Bloggfęrslur mįnašarins, jśnķ 2008

Ķsinn į Mars lķklega fundinn. Myndir.

 

Myndin til vinstri er tekin 15. jśnķ og sś til hęgri 18. jśnķ. Takiš eftir muninum. Ķsmolarnir sem sjįst nešst til vinstri į fyrri myndinni hafa gufaš upp.  Aušvitaš er skuršurinn į Mars eftir geimfariš Fönix sem lenti į Mars fyrir skömmu. (Stęrri mynd meš žvķ aš smella nokkrum sinnum į myndina).

Sólarhringurinn į Mars kallast Sol.    Sol 20 og Sol 24 eru žvķ Mars-dagar frį žvķ er geimfariš lenti. 

 

Bright Chunks At Phoenix Lander's Mars Site Must Have Been Ice
 
Ķsinn hverfur. Hreyfimyndin į aš sżna breytinguna. 

 

 snowwhite_big-B

 
Žrķvķddarmynd af skuršinum.  Nota žarf  žrķvķddargleraugu til aš njóta myndarinnar.
 
proview
 
 

 


Hnattkólnun ķ kjölfar hnatthlżnunar?


Forsķša-Žjóšmįla-250wInngangur:

Pistill žessi er aš miklu leyti samhljóša greininni sem birtist ķ tķmaritinu Žjóšmįl sumariš 2008.  Žó ekki öllu. Til dęmis hefur myndin sem sżnir sambandiš milli lengdar sólsveiflunnar og lofthita veriš uppfęrš, žvķ nś ķ jśnķ bólar enn ekkert į sólsveiflu #24. Lengd sveiflu #23 er nś oršin 12 įr, eša 2,2 įrum lengri en sveiflu #22.

Meinleg villa er ķ myndinni sem fylgir greininni ķ tķmaritinu Žjóšmįl og sżnir samband milli lengdar sólsveiflunnar og lofthita. Fyrir ofan lįrétta įsinn nešst sem sżnir lengd sólsveiflunnar ķ įrum eru athugasemdir viš 9,8 įr og 11,8 įr. Žar stendur mįnušir en į aušvitaš aš vera įr.  Myndin sem er hér fyrir nešan er aftur į móti rétt. (Alveg er žaš makalaust hvaš mašur getur veriš blindur fyrir eigin vitleysum Blush ).

Fyrir nešan pistilinn eru nokkrar myndir sem ekki fylgdu greininni. Žar eru einnig tilvķsanir ķ ašrar greina sem fjalla um hlišstęš mįl. Krękjur hafa veriš settar ķ textann vķtt og breitt og leturgerš breytt til aš aušvelda lestur af skjį.

 

Ķ žessum pistli er ekki veriš aš fjalla um gróšurhśsaįhrif. Hvorki žau nįttśrulegu sem gera lķf į jöršinni mögulegt, né žau sem talin eru geta veriš af mannavöldum og hafa hugsanlega valdiš nokkurri hlżnun sem nemur um 1% til višbótar žeim nįttśrulegu. Hér er eingöngu fjallaš um einn nįttśrulegan žįtt loftslagsbreytinga, einn af mörgum.

Ķ žessum pistli er žvķ alls ekki fjallaš um gróšurhśsaįhrif heldur eingöngu bent į hlutlausar męlingar sem geršar hafa veriš į lengd sólsveiflunnar og hitastigi lofthjśpsins. Um žęr męlingar deila menn ekki. 

Žekking manna į žessum mįlum er af skornum skammti enn sem komiš er. Žvķ veršum viš aš bķša enn um sinn įšur en hęgt er aš fullyrša nokkuš ķ žessum mįlum.   Žaš er mikilvęgt aš hafa žaš ķ huga viš lestur žessa pistils.

 

---

 

HNATTKÓLNUN Ķ KJÖLFAR HNATTHLŻNUNAR?

Žaš hefur vakiš athygli aš lofthjśpur jaršar hefur ekki hlżnaš sķšastlišinn įratug samkvęmt hefšbundnum męlingum į jöršu nišri og męlingum geršum frį gervihnöttum. Einnig hafa yfir 3000 męlidufl sem męlt hafa hitastig sjįvar um öll heimsins höf sķšustu fimm įr męlt örlitla kólnun. Er žetta bara ešlilegt hik, eša getur veriš aš toppnum sé nįš og framundan sé kólnun? Getur veriš aš nįttśrulegar sveiflur hafi įtt stóran žįtt ķ hękkun hitastigs lofthjśps jaršar um 0,7°C sķšastlišin 150 įr og aš žessi nįttśrulega sveifla sé aš ganga til baka? Ef svo er viš hverju mį žį bśast?

 

Hitafar jaršar ķ 2000 įr

 

        Hitafar jaršar ķ 2000 įr

 

Ekki er ętlunin aš fjalla um gróšurhśsaįhrif af mannavöldum ķ žessum pistil heldur nįttśrulegar sveiflur sem geta stafaš af smįvęgilegum sveiflum ķ sólinni. Ekki er heldur ętlunin aš skoša ešlisfręšina sem liggur aš baki žessum sveiflum og tengingu viš hitastig lofthjśps jaršar. Žess ķ staš veršur eingöngu litiš til sögunnar og męlinga sem geršar hafa veriš og reynt aš draga įlyktanir og spį fyrir um framtķšina.

Ferillinn į myndinni sżnir hitafar jaršar sķšastlišin 2000 įr eša frį Kristsburši til įrsins 1995. Žetta er mešaltal 18 rannsókna į hitafari jaršar sem Dr. Craig Loehle hefur tekiš saman og birti ķ ritinu Energy & Environment ķ nóvember įriš 2007. Engin žessara 18 rannsókna byggir į įrhringjum trjįa enda telur Loehle įrhingi vera ónįkvęman męlikvarša žar sem margt annaš en hitastig hefur įhrif į trjįvöxtinn. Lengst til hęgri į ferlinum hefur Dr. Roy W. Spencer, sem sér um śrvinnslu męligagna um hitafar jaršar frį gervihnöttum,  teiknaš inn hitaferil frį Bresku vešurstofunni sem sżnir mešalhita jaršar frį įrinu 1850 til įrsins 2007. Höfundur pistilsins ķslenskaši skżringar į lķnuritinu sem Dr. Spencer birtir į vefsķšu sinni. Samanlagt sżna žvķ ferlarnir hitafar jaršar frį įrinu 1 til įrsins 2007. Hlżindin į mišöldum eru greinileg, žį kemur litla ķsöldin og svo aftur hlżindin sķšustu įratugina. Athygli vekur hve hitasveiflurnar eru grķšarlegar og aš fyrir įržśsundi var jafnvel heldur hlżrra en nś. Mest af žessum hitabreytingum hafa oršiš af „sjįlfu sér". En af einhverjum įstęšum er manninum kennt um breytingar sķšustu įratuga, breytingar sem greinilega eru engu meiri en hinar nįttśrulegar sveiflur hafa veriš. Tökum einnig eftir žvķ aš munurinn į mestu hlżindum og mesta kulda er ašeins um 1°C.

Nś vaknar įleitin spurning: Aš hve miklu leyti eru hitabreytingar lofthjśps jaršar į sķšustu 150 įrum af völdum losunar manna į koltvķsżringi og aš hve miklu leyti af nįttśrunnar völdum? Svariš er einfalt: Žaš veit enginn. Margir eru sannfęršir um aš breytingarnar stafi nįnast allar af manna völdum og įstęšulaust sé aš skoša mįliš frekar. Žeir eru žó fjölmargir sem telja aš breytingarnar séu aš verulegu leyti af völdum nįttśrunnar. Vandamįliš er aušvitaš aš nįttśrulegar breytingar hafa veriš žaš miklar aš erfitt er aš fullyrša nokkuš og žvķ full įstęša til aš skoša mįliš nįnar. Žess vegna er žaš alls ekki śtrętt. Viš vitum aš nįttśrulegar sveiflur hafa įvallt veriš ķ hitastigi lofthjśps jaršar og ešlisfręšin segir okkur aš losun manna į koltvķsżringi ętti aš hafa nokkur įhrif til hlżnunar. Hve mikil eru įhrif nįttśrunnar og hve mikil eru įhrif manna ķ hękkun lofthita į undanförnum įratugum? Um žaš eru menn ekki sammįla og sżnist sitt hverjum. Žar til annaš kemur ķ ljós getum viš til dęmis stungiš upp į aš helmingur hlżnunarinnar (0,35°C) sé af völdum losunar manna į koltvķsżringi og hinn helmingurinn (0,35°C) vegna nįttśrulegra breytinga. Aušvitaš er žetta įgiskun en ekki verri en hver önnur. Ķ sjįlfu sér er alveg eins hęgt aš hugsa sér aš hlżnun um 0,1°C stafi af manna völdum en afgangurinn, 0,6°C, af völdum nįttśrunnar. Žrįtt fyrir miklar rannsóknir er žekking okkar svo takmörkuš aš ekkert er hęgt aš fullyrša.

Žar sem lofthiti hękkaši hratt į sķšustu įratugum lišinnar aldar, aš nokkru leyti ķ takt viš losun manna į koltvķsżringi, er aušvitaš freistandi aš tengja žessi atriši saman. Žaš gleymist žó oft aš į sama tķma var einnig mikil fylgni milli virkni sólar og hitafars lofthjśpsins. Losun manna į koltvķsżringi fer vaxandi og hefur aldrei veriš meiri en į sķšasta įratug. Samt hefur ekki hlżnaš. Samatķmis hefur virkni sólar aftur į móti fariš minnkandi. Getur veiš aš meiri fylgni sé į milli lofthita og virkni sólar en lofthita og losunar į koltvķsżringi? Svariš kann aš vera handa horns žvķ aš margir spį žvķ aš virkni sólar fari hratt minnkandi į nęstu įratugum. Nįttśran er hugsanlega aš gera tilraun sem vert er aš fylgjast vel meš. Fylgi lękkandi lofthiti minnkandi virkni sólar žį veršur ljóst aš nįttśrulegar sveiflur eru rįšandi. Ef lofthiti fer ekki lękkandi žį vitum viš aš įhrif losunar manna į koltvķsżringi eru ótvķręš.

Žaš er vel žekkt aš virkni sólar gengur ķ bylgjum. Žekktar sveiflur eru fimm: 1) 11 įra Schwabe, 2) 22 įra Hale, 3) 90 įra Gleissberg, 4) 200 įra Suess, 5) 2300 įra Hallstatt. Žar sem žetta eru nokkuš reglulegar sveiflur ętti aš vera hęgt aš nota žęr til aš spį fyrir um virkni sólarinnar ķ framtķšinni. Žaš hefur samt vafist nokkuš fyrir mönnum. Margir eru žó į žeirri skošun aš eftir fįeina įratugi verši oršiš merkjanlega kaldara en ķ dag; sumir hafa nefnt aš kaldast verši ķ kringum įriš 2030. Einhverjir halda žvķ fram aš viš séum nś um žaš bil aš ganga inn ķ žetta kuldatķmabil. Žaš eru fyrst og fremst stjarnešlisfręšingar sem eru į žessari skošun enda vita žeir aš sólin er stjarna meš breytilega śtgeislun. Ef svo er žį veršur spennandi aš fylgjast meš, hugsanlega žó óžęgilegt fyrir okkur Ķslendinga.

 

Armagh---600w
 

Samspil lengdar sólsveiflunnar og lofthita. Sólsveifla #23 er žegar oršin 12 įr, en sólsveifla #22 var ašeins 9,8 įr, og enn bólar ekkert į sólsveiflu #24. Sólsveifla #23 er žegar oršin 2,2 įrum lengri en #22. Lenging sólsveiflunnar um 2 įr gęti žżtt um 1°C kólnun nokkrum įrum sķšar. 

Nęsti punktur ętti ķ ljósi sögunnar aš lenda nęrri raušu lķnunni innan sporöskjulaga hringsins, en lendi hann mun ofar, t.d. žar sem (?) er innan hringsins, er lķklegt aš hnatthitun af mannavöldum valdi žvķ aš hitastig helst hįtt. Įhrif manna eru aftur į móti lķtil lendi punkturinn nęrri raušu lķnunni.

Žróun mįla getur žvķ sagt okkur mikiš um hve įhrif sólar eru mišaš viš įhrif mannsins. Lķta mį į žennan feril sem eins konar męlitęki til aš meta žau įhrif. Vegna langs svartķma (thermal inertia) veršur ekki ljóst fyrr en eftir įratug hvar nęsti punktur lendir.


(Hallatala rauša ferilsins er -0,5°C/1įr).

 
Viš stjörnuathugunarstöšina Armagh į Noršur-Ķrlandi hefur lofthiti veriš skrįšur samviskusamlega frį įrinu 1796. Hin fręga 11 įra sólblettasveifla nęr sjaldnast yfir 11 įr heldur er hśn breytileg; hśn er frį um 9,5 įrum til 12,5 įra. Žaš er vel žekkt aš sólin er virkari en venjulega žegar sólsveiflan er stutt en sķšur virk žegar hśn er löng. Žaš er einnig vitaš aš lengd sólsveiflu er vķsbending um hve virk nęsta sólsveifla veršur. Stjörnufręšingar viš Armagh teiknušu upphaflega lķnuritiš en höfundur pistilsins endurteiknaši žaš. Lóšrétti įsinn er hitastig viš Armagh, sį lįrétti lengd sólsveiflunnar. Rauša lķnan er śtreiknuš og sżnir eiginlega mešaltal legu punktanna (regression). Hver einstakur punktur į lķnuritinu sżnir lengd sólsveiflu og mešalhita mešan į nęstu sólsveiflu stóš (įratug sķšar). Žetta er vegna tregšu lofthjśps jaršar til aš svara breytingum frį inngeislun sólar en vegna žess hve sjórinn er mikill varmageymir tekur um įratug žar til breyting ķ inngeislun skilar sér sem breyting ķ lofthita. Žaš fer ekki į milli mįla aš töluverš fylgni er į milli lengdar sólsveiflunnar og mešalhita nęsta įratugar; jafnframt aš mešalhiti getur samkvęmt lķnuritinu lękkaš um žaš bil 1,4°C viš žaš aš lengd sólsveiflunnar breytist frį 9,5 įrum til 12,5 įra. Žaš er ekki lķtiš mišaš viš aš hitastig lofthjśpsins er tališ hafa hękkaš um 0,7°C sķšastlišin 150 įr. Hlišstęšir ferlar hafa veriš geršir sem sżna samsvörun milli mešalhita lofthjśps jaršar og lengdar sólsveiflunnar.

 

Margar undanfarnar vikur hefur sólin veriš nįnast sviplaus. Enginn sólblettur. Ekkert sem bendir til aš sólsveifla 24 sé aš hefjast en sólsveiflu 23 er aš ljśka. Margir eru farnir aš verša langžreyttir į bišinni. Sólsveifla 22 stóš ašeins yfir ķ 9,8 įr en ķ maķ sķšastlišnum var sólsveifla 23 žegar oršin 12,0 įr og gęti oršiš eitthvaš lengri. Sem sagt: Nś žegar oršin tveimur įrum lengri en nęstsķšasta sveifla sem bendir til hratt minnkandi virkni sólar. Žaš er greinilegt aš sólin er nś žegar oršin löt. Hvers vegna? Žaš veit lķklega enginn. En žaš er alls ekkert óešlilegt viš svona breytingar, ķ reynd bara ešlilegt. Stundum er sólin fjörug og vel virk, žess į milli róleg og óvirk. Nś vaknar įleitin spurning: Komi ķ ljós aš sólsveifla 23 sem er aš lķša verši óvenjulöng, eša verulega lengri en sólsveiflan žar į undan (22), getum viš žį reynt aš nota ferilinn til aš spį fyrir um mešalhita jaršar į nęstu įrum? Stórt er spurt.

Inn į myndina teiknaši höfundur žessa pistils lķnur sem sżna lengd sólsveiflu 22 og sólsveiflu 23 sem lżkur vęntanlega innan skamms svo og samsvarandi mešalhita nęsta įratugar. Tökum eftir aš hitamunurinn er tęplega 1°C. Į myndinni sést reyndar aš dreifing punktanna umhverfis raušu lķnuna er töluverš žannig aš ekki mį taka žetta of bókstaflega. En getur veriš aš žetta sé einhver vķsbending? Menn hafa haft verulegar įhyggjur af hlżnun lofthjśps jaršar en sķšastlišin 150 įr nemur hękkunin um 0,7°C. Mį bśast viš įlķka mikilli kólnun į nęsta įratug eša svo? Spyr sį sem ekki veit. Hvaš hefši slķkt ķ för meš sér? Hętt er viš aš matvęlaframleišsla gęti dregist verulega saman meš tilheyrandi afleišingum. Hvaš gerist ef hitafalliš veršur meira en 0,7°C?

Fari svo aš hitastig haldist óbreytt žrįtt fyrir óvenjulanga sólsveiflu hvar lendir nęsti punktur į ferlinum žį? Yrši hann ekki alveg śr takt viš žaš sem veriš hefur higaš til? Hann lenti žį um žaš bil žar sem (?) er į lķnuritinu. Aš sjįlfsögšu gęti žaš gerst. En er žaš lķklegt? Er ekki lķklegra aš hann lendi nęrri raušu lķnunni sem žżšir žvķ mišur kólnun. Aušvitaš getur svo fariš aš lofthitinn haldist nokkuš hįr žrįtt fyrir langa sólsveiflu og žvert į žaš sem veriš hefur ķ rśmlega tvö hundruš įr. Ef žaš gerist mį vissulega draga žį įlyktun aš losun manna į koltvķsżringi hafi meiri įhrif į hitastig lofthjśpsins en nįttśrulegar sveiflur.

Ķ žessum pistli hefur ekkert veriš fjallaš um gróšurhśsaįhrif heldur eingöngu bent į hlutlausar męlingar sem geršar hafa veriš į lengd sólsveiflunnar og hitastigi lofthjśpsins. Um žęr męlingar deila menn ekki. Nś er ekki annaš aš gera en bķša ķ fįein įr, kannski įratug. Sannleikurinn, hver sem hann er, kemur ķ ljós um sķšir. 

 

Ķsilögš Thames įriš 1677
 

Ķsilögš Thames įriš 1677

 
Mįlverkiš sem prżšir žennan pistil er eftir Abraham Hondius (1630-1695) og sżnir ķsilagša Thames įriš 1677. Horft er nišur eftir įnni ķ įtt aš gömlu Lundśnabrśnni. Lengst handan brśarinnar til hęgri er Southwark Cathedral og žar til vinstri sést ķ turn St Olave's Church.     

 

Takiš eftir ķsjökunum sem viršast um hįlfur annar metri į žykkt. Hvernig stendur į žessum ósköpum? Eitt kaldasta tķmabil litlu ķsaldarinnar svoköllušu rķkti į mešan virkni sólar var ķ lįgmarki; žaš lįgmark er kennt viš stjörnufręšinginn Maunder. Tķmabiliš stóš yfir um žaš bil frį 1645 til 1715. Žį sįust hvorki sólblettir né noršurljós og fimbulkuldi rķkti vķša. Mįlverkiš er frį žessu kuldaskeiši.

Hvernig var įstandiš į Ķslandi um žetta leyti? Žór Jakobsson vitnar til Žorvaldar Thoroddsens ķ erindi sem hann flutti į Oddastefnu ķ Žykkvabę įriš 1995. Erindiš kallaši hann Um hafķs fyrir Sušurlandi - frį landnįmi til žessa dags. Į bls. 93 segir:

 

1695. Óvanalega miklir hafķsar. Ķs rak um veturinn upp aš Noršurlandi og lį hann fram um žing, noršanvešur rįku ķsinn austur fyrir og svo sušur, var hann kominn fyrir Žorlįkshöfn fyrir sumarmįl og sunnudaginn fyrstan ķ sumri (14. aprķl) rak hann fyrir Reykjanes og Garš og inn į fiskileitir Seltirninga og aš lokum aš Hvalseyjum og ķ Hķtarós, fór hann inn į hverja vķk. Hafši ķs ei komiš fyrir Sušurnes innan 80 įra, žótti žvķ mörgum nżstįrlegt og undrum gegna um komu hans. Žį mįtti ganga į ķsum af Akranesi ķ Hólmakaupstaš (Reykjavķk) og var ķsinn į Faxaflóa fram um vertķšarlok rśmlega, braut hann skip undan 6 mönnum fyrir Garši, en žeir gengu allir til lands.

 

 

Sólsveiflur ķ tęp 400 įr
 
Sólblettir ķ 400 įr
 

Sólsveiflur ķ tęp 400 įr

 

Sólin leggst ķ slķkan dvala meš um 200 įra millibili. Frį góšęrinu į landnįmsöld eru žekktar nokkrar lęgšir ķ virkni sólar sem kallast Wolf, Spörer, Maunder og Dalton. Lęgširnar eru misdjśpar og topparnir milli žeirra mishįir. Öldur aldanna. Į landnįmsöld og į 20. öld voru topparnir ķ hitafari óvenjuhįir. Į landnįmsöld var ręktaš korn į Ķslandi og vķnvišur į Bretlandseyjum. Jöklar hérlendis voru žį miklu minni en nś og norręnir menn fluttust til Gręnlands. Žessar hęšir og lęgšir stafa af svokallašri Gleissberg-sveiflu ķ sólinni.

Vešurfar hefur grķšarleg įhrif į lķf manna og hag. Sé saga mannsandans skošuš og borin saman viš tķšarfar undanfarinna alda žį kemur ķ ljós aš į tķmum hlżrra įratuga og alda er mikill uppgangur ķ menntun, vķsindum og landafundum. Mannsandinn tekur miklum framförum. Žegar kuldatķmabil rįša rķkjum fer aš bera į hungri og vansęld og ķ kjölfariš fylgja styrjaldir, órói ķ samskiptum manna, galdraofsóknir og sjśkdómar. Hlżindum fylgir viska og velmengun en fįtękt og forheimskun kuldum.

Nęsta djśpa lįgmark ķ virkni sólar veršur hugsanlega um 2030. Gęti Thamesįin litiš śt um mišja öldina eins og į mįlverkinu frį įrinu 1677 žegar Maunder-lįgmarkiš var eša er lķklegra aš kuldinn verši lķkari žvķ sem var um 1814 žegar Dalton-lįgmarkiš ķ sólinni réš hitafari? Žį var lķka kalt vķša um heim, žó öllu skįrra en mešan į Maunder-lįgmarkinu stóš. Undirritašur vonar aš žrįtt fyrir hugsanlega kólnun verši įstandiš alls ekki eins slęmt og į žessum köldu tķmaskeišum Litlu ķsaldarinnar.

Sjaldan er ein bįran stök. Um žessar mundir er stóra įratugahringrįsin ķ Kyrrahafinu sem kallast Pacific Decadal Oscillation (PDO) aš skipta yfir ķ kaldan fasa sem varaš getur ķ tvo til žrjį įratugi samkvęmt fréttum frį NASA Earth Observatory. Žetta žżšir aš kaldir hafstraumar koma aš ströndum Noršur-Amerķku. Įhrif PDO į hitafar um alla jörš eru ótvķręš. Žvķ getum viš einnig bśist viš kólnun af žessum sökum.

Hvernig munum viš bregšast viš fari verulega kólnandi? Getur veriš aš losun manna į koltvķsżringi mildi ašeins žessar hugsanlegu nįttśrulegu sveiflur? Eigum viš ef til vill aš hafa meiri įhyggjur af hugsanlegri kólnun en hlżnun? Margar spurningar vakna. Žeim veršur žó ekki svaraš hér.


 
 
 

Heimildir sem stušst var viš:

-         C. J. Butler & D. J. Johnston: A Provisional Long Mean Air Temperature Series for Armagh Observatory. 1996. Af heimasķšu Armagh Observatory http://www.arm.ac.uk/preprints/1996.html

-         Craig Loehle:  A 2000-year Global Temperature Reconstruction Based on Non-Treering Proxies. Energy and Environment, volume 18, 2007 bls. 1048-1058 & volume 19, 2008 bls 93-100.

-         Willie Wei-Hock Soon & Steven H. Yaskell: The Maunder Minimum and the Variable Sun-Earth Connection. World Scientific 2003. ISBN 981-238-274-7.

-         Douglas V. Hoyt & Kenneth H. Schatten: The Role of the Sun in Climate Change. Oxford University Press 1997. ISBN 0-19-509414-X.

-         Theodor Landscheidt: New Little Ice Age Instead of Global Warming? Vefrit http://bourabai.narod.ru/landscheidt/new-e.htm

-         David Archibald: Solar Cycle 24: Implications for the United States, International Conference on Climate Change,  New York, Mars 2008. PowerPoint skjal www.heartland.org/newyork08/PowerPoint/Monday/archibald.ppt

-         Roy W. Spencer: Global Warming and Nature's Thermostat. Vefrit aprķl 2008 http://www.weatherquestions.com/Roy-Spencer-on-global-warming.htm

-         Žór Jakobsson: Um hafķs fyrir Sušurlandi - frį landnįmi til žessa dags. Gošasteinn, 6. įrgangur 1995, bls. 89-99. Flutt sem erindi į Oddastefnu ķ Žykkvabę laugardaginn 20. maķ 1995.

-         NASA Earth Observatory.  La Nina and Pacific Decadal Oscillation Cool the Pacific. April 2008. http://earthobservatory.nasa.gov/Newsroom/NewImages/images.php3?img_id=18012

 

 

“The surprising result of these long-range predictions is a rapid decline in solar activity, starting with cycle #24. If this trend continues, we may see the Sun heading towards a “Maunder” type of solar activity minimum - an extensive period of reduced levels of solar activity.”

K.H.Schatten and W.K.Tobiska, 34th Solar Physics Division Meeting, June 2003, American Astronomical Society

 

 

--- --- ---  

Krękjur:

 

Bloggsķša frį 14. mars “08: Veruleg kólnun og skķšasnjór į nęstu įrum? - Ekki śtilokaš aš svo verši

Montana State University:  Sun goes longer than normal without producing sunspots

Planet Dily: It’s Time to Worry about Global COOLING

Vefsķša helguš nęstu sólsveiflu:  www.solarcycle24.com

Erla Dóra Vogler: Litla ķsöldin - vešurfar į spjöldum sögunnar 

--- --- --- 

VIŠAUKI:

Hér fyrir nešan eru nokkrar myndir sem sżna hvernig įstandiš var mešan į Maunder lįgmarkinu ķ virkni sólar stóš. Mįlverk eftir Abraham Hondius (1630-1695):

 

Thames-Hondius
 
Hér sést vel stęrš ķsjakanna
 
 
 
 
 
 
 
Thames-Hondius
 
 
Žaš var kuldalegt ķ London į žessum įrum, og reyndar um allan heim.
 
 
 
 
 
Thames-Hondius
 
Žessar myndir eru góš heimild um įstandiš mešan į mesta kuldatķmabili Litlu Ķsaldarinnar stóš. Tķmabiliš er kennt viš stjörnufręšinginn Edward Walter Maunder
 

 

 

 

 

Sólin ķ dag. Fersk mynd frį SOHO gervihnettinum. Takiš eftir dagsetningu og tķma.
Nż mynd birtist sjįlvirkt jafnóšum og hśn er tilbśin til birtingar.

 

 

 

http://sohowww.nascom.nasa.gov/gallery/images/large/304arch_prev.jpg

 

 Virk sól fyrir 5 įrum.

 

 

 


Hefur Fönix geimfariš fundiš vatn į Mars?

 
Hefur geimfariš Fönix sem lenti į Mars fyrir skömmu fundiš vatn į reikistjörnunni? Og žaš eiginlega óvart...

Žegar myndavélinni var beint undir geimfariš blasti žetta viš. Er žetta ķshella sem er efst į myndinni? Stękkuš śrklippa er hér fyrir nešan.

Er žetta frosiš vatn?  Getur veriš aš örskammt undir yfirboršinu sé ķs ķ miklum męli?

 
 
 
Vatn į Mars-2
 
Į žessari mynd er engu lķkara en hemla-eldflaugar geimfarsina hafi brętt holur ķ ķsinn, žaš er aš segja ef žetta er ķs. Stašsetning holanna passa nįkvęmlega viš einn eldflaugahreyflanna.
 
Skuršgrafan į Mars
 
Nś er skuršgrafan į Phönix byrjuš aš moka. Jaršvegurinn (Marsvegurinn?) er settur ķ ofn sem hitar innihaldiš ķ 1000 grįšur. Sjį nįnar hér
 
 

Mešalhiti lofthjśpsins heldur įfram aš falla hratt ...

 

uah_may_08---700w

 Ferillinn er frį vefsķšu Antony Watt

Nś hafa veriš birtar męlinišurstöšur sem sżna mešalhita lofthjśps jaršar ķ maķ. Nišurstašan er slįandi eins og sjį mį į myndinni.  Hitinn fellur mjög hratt ķ maķ eins og undanfarna mįnuši.  Til samanburšar er tališ aš hiti lofthjśps jaršar hafi hękkaš um žvķ sem nęst 0,7°C į sķšastlišnum 100 įrum.  Žetta žarf žó aušvitaš ekki aš tįkna neitt sérstakt žvķ viš höfum įšur séš svona sveiflur.

Vešurblķšan hefur leikiš um okkur į Ķslandi undanfariš. Žannig er žvķ žó ekki fariš vķšast hvar, enda hafa borist fréttir af köldu įrferši vķša. Ķ Noršur Amerķku hefur t.d. veriš óvenju kalt vor.

 

MAY2008GLOBE--600w

Žróun sķšustu 5 įra. Blįi ferillinn (UAH MSU)er męling frį gervihnetti. Rauši ferillinn (Hadley) er frį bresku vešurstofunni. Blįi ferillinn er meš męlinišurstöšur til loka maķ, en sį rauši til loka aprķl.

 

 


Höfundur

Ágúst H Bjarnason
Ágúst H Bjarnason

Verkfr. hjá Verkís.
agbjarn-hjá-gmail.com

Audiatur et altera pars

Aðeins málefnalegar athugasemdir, sem eiga ótvíætt við efni viðkomandi pistils, og skrifaðar án skætings og neikvæðni í garð annarra, og að jafnaði undir fullu nafni, verða birtar. 

Um bloggiš

Ginnungagap

Żmislegt

Loftslag

Click to get your own widget

Teljari

free counters

Įlverš

http://metalprices.com/PubCharts/PublicCharts.aspx?metal=al&type=L&weight=t&days=12&size=M&bg=&cs=1011&cid=0

Sólin ķ dag:

(Smella į mynd)

.

Vinnan mķn:

Olķuveršiš ķ dag:

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (28.6.): 2
  • Sl. sólarhring: 20
  • Sl. viku: 91
  • Frį upphafi: 696913

Annaš

  • Innlit ķ dag: 2
  • Innlit sl. viku: 72
  • Gestir ķ dag: 2
  • IP-tölur ķ dag: 2

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Jśnķ 2017
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband