 starfsmenn.

VERKĶS mun veita alhliša rįšgjöf į flestum svišum verkfręši.  Samruninn mun styrkja innviši, gera vinnustašinn eftirsóknarveršari, auka faglega hęfni og breidd, styrkja fagžekkingu og efla sókn į erlenda markaši. Samskipti viš višskiptavini verša įfram persónuleg og žjónusta veršur styrkt meš fjölbreyttari lausnum og vķštękari rįšgjöf sem unnin er samkvęmt vottušu gęšakerfi.  

 

 

verkistimaskali.jpg

 

  • 1932:  VST - Verkfręšistofa Siguršar Thoroddsen
  • 1961:  RT - Rafagnatękni
  • 1962:  Fjarhitun
  • 1965:  Rafteikning
  • 1970:  Fjölhönnun

Samanlagšur aldur verkfręšistofanna sem sameinast er 250 įr.

Fjöldi starfsmanna er 350.

 

verkisgomlulogo.jpg

 

 

 >>> Žaš eru vitmenn hjį Verkķs <<<

Wizard  Til hamingju meš daginn Verkķs   Wizard

 


Einn mašur fęr lįnaš andvirši 8 Kįrahnjśkavirkjana !!!

 

 

Ég veit ekki hvort mig sé aš dreyma eša hvort Ķsland hafi breyst ķ Undraland, svo margt er öfugsnśiš. Getur žaš vikilega veriš aš einn mašur hafi fengiš lįnaša 1000 milljarša króna frį ķslensku bönkunum?

Hve hį upphęš er 1000 milljaršar, eša 1.000.000.000.000 krónur? Öšru nafni 1000 gigakrónur eša ein terakróna, ef einhver skilur žaš betur žannig.

Ekki er fjarri lagi aš Kįrahnjśkavirkjun meš öllu hafi kostaš 130 milljarša króna. Mašurinn hefur žvķ bara sķ svona fengiš lįnaš andvirši nęstum 8 Kįrahnśkavirkjana, meš 57 ferkķlómetra uppistöšulóni og 72 km af jaršgöngum. Įtta virkjanir meš samtals 600 km af jaršgöngum, 500 ferkķlómetra af uppistöšulónum, 8 risastķflum, .....!

Reykjanesvirkjun kostaši um 15 milljarša. Virkjunin er meš stęrstu jargufuvirkjunum į Ķslandi.  Mašurinn hefur fengiš lįnaš andvirši 70 slķkra virkjana meš borholum, hįspennulķnum og öllu tilheyrandi.

Fyrir 1000 milljarša er hęgt aš reisa  raforkuver sem er 7000 megawött.  Raforkuver į ķslandi framleiša samtals um 2500 megawött. Mašurinn hefur žvķ fengiš lįnaš hįtt ķ žrefalt andvirši allra virkjana į Ķslandi.

Žetta getur einfaldlega ekki veriš. Mig er örugglega aš dreyma. Hver ętti žessi huldumašur annars aš vera, og hvernig gęti hann hafa komist yfir allt žetta fé įn žess aš fara ķ greišslumat eins og viš hin. Žetta hlżtur aš vera algjört ofurmenni. Er žaš mašurinn meš pķpuhattinn sem situr til boršs meš Lķsu į myndinni?

Segjum svo aš mig sé ekki aš dreyma. Hvaš gerši mašurinn viš alla žessa peninga? Hvar eru žeir nišurkomnir? 

Nś veit mašur ekkert um hvaša lįnskjör hafa veriš ķ boši. Segjum aš lįniš sé til 30 įra, sé verštryggt og beri 5% vexti. Įrleg afborgun įsamt vöxtum ętti žį aš vera žvķ sem nęst 30 milljaršar plśs 50 milljaršar, eša um 80 milljaršar. Halo

 

Nś er best aš fį sér sterkt kaffi og reyna aš vakna. Žetta hlżtur aš hafa veriš undarlegur draumur. Žetta er svo ofvaxiš mķnum skilningi. Jafnvel Lķsa ķ Undralandi hefši oršiš hissa. 

 

"Af hverju hefur žaš ekki veriš upplżst aš einn ašili skuldaši eitt žśsund milljarša ķ ķslenska bankakerfinu og žį er eingöngu veriš aš tala um višskiptabankana žrjį, ekki sparisjóšina, lķfeyrissjóšina eša żmsa ašra ašila, sem viškomandi skuldaši né erlendar skuldir sama ašila.... Hvernig ķ ósköpunum gat žetta gerst? Hvaša heljartök hafši viškomandi į bönkunum og öllu kerfinu" Svo męlti Davķš ķ gęr.

 


Ótęmandi orkulind: Raunveruleg vetnisorka śr samrunaofnum innan 30 įra?

 

Samrunaofn

 

 

Hugsiš ykkur, aš vatn ķ einu baškari įsamt lithķum śr einni hlešsluraflöšu ķ fartölvunni nęgi sem orkulind heillar fjölskyldu ķ hįlfa öld.   - Bull? Ekki aldeilis.

Žetta er vonandi ekki mjög fjarlęgur draumur. Markmišiš er aš virkja ótęmandi orkulind innan fįrra įratuga. Žetta er sama orka og sólin notar sem eldsneyti.

 

Um er aš ręša alvöru vetnisorku.   Žaš er óskylt vetnisrafölum sem hafa m.a veriš notašir til aš knżja bķla. Žar er vetniš orkumišll en ekki orkulind. Gjörólķkt.

 

Ķ bókinni Kjarnorka į komandi tķmum, sem kom śt į Ķslandi įriš 1947 og fjallaš var um ķ žessum pistli nżlega, stendur į bls. 185:

"Fyrir meira en tuttugu įrum žykjast vķsindamenn hafa komist aš, aš einhver hagkvęmasta uppspretta kjarnorkunnar mundi verša sś, aš breyta vetni ķ helķum; og žaš er almennt įlit stjarnfręšinga nś, aš einhver slķk frumefnabreyting sé uppsprettan aš ljósorku og hitamagni sólar vorrar og annarra sólstjarna."

Bókin kom śt fyrir rśmum 60 įrum og vitnaš er til žekkingar manna tuttugu įrum fyrr. Hver er stašan ķ dag įriš 2008?

Nś er hafin smķši į tilraunaofni hjį ITER (International Thermonuclear Experimental Reactor). Takmarkiš er aš įriš 2018 takist aš framleiša 500 megawött ķ aš minnsta kosti 1000 sekśndur.

Gangi allt samkvęmt įętlun er ętlunin aš smķša fyrsta samrunaofninn sem framleitt getur nothęfa orku įriš 2040. Orku sem nżta mį til aš framleiša rafmagn. Žaš er til mikils aš vinna. Vonandi gengur allt samkvęmt įętlun.

Hingaš til hefur kjarnorka tępast talist til vistvęnnar orku. Vandamįl viš geymslu og förgun geislavirks śrgangs eru óleyst.  Margir hafa illan bifur į kjarnorkuverum af žessum sökum. Allt annaš gildir um samrunaofna. Žeir nota ekki geislavirkt eldsneyti og geislavirknin sem myndast er smįvęgileg og veršur einungis ķ mįlmhlķfum ofnsins. Aušvitaš er engin losuna į koltvķsżringi heldur. Ašal śrgangsefniš er helķum, sama efni og börn nota ķ gasblöšrur.

Almennt mį segja aš nokkur bjartsżni rķki nś og vķsindamenn telja töluveršar lķkur į aš žessi draumur manna verši aš veruleika innan 30 įra.

 

Hvernig er hęgt aš vinna orku śr vatni?

Mjög góšur og ašgengilegur fróšleikur į Ķslensku, "Samrunaofnar-TOKAMAK",  er hér.  Žetta var lokaverkefni Karenar Óskar Magnśsdóttur og Lķneyjar Höllu Kristinsdóttur ķ ešlisfręši viš Menntaskólann viš Hamrahlķš haustiš 2002. Nś er Karen oršin rafmagnsverkfręšingur og Lķney ešlisfręšingur.  

 

 

image006.gif

 

 Myndin sem er śr umfjöllun Karenar Óskar og Lķeyjar Höllu sżnir orkuver sem fęr varmann frį samrunaofni.  Samrunaofninn framleišir varmann, sem notašur er til aš framleiša gufu, sem leidd er aš gufuhverfli eins og ķ jaršvarmavirkjunum.

 

 


Glapręši aš ganga ķ ESB. Beinum sjónum okkar aš Kanada...

ESB

Atburšir undanfarna daga hafa sżnt okkur svo ekki veršur um villst aš viš eigum fįa vini innan Evrópusambandsins. Žeir hafa reynt aš kśga okkur til hlżšni og Bretar hafa gert hryšjuverkaįras į ķslenskt efnahagskerfi.  ESB hikar ekki viš aš hneppa ókomnar kynslóšir Ķslendinga ķ skuldafjötra. Andvirši sjö Kįrahjśkavirkjana vill ESB fį. Hve mikiš fellur į okkur? Hęgt vęri aš komast hjį žvķ, eins og kynnt er hér.

Žaš er deginum ljósara aš viš munum ekki hafa nein įhrif innan sambandsins meš einn fulltrśa af 27. Žvert į móti yrši traškaš į okkur.  Žaš liši ekki į löngu įšur en viš misstum frį okkur aš öllu leyti og um alla framtķš yfirrįš yfir aušlindum okkar, ž.e. fiskimišum og orkulindum.

Viš megum ekki flana aš neinu. Veršum aš hugsa okkur oftar en tvisvar um.  Bjarni Jónsson verkfręšingur skrifaši  ķ gęr skynsamlegan pistil um gjaldmišilinn, EES og IMF sem hann nefnir Forgangsröšun og lesa mį hér.

 

 

Betri kostur?

Fįni KanadaHvers vegna hefur engum mįlsmetandi manni hugkvęmst aš taka upp nįnari tengsl viš Kanada? Žar bżr fjöldi Vestur-Ķslendinga og afkomendur žeirra, hugsanlega ekki mikiš fęrri en viš hér ķ gamla landinu. Žeir uršu aš flżja kröpp kjör hér į landi og fluttust til vesturheims. Žeir hafa komiš sér mjög vel fyrir ķ Kanada, eru žar vķša ķ įhrifastöšum og njóta trausts og viršingar. Eru vel kynntir sem góšir žjóšfélagsžegnar.

Upp hafa komiš hugmyndir um aš taka einhliša upp Evru. Žaš lķst flestum illa į. Žaš er ljóst aš viš uppfyllum į engan hįtt  Mastricht skilyršin og munum ekki geta žaš nęstu įratugina vegna skulda rķkisins sem veriš er aš stofna til. Žaš er žvķ tóm vitleysa aš vera aš hugsa um Evruna.

Żmsir hafa bent į aš mun aušveldara gęti veriš aš taka upp Bandarķkjadal en Evru. Ekki er ólķklegt aš Sešlabanki Bandarķkjanna samžykkti žaš, en vęri žaš ekki aš sękja vatniš yfir lękinn? Viš vitum vel aš įstandiš i Bandarķkjunum er ekki upp į marga fiska og fer hratt versnandi. Ęrin vandamįl heimafyrir og į alžjóšavettvangi. Strķšiš ķ Ķrak hefur reynst žeim dżrkeypt.

Hvers vegna ķ ósköpunum beinum viš ekki sjónum okkar til Kanada, Nżja-Ķslands ķ vesturheimi žar sem viš eigum fręndur og vini? Žjóšfélag į noršurslóšum žar sem spilling er lķtil og gott fólk bżr. Fólk sem sem bżr viš svipašar ašstęšur og viš. Hvernig vęri aš leita eftir samvinnu viš Kanadamenn og jafnvel taka upp Kanadadollar sem gjaldmišil ķ fullri samvinnu viš Sešlabanka žeirra?

 

Hugsum okkur tvisvar um. Helst žrisvar.

Viš viljum ekki tengjast nįnar žjóšum sem vilja traška į okkur eins og flugum. Vill einhver žaš virkilega? Ekki ég.

 

Sjį: Tilllaga um raunhęfa ašferš til aš semja um ICESAVE įn žess aš žaš verši ķžyngjandi...

 

Śr Morgunblašinu 13. nóv. 2008:

"Samkvęmt heimildum Morgunblašsins hafa ķslensk stjórnvöld veriš undir miklum žrżstingi frį ašildarrķkjum og stofnunum Evrópusambandsins aš nį samningum. Žvķ hefur veriš komiš į framfęri aš žaš sé sameiginleg afstaša allra ESB-rķkjanna 27 aš leggjast gegn žvķ aš Ķsland fįi ašstoš Alžjóšagjaldeyrissjóšsins nema fyrst verši samiš um Icesave-skuldirnar".


Tilllaga um raunhęfa ašferš til aš semja um ICESAVE įn žess aš žaš verši ķžyngjandi...

icesave2.jpgEf žaš er virkilega ętlun rįšamanna aš semja viš Breta og Hollendinga um Icesave-mįliš žį veršur aš gęta žess aš žaš sé gert įn žess aš žaš verši ķžyngjandi fyrir okkur Ķslendinga um alla framtķš. Žaš er vel hęgt eins og hér veršur kynnt.

 

Lķklega eru žetta fjįrmagn meira og minna allt ķ kerfinu. Žaš hefur veriš lįnaš żmsum ašilum og er sumt  til langs tķma. Žaš ętti žó aš seytla inn. Žetta eru eignir. Žvķ er spurning hvort ekki sé į einhvern hįtt hęgt aš nota žetta fé til aš greiša innistęšueigendum hjį Icesave skuldir Landsbankans gamla, og žaš įn žess aš žaš verši į nokkurn hįtt ķžyngjandi fyrir okkur?  Žaš er ekki flókiš mįl.

Ef žessir eignir eru raunverulega til, eins og stjórnendur gamla Landsbankans fullyrša, og peningar koma til meš aš innheimtast į nęstu įrum, er žį ekki hęgt aš stilla upp einhverju ašgeršarplani ķ samrįši viš Breta og Hollendinga žannig aš hluti žess sem kemur inn renni jafnóšum, beint eša óbeint, til Icesave innistęšueigenda? Vęri ekki hęgt aš nį sįttum į einhverjum svona forsendum, žannig aš žaš verši ekki of ķžyngjandi fyrir okkur?

Ķ frétt Mbl. segir: "Hins vegar mun lķka hafa veriš gefiš ķ skyn af hįlfu ESB, aš višurkenni Ķsland į annaš borš kröfur Breta og Hollendinga muni ašildarrķkin hlutast til um aš skilmįlar verši meš žeim hętti aš skuldsetning og endurgreišslubyrši verši ekki of ķžyngjandi fyrir Ķsland".

Tillaga mķn er aš ESB hlutist til um aš stofnašur verši sjóšur ķ traustum  banka ķ viškomandi landi. Innistęšur žeirra sem įttu peninga į Icesave reikningum verši fluttar ķ bankann.  Bankinn greišir öllum Icesave eigendum sem vilja śt innistęšu sķna, en innistęša annarra verši varšveitt ķ traustu umhverfi. Žaš sem kemur inn smįm saman fyrir eignir gamla Landsbankans renni beint ķ sjóšinn, enda verši litiš į kröfur Icesave innistęšueigenda sem forgangskröfur. Žannig ęttu allir aš fį sitt.

Lķklegt er aš margir sparifjįreigendur kjósi aš halda įfram aš varšveita fé sitt ķ viškomandi banka, žannig aš ekki er vķst aš śtstreymi fjįrmagns žurfi aš vera mikiš. Ķ reynd yrši sjóšurinn fyrst og fremt bakhjarl til aš skapa traust.

Ašalatrišiš er aš įbyrgš ķslensku žjóšarinnar takmarkist viš eignir gamla Landsbankans. Komi ķ ljós einhvern tķman aš eignir Landsbankans nęgi ekki alveg reynir į bakhjarlinn. Ekki okkur. Trikkiš er aš reyna aš reyna aš koma žvķ žannig fyrir aš innistęšur gömlu Icesave reikningseigendanna verši sem lengst óhreyfšar ķ trausta bankanaum. Eignir Landsbankans skila sér hęgt og žvķ žarf sjóšurinn vęntanlega aš vinna sem stušpśši (buffer fund). Žaš mun aš jafnaši lķtiš reyna į sjóšinn og hann įvaxtar sig vel.

Į žennan hįtt ęttu allir aš geta oršiš sįttir. Menn gętu fariš aš tala saman af skynsemi og viš endurheimt eitthvaš af viršingu okkar erlendis. Viš gętum boriš höfušiš hįtt. Lķka Bretar. Žetta žyrfti heldur ekki aš kosta okkur neitt.

Lykilatrišiš er aušvitaš aš ef fyrrverandi Icesave innistęšueigendur treysta viškomandi banka, žį mį reikna meš aš flestir sjįi ekki įstęšu til aš taka śt sparifé sitt nęstu mįnuši eša įr. Žannig žyrfti framlag ESB (eša žess sem lįnar fé til žessara ašgerša) ķ reynd ekki aš vera miklu meira en til aš greiša žeim sem endilega vilja taka śt sķna innistęšu strax. Vęntanlega žarf ekki mikiš fé aš koma til. Fyrst og fremst žarf traustvekjandi bakhjarl.

Žaš er žvķ naušsynlegt aš vanda vel vališ į viškomandi bankastofnum, annarri ķ Bretlandi og hinni ķ Hollandi. Žęr žurfa aš vera traustar. Ekki er verra aš yfirlżsing fylgi um aš žessar innistęšur séu tryggšar aš fullu, og einnig mętti hafa stighękkandi vexti eftir žvķ hve innistęšan er lengi óhreyfš. Jafnvel greiša fórnarlömbunum hęrri vexti en fįst annars stašar.  Į žann hįtt er ekki ólķklegt aš žaš sem kemur inn vegna śtistandandi eigna gamla Landsbankans į nęstu įrum nęgi til aš greiša žeim sem taka śt fé.

 

Nś er bara aš bretta upp ermarnar og hefjast handa!


mbl.is Samningar um Icesave eina leišin
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvaš varš um peningana sem komu inn hjį Icesave? Einhvers stašar hljóta žeir aš vera...

Ég er ekki enn bśinn aš įtta mig į žvķ hvaš varš um peningana sem komu inn hjį Icesave. Gufušu žeir bara rétt sķ svona upp, eša voru žeir lįnašir aftur śt?

Hafi žeir veriš lįnašir, žį hljóta lįntakendur aš žurfa aš greiša lįn sķn til baka, nema žį aš žeir hafi allir meš tölu fariš į hausinn, sem mér finnst mjög ólķklegt. Megniš ętti žvķ aš koma til baka meš vöxtum eftir einhvern tķma. Žannig vęri hęgt aš greiša innistęšueigendum Icesave įn vandamįla, žó žaš taki einhvern tķma.

Einhvers stašar hlżtur žetta fé aš vera nišurkomiš, er žaš ekki? Varla allt glataš? Hvernig mętti žaš vera? Žetta finnst mér vera grundvallarspurning sem veršur aš fį svar viš strax.

Hefur žessi spurning ekki vaknaš hjį fleirum en mér? Fjįrmįlaeftirlitiš sem hefur umsjón meš gömlu bönkunum hlżtur aš vita svariš. Peningar gufa bara ekki sķ svona upp.

Mér finnst žetta fé hljóti aš vera bundiš einhvers stašar ķ śtlįnum gömlu bankanna og ętti žvķ aš skila sér til baka meš tķš og tķma. 

 

Lķklega eru žetta fjįrmagn meira og minna allt ķ kerfinu. Žaš hefur veriš lįnaš żmsum ašilum og er sumt  til langs tķma. Žaš ętti žó aš seytla inn. Žetta eru eignir. Žvķ er spurning hvort ekki sé į einhvern hįtt hęgt aš nota žetta fé til aš greiša innistęšueigendum hjį Icesave skuldir Landsbankans gamla? Vandamįliš er ef til vill aš nś er veriš aš selja eignir į brunaśtsölu žannig aš lķtiš situr eftir.  - En, er žaš virkilega naušsynlegt? Er ekki hęgt aš standa öšruvķsi aš verki?   Errm     

Eru menn ekki aš flżta sér allt allt of mikiš?

 

Ef žessir eignir eru raunverulega til, og peningar koma til meš aš innheimtast į nęstu įrum, er žį ekki hęgt aš stilla upp einhverju ašgeršarplani ķ samrįši viš breta og Hollendinga žannig aš hluti žess sem kemur inn renni jafnóšum, beint eša óbeint, til Icesave innustęšueigenda? Vęri ekki hęgt aš nį sįttum į einhverjum svona forsendum, žannig aš žaš verši ekki of ķžyngjandi fyrir okkur?

---

Peningavélin:

Ég hef heyrt aš bankarnir lįni śt nķfalda upphęšina sem kemur inn. Lengi vel skildi ég žetta ekki. Komi milljón ķ kassann um Icesave žį lįni žeir śt 9 milljónir. Einhvers konar sjónhverfingar.  En ef svo er, žį ętti gamli bankinn aš eiga grķšarlega fjįrmuni śtistandandi. Jafnvel žó stór hluti lįntakenda hafi fariš į hausinn, žį ętti aš vera nóg eftir...

Hvernig virka svona sjónhverfingar? Sjį umfjöllun um Fractional-reserve Banking į Wikipedia hér.  Myndin hér fyrir nešan sżnir hvernig 100 dollara innlögn getur oršiš aš 1000 dollurum eftir nokkrar hringferšir ķ bankakerfinu. ("Hringferšir ķ kerfinu", hljómar žaš ekki kunnuglega?). Blįi ferillinn (10% lausafjįrskylda)   sżnir žetta. Er žetta hluti af skżringunni?

Įriš 2003 setti Sešlabankinn višskiptabönkunum ašeins 2% bindiskyldu. Margföldunarstušullinn er žį ekki 10, heldur 50. Einn milljaršur veršur aš 50 milljöršum, eša žannig ... Kerfiš veršur vęntanlega óstöšugt viš žessa mögnun og hrynur aš lokum. Öll kerfi sem eiga aš finna sjįlf sitt jafnvęgi (reglunarkerfi eša feedabck control system) verša sveiflukennd og hrynja aš lokum ef mögnunin fer yfir įkvešin mörk. Peninagvélin er ekki undanžegin. Svo einfalt er žaš.  Bandit

 

fractional-reserve_banking_with_varying_reserve_requirements.gif

 

"The expansion of $100 through fractional-reserve banking with varying reserve requirements. Each curve approaches a limit. This limit is the value that the money multiplier calculates".

 

Ķtarefni:

 Sjį Vķsindvefinn: Hvernig eykst magn peninga ķ umferš ķ heiminum?

Žar stendur m.a:  "...Nś setur Sešlabankinn sešla aš andvirši 100 milljónir króna ķ umferš,....... Žannig heldur ferliš įfram og ķ hverjum hring eykst peningamagn um 90% af žvķ, sem žaš jókst um ķ nęsta hring į undan. Hęgt er aš sżna fram į aš į endanum hefur peningamagn aukist um einn milljarš.  Heildaraukningin fęst meš žvķ aš deila upp ķ upprunalegu peningamagnsaukninguna, 100 milljónir, meš bindiskylduhlutfallinu, 10% eša 0,1, samanber: 100.000.000/0,1 = 1.000.000.000"

 ---

Ķ athugasemdunum (#8) bendir GuSi į aš vel geti veriš um aš ręša  klassķska Ponzi-svikamyllu. Sjį Wikipedia hér. Žaš er spurning hvort viš eigum eftir aš komst į listann sem er į sķšunni "Notable Ponzi schemes".

Splunkunżtt dęmi af vefsķšunni: "In Slovakia, the so called non-banking institutions collected appx. 25 bil. SKK ($1 billion) from 300-350 thousand people. There were around 30 of these companies, such as BMG Invest and Horizont Slovakia, Drukos, AGW, 1. dōchodkovį, Sporoinvest and SaS. Mr. Fruni, the owner and director of both BMG and Horizont will sit 115 years in prison, according to the Court's judgement from April 2008".

 

You Ain't Seen Nothing Yet

 


Ekki bķša, skiptiš śt krónunni strax, segir forstöšumašur Centre for European Policy Studies ķ Brussel... Varar einnig viš lįntökum ...

 

"Ég er algjörlega sammįla meginrökum greinarinnar," segir Daniel Gros um grein žeirra Heišars Mįs Gušjónssonar og Įrsęls Valfells sem birtist ķ Fréttablašinu  laugardaginn 8. nóv. Žar lögšu žeir til aš ķ staš žess aš taka sex milljarša króna lįn verši gjaldeyrisforši Ķslendinga notašur til aš taka einhliša upp ašra mynt sem lögmynt hér į landi.
 
Dr. Gros er forstöšumašur Centre for European Policy Studies ķ Brussel og ašstošaši hann Svartfellinga viš einhliša upptöku į evru.
 

"Sérstaklega er ég sammįla žeim višvörunum aš žessi lįn, sem rķkisstjórnin hyggst taka, muni leggja žungar byršar į heilar kynslóšir. Hjį žessu veršur aš komast meš öllum tiltękum rįšum."

Alls er veriš aš leita eftir sex milljarša dollara lįni til aš styrkja krónuna. Žar af myndu um tveir milljaršar koma frį Alžjóšagjaldeyrissjóšnum, en fjórir milljaršar dollara kęmu frį hópi rķkja. Žar af hafa lįnsloforš žegar fengist frį Noregi, Fęreyjum og Póllandi.

Gros segir aš besti kosturinn fyrir Ķsland nś sé aš taka upp evruna. "Ég myndi ekki bķša fram ķ janśar til aš skipta um gjaldmišil. Žaš getur gerst nįnast strax."

Hann segir aš žį žurfi einhliša upptaka evru ekki aš tįkna pólitķskar deilur viš Evrópusambandiš "ef Ķsland śtskżrir aš žetta sé neyšarrįšstöfun og aš Ķsland hafi fullkominn skilning į aš žaš muni žurfa aš uppfylla Maastricht-skilyršin aš einhverjum tķma lišnum, ef landiš vill taka žįtt ķ evrumarkašnum, eftir aš žaš hefur gengiš ķ Evrópusambandiš."- (Fréttablašiš 9. nóvember).

 
---
 
Ķ Silfri Egils var sunnudaginn 9. nóvember mjög įhugavert vištal viš Įrsęl Valfells  žaš sem hann skżrir frį žvķ aš hęgt sé aš skipta śt ķslensku krónunni į skömmum tķma žegar neyšarįstand rķkir. Hér rķkir neyšarįstand eins og allir vita žannig aš rétt er aš gefa žessari hugmynd gaum.
 
Horfa mį į vištal Egils viš hagfręšingana Įrsęl Valfells og Žórólf Matthķasson meš žvķ aš smella hér.
 
---
 
Vištal viš Hreišar Mį Gušjónsson ķ žęttinum  Ķsland ķ dag mį sjį hér.
 
---
 

Ķ Fréttablašiš skrifušu hagfręšingarnir Įrsęll Valfells og Heišar Mįr Gušjónsson laugardaginn 8. nóvember grein žar sem fjallaš er um sama mįl.
 
Žar segir m.a: "Ķslandsvinirnir Daniel Gros og Manuel Hinds hafa bįšir komiš hingaš til lands og lżst hvernig slķk skipti fara fram. Daniel framkvęmdi upptöku į evrum ķ Svartfjallalandi aš beišni forseta landsins. Manuel stżrši upptöku į dollar fyrir El Salvador žegar hann var fjįrmįlarįšherra žess. Ferliš var einfalt."
 
 
 
Valmöguleikar eru fyrir hendi ķ gengismįlum
 

Ķ nśverandi įrferši er mikilvęgt aš bśa til festu.  Hśn fęst ekki meš óbreyttu gengisfyrirkomulagi. Ętlun Sešlabankans og Alžjóšagjaldeyrissjóšsins (IMF) er aš setja krónuna aftur į flot, en til žess žurfa žeir aš stórefla gjaldeyrisforšann. Ķ žvķ skyni er ętlunin aš Sešlabankinn fįi sex milljarša dollara lįn. Ekki hefur komiš fram til hve langs tķma lįniš er. Lįn žarf aš endurgreiša. Ķ ętlun Sešlabankans og IMF felst įkvešin įhętta. Įhęttan felst ķ žvķ aš ef ekki tekst aš endurvekja traust į krónunni munu žeir, sem eiga krónur, reyna aš skipta žeim eins hratt og mögulegt er fyrir gjaldeyri en ekki vilja skipta gjaldeyri aftur yfir ķ krónur. Žį sęti rķkiš eftir skuldsett og įfram meš ótrśveršugan gjaldmišil.

Önnur leiš

Einn valkostur er žó til stašar ķ nśverandi stöšu. Žaš er einhliša upptaka į mynt. Žį leiš er hęgt aš framkvęma meš mun minni gjaldeyrisforša. Sį forši sem nś er ķ Sešlabankanum er um žaš bil tveir milljaršar evra (gert er rįš fyrir tapi af lįni til Kaupžings meš veši ķ FIH ķ Danmörku og svo śtstreymi sķšustu vikna). Sį forši ętti aš duga vel fyrir skiptunum. Aš framansögšu gefnu myndi viš skiptin jafnvel losna um dįgóša fjįrhęš, gróft įętlaš um 100 milljarša ķslenskra króna, sem sęti eftir ķ kassa rķkissjóšs.

Fordęmi fyrir einhliša upptöku

Einhliša upptöku annars gjaldmišils er oft ruglaš saman viš fastgengisstefnu (currency board). Meš fastgengisstefnu er įtt viš aš žjóšrķkiš višhaldi eigin gjaldmišli įfram og miši veršmęti gjaldmišilsins viš gjaldeyrisforša. Sś leiš var farin ķ Argentķnu og įrangur hennar umdeildur. Meš upptöku gjaldmišils felst aftur į móti afnįm gengisstefnu meš öllu og afsal stjórnar peningamįla til annars sešlabanka. Śtgįfu innlendrar myntar er žar meš hętt. Sś leiš var farin ķ El Salvador og Ekvador įriš 2000-2001. Ķ heild eru žaš nķu sjįlfstęš rķki ķ heiminum sem nota bandarķkjadollar sem lögeyri. Žess mį einnig geta aš utan Evrópusambandsins eru sex smįrķki sem nota evru sem sinn gjaldmišil.

Fręšilega mį segja aš į Ķslandi sé til fordęmi fyrir žvķ aš skipta śt öllum sešlum og mynt ķ umferš. Žaš var gert žegar slegin voru af žrjś nśll ķ byrjun nķunda įratugarins. Žaš var mun flóknari ašgerš en sem felst ķ einhliša upptöku į gjaldmišli. Įstęšan er aš ķslenskt fjįrmįlakerfi er mjög rafvętt og lķtiš af sešlum og mynt ķ umferš. Ķslenska bankakerfiš og fjįrmįlakerfiš er mjög sjįlfvirkt og sumir hagfręšingar hafa rętt žann möguleika aš sleppa pappķr og mynt ķ kerfinu meš öllu.

Hvernig eru skiptin framkvęmd?

Ķslandsvinirnir Daniel Gros og Manuel Hinds hafa bįšir komiš hingaš til lands og lżst hvernig slķk skipti fara fram. Daniel framkvęmdi upptöku į evrum ķ Svartfjallalandi aš beišni forseta landsins. Manuel stżrši upptöku į dollar fyrir El Salvador žegar hann var fjįrmįlarįšherra žess. Ferliš var einfalt.

Fyrst žurfti aš sjį til žess aš nóg framboš vęri af sešlum og mynt ķ hinum nżja gjaldmišli. Aš lokum var haft samband viš IMF og honum tilkynnt um skiptin. Žetta var undirbśningsferliš og tók nokkrar vikur. Sķšan var įkvešinn dagur og stund. Eftir žann tķma yrši allt bankakerfiš skipt yfir ķ hina nżju mynt į föstu gengi. Fast gengi var įkvešiš śt frį žvķ aš žaš vęri hagstętt framleišslu og śtflutingsgreinum. Sķšan var įkvešiš aš skuldavišurkenningar til skamms tķma (t.d. įvķsanir) yršu gildar ķ 3 mįnuši frį skiptunum ķ hinni eldri mynt en sešlar og aurar ķ allt aš 6 mįnuši. Lögskipaš var aš öll verš ķ landinu vęru birt ķ nżju og gömlu myntinni ķ 6 mįnuši eftir aš skiptin hófust. Bankar fengu 3ja mįnaša frest til aš laga vaxtatöflur sķnar aš hinni nżju grunnmynt og vaxtastigi hennar.

En hvaš kosta skiptin?

Ķ umręšu um upptöku gjaldmišils er oft nefnt aš kaupa žurfi svo mikiš af hinni nżju mynt aš žaš skapi vandamįl. Hiš rétta er aš flestir sešlabankar heims eiga miklum mun meira af gjaldeyrisforša en nemur grunnmynt samfélagsins. Ķ tilfelli Ķslands er žaš svo aš sešlar og mynt ķ umferš eru lķtiš brot af gjaldeyrisforša Sešlabankans. Grunninnstęšur eru ašeins um helmingur af gjaldeyrisforša Sešlabankans. Skv. śtreikningum Manuel Hinds ķ október 2007, hefši Sešlabanki Ķslands įtt eftir um 700 milljónir evra af forša sķnum eftir aš hafa skipt śt öllum sešlum og mynt og grunninnistęšum bankakerfisins. Grunninnistęšur skipta hér einungis mįli žvķ bankakerfi viškomandi lands sér um aš margfalda peningana ķ umferš. Til śtskżringar:

Einstaklingur A leggur inn ķ banka 100 evrur sem bankinn lįnar einstaklingi B.

Einstaklingur B kaupir eitthvaš fyrir 100 evrur af einstaklingi C.

Einstaklingur C leggur inn 100 evrur sem bankinn lįnar einstaklingi D.

Einstaklingur D kaupir eitthvaš fyrir 100 evrur af einstaklingi E

o.s.frv.

Žaš žarf žvķ ekki aš skipta śt heildarumsvifum bankakerfisins, heldur ašeins grunninum, žvķ margföldunin į sér staš meš framangreindum hętti.

Skiptin į Ķslandi kalla žvķ ekki į 6 milljarša dollara lįn heldur skila ķ raun afgangi af nśverandi gjaldeyrisforša eins og Hinds bendir į.

Pólitķsk višbrögš

Ķ EES-samningnum er einungis kvešiš į um aš rķkin skuli halda hvert öšru upplżstu um breytingar į peningamįlastefnu sinni en ķ nęstu grein er sérstaklega tiltekiš aš slķk mįl falli utan samningsins. Einhliša upptaka annars gjaldmišls brżtur žvķ ekki EES-samninginn. Betra er žó aš hafa IMF og višeigandi sešlabanka meš ķ rįšum. Formlegt samžykki žeirra er ekki naušsynlegt žvķ aš gjaldeyrir sem ķslenska rķkiš hefur keypt į markaši er eign žess. Enginn getur bannaš Ķslendingum aš nota hann ķ višskiptum innan landsins.

Hagfręšikenningar ķ fortķš og nśtķš

Žegar hagfręšingar ręša kosti žess aš hafa sjįlfstęša peningastefnu, eru oftast žrjįr įstęšur gefnar. Ķ fyrsta lagi višskiptalegar, ž.e. hęgt er aš hafa įhrif į gengi gjaldmišils til aš hygla śtflutningi og hamla innflutningi og žannig tempra hagsveiflur śt af ytri įföllum. Ķ öšru lagi eru fjįrmįlalegar įstęšur og žį helst möguleiki Sešlabanka til aš prenta peninga og įkveša sjįlfur verš žeirra. Peningaprentun bżr til tekjur fyrir rķkiš (veršbólguskattur) samkvęmt žessum kenningum en į einnig aš tryggja greišsluhęfi fjįrmįlakerfisins innanlands ef snögglega dregur fyrir fjįrstreymi erlendis frį. Meš žessu getur sešlabanki viškomandi lands oršiš verndari fjįrmįlakerfisins (lender of last resort) og leyst śr lausafjįrvanda innlendra fjįrmįlastofnana.

Margar hagfręšikenningar sem enn er stušst viš ķ peningamįlum, svo sem žęr sem minnst er į hér aš ofan, eiga oft upptök sķn hjį Keynes eša eru eignašar honum. Į tķma Keynes voru višskipti meš gjaldeyri nįnast eingöngu vegna vöruvišskipta. Žį žurfti mikiš aš hafa fyrir gjaldeyrisvišskiptum og höft rķktu ķ millirķkjavišskiptum. Engar alžjóšlegar fjįrmįlastofnanir, eins og viš žekkjum ķ dag, voru žį til.

Eftir seinna strķš var reynt aš einfalda og samręma gjaldeyrismarkaš og voru peningar bundnir viš gull ķ svoköllušu Bretton Woods samstarfi. Žaš samstarf leiš undir lok ķ forsetatķš Richard Nixon, žvķ veršmęti bandarķkjadals gagnvart gulli féll žegar Bandarķkin prentušu sešla til aš fjįrmagna Vietnam strķšsreksturinn.

Viš tók aš gjaldeyrir var keyptur og seldur į mörkušum og veršmęti hans įkvaršaš af markašsašilum. Vöxtur fjįrmįlakerfisins og framžróun ķ tölvu- og upplżsingatękni jók umfang višskipta meš gjaldeyri og višskiptakostnašur hefur lękkaš stórkostlega. Nś geta flestir įtt višskipti meš gjaldeyri, skuldsett sig ķ mismunandi myntum og fjįrfest óhįš myntum. Hraši žessara višskipta hefur margfaldast meš tilkomu rafręnna višskipta. Ķ dag er agnarsmįr hluti af 3200 milljarša dollara daglegri veltu į gjaldeyrismörkušum tengdur vöruvišskiptum, ólķkt žvķ sem įšur var. Ešli markašarins hefur žvķ breyst.

En hver hefur reyndin veriš į nśverandi fyrirkomulagi gjaldeyrisvišskipta ķ ljósi framangreindra hagfręšikenninga? Fyrstu rökin, um aš meš gengisfellingu vęri hęgt aš rétta śr hagkerfinu eftir ytri įföll, hafa veriš gagnrżnd. Gagnrżnin felst ķ žvķ aš ķ nśtķma hagkerfi eru fjįrmįlakerfi mun žżšingarmeiri en įšur var. Gengisfellingar hafa vissulega įhrif į einstaklinga og fyrirtęki viškomandi lands, en įhrifin sem gengisfellingar hafa į fjįrmįlakerfiš eru enn meiri. Įvinningur gengisfellinga ķ sögulegu ljósi er žvķ mjög takmarkašur og mögulegt tap fjįrmįlakerfisins er meira en įvinningur śtflutningsgreina. Gengissveiflur bśi ennfremur til kostnaš vegna žess aš meš gengissveiflum verši įętlanir erfišari. Gengissveiflur geta einnig dregiš śr vilja fjįrmįlastofnana til aš veita lįnsfé til langs tķma.

Seinni rökin, um aš sešlabanki viškomandi lands gęti variš landiš fjįrmįlakreppum meš prentun sešla, hafa einnig sętt gagnrżni. Vegna alžjóšavęšingar fjįrmįlakerfisins eru bankar, fyrirtęki og einstaklingar meš skuldbindingar og eignir ķ öšrum myntum og žvķ er erfišara aš bjarga žeim meš innlendri peningaprentun. Svo lengi sem fyrirtęki og stofnanir viškomandi lands geta ekki fjįrmagnaš sig alžjóšlega ķ eigin mynt er hętta į óstöšugleika sem innlend sešlaprentun getur ekki bjargaš.

Žrišju rökin, sem snśa aš skattheimtu rķkisins af peningaprentun, mega sķn lķtils ķ dag. Žessi skattheimta er alla jafna brot śr prósenti af landsframleišslu hvers įrs. Skattheimta af śtlendingum sem nota peningana er léttvęg nema žegar um stęrstu myntir heims er aš ręša.

En hvaš meš hagstęrširnar?

Meš upptöku annars gjaldmišils er veriš aš tengja land inn į efnahagssvęši gjaldmišilsins. Veršbólga og višskiptahalli skipta stjórnvöld žį ekki lengur mįli žvķ žau stżra ekki lengur peningamagni ķ umferš og bera enga įbyrgš į veršlagi. Til skżringar žį kemur engum til hugar aš velta žvķ fyrir sér hvort Selfoss sé meš jįkvęšan eša neikvęšan višskiptahalla innan efnahagssvęšisins Ķslands.

Klassķskar hagfręšikenningar um gjaldmišla sem smķšašar voru ķ hįlflokušum kerfum fortķšar hafa sętt gagnrżni fyrir aš lżsa illa opnum hagkerfum nśtķmans. Nóbelsveršlaunahafinn Robert Mundell hefur velt žeirri spurningu upp hvort hagkvęmasta framtķšarskipan gjaldmišla felist ķ žvķ aš ķ heiminum verši einungis til žrķr gjaldmišlar, Asķumišill, Amerķkumišill og evrumišill.

Hvort sem lįn fęst hjį IMF ešur ei er upptaka gjaldmišils einfaldur, ódżr og raunhęfur kostur sem hafa ber ķ huga viš nśverandi ašstęšur.

 

Höfundar eru framkvęmdastjóri hjį Novator og lektor viš višskipta- og hagfręšideild HĶ.

 

--- --- ---

 

Žaš er ljóst aš viš veršum aš hugsa okkur vel um og velja besta og skynsamlegasta kostinn. Er žetta sį kostur sem bestur er ķ stöšunni? Innganga ķ ESB og upptaka Evru į formlegan hįtt tekur langan tķma. Mörg įr. Žaš er langt ķ land aš viš getum uppfyllt inntökuskilyršin. Svo er žaš lķka umrįšarétturinn yfir aušlindum okkar... 

Viš žurfum aš gera eitthvaš strax. Tilraun til aš bjarga krónunni gęti oršiš okkur dżr. Gęti kostaš okkur offjįr ef hśn mistekst. Viš höfum gert nóg af mistökum.

Vęri rįš aš huga frekar aš myntbreytingu ķ dollar en evru eins og Jón Bjarnason žingmašur VG bendir į?  Eša norska krónu?  Hugsanlega mun einfaldara ķ framkvęmd en aš taka einhliša upp evru.

 

Hvaš vinnst meš žessari ašferš?

  • Tekur skamma stund, ašeins fįeina mįnuši...
  • Rķkiš žarf ekki ķžyngjandi erlend lįn...  Ekki veriš aš leggja byršar į komandi kynslóšir...
  • Vextir munu verša skaplegir, ekki lengur okurvextir...
  • Ekki žörf į verštryggingu lįna. Hóflegir vextir nęgja til aš tryggja veršmęti...
  • Myntbreyting var sķšast į Ķslandi 1981 žegar tvö nśll voru tekin af krónunni. Fordęmi...
  • Innganga ķ ESB gęti eftir sem įšur veriš langtķmaverkefni, ef viš viljum...

 

Svo er žaš spurningar:

  1. Hverjir eru ókostirnir viš žessa ašferš?
  2. Er til vęnlegri lausn?
  3. Viš hvaša gengi ętti aš miša viš skiptin? Hvaša mešalhóf milli hagsmuna almennings og atvinnuvega er best?
  4. Er slęmt aš negla gengiš fast? Hentar žaš betur ķslensku žjóšfélagi aš aš vera meš breytilegt gengi til aš jafna byršarnar žegar įföll verša? Vęri ekki annaš įvķsun į atvinnuleysi į erfišleikatķmum?
  5. Evra, dollar eša norsk króna?

 

--- --- ---

 

Pistill Halldórs Jónssonar verkfręšings: Nż mynt strax?   "En af hverju er žetta ekki hęgt ? Mig vantar aš finna žau rök?" spyr Halldór ķ lok pistilsins.

Pistill Jóns Bjarnasonar žingmanns VG: Einhliša myntskipting - Valkostur fyrir Ķslendinga?  "Einhliša upptaka annarrar myntar ķ krafti neyšarréttar  ķ staš krónunnar er alla vega  valkostur sem ber žegar ķ staš  aš skoša mjög vandlega og af alvöru".


Hvernig styšja mį viš frumkvöšla og sprotafyrirtęki...

innovation.jpgŽar sem bloggarinn er alinn upp ķ litlu frumkvöšla- eša sprotafyrirtęki vill hann leggja fįein orš ķ belg ķ umręšuna um hvaš gera mį til aš reisa viš ķslenska hagkerfiš og skżra frį eigin reynslu.

Nokkrir bloggarar eins og t.d. Kjartan Pétur Siguršsson hafa safnaš fjölmörgum hugmyndum sem vinna mį śr. Žannig hugmyndir eru mjög veršmętar į žeim erfišu tķmum sem eru framundan.

Reynsla fyrrverandi sprotafyrirtękis: Fyrirtękiš Rafagnatękni, sem nś heitir RT ehf, var stofnaš įriš 1961. Ef til vill fyrsta fyrirtęki sinnar tegundar į Ķslandi. Žaš hóf starfssemi sķna į aš žróa bśnaš fyrir jaršešlisfręširannsóknir, svo sem segulmęla fyrir berg, geislamęla, jaršvišnįmsmęla o.fl.   Žróašur var bśnašur til aš męla ķsskriš ķ įm, fjargęslu og fjarstżribśnašur til nota į hįlendinu, vatnshęšarmęlar fyrir įr og vötn, laxateljarar, hitaritar fyrir fiskišnašinn, ferskleikamęlar fyrir fisk,  stöšuleikavakt fyrir skip, o.m.fl. Mest af framleišslunni var fyrir innanlandsmarkaš, en allnokkuš var flutt śt. Smįm saman breyttust įherslurnar. Meiri įhersla var lögš į hefšbundna verkfręšižjónustu hin sķšari įr, en fyrritękiš hefur m.a. hannaš og forritaš mestallt stjórnkerfi virkjanana ķ Svartsengi og į Reykjanesi...

Sjį mį sögu fyrirtękisins ķ hnotskurn hér, en žetta er gömul grein sem bloggarinn skrifaši fyrir allmörgum įrum ķ tilefni fertugsafmęlis fyrirtękisins og varšveitt er į vefsķšu RT-Rafagnatękni www.rt.is

 

Helstu erfišleikarnir sem viš var aš etja voru žessir:

1) Kostnašur viš markašssetningu. Markašssetning er mjög tķmafrek og dżr. Ofviša litlum fyrirtękjum. Žessi žįttur er oft verulega vanmetinn. Lķklega er žetta žaš sem mikilvęgast er aš bęta.

2) Lķtill innanlandsmarkašur. Žaš er mjög gott aš hafa sęmilega stóran markaš ķ nęsta nįgrenni mešan veriš er aš žróa vöruna. Žróun tekur tķma og žį er mjög gott aš vera ķ nįnum tengslum viš višskiptavinina. 

3) Fjarlęgš frį hinum stóra heimi žar sem hugsanlegir kaupendur eru ķ žśsundavķs, en ekki bara ķ tugavķs eins og hér. Markašssetning getur žvķ veriš erfiš og dżr.

4) Fjįrmagniš var ekki į lausu į įrum įšur. Yfirleitt varš aš kosta žróun meš žvķ aš reyna aš tryggja sölu fyrirfram, eša nota eigiš fé.

 

 

Hvaš vęri til śrbóta?

Ašeins nešar į sķšunni er minnst į nokkra ašila sem veita frumkvöšlum og nżsköpunarfyrritękjum stušning žannig aš töluvert hefur žegar veriš gert ķ žessum mįlum į Ķslandi.

1) Viš gętum örugglega lęrt mikiš af žjóšum eins og Finnum sem lentu ķ kreppunni miklu um 1992 og nįšu sér furšufljótt į strik aftur. Žess vegna gęti veriš mjög rįšlegt aš fį hingaš til lands til skrafs og rįšagerša einhvern sem gjöržekkir mįliš og getur skżrt okkur frį žvķ hvaš tókst vel, og einnig og ekki sķšur, hvaš tókst mišur vel. Hugsa og skipuleggja įšur en hafist er handa. 

2) Koma žarf upp öflugri stofnun sem ašstošar fyrirtęki viš markašssetningu. Žaš er til lķtils aš framleiša vöru ef hśn selst ekki. Markašssetning er flókin og kostnašarsöm og oft vanmetin. Nota žarf góša blöndu af fagfólki sem bęši kann markašssetningu og einnig fólki žem žekkir vel vöruna sem veriš er aš markašssetja og getur rętt į traustvekjandi hįtt viš mögulega višskiptavini.

3) Koma upp tęknigöršum sem ašstoša viš vöružróun. Žeir mega gjarnan vera ķ góšum tengslum viš hįskóla.

4) Opinber og hįlfopinber fyrirtęki og stofnanir žurfa aš vera tilbśnar aš gefa innlendum fyrirtękjum tękifęri til aš koma meš lausnir. Ekki kaupa allt frį śtlöndum. Gefa mönnum tękifęri til aš žróa og sķšan endurbęta. Hugarfari innlendra ašila žarf aš breyta; fyrsta val į aš vera ķslenskt!

5) Ašstoš viš fjįrmögnun žarf aš vera til stašar. Žörf er į "žolinmóšu" fjįrmagni žvķ aršur skilar sér seint. Stundum alls ekki.

6) Mikilvęgt er aš taka vel į móti öllum hugmyndum og vinna śr žeim. Notagildiš blasir ekki alltaf viš viš fyrstu sżn. 

7) Vefurinn er allra góšra gjalda veršur, en ekki mį treysta of mikiš į hann žar sem vefsķšur ķ dag skipta jafnvel hundrušum milljóna. Vefsķšur žurfa fyrst og fremst aš hafa upplżsingagildi, vera ašgengilegar og skżrar.

8) Aušvitaš kostar svona ašstoš mikiš fé. Žetta fé žarf aš miklu leyti aš koma frį hinu opinbera og žar mega menn ekki vera nķskir. Veriš er aš byggja upp nżja Ķsland.

9) Muna aš žeir fiska sem róa. Ekki ašrir. Ekki gefast upp žó į móti blįsi um tķma.

 

 

En...,   żmislegt er žegar fyrir hendi, meira en margir vita af:

 

  • Nżsköpunarmišstöš Ķslands er meš vefsķšuna www.nmi.is
  • Impra  er mišstöš upplżsinga og leišsagnar fyrir frumkvöšla og lķtil fyrirtęki. Impra er deild innan Nżsköpunarmišstöšvar Ķslands og hefur skrifstofur ķ Reykjavķk, į Akureyri, Ķsafirši og Vestmannaeyjum. Hjį Impru er į einum staš hęgt aš leita ašstošar um allt sem viš kemur višskiptahugmyndum og almennum rekstri fyrirtękja. Hęgt er aš leita til sérfręšinga į żmsum svišum um leišsögn og upplżsingar varšandi mismunandi žętti hugmynda og reksturs. Jafnframt eru gefin śt leišbeiningarit og fylgst nįiš meš žvķ sem er aš gerast hérlendis og erlendis fyrir frumkvöšla og fyrirtęki. (Af vefsķšu Impru). Sjį hér.
  • Innovit er sjįlfstętt starfandi nżsköpunar- og frumkvöšlasetur fyrir kraftmikiš og metnašarfullt fólk meš góšar višskiptahugmyndir. Meginįhersla er lögš į aš styšja viš hįskólamenntaša frumkvöšla og sprotafyrirtęki sem verša til innan ķslenskra hįskóla. Ķ žvķ skyni hefur Innovit gert samstarfs- og žjónustusamninga viš Hįskóla Ķslands, Hįskólann ķ Reykjavķk og višskiptafręšideild Hįskólans į Bifröst sem tryggir nemendum skólanna ašgang aš žjónustu Innovit endurgjaldslaust, allt frį žvķ aš nįm hefst og žar til fimm įrum eftir śtskrift. (Af vefsķšu Innovit). Innovit er meš vefsķšuna www.innovit.is
  • Sprotafyrirtęki innan Samtaka išanašains. Sjį www.si.is  Hjį Samtökum išnašarins eru nokkrir starfsgreinahópar. Einn žeirra nefnist Sprotafyrirtęki. Hęgt er aš tengjast vefsķšu Sprotafyrirtękjahópsins hér.
  • Klak - Nżsköšunarmišstöš atvinnulķfsins er meš vefsķšuna www.klak.is
  • Nżsköpunarsjóšur atvinnulķfsins er meš vefsķšuna www.nsa.is.
  • Frumkvöšlasetur Austurlands er meš žessa vefsķšu.
  • Frumkvöšlasetur Noršurlands er meš žessa vefsķšu.
  • Frumkvöšlasetur Vesturlands er meš žessa vefsķšu.

Fleiri ... ?

 

Undanfariš hefur oft veriš minnst į "finnsku leišina".  Į Ķslandi erum viš miklu betur undirbśin en Finnar voru į sķnum tķma. Viš eigum mörg stušningsfyrirtęki og stofnanir, en žaš žarf aš veita žeim meiri styrk og kraft įn tafar. Žannig gętum viš lyft Grettistaki į skömmum tķma.

 

 samsett_mynd1-_lit-_bla.gif

 

 

Hįlfrar aldar gamalt sprotafyrirtęki:

Anticoincidence Scaler. Vandašur geislamęlir.Hugsanlega vill einhver skoša sögu gamla frumkvöšla- eša sprotaftrirtękisins RT-Rafagnatękni sem er hér. Žar kemur fram hvaš menn hafa veriš aš bralla į Ķslandi ķ hartnęr hįlfa öld, ž.e. į sviši rafeindatękninnar. Žar kemur einnig fram hvernig svona fyrirtęki getur žróast meš tķmanum.

 Litla myndin: "Fyrsta verkefniš (1961) var framleišsla į mjög vöndušum geislamęlum (Anticoincidence Counter), lķklega žeim nįkvęmustu sem völ var į ķ heiminum, en žeir geršu greinarmun į geislum frį sżninu og truflandi geimgeislum..."    Meira śr sögu fyrirtękisins hér.

Bloggarinn bišst forlįts į hve textinn er tęknilegur sums stašar og žess ekki alltaf gętt aš nota góša ķslensku. Hann ber žess merki aš vera aš mestu afrit af erindi sem haldiš var į 40 įra afmęli fyrirtękisins meš myndasżningu.

 

Sagan sżnir hvaš hęgt var aš gera fyrir hartnęr hįlfri öld. Nś er allt miklu aušveldara og žvķ eru tękifęrin mörg. Stušningur viš sprotafyrirtęki er töluveršur, eins og fram kemur hér aš ofan.

Framtķšin er björt ef viš vinnum śr mįlum okkar af skynsemi. Munum bara aš sķgandi lukka er best og aš bjartsżni er brįšnaušsynleg Smile

Sżnum nś hug, djörfung og dug....

    

--- --- ---

 

Marel hefur einbeitt sér aš hįtęknibśnaši fyrir  matvęlaišnašinn.  Saga Marels.

 

Verum bjartsżn!




Nęsta sķša »

Höfundur

Ágúst H Bjarnason
Ágúst H Bjarnason

Verkfr. hjá Verkís.
agbjarn-hjá-gmail.com

Audiatur et altera pars

Aðeins málefnalegar athugasemdir, sem eiga ótvíætt við efni viðkomandi pistils, og skrifaðar án skætings og neikvæðni í garð annarra, og að jafnaði undir fullu nafni, verða birtar. 

Um bloggiš

Ginnungagap

Żmislegt

Loftslag

Click to get your own widget

Teljari

free counters

Įlverš

http://metalprices.com/PubCharts/PublicCharts.aspx?metal=al&type=L&weight=t&days=12&size=M&bg=&cs=1011&cid=0

Sólin ķ dag:

(Smella į mynd)

.

Vinnan mķn:

Olķuveršiš ķ dag:

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (23.5.): 15
  • Sl. sólarhring: 26
  • Sl. viku: 603
  • Frį upphafi: 696232

Annaš

  • Innlit ķ dag: 13
  • Innlit sl. viku: 402
  • Gestir ķ dag: 12
  • IP-tölur ķ dag: 12

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Maķ 2017
S M Ž M F F L
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31      

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband