September hlżr į heimsvķsu, en ekki hlżjasti mįnušurinn frį upphafi męlinga meš gervihnöttum...

 

Hér fyrir nešan er ferill sem sżnir žróun lofthita į heimsvķsu frį žvķ er męlingar hófust meš gervihnöttum įriš 1979.

Nżlišinn september er lengst til hęgri. Samkvęmt žessum ferli sem geršur er eftir męligögnum frį gervihnöttum hefur september veriš hlżr, en alls ekki neitt sérstakur mišaš viš allt tķmabiliš.    Hitaferill samkvęmt öšrum męligögnum gęti žó sżnt hlżrri september en ašrir septembermįnušir hafa męlst. Žessi viršist žó ekki gera žaš.

Hitaferlillinn er fenginn hér: www.climate4you.com/GlobalTemperatures į undirsķšu climate4you.comŽar mį finna fleiri ferla.

Męligögnin, sem ferillinn er teiknašur, eftir eru hér: http://data.remss.com/msu/monthly_time_series/RSS_Monthly_MSU_AMSU_Channel_TLT_Anomalies_Land_and_Ocean_v03_3.txt

 

 

1979-sept2014.jpg

 

 

Skżringar sem eru undir myndinni į vefsķšunni www.climate4you.com :

Global monthly average lower troposphere temperature since 1979 according to Remote Sensing Systems (RSS). This graph uses data obtained by the National Oceanographic and Atmospheric Administration (NOAA) TIROS-N satellite, and interpreted by Dr. Carl Mears (RSS). The thick line is the simple running 37 month average, nearly corresponding to a running 3 yr average. The cooling and warming periods directly influenced by the 1991 Mt. Pinatubo volcanic eruption and the 1998 El Nińo, respectively, are clearly visible. Click here for a description of RSS MSU data products. Please note that RSS January 2011 changed from Version 3.2 to Version 3.3 of their MSU/AMSU lower tropospheric (TLT) temperature product. Click here to read a description of the change from version 3.2 to 3.3, and previous changes. Last month shown: September 2014. Last diagram update: 7 October 2014.

  • Click here to download the series of RSS MSU global monthly lower troposphere temperature anomalies since January 1979.

  • Click here to see a maturity diagram for the MSU RSS data series.

  • Click here to read about data smoothing.

  • Click here to read a description of the MSU products. 

 

 

 Ferillinn hér fyrir nešan sżnir alla hitamęliferla į einum staš. Sķšasti mįnušur er įgśst 2014.

 

allcompared_globalmonthlytempsince1979_1247915.gif

 

 Skżringar sem eru undir myndinni į vefsķšunni www.climate4you.com :

Superimposed plot of all five global monthly temperature estimates shown above. As the base period differs for the different temperature estimates, they have all been normalised by comparing to the average value of their initial 120 months (10 years) from January 1979 to December 1988. The heavy black line represents the simple running 37 month (c. 3 year) mean of the average of all five temperature records. The numbers shown in the lower right corner represent the temperature anomaly relative to the above average. See also the diagram below. Values are rounded off to the nearest two decimals, even though some of the original data series come with more than two decimals. The above air temperature estimates may be compared with variations in the global oceanographic heat content above 700 m depth. Last month shown: August 2014. Last diagram update: 2 October 2014.

 


mbl.is Aldrei įšur jafnhlżtt ķ september
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hafķsinn og skaflinn ķ Gunnlaugsskarši...


 
474036_1246857.jpg
 
 
Skaflinn ķ Gunnlaugsskarši ķ Esjunni hefur ekki nįš aš brįšna ķ sumar, og ekki heldur įrin 2011 og 2013. Hann nįši žó aš brįšna įrin 2001 til 2010 og einnig 2012.  Vešriš hefur fariš mildum höndum um okkur žaš sem af er žessari öld, en er nś aš verša breyting į? Er snjóskaflinn fręgi góš vķsbending?
 
Hvernig skyldi hafķsinn vera, en um žetta leyti er hann ķ lįgmarki į noršurhveli og hįmarki į sušurhveli.
 
Skošum mįliš:
 
 
Noršurhvel:

arctic_sea_ice_extent_2014_day_269_1981-2010
 
 
 Hafķsinn į noršurhveli er samkvęmt žessu meš minna móti,
en žó meiri en įrin 2008. 2010, 2011 og 2012.
Męligögn hér.
 
 
 
 
 
 
Sušurhvel:
 
antarctic_sea_ice_extent_2014_day_269_1981-2010
 
Śtbreišsla hafķss į sušurhveli er samkvęmt žessari mynd
meiri en nokkru sinni sķšan męlingar hófust.
Męligögn hér.
 
 
 
 
 
Ķ frétt Morgunblašsins stendur:

"Vķs­bend­ing um kóln­andi vešur"

"Skafl­inn ķ Gunn­laugs­skarši Esj­unn­ar hef­ur ekki brįšnaš aš fullu ķ sum­ar aš sögn Pįls Bergžórs­son­ar vešur­fręšings og fyrr­ver­andi vešur­stofu­stjóra. „Skafl­inn er oršinn ansi lķt­ill en mér sżn­ist į öllu aš žaš séu litl­ir mögu­leik­ar į žvķ aš hann muni hverfa,“ seg­ir Pįll. „Žaš žarf žónokk­urn hita til og žaš er oršiš svo įlišiš aš ég myndi trśa aš hann lifši sum­ariš af.“

Skafl­inn hvarf į hverju įri frį 2001 til 2010, en žaš var ķ fyrsta sinn sem hann hvarf ķ svo lang­an tķma sam­fleytt. Aš sögn Pįls helst žaš ķ hend­ur viš žaš aš įra­tug­ur­inn hafi veriš sį hlżj­asti sem męlst hef­ur hér į landi. Žį hvarf hann einnig įriš 2012, en įrin 2011 og 2013 brįšnaši hann ekki aš fullu. Pįll seg­ir veru skafls­ins sķšustu tvö įrin geta veriš vķs­bend­ingu um aš žaš sé aš kólna ķ vešri, žrįtt fyr­ir aš męl­ing­ar sżni žaš ekki.

Fjallaš var um žaš į mbl.is ķ sum­ar aš lķk­legt žętti aš skafl­inn myndi hverfa žetta įriš žar sem mik­il hlż­indi voru ķ haust og sér­stak­lega frį įra­mót­um.

Reglu­lega hef­ur veriš fylgst meš skafl­in­um ķ Gunn­laugs­skarši, sem er vest­an ķ Kistu­felli Esju, allt frį įr­inu 1909 og raun­ar benda heim­ild­ir til žess aš skafl­inn hafi ekki horfiš ķ įra­tugi fyr­ir įriš 1929, aš minnsta kosti frį 1863.

Skafl­inn, sem er ķ um 820 metra hęš yfir sjó, brįšnar al­fariš ķ hlżj­um įrum įšur en snjór tek­ur aš safn­ast žar fyr­ir aft­ur aš hausti, en į köld­um tķma­bil­um helst hann allt įriš. Pįll seg­ir eng­ar heim­ild­ir um aš žessi skafl hafi horfiš fyr­ir 1930, žį hófst hlż­inda­skeiš sem stóš ķ žrjį­tķu įr og hvarf skafl­inn žį af og til. Um mišjan sjö­unda įra­tug­inn hófst kulda­tķma­bil og hafši skafl­inn ekki horfši į žvķ fyrr en 2001".

Myndin efst į sķšunni fylgdi fréttinni.

 

 

Lofthiti - Sjįvarstaša - Hafķs - Sólvirkni...

 

2009: Prófessor Henrik Svensmark: »Vi anbefaler vores venner at nyde den globale opvarmning, mens den varer«...

 


mbl.is Vķsbending um kólnandi vešur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Glęsileg noršurljós vęntanleg föstudaginn 12. september...

 

Töluveršar lķkur eru į glęsilegum noršurljósum föstudaginn 12. september. Sjį WSA-Enlil Solar Wind Prediction spįlķkaniš sem er hér fyrir nešan.


Žetta lķkan er spįir fyrir um hvenęr kórónuskvettur (Coronal Mass Ejection) lenda į jöršinni, ef slķkar eru į leišinni meš sólvindinum. Ein slķk og nokkuš öflug viršist stefna į jöršina og vera vęntanleg į morgun.


Į hreyfimyndinni mį sjį rafgas-skżiš stefna į jöršina. Sólin er guli depillinn ķ mišjunni, en jöršin er gręni depillinn hęgra megin. Takiš eftir hvenęr skżiš fer fram hjį jöršinni, en dagsetning og tķmi eru efst ķ glugganum.

Hringlaga myndin sżnir sólkerfiš séš "ofan frį", en kökusneišin frį hliš.

Takiš eftir rennibrautunum undir myndinni og til hlišar viš hana. Meš žeim er hęgt aš skoša alla myndina žó hśn komist ekki fyrir ķ glugganum, og lesa leišbeiningar sem eru nešst ķ honum.

 

Fleiri myndir eru į vefnum Noršurljósaspį, en nokkrar žeirra eru nešar į žessari sķšu.

http://agust.net/aurora


 

 

 

 

 

 Sólvindurinn

Sumir vefskošarar geta ekki sżnt svona glugga inn ķ ašra vefsķšu.

Ef myndin sést ekki, žį mį reyna aš fara beint inn į žessa sķšu:

http://www.swpc.noaa.gov/wsa-enlil/

 

 

 

 

Sólin ķ dag

 http://www.solarham.net/pictures/regions.jpg

 Sólin ķ dag

Kórónuskvettan į upptök sķn ķ sólbletti 2158

 


 

 

Segulmęlingastöšin Leirvogi

 http://www.raunvis.hi.is/~halo/leirv.png

 Breytingar į jaršsegulsvišinu undanfarinn sólarhring, męlt ķ Segulmęlingastöšinni ķ Leirvogi.

 Bśast mį viš mikilli ókyrrš hér mešan noršurljósin sjįst yfir landinu.

 

SWPC_Aurora_Map_N

Žvi öflugri sem noršurljósin eru, žeim mun raušleitari eru žau į žessari spįmynd.

Spįin gildir fyrir tķmann sem er efst til hęgri į myndinni. (= klukkan į Ķslandi)


http://www.swpc.noaa.gov/ovation/images/Aurora_Map_N.png

 

 

Fleiri myndir eru į vefnum Noršurljósaspį

Fróšleikur um sólblossa http://www.stjornufraedi.is/solkerfid/solin/solblossar

Fréttir um atburši dagsins: http://www.solarham.net/data/events/sep10_2014_x1.6/index.htm
Radķóamatörar sjį um žessa sķšu, en žeir nota einmitt jónahvolfiš fyrir fjarskipti heimsįlfa į milli.
Fróšleikur og fallegar myndir: http://www.solarham.net


Hvers vegna er oršiš "Mekatronik" žżtt sem "Hįtękni" - eša Mekatronik Ingeniųr žżtt sem Hįtękniverkfręšingur...?..

 

 

mekatronik-1.jpg
 

                                 Mekatronik Ingeniųr = Hįtękniverkfręšingur?

 

Hugtakiš "mekatronik" eša  "mechatronic" er notaš til aš lżsa skörun tveggja eša fleiri fagsviša, til dęmis vélaverkfręši og rafeindaverkfręši. Mechanical+Electronic renna saman svo śr veršur Mechatronic, eša Mekatronik eins og fręndur okkar ķ Skandinavķu og vķšar kalla fagiš. Mekatronik fęst žannig til dęmis viš vélbśnaš sem er samofinn rafeindabśnaši, žar sem hvorugt getur įn hins veriš. 

Einhverjum hefur dottiš ķ hug aš žżša mechatronic sem hįtękni ķ samsetningunni "mechatronic engineering". Žannig hefur til dęmis oršiš til fagheitiš hįtękniverkfręši.  Hįtękniverkfręši?

Hvers vegna ķ ósköpunum hįtękniverkfręši? Hvaš er eiginlega hįtęknilegra viš mekatronik verkfręši en til dęmis rafmagnsverkfręši, rafeindaverkfręši, raforkuverkfręši, stjórnkerfisverkfręši, fjarskiptaverkfręši, vélaverkfręši, skipaverkfręši, efnaverkfręši, ešlisverkfręši, kjarnorkuverkfręši, tölvuverkfręši, byggingaverkfręši, skipulagsverkfręši, samgönguverkfręši, jaršverkfręši, žjarkaverkfręši, flugverkfręši, flugvélaverkfręši, heilbrigšisverkfręši, išnašarverkfręši...?  

Hverjum dettur ķ hug aš žessi svokallaša Hįtękniverkfręši sé hįtęknilegri en Aerospace Engineering?  Vonandi engum.

Sjįlfsagt er įstęšan fyrir nafninu vandręšagangur viš žżšingu į oršinu. Einhverjum hefur ekki dottiš annaš ķ hug. Ķslendingar verša aušvitaš aš žżša öll orš, en Danir, Svķar og Noršmenn kalla fagiš mekatronik eins og margar ašrar žjóšir. Viš Ķslendingar žżšum žaš sem hįtękni Smile.

Ef viš notum sömu ašferšafręši viš aš finna orš samsett śr tveim öšrum, Mechanical+Electronic=Mechatronic, getum viš prófaš Véla+Rafeinda=Véleinda.

Er ekki Véleindaverkfręši miklu skįrra orš ķ žessu samhengi en Hįtękniverkfręši? Žaš er aš segja ef viš viljum endilega žżša oršiš. Viš tölum til dęmis um rafvirkja, vélvirkja og sķšan rafvélavirkja.

Viš höfum nokkrir vinnufélagar hjį Verkķs, allir eins konar hįtęknifręšingar og hįtękniverkfręšingar ķ venjulegum skilningi žess oršs, rętt žetta mįl yfir óteljandi kaffibollum, og erum viš sammįla um aš afleitt sé aš kalla   " Mechatronic Engineering"   "Hįtękniverkfręši",   og viljum auglżsa eftir betra orši... 

 

Mechatronics er nįskylt Robotics. Robotic Engineer gętum viš kallaš Žjarkaverkfręšing.  -
En Mechatronic Engineer (Mekatronik Ingeniųr), - hvaš köllum viš hann?

 

 

 

Eru žaš hįtękniverkfręšingar sem hanna hįtęknisjśkrahśs? Halo  Humm...?

 

 --- --- ---

Uppfęrt 5. september:

Sjį athugasemdir hér fyrir nešan.

Hįlfdan Ómar Hįlfdanarson, ķšoršastjóri vķsindasvišs Žżšingamišstöšvar utanrķkisrįšuneytisins bendir į aš oršiš sé ķ Hugtakasafni žeirra:

mechatronics (mekatronik) = rafeindavélfręši

http://www.hugtakasafn.utn.stjr.is

Sķšan gętum viš jafnvel śtfęrt žaš:

mechatronics engineer: rafeindavélaverkfręšingur eša rafeindavélatęknifręšingur.

Viš skjótum bara inn -véla-   ķ  t.d.  rafeindaverkfręšingur sem er ķ mįlinu.

Styttri og žjįlli śtgįfa gęti veriš rafvélaverkfręšingur. 

Hįlfdįn hafši aftur samband og hafši orš į aš sér litist betur į oršiš véleindafręši en rafeindavélfręši.  Hvaš finnst žér?

 --- --- ---

 

 

robotics-mechatronics.jpg

Robotics is the branch of science and technology that deals with the design, manufacture, and application of intelligent machines as well as of the computer systems and software that power their intelligence.

Mechatronics is the integration of mechanical, electronic and computer engineering in the design of high performance hybrid systems that embody numerous 'intelligent' or 'smart' features.

The interdisciplinary engineering field of Robotics and Mechatronics studies automata from an engineering perspective and designs high performance solutions at affordable costs.

 

Anna Hildigunnur veršandi Mekatronik Ingeniųr

śtskżrir fyrir okkur hvaš mekatronik er:

 


 Mekatronik

 Stjórnkerfi - Tölvukefi - Rafeindakerfi - Vélbśnašarkerfi

įsamt undirgreinum


Hafķsinn um mišjan įgśst...


Stašan laugardaginn 16. įgśst 2014:

Noršurhvel:

(Hafķsinn er ķ augnablikinu meiri en nokkur sķšustu įr, 2008, 2010, 2011, 2012 og 2013).

Data here.

 


 




Sušurhvel:

 (Hafķsinn er ķ augnablikinu meiri en öll įr sķšan męlingar hófust 1981).

 Data here.

 


 

 

 

Samtals į noršur- og sušurhveli:
 
(Heildar hafķsinn er ķ augnablikinu meiri en mešaltal įranna 1981-2010).

Data here.


 

 

--- --- ---

 

 

Hafķsdeild dönsku vešurstofunnar DMI.
Beintengdar myndir sem uppfęrast daglega:

 

icecover_current_new

 

http://ocean.dmi.dk/arctic/icecover.php

 Śtbreišsla (sea ice extent) hafķss į noršurhveli jaršar
Myndin er frį hafķsdeild dönsku vešurstofunnar ocean.dmi.dk

Myndin er beintengd. Sjį dagsetningu nešst į myndinni. Myndin breytist daglega.

Grįa lķnan er mešaltal įranna 1979-2000. Grįa svęšiš er plśs/mķnus 1 stašalfrįvik.

Sjį skżringar hér.

Ķ dag 17. įgśst er ķsinn heldur meiri en įrin 2010, 2011, 2012, 2013, og nęrri mešaltali įranna 1979-2000,
en žaš getur breyst nęstu vikurnar.

Hafķsinn į noršurhveli nęr lįgmarki um mišjan september.

 

 

icecover_current

http://ocean.dmi.dk/arctic/plots/icecover/icecover_current.png

Önnur framsetning  og eldri: Śtbreišsla hafķss į noršurhveli jaršar

Myndin er frį hafķsdeild dönsku vešurstofunnar ocean.dmi.dk

Sjį skżringar hér.

 

 

 

23ship5.600

Siglingar ķ hafķs geta veriš varasamar. Sjį frétt ķ New York Times.
 
 

"This is BBC, Bush House, London"...

 

 

stuttbylgjuhlustun.jpg


Žessi orš hljóma enn ķ eyrum žess sem oft hlustaši į BBC fyrir hįlfri öld:  "This is BBC, Bush House, London...",    en žannig var stöšin kynnt annaš slagiš į stuttbylgjum. Śtsendingum var tiltölulega aušvelt aš nį, sérstaklega ef mašur hafši yfir aš rįša sęmilegu stuttbylgju śtvarpstęki og loftneti utanhśss.  Žetta var aušvitaš löngu fyrir daga Internetsins.

Žaš var žvķ glešilegt žegar fariš var aš senda śt žessa dagskrį į FM bylgju į Ķslandi fyrir nokkrum įrum, en jafn leišinlegt žegar 365 mišlar hęttu śtsendingum fyrir nokkrum vikum. Margir tóku žó gleši sķna aftur ķ dag žegar Vodafone hóf aš endurvarpa stöšinni į 103,5 MHz.

Žegar ašeins var hęgt aš nį śtsendingum į stuttbylgju var mašur hįšur skilyršum ķ jónahvolfinu sem er ķ um 100 km hęš, svipaš og noršurljósin, žvķ ašeins var hęgt aš heyra ķ erlendum stöšvum ef radķóbylgjurnar nįšu aš endurvarpast žar. Žaš er einmitt sólin eša sólvindurinn sem kemur til hjįlpar žar sem vķšar, enda fylgdu skilyršin į stuttbylgju 11 įra sólsveiflunni. Miklar styrkbreytingar og truflanir frį öšrum stöšvum truflušu oft śtsendinguna, ef hśn heyršist į annaš borš, en žaš tók mašur ekki nęrri sér.

Nś eru breyttir tķmar.  Hin glęsilega bygging Bush House er ekki lengur notuš fyrir śtsendingar BBC Worls Service.   Og ašeins žarf aš stilla litla śtvarpstękiš  į 103,5 MHz og BBC stöšin heyrist hįtt og skżrt įn truflana.

 

tf3om.jpg

 

Į efri myndinni situr bloggarinn viš vištęki sem hann notaši til aš nį tķmamerkjum frį WWV Boulder Coloradio vegna athugana į brautum gervihnatta. Į nešri myndinni mį sjį į myndinni 150W heimasmķšašan stuttbylgjusendi ķ notkun hjį TF3OM. Myndirnar eru frį žvķ um 1965.

 

 

 

_58780874_waves_1.gif

 

 Sjį:            BBC World Service at 80: A lifetime of shortwave

 

 

 

sony_icf-7600d.jpg
 
Gott stuttbylgjutęki eins og bloggarinn į ķ dag.
Sony ICF 7600D
 

 


mbl.is BBC World Service aftur ķ loftiš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

dr. Ulrike Friedrich: Feršažjón­usta gęti eyšilagst vegna of margra feršamanna - Munu feršamenn leita annaš...?

 


 

p1060064-1-2.jpg

 

 

"Dr. Ulrike Friedrich, verkefnastjóri hjį žżsku geimvķsindastofnuninni hefur miklar įhyggjur af žróun feršažjónustunnar į Ķslandi Hefur komiš tķu sinnum til Ķslands Segir fjölgun feršamanna geta fęlt ašra frį. Hśn ķhugar Gręnlandsferš nęst." 

Žannig hefst vištal Morgunblašsins ķ dag viš žennan Ķslandsvin. Sjį frétt hér.

 

Mešal annars stendur ķ vištalinu:

"..."Ég ętla ekkert aš fara aš segja Ķslendingum fyrir verkum en sem almennur feršamašur sem elskar Ķsland hef ég fullan rétt til aš segja mitt įlit. Ef ég vęri Ķslendingur myndi ég hafa įstęšu til aš hafa įhyggjur og koma žeim į framfęri viš stjórnvöld. Hvert vilja Ķslendingar stefna? Žaš žarf aš vera einhver stefna til stašar žannig aš feršažjónustan fįi ekki aš vaxa algjörlega stjórnlaust. Aš öšrum kosti eyšileggst hśn og feršamenn munu fara eitthvaš annaš ķ leit aš fallegu og rólegu umhverfi og nįttśru", segir Ulrike, sem er alvarlega aš ķhuga aš feršast nęst til staša eins og Gręnlands eša Svalbarša. Hśn muni žó aš sjįlfsögšu koma aftur til Ķslands en eigi ekki eins aušvelt meš aš męla meš Ķslandsferš viš vini sķna, aš minnsta kosti muni hśn segja žeim aš koma ekki hingaš yfir hįsumariš, frekar aš vori eša hausti til"

"...Ég hef allan žennan tķma męlt eindregiš meš žvķ viš vini mķna og samstarfsfélaga hérna ķ Žżskalandi aš feršast til Ķslands og skoša žar villta nįttśru og dįsamlegt landslag. Ķsland er mjög vel žróaš samfélag meš sterkum innvišum og loftslagiš žęgilegt og heilnęmt. Byggširnar eru dreifšar og umferšin ekki veriš svo mikil. Nśna hafa breytingarnar veriš svo miklar aš žęr eyšileggja eša takmarka žessa upplifun feršamannsins, aš mķnu mati. Į helstu feršamannastöšum er alltof mikiš af fólki".

 

Kannski var žaš gosiš ķ Eyjafjallajökli sem vakti athygli śtlendinga į Ķslenskri nįttśru žannig aš žeir hafa undanfarna mįnuši flykkst hingaš ķ hópum.    Hvaša fréttir hafa žeir aš fęra eftir Ķslandsförina? Eru žęr endilega jįkvęšar?  Gęti Ķsland falliš śr tķsku innan skamms? Hęttan į žvķ og hruni feršaišnašarins er raunveruleg. Hvaš gerum viš žį?

Vinur er sį er til vamms segir. Viš veršum aš taka žessi varnašarorš dr. Ulrike alvarlega.

Žetta kemur reyndar žeim er žessar lķnur ritar ekki į óvart, žvķ hann hefur einnig haft af žessu nokkrar įhyggjur. Sums stašar veršur ekki žverfótaš fyrir erlendum feršamönnum, nįttśruperlur eru oršnar śtjaskašar og sóšalegar, gręšgin allsrįšandi og frišurinn śti.  Jafnvel margir Ķslendingar hafa fengiš nóg af ónęšinu og er fariš aš bera į óžoli.

"Hvert vilja Ķslendingar stefna? Žaš žarf aš vera einhver stefna til stašar žannig aš feršažjónustan fįi ekki aš vaxa algjörlega stjórnlaust. Aš öšrum kosti eyšileggst hśn og feršamenn munu fara eitthvaš annaš ķ leit aš fallegu og rólegu umhverfi og nįttśru", segir Ulrike.

Nś er veriš aš reisa hótel į hverju götuhorni, eša breyta hśsnęši sem įšur hżsti fyrirtęki ķ hótel. Hvaš veršur um alla žessa fjįrfestingu ef feršamenn hętta aš koma til landsins? 

Humm...?

 

 

 

 

Myndina efst į sķšunni tók höfundur pistilsins fyrir nokkrum dögum ķ Brśarįrsköršum. Žar var sem betur fer frišur og óspillt nįttśra.

 

 

 


Hafķsinn: Spennan vex, hvernig veršur stašan eftir mįnuš...?

 

Nś er kominn įgśstmįnušur og ekki nema um mįnušur žar til hafķsinn

į noršurhveli veršur ķ lįgmarki įrsins,

og um svipaš leyti veršur hann ķ hįmarki į sušurhveli.

Hvernig skyldi stašan verša žį? Kķkjum į stöšuna ķ dag:

 

icecover_current_new

 

http://ocean.dmi.dk/arctic/icecover.php

 Śtbreišsla (sea ice extent) hafķss į noršurhveli jaršar
Myndin er frį hafķsdeild dönsku vešurstofunnar ocean.dmi.dk

Myndin er beintengd. Sjį dagsetningu nešst į myndinni. Myndin breytist daglega.

Grįa lķnan er mešaltal įranna 1979-2000. Grįa svęšiš er plśs/mķnus 1 stašalfrįvik.

Sjį skżringar hér.

Ķ dag 3ja įgśst er ķsinn heldur meiri en įrin 2010, 2011, 2012, 2013, og nęrri mešaltali įranna 1979-2000,
en žaš getur breyst nęstu vikurnar.

 

 

icecover_current

http://ocean.dmi.dk/arctic/plots/icecover/icecover_current.png

Önnur framsetning  og eldri: Śtbreišsla hafķss į noršurhveli jaršar

Myndin er frį hafķsdeild dönsku vešurstofunnar ocean.dmi.dk

Sjį skżringar hér.

 

 

Hafķsinn viš Sušurskautslandiš

 http://nsidc.org/data/seaice_index/images/daily_images/S_stddev_timeseries.png

 Hafķsinn į sušurhveli jaršar

 

Fleiri ferlar ķ žessum dótakassa bloggarans:

Lofthiti - Sjįvarstaša - Hafķs - Sólvirkni...

 

En, hvernig veršur stašan eftir mįnuš? 
Hvaš žaš veršur veit nś enginn, vandi er um slķkt aš spį...

 

--- --- ---

UPPFĘRT 7. įgśst 2014:

Eftir góšar įbendingar frį Emil um misvķsandi ferla bętti ég inn žeim ferlum sem ég fann ķ fljótu bragši. Allir eiga aš uppfęrast sjįlfkrafa og veršur įhugavert aš fylgjast meš žeim į einum staš nęstu vikurnar:

 Sea_Ice_Extent_v2_L

 http://www.ijis.iarc.uaf.edu/en/home/seaice_extent.htm

 

 ssmi1_ice_ext

 http://arctic-roos.org/observations/satellite-data/sea-ice/observation_images/ssmi1_ice_ext.png

 

N_stddev_timeseries

 http://nsidc.org/data/seaice_index/images/daily_images/N_stddev_timeseries.png

 Sea_Ice_Extent_v2_prev_L

http://www.ijis.iarc.uaf.edu/seaice/extent/Sea_Ice_Extent_v2_prev_L.png

 

 ssmi1_ice_ext

http://arctic-roos.org/observations/satellite-data/sea-ice/observation_images/ssmi1_ice_ext.png

 


Öflugur sólstormur fyrir tveim įrum hefši getaš lagt innviši nśtķmažjóšfélags ķ rśst hefši hann lent į jöršinni...

 

 

 

 
Viš vorum mjög heppin fyrir réttum tveim įrum. Hefši sólstormurinn mikli lent į jöršinni, žį vęrum viš vęntanlega enn aš kljįst viš vandann og lagfęra fjarskipta- og rafmagnskerfin vķša um heim. Śff, žaš munaši litlu...!   Sem betur fer stefndi kórónuskvettan (CME Coronal Mass Ejection) ekki į jöršina ķ žetta sinn.
 
NASA fjallar um žetta į vefsķšu sinni ķ dag:

Near Miss: The Solar Superstorm of July 2012

"July 23, 2014: If an asteroid big enough to knock modern civilization back to the 18th century appeared out of deep space and buzzed the Earth-Moon system, the near-miss would be instant worldwide headline news.

Two years ago, Earth experienced a close shave just as perilous, but most newspapers didn't mention it. The "impactor" was an extreme solar storm, the most powerful in as much as 150+ years.

"If it had hit, we would still be picking up the pieces," says Daniel Baker of the University of Colorado...

[...]

Before July 2012, when researchers talked about extreme solar storms their touchstone was the iconic Carrington Event of Sept. 1859, named after English astronomer Richard Carrington who actually saw the instigating flare with his own eyes.  In the days that followed his observation, a series of powerful CMEs hit Earth head-on with a potency not felt before or since.  Intense geomagnetic storms ignited Northern Lights as far south as Cuba and caused global telegraph lines to spark, setting fire to some telegraph offices and thus disabling the 'Victorian Internet."

A similar storm today could have a catastrophic effect. According to a study by the National Academy of Sciences, the total economic impact could exceed $2 trillion or 20 times greater than the costs of a Hurricane Katrina. Multi-ton transformers damaged by such a storm might take years to repair.

"In my view the July 2012 storm was in all respects at least as strong as the 1859 Carrington event," says Baker. "The only difference is, it missed"..."

http://science.nasa.gov/science-news/science-at-nasa/2014/23jul_superstorm

Myndabandiš er śr  frétt NASA.

Bloggarinn hefur įšur fjallaš um žessa hęttu sem vofir yfir okkur:

Öflug sólgos geta haft afdrifarķkar afleišingar į jöršu nišri...

Grķšarlegur sólblossi 1. september. Bilanir ķ fjarskiptakerfum...

 


Fyrir nokkru kom śt višamikil skżrsla vķsindanefndar sem nefnist Space Weather Events—Understanding Societal and Economic Impacts.   Žar er fjallaš um žessa hęttu sem stafaš getur af öflugum sólstormum.

 

severespaceweatherimpactsErum viš višbśin svona ósköpum utan śr geimnum?  Nei, alls ekki.  Samt er ašeins tķmaspursmįl hvenęr öflugur sólblossi lendir į jöršinni, nęgilega öflugur til aš valda miklum skemmdum į fjarskipta- og rafdreifikerum. Žaš miklum aš žaš getur tekiš mörg įr aš lagfęra..

 

 

 

Eldri frétt NASA:

Severe Space Weather--Social and Economic Impacts

 

 

 

Greinin sem vitnaš er til ķ frétt NASA:

D.N. Baker o.fl.

A major solar eruptive event in July 2012: Defining extreme space weather scenarios

Greinin sem pdf er hér.

 

 

 


Töfrum lķkast og ótrśleg tękni --- Heilmyndir (hologram) ķ lęknisfręšinni...

 

Myndbandiš hér fyrir nešan er frį Ķsrael og sżnir žaš hve ótrślega langt heilmyndatęknin er komin. Eiginlega miklu lengra en mašur įtti von į. Töfrum lķkast er vęgt til orša tekiš.

Heilmyndir, almyndir eša hologram myndir eru yfirleitt geršar meš hjįlp lasertękninnar, en žaš var įriš 1971 sem rafmagnsverkfręšingurinn Dr. Dennis Gabor (1900-1979) hlaut Nóbelsveršlaunin fyrir žessa uppfinningu sķna, en žaš var žegar įriš 1947 sem hann sżndi fram į frumhugmyndir meš sķušu venjulegu ljósi. Žaš var žó ekki fyrr en leysirinn (laser) kom til sögunnar um 1960 aš hęgt reyndist aš gera nothęfar heilmyndir.

Bloggarinn minnist žess tķma žegar laserinn var aš slķta barnsskónum og mešal annars notašur til aš gera ófullkomnar heilmyndir. Hann skrifaši pistil um laser ķ De Rerum Natura ķ janśar įriš 1966, žį tvķtugur. Kannski er žaš žess vegna sem honum žykir žessi tękni einkar įhugaverš Joyful

 



Eftir fįein įr veršur vęntanlega hęgt aš taka svona heilmyndir af fólki ķ fullri lķkamsstęrš og varšveita ķ tölvu. Sķšan, jafnvel žegar fólk er löngu lįtiš, veršur hęgt aš kalla žaš fram inn ķ stofu nįnast eins og žaš vęri sprellifandi.    -   Datt einhverjum ķ hug afturgöngur?

 

 

Įhugaveršar sķšur frį Real View meš svipušu efni:


http://www.realviewimaging.com

http://www.realviewimaging.com/?page_id=225


http://www.realviewimaging.com/?page_id=185

 

logo2.jpg
 
 

 

dennis_gabor.jpg

Dennis Gabor


Fróšlegt rit um loftslagsmįl og fleira - Ókeypis į netinu...

 

 

 

climate4you-1.jpg

 

 

Einu sinni ķ mįnuši gefur prófessor Ole Humlum śt ritiš Climate4you. Žaš kostar ekki neitt.  Ķ žvķ eru helstu upplżsingar um žróun mįla ķ loftslagsmįlum, svo sem breytingar į hitastigi lofthjśpsins, hitastigi sjįvar, vermi sjįvar, sjįvarstöšu, snjóžekju, hafķs, koltvķsżringi, ...

Žetta forvitnilega rit endar yfirleitt į fróšleik śr mannkynssögunni sem tengist vešurfari. Ķ blašinu sem kom śt ķ dag er til dęmis greinin sem sést į myndinni hér fyrir nešan.

Blašiš mį sękja į vefsķšuna www.climate4you.com.   Einnig er hęgt aš gerast įskrifandi.

 

Ritiš, sem er frķtt, er gefiš śt af Ole Humlum prófessor viš Oslóarhįskóla. 

 

Maķ blašiš mį nįlgast meš žvķ aš smella hér.

 

 

climate4you-2.jpg

 

 

 

 


Dr. Bald­ur Elķas­son, fyrr­ver­andi yf­ir­mašur orku- og um­hverf­is­mįla hjį ork­uris­an­um ABB, seg­ir ķ vištali viš Morgunblašiš aš hug­mynd­ir um aš selja raf­orku śr landi ķ gegn­um sę­streng gangi ekki upp --- En mįliš er ekki alveg einfalt...

 

submarine_cable_routes.jpg

 

 (Uppfęrt 25/6, sjį nešar).

Žaš er fyllsta įstęša til aš leiša hugann aš žvķ er Dr. Baldur Elķasson segir ķ vištali viš Morgunblašiš ķ dag um hugmyndir manna um rafstreng frį Ķslandi til Skotlands. Aušvitaš er mįliš miklu flóknara en hęgt er aš gera skil ķ stuttu blašavištali, en Baldur bendir į żmis sjónarmiš sem ekki hafa fariš hįtt ķ umręšunni um sęstreng. Žaš er aušvitaš naušsynlegt aš skoša allar hlišar mįlsins og velta žvķ vel fyrir sér, ekki sķst vegna žess aš viš Ķslendingar höfum mikla tilhneigingu til aš lķta til einhverra patentlausna til aš gręša, en viš eigum žaš til aš verša fyrst vitrir eftirį.  

Sjįlfsagt er ekki vķst aš allir séu sammįla Baldri, en  mįliš žarf aš ręša og skoša vel. Viš megum aušvitaš ekki skella skollaeyrum viš ašvörunaroršum, og umręšan mį ekki vera yfirboršskennd. Žaš er naušsynllegt aš skoša vel öll rök, meš og móti, og gera nįkvęma kostnašar- og įhęttugreiningu įšur en nokkrar įkvaršanir eru teknar. Žaš ferli žarf aš vera opiš og gegnsętt. Žį fyrst er hęgt aš gera sér grein fyrir hvort vit sé ķ framkvęmdinni.

En...  Baldur gerir rįš fyrir aš Ķslendingar eigi og reki strenginn įsamt endabśnaši. Žaš er žó ekki endilega žannig. Erlendir fjįrfestar viršast hafa įhuga į aš eiga strenginn  og sjį um orkuflutninginn.     Žaš breytir aušvitaš żmsu, en ekki žvķ aš naušsynlegt er aš vanda til verka viš mat į žeim arši sem framkvęmdin kann aš skila okkur Ķslendingum, įhęttu sem viš kunnum aš bera, umhverfismįlum, o.fl.   

---

Dr. Baldur stundaši nįm ķ rafmagnsverkfręši og stjörnufręši ķ Zurich og tók doktorspróf ķ rafmagnsverkfręši frį sama skóla. Hann starfaši um tķma hjį radķóstjörnufręšideild California Institute of Technology ķ Pasadena viš rannsóknir į gasskżjum ķ Vetrarbrautinni.

Eftir aš hann snéri aftur til Sviss hóf hann störf viš vķsindarannsóknir hjį Brown Boveri. Žegar Brown Boveri sameinašist sęnska fyrirtękinu Asea og varš Asea Brown Boveri (ABB) varš hann yfirmašur orku- og umhverfismįla hjį žessu risafyrirtęki sem er meš um 150.000 starfsmenn.

 

Ķ vištalinu viš Stefįn Gunnar Sveinsson stendur eftirfarandi, en allt vištališ mį lesa ķ Morgunblašinu ķ dag į blašsķšu 14.

 

fotobaldur.jpg»Ég tel žetta vera glapręši,« segir dr. Baldur Elķasson, fyrrverandi yfirmašur orku- og umhverfismįla hjį sęnsk-svissneska orkurisanum ABB, um žęr hugmyndir sem heyrst hafa ķ umręšunni, aš leggja eigi sęstreng til Bretlands ķ žeim tilgangi aš selja orku śr landi. Baldur, sem hefur unniš viš orkumįl lungann af starfsęvi sinni og mešal annars veitt Kķnverjum rįšgjöf um nżtingu endurnżjanlegrar orku, segir nokkra žętti koma ķ veg fyrir aš fjįrfestingin myndi borga sig.

Hann bendir į aš strengurinn yrši sį lengsti sem lagšur hefši veriš ķ heiminum, eša um 1.200 kķlómetrar. »Lengsti strengur sem lagšur hefur veriš hingaš til er um 600 kķlómetrar og er ķ Noršursjó milli Noregs og Hollands. Sį strengur liggur į um hundraš metra dżpi. Žessi strengur myndi hins vegar liggja um Noršur-Atlantshafiš į um žśsund metra dżpi.« Baldur segir aš lega strengsins og dżpi myndi jafnframt žżša aš mjög erfitt yrši aš gera viš hann ef hann bilaši, lķkt og flest mannanna verk gera fyrr eša sķšar, og višgeršarkostnašur yrši grķšarlegur.

 

Tveir žrišju žjóšarframleišslu?

Aš auki myndi žaš kosta sitt aš leggja strenginn. »Kostnašurinn yrši svo gķfurlegur aš Ķsland myndi ekki rįša viš hann. Žaš hefur veriš talaš um fimm milljarša dollara ķ žessu samhengi. Žaš er aš mķnu mati allt of lįg tala,« segir Baldur sem įętlar aš framkvęmdirnar sem slķkar gętu kostaš tvöfalda žį tölu, og sennilega meira. »En žį veršur aš hafa ķ huga aš žjóšarframleišsla Ķslendinga er 14-15 milljaršar Bandarķkjadala. Hugsanlega vęri žarna žvķ į feršinni fjįrfesting sem nęmi tveimur žrišju af landsframleišslu landsins,« segir Baldur og bętir viš aš jafnvel žó aš lęgri talan stęšist vęri engu aš sķšur um grķšarlega fjįrfestingu aš ręša. Žį standi einnig ķ veginum žaš tęknilega atriši aš til žess aš flytja rafmagniš yrši žaš aš vera ķ formi jafnstraums, en raforka sé jafnan framleidd og nżtt sem rišstraumur. Žvķ žyrfti aš breyta orkunni viš bįša enda strengsins. »Žvķ lengri sem kapallinn er, žvķ hęrri žarf spennan aš vera, og žį vęru į bįšum endum strengsins turnar žar sem rišstraumi er breytt ķ jafnstraum og öfugt į hinum endanum. Žetta er žvķ ekki jafnaušvelt og žaš aš leggja einfaldan kapal yfir hafiš.«  
Žį segir Baldur aš žaš magn sem kapallinn ętti aš flytja sé nįnast hlęgilega lķtiš. »Talaš er um aš kapallinn muni flytja 700 megawött, en žaš er hérumbil žaš sem fer ķ įlverksmišjuna į Reyšarfirši,« segir Baldur. Hann bendir į aš slķkt magn rafmagns myndi ekki endast lengi, hugsanlega vęri hęgt aš veita einum bę ķ Skotlandi orku meš žvķ magni.
Žegar haft sé ķ huga aš žaš žyrfti aš virkja meira til žess aš fį žessi 700 megawött segir Baldur aš žar af leiši aš skynsamlegra sé aš vinna śr orkunni hér. Žį bętist viš aš žaš verš sem fengist fyrir raforkuna erlendis myndi lķklega ekki duga fyrir śtlögšum kostnaši viš strenginn. Raforkuverš erlendis sé mjög lįgt, og ašrir orkugjafar séu aš ryšja sér žar til rśms. Baldur nefnir sem dęmi aš framleišsla į jaršgasi sem unniš er śr jöršu meš leirsteinsbroti muni lķklega fęrast ķ vöxt į komandi įrum.

 

Žurfum orkuna sjįlf

Baldur segir ašalįstęšuna fyrir žvķ aš žessar hugmyndir gangi ekki upp žó vera einfalda: »Orkan er ekki fyrir hendi. Ķsland hefur ekki upp į žessa orku aš bjóša.« Baldur įętlar aš hér séu nś žegar um 20 terawattsstundir notašar, en žaš sé um helmingurinn af žeirri vatnsorku sem virkjanleg sé į Ķslandi, séu allir skynsamlegir virkjunarkostir nżttir. »Ķbśafjöldi Ķslands hefur į mķnum sjötķu įrum meira en tvöfaldast, og nęstum žrefaldast. Sś žróun mun halda įfram. Į nęstu sextķu til sjötķu įrum er žvķ višbśiš aš ķbśafjöldi Ķslands tvö- eša žrefaldist. Allt žetta fólk žarf straum,« segir Baldur.»Ég myndi segja aš Ķsland eigi varla orku til žess aš sjį ķbśum sķnum fyrir žörfum žeirra, ef horft er fram ķ tķmann.« Žar komi til aš jaršhitaorka yrši aldrei framleidd ķ jafnmiklum męli og vatnsorka og sólarorka sé varla valkostur hér į landi. Žį séu eftir vindorka og kjarnorka, en vęntanlega vilji enginn hiš sķšarnefnda og aušveldara sé um aš tala en ķ aš komast žegar vindorkan er annars vegar.»Viš höfum žvķ ašeins orku fyrir okkar žarfir śt žessa öld. Ef menn vilja byggja streng žį - og hugsanlega veršur slķkur strengur lagšur ķ framtķšinni - yrši hlutverk hans aš flytja inn orku, ekki selja hana.«Žegar allir žessir žęttir séu teknir saman; lengd kapalsins og dżpt hans, kostnašur viš kapalinn til žess aš flytja śt tiltölulega litla orku, og žvķ lķtil von um įgóša, auk žess aš orkunnar sé meiri žörf hér į landi, segir Baldur nišurstöšuna einfalda. »Kapallinn gengur ekki upp.«

 

 --- --- ---

 

Svo mörg voru žau orš.  Vķst er aš ekki eru allir sammįla Baldri, en žaš er žó vķst aš žetta er žaš stórt mįl aš afleišingarnar af mistökum geta hęglega sett žjóšfélagiš į hlišina einu sinni enn. Žaš er žvķ naušsynlegt aš gefa oršum Dr. Baldurs Elķassonar gaum og velta mįlinu vel fyrir sér įšur en einhverjar įkvaršanir eru teknar. 

Ef erlendir ašilar koma til meš aš eiga strenginn, žį hefur žaš aušvitaš įhrif į suma žętti mįlsins, en ašrir žęttir sem huga žarf aš koma žį ķ stašinn.

Mįliš er flókiš...

Žaš er oršiš brżnt aš skoša mįliš vel og birta nišurstöšur opinberlega. Žį fyrst geta umręšur oršiš vitręnar.

Höfundur žessa pistils treystir sér ekki til aš hafa rökstudda skošun į mįlinu, en vill stķga varlega til jaršar og ekki flana aš neinu. Mįliš er vissulega įhugavert og margar spurningar, sem brżnt er aš fį svar viš, vakna.

 

--- --- ---

 

UPPFĘRT 25. jśnķ 2014:

Śr Morgunblašinu ķ dag:


"Ótal spurningum ósvaraš um sęstreng
Ekki tķmabęrt aš fullyrša um aršsemi sęstrengsins


Žórunn Kristjįnsdóttir thorunn@mbl.is


»Viš teljum grķšarlega mikil tękifęri geta veriš til stašar ķ lagningu sęstrengs. Žaš er alls ekki tķmabęrt aš fullyrša um aršsemi sęstrengsins aš svo stöddu. Stęrsta spurningin nśna er hvernig samning bresk stjórnvöld eru tilbśin aš gera, og hversu mikiš yrši afgangs sem skilaši sér til Ķslands. Sem stendur bjóša Bretar mjög hįtt verš fyrir raforku ķ slķkum samningum,« segir Gśstaf Adolf Skślason framkvęmdastjóri Samorku, um gagnrżni į sölu raforku frį landinu ķ gegnum sęstreng til Bretlands.

Dr. Baldur Elķasson, fyrrverandi yfirmašur orku- og umhverfismįla hjį sęnsk-svissneska orkurisanum ABB, sagši ķ Morgunblašinu ķ fyrradag lagningu strengsins »glapręši«.

Baldur nefndi aš ef strengurinn yrši lagšur žį yrši hann sį lengsti ķ heiminum og į miklu dżpi. Ef hann myndi bila, sem er óhjįkvęmilegt, žį yrši višgeršarkostnašurinn hįr.

»Vissulega er bęši kostnašarsamt aš leggja strenginn sem og aš gera viš hann. En ķslenski rķkissjóšurinn myndi ekki leggja fram fjįrmagniš heldur félag sem rekur strenginn. Ef strengurinn liggur nišri žį er ekki seld mikil orka. En nś er ekki tķmabęrt aš fullyrša um aršsemina og hvaš rynni hingaš til okkar, ef til stórra višgerša kęmi. Engir samningar liggja enn fyrir,« segir Gśstaf.

Baldur talaši einnig um aš Ķsland myndi varla eiga orku til aš sjį ķbśum fyrir raforku žegar horft er fram ķ tķmann.


Vatnsaflsvirkjanir reistar?

Ķ žessu samhengi bendir Gśstaf į aš Ķsland sé sveigjanlegur raforkugjafi ķ vatnsafli. »Tękifęri okkar liggja ķ sveigjanlegri raforkuafhendingu og hér er endurnżjanleg raforka. Viš gętum žess vegna flutt raforkuna inn, t.d. į nóttunni žegar hśn er į lęgra verši og selt śt į hįu verši žegar eftirspurnin er meiri. Žetta eru kostir vatnsaflsins,« segir Gśstaf.

Hann bendir į aš žaš eigi eftir aš kanna hvaša įhrif žetta hefši į Ķsland og hvort nżjar vatnsaflsvirkjanir yršu reistar til aš anna eftirspurn eftir raforku.
 
Fagna allri umręšu

»Viš fögnum allri umręšu um verkefniš, žaš er įhugavert en mörgum spurningum er enn ósvaraš um tęknilega śtfęrslu og įhęttu,« segir Höršur Arnarson, forstjóri Landsvirkjunar, um gagnrżni Baldurs į lagningu sęstrengsins.

Höršur segir ummęli fyrrverandi starfmanns ABB koma į óvart ķ ljósi žess aš fyrirtękiš hafi unniš aš skżrslu um sęstrenginn. Ķ henni kemur fram aš verkefniš er tęknilega framkvęmanlegt. Ósamręmi sé į milli žess sem Baldur segi og žess sem er ķ skżrslunni.

»Mikil žróun hefur veriš ķ sęstrengjum undanfarin įr. Bęši hafa veriš lagšir sęstrengir sem fara į tvöfalt žaš dżpi sem viš fęrum mögulega į ef til žess kęmi. Eins er bśiš aš leggja strengi į landi sem fara tvöfalda žį vegalengd,« segir Höršur. Hann ķtrekar žó hversu tęknilega krefjandi verkefniš sé og žvķ mikilvęgt aš gefa žvķ góšan tķma lķkt og raunin sé.

Žį bendir Höršur į aš ekki sé rétt aš raforkuverš erlendis sé lįgt lķkt og Baldur segi. »Rarforkuverš ķ Bretlandi er mjög hįtt. Žeir semja nś um raforkuverš frį nżju kjarnorkuveri fyrir yfir 150 dollara į megawattstund.«

Eins segir Höršur žį fullyršingu ekki rétta aš viš žurfum meiri orku til eigin nota. »Nś žegar eru um 80% af orku sem viš framleišum flutt śt ķ formi įls, jįrnblendis og žess hįttar vara. Öll frekari orkuvinnsla į Ķslandi veršur flutt śt ķ formi mįlma eša eins og Noršmenn hafa gert, flutt orkuna śt ķ formi sęstrengja,« segir Höršur".


mbl.is Segir sęstrenginn ekki ganga upp
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Sólblettahįmarkinu nįš - Myndband frį NASA...

 

 

ssn_predict_l_1237668.gif

 

NASA og NOAA eru nokkuš sammįla: Sólblettahįmarkinu er nįš.   Žaš er žó frekar aumingjalegt og hefur virkni sólar ekki veriš svona lķtil sķšan įriš 1906.

Af žvķ tilefni hefur NASA gert stutt en įhugavert myndband:

 


Myndband NASA



sunspots.jpg

Myndin sżnir nśverandi sólsveiflu (rauši ferillinn) įsamt öllum sólsveiflum frį įrinu 1755. Sólsveifla #24 hefur vęntanlega nįš hįmarki sem er frekar klént.

Myndin er frį vefsķšu NASA Solar Mini-Max.

 

 

Sólin 10. junķ 2014

 

 Sólin 10. jśnķ 2014

 

 

 

Pistlar frį undanförnum įrum žar sem sólin kemur viš sögu:

Veršur sólblettahįmarkiš nś tvķtoppa...?         Blogg 9. mars 2013

Örstutt frétt af heilsufari sólarinnar...    Blogg 16. mars 2012

Sólgosin og noršurljósin undanfariš...    Blogg 10. mars 2012

Sólblossinn mikli 23. janśar - Nokkur myndbönd...   Blogg 23. jan. 2011

Grein ķ Nature: Kenning Henriks Svensmark um įhrif geimgeisla og sólvirkni į skżjafar viršist hafa veriš stašfest hjį CERN...   Blogg 24. įgśst 2011

Um sólblossa fyrr og nś...  Blogg 16. febrśar 2011

Įhyggjur vķsindmanna af heilsufari sólar...  Blogg 18. september 2010

Merkilega mikil fylgni milli virkni sólar og vatnsmagns stórfljóts ķ S-Amerķku...  Blogg 21. aprķl 2010

Eru sólblettir aš hverfa? Žannig er spurt į vefsķšu NASA ķ dag...   Blogg 3. sept. 2009

Grķšarlegur sólblossi 1. september. Bilanir ķ fjarskiptakerfum...   Blogg 2. sept. 2009 (Geršist reyndar 1859)

Öflug sólgos geta haft afdrifarķkar afleišingar į jöršu nišri...  Blogg 25. jan. 2009

Myndir af sólinni sem teknar voru 2. maķ meš stjörnusjónauka Blogg 2. maķ 2008

SOHO --- Sólin ķ nįvķgi Blogg 1. des. 2007

 

Žetta er śr pistlayfirliti sem sķšast var uppfęrt fyrir um įri, eša 9. maķ 2013.


 


Sala į Landsvirkjun og sęstrengur til Englands ķ skošun - Guš blessi Ķsland...

 

 

 

balloon-pop.jpg

 

 

Rįšherra vill skoša sölu į Landsvirkjun. Fyrir andviršiš į aš reisa spķtala. Fyrirsjįanlegt er aš eftir įratug, žegar bśiš veršur aš greiša nišur skuldir af nżjum virkjunum, mun Landsvirkjun mala eigendum sķnum gull.   Nżir eigendur munu gręša į tį og fingri.   Gott fyrir žį, en ekki mig.

 

Rįšherra vill einnig skoša lagningu sęstrengs til Englands. Annar rįšherra, Charles Hendry, fyrrverandi orkumįlarįšherra Bretlands, er į fullu aš fjįrmagna verkefniš.   Hefur bara sķsona tekiš aš sér aš stjórna mįlum į Ķslandi.    Hver mun gręša?   Varla ég.

 

Fyrir nokkrum įrum  var Landsķminn seldur įsamt öllu dreifikerfinu. Andviršiš įtti aš renna til nżs Landspķtala og Sundabrśar.  Sķmapeningarnir  reyndust bara loft.  Kannski var hugmyndin aš spķtalinn yrši uppblįsinn eins og ķžróttahśsiš ķ Hveragerši og Sundabrśin loftbrś? Ég tapaši heilum spķtala og heilli brś yfir hafiš.  

 

Fyrir nokkrum įrum voru bankar rķkisins seldir nżjum eigendum. Annar eigandinn fékk lįnaša peninga fyrir sķnum banka ķ hinum bankanum, og öfugt. Žeir įttu nefnilega ekki krónu. Allt reyndist žetta loft og blašran sprakk meš miklum lįtum.  Ég tapaši miklu af ęvisparnašinum og lķfeyrissjóšurinn skerti eftirlaun mķn um tępan  helming.   Guš blessaši vķst Ķsland, en žaš dugši ekki til.

 

 

 

 

questioning_pondering_by_questioningplz-d58kajd.jpg

 

 

 


mbl.is Vill skoša sölu į hlut ķ Landsvirkjun
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Geimskot Frakka į Mżrdalssandi fyrir hįlfri öld...

 

 dragon-11-b-600

 

Ķ tilefni eldflaugaskotsins sem fyrirhugaš er į fimmtudaginn:

Sjį bloggpistilinn frį 2008:

Geimskot Frakka į Ķslandi ... Iceland Space Center ... Myndir

http://agbjarn.blog.is/blog/agbjarn/entry/477982/

Žaš kemur mörgum į óvart aš heyra aš franskir vķsindamenn hafi skotiš fjórum eldflaugum śt ķ geiminn frį Ķslandi fyrir fimm įratugum. Śt ķ geiminn? Jį, og meira aš segja ķ 440 km hęš eša um 100 kķlómetrum hęrra en Alžjóša geimstöšin (Internartional Space Station) svķfur umhverfis jöršu. Eldflaugarnar féllu ķ hafiš langt fyrir sunnan land.

Sumariš 1964 settu frönsku vķsindamennirnir frį CNES (Centre National d'Etudes Spatiales) upp bśšir sķnar į Mżrdalssandi į móts viš Höfšabrekku og skutu upp tveim eldflaugum. Sumariš 1965 settu žeir upp bśšir į Skógasandi og skutu aftur upp tveim eldflaugum. Höfundur vefsķšunnar var žarna į stašnum... ... ...

Eša hér: 

www.agust.net/dragon

http://lemurinn.is/2012/08/14/geimskot-frakka-a-islandi/

 

 

Mbl 14. maķ 2014:

Nokkr­ir verk­fręšinem­ar śr Hį­skól­an­um ķ Reykja­vķk ętla aš skjóta eld­flaug­inni į loft frį Mżr­dalss­andi ķ fyrra­mįliš. Hśn fer 6 kķló­metra upp ķ loftiš og veršur hęgt aš fylgj­ast meš flug­inu ķ gegn­um ver­ald­ar­vef­inn en sķm­tęki veršur fest viš eld­flaug­ina...

 

 

 

 


mbl.is Skjóta eldflaug af Mżrdalssandi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Svanavatniš - Hiš eina sanna - (Myndir)...

 

 

 

swan_lake_5.jpg
 
Ķ lok mars s.l. varš pistlahöfundur vitni aš tilkomumiklum dansi ķ kvöldsólinni sem varpaši gullinni birtu į danspariš, miklu fegurri dansi en sést hefur nokkru sinni į leiksviši eša ķ tónleikahśsi. Žetta var ekki nein eftirlķking viš tónlist eftir Pyotr Tchaikovsky, heldur ekta.  Įstfangnir svanir tjįšu tilfinningar sķnar, lengi og innilega. Taumlausar įstrķšur tókust žar į. Svanavatniš ķ allri sinni dżrš.

 
600w-1040577.jpg
 
 
600w-1040578.jpg
 
 
600w-1040579.jpg
 
 
600w-1040580.jpg
 
 
600w-1040582.jpg
 
 
600w-1040584.jpg
 
 
600w-1040585.jpg
 
 
600w-1040586.jpg
 
 
600w-1040587.jpg
 
600w-1040588.jpg
 
 
600w-1040589.jpg
 
 
600w-1040591.jpg
 
 
600w-1040592.jpg
 
 
600w-1040593.jpg
 
 
600w-1040594.jpg
 
 
600w-1040595.jpg
 
 
600w-1040596.jpg
 
 
600w-1040599.jpg
 
 

 

 

Ég reiš um sumaraftan einn
į eyšilegri heiši;
žį styttist leišin löng og ströng,
žvķ ljśfan heyrši’ eg svanasöng,
jį, svanasöng į heiši.

Į fjöllum roši fagur skein,
og fjęr og nęr śr geimi
aš eyrum bar sem englahljóm,
ķ einverunnar helgidóm,
žann svanasöng į heiši.

Svo undurblķtt ég aldrei hef
af ómi töfrast neinum;
ķ vökudraum ég veg minn reiš
og vissi’ ei, hvernig tķminn leiš
viš svanasöng į heiši.

  Steingrķmur Thorsteinsson 

 

 


Myndirnar eru teknar meš Panasonic Lumix FZ200 meš Leica linsu 25-600mm f2,8.
Myndirnar eru teknar ķ uppsveitunum, skammt fyrir sunnan Haukadalsheiši.
 
 
 
 
 
 
 

Sķšasti dagur vetrar og fyrsti dagur sumars...


 

 

img_2988

 


Sumardagurinn fyrsti, einnig kallašur Yngismeyjardagur, er fyrsti dagur Hörpu, sem er fyrstur af sex sumarmįnušum ķ gamla norręna tķmatalinu

Ķ bókinni Saga daganna eftir Įrna Björnsson žjóšhįttarfręšing segir:

"Hvarvetna var fylgst meš žvķ, hvort frost vęri ašfararnótt sumardagsins fyrsta, ž.e. hvort saman frysti sumar og vetur. Yfirleitt var žaš tališ góšs viti og jafnvel įlitiš aš rjóminn ofan į mjólkurtrogunum yrši jafn žykkur og ķsskįnin į vatninu žessa nótt. Ķ žvķ skyni settu menn skįl eša skel meš vatni śt um kvöldiš og vitjušu svo eldsnemma morguns."

Ekki eru likur į aš vetur og sumar frjósi saman ķ įr.  Samkvęmt žjóštrśnni er žaš ekki góšs viti, en žaš er jś bara žjóštrś...

Sumardagurinn fyrsti į sér merkilega sögu į Ķslandi, žvķ įšur en rómverska tķmatališ barst hingaš til lands meš kirkjunni litu menn į fyrsta dag sumars sem upphaf įrsins. Eins konar nżįrsdagur. Aldur manna og dżra var žį talinn ķ vetrum, og enn er aldur hśsdżra talinn ķ vetrum. Sumardagurinn fyrsti er žvķ meš merkilegustu dögum įrsins. Nįnar hér į Vķsindavefnum. Žar segir mešal annars:

"Žaš er hvergi sagt berum oršum ķ lögum, en menn viršast hafa litiš į fyrsta dag sumars sem upphaf įrsins. Žaš sést į žvķ aš aldur manna var įšur jafnan talinn ķ vetrum, og enn er svo um aldur hśsdżra. Žvķ var dagurinn haldinn hįtķšlegur. Mešal annars er vitaš um sumargjafir aš minnsta kosti fjórum öldum įšur en jólagjafir fóru aš tķškast. Žį var haldin matarveisla sem žótti ganga nęst jólunum. Fyrsti dagur sumars var lķka frķdagur frį vinnu og börn fengu aš fara į milli bęja til aš leika sér viš nįgranna. Žį var hann einnig helgašur ungum stślkum og nefndur yngismeyjadagur. Piltar mįttu žį gefa ķ skyn hverja žeim leist į. Žetta var sambęrilegt viš bóndadaginn og konudaginn į fyrsta degi žorra og góu."

 

Glešilegt sumar og takk fyrir veturinn Smile




Kann einhver skil į žessum undarlegheitum...?

 

reykjavik
 
Hvers vegna lętur myndin svona?   Hoppar upp og nišur...
Hvaš kom eiginlega fyrir hana?



Žetta er reyndar samsett mynd śr tveim öšrum sem ašgengilegar eru į netinu, en bįšar sżna mešalhita ķ Reykjavķk, og reyndar yfir sama tķmabil !

Hvernig ķ ósköpunum mį žaš vera?

Hvaš geršist eiginlega?

 

 

Smelliš į krękjurnar sem eru fyrir nešan myndirnar, žį sést aš hitaferlarnir eru bįšir ęttašir frį NASA og bįšir ķ sama gagnabanka. Önnur er žó ašeins eldri.

 

   Eldri śtgįfan (nokkuš rétt):

reykjavik-giss-eldri.gif

  http://data.giss.nasa.gov/cgi-bin/gistemp/show_station.cgi?id=620040300000&dt=1&ds=2

 

    Sķšasta śtgįfan:

reykjavik-giss-yngri.gif
 
Eins og sjį mį į krękjunni, žį er žetta śtgįfa nśmer 14. Sķfellt eru aš koma fram nżjar leišréttingar. 

 

 

Til hęgšarauka eru bįšir ferlarnir teiknašir į sama blaš, en meš smį śtjöfnum til aš fletja śt įrlegar sveiflur gera žį lęsilegri.        Hummm...   Eitthvaš er žetta meira en lķtiš undarlegt.

   Samanburšur į śtgįfunum frį 2011 og 2013:

Bįšir ferlarnir

 

Hvor ferillinn er réttari, sį eldri eša sį nżrri?

Skošum ferilinn sem er į vef Vešurstofunnar. Takiš eftir grįa ferlinum sem er įrsmešalhiti og beriš saman viš ferlana frį NASA GISS:

 

Hitafar ķ Reykjavķk
 
 
Skżringar viš mynd į vef Vešurstofunnar: "Hitafar ķ Reykjavķk 1866 til 2009 (grįr ferill). Rauši ferillinn sżnir 10-įra kešjumešaltöl en sį gręni 30-įra kešjumešaltöl. Taka ber eftir žvķ aš hér eru gildi kešjumešaltalanna sett į endaįr tķmabilsins en ekki į įr nęrri mišju tķmabilsins eins og algengast er ķ myndum af kešjumešaltölum (samanber myndirnar sķšar ķ žessum texta)".

 

Mikiš rétt, eldri ferillinn į vef NASA GISS er sį rétti.

 

Žaš er deginum ljósara aš NASA GISS hefur fiktaš svo um munar ķ hitamęlingum Vešurstofu Ķslands.

En hve mikiš er žetta fikt eša "leišrétting"?    Žaš mį sjį į nęstu mynd sem sżnir mismuninn į žessum tveim ferlum:

 

nasa_giss_leidretting.gif

 Žetta eru ekki neinar smį "leišréttingar". "Leišréttingin er nęstum 2 grįšur žar sem hśn er mest.

 

Ja hérna hér....      Hér sést žaš svart į hvķtu.   NASA GISS heldur žvķ blįkalt fram aš hitamęlingar Vešurstofu Ķslands frį mišri sķšustu öld séu arfavitlausar.

 

(Sķšustu śtgįfu er hęgt aš nįlgast hér GISS Surface Temperature Analysis og skrifa Reykjavik ķ gluggann). 

 

Hvers vegna er veriš aš leišrétta söguna?  Hvers vegna mį ekki sjįst hve hlżtt var um mišja sķšustu öld?   Hvers vegna?

 

Eru starfsmenn Vešurstofu Ķslands sįttir viš svona misžyrmingu  męligagna af opinberri stofnun ķ Bandarķkjunum?

 

          Pólitķk eša vķsindi?                         Eša er bloggarinn aš misskilja eitthvaš?

http://stevengoddard.wordpress.com/2014/04/13/climategate-scientists-getting-rid-of-the-1940s-temperature-spike-in-the-arctic/

http://notalotofpeopleknowthat.wordpress.com/2014/04/04/cooling-the-past-in-iceland/

 

Meš von um aš voriš sé į nęsta leiti žrįtt fyrir hvķta pįskahelgi

Glešilega   Pįska

 

 


Nęsta sķša »

Höfundur

Ágúst H Bjarnason
Ágúst H Bjarnason

Verkfr. hjá Verkís.
agbjarn-hjá-gmail.com

Audiatur et altera pars

Aðeins málefnalegar athugasemdir, sem eiga ótvíætt við efni viðkomandi pistils, og skrifaðar án skætings og neikvæðni í garð annarra, og að jafnaði undir fullu nafni, verða birtar. 

Um bloggiš

Ginnungagap

Żmislegt

Loftslag

Click to get your own widget

Teljari

free counters

Įlverš

http://metalprices.com/PubCharts/PublicCharts.aspx?metal=al&type=L&weight=t&days=12&size=M&bg=&cs=1011&cid=0

Sólin ķ dag:

(Smella į mynd)

.

Vinnan mķn:

Olķuveršiš ķ dag:

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (23.10.): 2
  • Sl. sólarhring: 62
  • Sl. viku: 269
  • Frį upphafi: 626737

Annaš

  • Innlit ķ dag: 2
  • Innlit sl. viku: 219
  • Gestir ķ dag: 2
  • IP-tölur ķ dag: 2

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Okt. 2014
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband