Įhugavert vištal viš Freeman Dyson prófessor um loftslagsmįl, įhrif CO2, o.m.fl...

 

dyson-2.jpg

 

Freeman Dyson er einn virtasti vķsindamašur mešal nślifandi ešlis- og stęršfręšinga, prófessor emeritus viš Institute for Advanced Studies sem er tengt Princeton hįskóla. Hann er oršinn 91 įrs og hefur lifaš tķmana tvenna, m.a. starfaši hann um skeiš samtķmis Einstein viš hįskólann. Hann hefur hlotiš fjölda višurkenninga um ęvina. Žaš er varla ofsögum sagt aš hann er lifandi gošsögn ķ heimi vķsindanna.

Nżlega birtist vištal (video) viš hann ķ vefśtgįfu The Vancouver Sun. Hann fjallar m.a. um hin jįkvęšu įhrif koltvķsżrings į gróšur jaršar, loftslagslķkönin, įhrif sólar, pólitķkina ķ vķsindum, o.fl.

Vištališ er 20 mķnśtna langt og mį hlusta į žaš meš žvķ aš smella hér:
Conversations that matter - Earth is actually growing greener

Žaš er vel žess virši aš hlusta į hvaš žessi hógvęri snillingur hefur aš segja ķ vištalinu viš Stuart McNish.

Stutt kynning er ķ byrjun vištalsins, en žaš byrjar viš mķnśtu 3:00.



Kynning sem fylgir vištalinu:
“This week’s Conversation that Matters features Princeton University’s preeminent physicist Freeman Dyson who says models do a good job of helping us understand climate but they do a very poor job of predicting it.

Dyson says, “as measured from space, the whole earth is growing greener as a result of carbon dioxide, so it’s increasing agricultural yields, it’s increasing the forests and it’s increasing growth in the biological world and that’s more important and more certain than the effects on climate.”

He acknowledges that human activity has an effect on climate but claims it is much less than is claimed. He stresses the non-climate benefits of carbon are overwhelmingly favourable.”

 


Ferilskrį Freeman Dyson:
http://www.sns.ias.edu/sites/default/files/files/Dyson_Biography_detailed(1).pdf

 

Discover: The beautiful mind of Freeman Dyson:
http://discovermagazine.com/2008/jun/09-the-beautiful-mind-of-freeman-dyson

The Economist um Freeman Dyson:
http://moreintelligentlife.com/content/ideas/charles-nevin/60-year-job-freeman-dyson

 

Ritverk Freeman Dyson į Amazon.
http://www.amazon.com/Freeman-Dyson/e/B000APXXEU

 

Af vefsķšu Institute for Advanced Studies:

"The Institute for Advanced Study is one of the world’s leading centers for theoretical research and intellectual inquiry. The Institute exists to encourage and support curiosity-driven research in the sciences and humanities—the original, often speculative thinking that produces advances in knowledge that change the way we understand the world. It provides for the mentoring of scholars by Faculty, and it ensures the freedom to undertake research that will make significant contributions in any of the broad range of fields in the sciences and humanities studied at the Institute.

The Institute is a private, independent academic institution located in Princeton, New Jersey.  It was founded in 1930 by philanthropists Louis Bamberger and his sister Caroline Bamberger Fuld, and established through the vision of founding Director Abraham Flexner. Past Faculty have included Albert Einstein, who remained at the Institute until his death in 1955, and distinguished scientists and scholars such as Kurt Gödel, J. Robert Oppenheimer, Erwin Panofsky, Hetty Goldman, Homer A. Thompson, John von Neumann, George Kennan, Hermann Weyl, and Clifford Geertz."


https://www.ias.edu/about/mission-and-history

 


Skynsamlegt stašarval Landspķtala į lóš RŚV nęrri Borgarspķtalanum, eša enn betra viš Vķfilsstaši...

ruv-landspitali-001.jpg

 

 

Į myndinni hér aš ofan mį sjį hve nįlęgt Borgarspķtalanum lóš RŚV er, og hve vel hśn liggur aš umferšaręšum. Žessi stašsetning er miklu mun heppilegri en lóšin viš Hringbraut, og mun skynsamlegra aš nżr spķtali rķsi žar.  Nżr spķtali viš Hrngbraut kostar sjįlfsagt vel yfir 100 milljarša króna, svo žaš er full įstęša til aš staldra viš.

Aušvitaš į sķšan aš byggja spķtalann lóšrétt, en ekki lįrétt eins og spķtalinn viš Hringbraut hefur veriš hannašur. Žannig sparast žśsundir fermetrar af tengigöngum. Hęgt er aš spara fjölda starfsmanna sem annars žyrfti viš žrif į žessum göngum og til aš ferja sjśklinga  eftir žeim milli bygginga. Žannig bygging yrši einnig vęntanlega töluvert ódżrari.

Ķ lóšréttri byggingu koma góšar lyftur ķ staš  fjölda langra tengiganga. Örstutt er žį į milli deilda. Į žetta hefur skynsamt fólk bent, en ekki veriš hlustaš.

Meš tilliti til umferšar er stašurinn viš Hringbraut eins óheppilegur og hugsast getur.  Vonandi staldra menn nś viš og ķhugi hugmynd forsętisrįšherra um aš nżta lóš RŚV fyrir nżjan spķtala, sem allir eru sammįla um aš rķsa žurfi.

Svo mį ekki gleyma Vķfilsstöšum. Kannski vęri žaš besta lausnin, žvķ žar er nęgt landrżmi fyrir byggingar og bķlastęši. 

 

Vonandi veršur skynsemin lįtin rįša svo komiš verši ķ veg fyrir stórslysiš sem er ķ uppsiglingu viš Hringbraut. Nś er lag...

 

  Vifilsstadir


mbl.is Nżr Landspķtali ķ Efstaleiti?
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Astro-naut og Nautagil...

 

Mooooonwalk_rjn_3264

 

 

Skemmtileg mynd er į vefsķšunni Astronomical Picture of the Day hjį NASA ķ dag. 

Vķsindamenn hafa velt fyrir sér hvernig menn munu fara aš žvķ aš lifa af bśsetu į tunglinu. Aušvitaš munu žeir žurfa mjólkurvörur svo sem skyr, nżmjólk og rjóma. 

Landnįmsmennirnir uršu aš flytja meš sér allan bśstofninn til Ķslands į sķnum tķma, og eins veršur meš geimfara framtķšarinnar. 

Vķsindamenn hafa žó įttaš sig į žvķ vandamįli aš lķtiš er um loft į Tunglinu, minna loft en ķ Žingeyjasżslu sumariš 1969 žar sem tunglfarar voru aš kynna sér ašstęšur sem lķkjast žeim sem eru į Mįnanum.  Hjį Žingeyingum var nóg loft.

 

Jaršfręšingarnir Siguršur Žórarinsson og Gušmundur Sigvaldason gįfu litlu gili į hįlendinu fyrir noršan nafniš Nautagil til heišurs geimförunum, sem kallast astronaut į enskri tungu. Žeir hafa veriš mjög framsżnir, žvķ nś hafa vķsindamenn loks fundiš lausn į vandamįlinu, eins og APOD myndin ber meš sér.

 

  

 Sverrir Pįlsson tók žessa mynd sem fengin var aš lįni hjį Vķsi af Gušmundi Sigvaldasyni, Sigurši Žórarinssyni
og astronautunum įriš 1969.

nautagil


Takk fyrir framtakiš stjörnuskošunarmenn...!

 

797354.jpg

 

Nokkrir félagar mķnir ķ Stjörnuskošunarfélagi Seltjarnarness sżndu fįdęma dugnaš og frumkvęši žegar žeir fluttu inn 75.000 sólmyrkvagleraugu og gįfu grunnskólabörnum um land allt bróšurpartinn, en seldu almenningi hluta žeirra til aš fjįrmagna verkefniš. Fyrir žaš eru flestir žakklįtir, ef undanskildir eru fįeinir kverślantar sem af óskiljanlegum įstęšum voru meš dónaskap og skęting ķ garš žessara įhugasömu sjįlfbošališa.

Stjörnuskošunarmenn vildu gefa börnunum gleraugun til minja um atburšinn. Af einhverjum óskiljanlegum įstęšum leyfšu skólastjórnendur ķ Reykjavķk žaš ekki og létu börnin skila gleraugunum til skólanna...

Žaš er vķst margt óskiljanlegt ķ hegšun manna.

Eftir 11 įr veršur almyrkvi į sólu į Ķslandi. Žį munu skólarnir ķ Reykjavķk eiga birgšir af sólmyrkvagleraugum og mun Stjörnuskošunarfélagiš žį geta sleppt žeim skólum ef žeir endurtaka leikinn, og einbeitt sér aš skólum utan höfušborgarinnar og kannski einnig leikskólunum...   Aušvitaš yrši žaš ekki óskiljanlegt, eša žannig...

Lķklega verša allir bśnir aš gleyma leišindunum žį og gleraugun ķ hirslum skólanna löngu tżnd.  Viš skulum bara leyfa okkur aš fara aš hlakka til strax og vera višbśin tķmanlega, žvķ eitt er vķst, tķminn flżgur cool.

 

Stjörnuskošunarfélag Seltjarnarness er ķ raun eina félag sinnar tegundar į Ķslandi, enda bśa félagar vķša į landinu. Sjįlfur hef ég veriš félagi frį žvķ į sķšustu öld og setiš ķ stjórn žess um skeiš.   Takk fyrir frįbęrt framtak félagar !

  

www.astro.is

 

 total-solar-elipse-diamondring

 


mbl.is Hysterķa ķ ašdraganda sólmyrkvans
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Noršurljós ķ kvöld 17. mars...?

 

Ķ morgun klukkan 5:54 barst tilkynning frį Rice Space Institute: RED ALERT.

"This is an alert from the Rice Space Institute...
Value of the Boyle index warrants Condition RED
Trigger Boyle index value: 277.67
This index is based on the ACE Solar Wind data..."

http://mms.rice.edu/realtime/forecast.html

 

Töluverš ókyrrš sést nśna į męlum vķša um heim.  Sjį vefinn Noršurljósaspį.

Į vefnum www.solarham.net  stendur:

CME Impact / Aurora Watch (UPDATED): The ACE spacecraft detected a sudden solar wind increase to over 500 km/s just after 04:00 UTC (March 17). This could possibly be related to the CME associated with the C9 flare from this past weekend. The incoming shock should sweep past Earth within the next hour (04:30 - 05:30 UTC). Sky watchers at high latitudes should be alert for visible aurora displays should increased geomagnetic activity result from this event. A minor (G1) geomagnetic storm watch is in effect for the next 24-48 hours.

CME Impact: Ground based magnetometers detected a geomagnetic sudden impulse (54 nT @ Boulder) at 04:35 UTC. This marks the exact moment that an interplanetary shockwave originating from the sun swept past our planet. The Bz component of the interplanetary magnetic field (IMF), carried through our solar system via the solar wind is currently pointing north, a condition that could suppress geomagnetic activity. Monitor solar wind during the next several hours. Should the Bz tip south, this could help intensify geomagnetic conditions at high latitudes. Sky watchers should be alert tonight for visible aurora displays.

 

Žaš er frekar óvenjulegt aš Rice Space Institute sendi śt RED ALERT. Venjulega ašeins YELLOW ALERT.  Hugsanlega verša žvķ falleg noršurljós ķ kvöld, en ekki er hęgt aš treysta į žaš.

 

Uppfęrt: klukkan 17:13.

 

Myndin hér fyrir nešan er tķmastimpluš 17:05.    
Mikiš gengur į ķ hįloftunum og vafalķtiš noršurljós vķša.


Sjį:   http://www.spaceweather.com      http://www.solarham.net

http://spaceweathergallery.com/indiv_upload.php?upload_id=109913

 

 

latest

 

 

Žessi mynd uppfęrist sjįlfvirkt:

latest

 

 

 "The auroras were insane," says Marketa who regularly runs a photography workshop on the Arctic Circle. She has seen a lot of auroras. "I have never seen anything like this."alaska_strip (1)


Minningar frį sólmyrkvanum 1954 og sólmyrkvinn 2015...

total-solar-elipse-diamondring

 

 

30. jśnķ įriš 1954 var almyrkvi į sólu sem sįst mjög vel syšst į Sušurlandi, og einna best nęrri Dyrhólaey. Žar var almyrkvi, en ašeins deildarmyrkvi ķ Reykjavķk.

Ég var svo lįnsamur aš fį aš fara meš fręndfólki aš Dyrhólaey og njóta atburšarins ķ einstaklega góšu vešri. Žar var kominn saman fjöldi fólks og žar į mešal fjölmargir śtlendingar, žvķ žetta var einn besti stašurinn til aš njóta fyrirbęrisins.

Viš lögšum af staš frį Reykjavķk eldsnemma morguns, žvķ drjśgur spölur var til Dyrhólaeyjar og vegurinn aušvitaš venjulegur lśinn malarvegur meš žvottabrettum. Bśist var viš almyrkva um hįdegisbil svo eins gott var aš vera snemma į feršinni. Feršin austur gekk vel og vorum viš mętt vel tķmanlega. Eins og oft var allnokkuš brim viš ströndina og upplagt aš bregša į leik ķ fjöruboršinu mešan bešiš var almyrkvans. Strįkurinn naut žess vel.

Skyndilega mįtti sjį smį sneiš į jašar sólar žegar mįninn byrjaši aš mjaka sér fram fyrir hana. Margir voru meš rafsušugler eša svarta filmu til aš deyfa skęrt sólarljósiš og nokkrir meš sótaša glerplötu, en vafalķtiš hafa margir fengiš meiri birtu ķ augun en hollt getur talist.

Smįm saman stękkaši skugginn af tunglinu og brįšlega hafši hann nęstum huliš alla sólina. Nś dimmdi óšum og fuglarnir ķ bjarginu žögnušu. Žessi nótt sem nś skall į um hįsumariš kom žeim greinilega į óvart. Spennan óx og allir störšu žögulir til himins.  Nokkru sķšar huldi mįninn nįkvęmlega alla sólina og sįst einungis bjartur hringur į himninum. Almyrkvi į sólu. Undrunarhljóš hljómušu. Almyrkvinn varši ekki lengi. Skyndilega sįst ofurskęrt tindrandi ljós viš jašar tunglsins. Žetta var sólin aš gęgjast fram. Mįninn og sólinn myndušu nś hinn fręga demantshring sem ašeins sést viš almyrkva. Enn meiri undrunarhljóš...  (Myndin efst er af svona demantshring).

Smįm saman sįst meira af sólinni og fuglarnir tóku gleši sķna aftur žegar birti. Mannfjöldinn leyndi ekki gleši sinni. Žetta yrši ógleymanlegt.

 

Vafalķtiš hefur žessi upplifun haft žau įhrif į guttann litla aš hann fékk įhuga į himingeimnum, įhuga sem enn er fyrir hendi. Hann hafši oršiš vitni aš mögnušum atburši sem allt of fįir fį tękifęri til aš upplifa.


Daginn eftir birtist skemmtileg frįsögn ķ Morgunblašinu:  

   Forsķša
   Framhald į sķšu 2



OKM0078941

 

Fólk fylg­ist meš al­myrkva viš Dyr­hóla­ey ķ gegn­um svört spjöld įriš 1954

Mynd śr Ljós­mynda­safni Ólafs K. Magnśs­son­ar / ā€‹Morg­un­blašsins. Ólaf­ur K. Magnśs­son

 

 

 

Ég į ekki neina ljósmynd frį žessum atburši, en nokkrar sem ég hef tekiš af öšrum deildarmyrkvum:

 

  

Sólmyrkvi 1999

 

 Myndina tók ég af deildarmyrkvanum 1999. Myndin er tekin ķ gegn um rafsušugler.
Meira hér: Sólmyrkvinn aš morgni 1. įgśst 2008

 

 

 

solmyrkvi 1 agust 2008 vid Gullfoss

 Deildarmyrkvi į sólu. Myndin tekin 1. įgśst 2008 nęrri Gullfossi.
Meira hér: Sólmyrkvinn 2008




venus-transit-ahb-crop

 

Sólmyrkvi? Tja, žetta er reyndar Venus sem skyggir į hluta sólarinnar.
Myndin er tekin 11. jśnķ 2004 klukkan 07:45.
Meira hér: Žverganga Venusar

 

Žverganga Venusar 2012
Žverganga Venusar 5. jśnķ 2012.
Fleiri myndir hér: Myndir frį žvergöngu Venusar
Ekki beinlķnis sólmyrkvi :-)

 

--- --- ---

 

Sólmyrkvinn aš morgni föstudagsins 20. mars 2015 

Žetta veršur ekki almyrkvi eins og įriš 1954,
en tungliš mun žó nį aš hylja 97% sólskķfunnar.


Į Stjörnufręšivefnum eru frįbęr myndbönd sem sżna vel hvernig sólmyrkvinn
gęti lķtiš śt frį nokkrum stöšum į Ķslandi. Hér er eitt žeirra sem į viš Reykjavķk. 

Meira hér: http://www.stjornufraedi.is/solkerfid/solin/solmyrkvi/solmyrkvi-20.-mars-2015/

 

Sólmyrkvi 20. mars 2015 śr Reykjavķk from Stjörnufręšivefurinn on Vimeo.

***

 

Vantar žig sólmyrkvagleraugu?
Stjörnuskošunarfélagiš veršur meš sólmyrkvagleraugun til sölu ķ
Smįralind helgina 14.-15. mars.

Gleraugun kosta 500 kr. stykkiš og allur įgóši
veršur notašur ķ fleiri fręšsluverkefni.

 

 

Krękjur:


Stjörnufręšivefurinn um sólmyrkvann 2015

Sólmyrkvinn aš morgni 1. įgśst 2008.

Sólmyrkvinn ķ dag. Myndir. (2008)

Tunglmyrkvinn ašfararnótt fimmtudagsins 21. febrśar
 2008

Stjörnuskošunarfélag Seltjarnarness

 

 SE2015Mar20T

 

 sun eclipse space

 Jöršin, sólin bak viš tungliš og vetrarbrautin

 


mbl.is Einstęš mynd af almyrkva
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

"Mį bjóša žér snįkaolķu"...?

 

Mikiš er dįsamlegt aš koma heim śr vinnu ķ dagsbirtunni nśna ķ byrjun mars, og enn dįsamlegra veršur ķ vor og sumar žegar bjart veršur fram eftir öllu og hęgt aš njóta hins ķslenska sumars langt fram į kvöld. Žaš kemur svo sannarlega heilsunni ķ lag eftir langan vetur.

Viš žurfum ekki aš efast um žaš aš fólki sem vill seinka klukkunni, eša jafnvel flżta henni, nś eša taka upp sumartķma til višbótar nśverandi tķma, eša žį bara seinka klukkunni yfir vetrarmįnušina, gengur gott eitt til.  Sumir vilja aš sólin fylgi sem nęst gangi sólar og hįdegiš sé į sķnum staš, nema kannski į sumrin, en margir eru žó sannfęršir um aš nśverandi stilling klukkunnar sé best miš tilliti til żmissa sjónarmiša. Aušvitaš eru ekki allir sammįla og Ķslendingar kunna žaš allra žjóša best aš vera ósammįla.

 

 

Dr. Gunnlaugur Björnsson stjarnešlisfręšingur skrifaši ķ Morgunblašiš 25. febrśar:

 

"Mį bjóša žér snįkaolķu?

 

gulliĶ villta vestinu rišu loddarar um héruš og seldu almenningi snįkaolķu, elexķr sem gagnast įtti viš hverju žvķ sem angraši kaupandann, lķkamlegu eša andlegu. Uršu sumir sölumannanna žjóšhetjur, eflaust efnašar, en ķ nżlegum kśrekamyndum eru žeir ofast tślkašir sem sérfręšingar ķ prettum żmiskonar.

Žaš viršist mannskepnunni ešlilegt aš leita alltaf aušveldustu leiša śr öllum vandamįlum og helst aš geta skyggnst inn ķ framtķšina. Menn fara til spįkonu, kaupa sér kort hjį stjörnuspekingi og fleira. Į sama hįtt vilja menn geta keypt skyndilausnir į öllu žvķ sem žį hrjįir, remedķur hjį hómópötum, vöšvapillur og bętiefni alls konar ķ dósum, mörg gagnslaus og sum jafnvel skašleg. Žaš er meira aš segja reynt aš pranga inn į krabbameinssjśklinga vitagagnslausum efnum. Snįkaolķur nśtķmans taka į sig żmsar myndir.

Undanfarin misseri hefur alveg sérstök śtgįfa af snįkaolķu veriš kynnt į Ķslandi. Hśn į aš lękna nįnast allt sem nöfnum tjįir aš nefna. Žaš žarf ekki aš taka hana inn og hśn kostar lķtiš sem ekkert. Žetta er slķk undraolķa aš hśn į ekki bara aš lękna nįnast alla sįlręna kvilla sem hrjį žjóšina, hśn į lķka aš draga verulega śr kostnaši viš heilbrigšiskerfiš. Ķsland er ķ allt ķ einu oršiš eins og villta vestriš var, žessi undraolķa er nefnilega hvergi bošin annars stašar.

Ég į viš žį hugmynd aš meš žvķ einu aš breyta stillingu klukkunnar muni gešheilsa žjóšarinnar stórlagast, unglingar hętta aš vera syfjašir og žreyttir į morgnana og viš Ķslendingar almennt hętta aš drolla frameftir į kvöldin. Rökin sem fęrš eru fyrir žessu mį draga saman ķ eftirfarandi:


a) Skorti į góšum nętursvefni eša svefnleysi fylgja żmsir kvillar, lķkamlegir og andlegir. Ekki efast ég um žaš.

b) Skortur į vęrum svefni stafar af misręmi į milli žess hvernig klukkan er stillt į hverjum staš og lķkamsklukkunnar. Ég stórefast um žaš.

c) Brottfall unglinga śr skólum snarminnkar viš žaš eitt aš breyta stillingu klukkunnar. Žetta er frįleitt.

d) Nś sķšast er žvķ haldiš fram aš seinkun klukkunnar fękki umferšarslysum. Žaš er ekki nóg meš aš žetta sé rangt, heldur er žessu öfugt fariš. Konunglega slysavarnafélagiš ķ Bretlandi hefur sżnt fram į aš umferšarslysum fjölgar verulega žegar klukkunni er seinkaš į haustin.

Bretar eru meš sķna klukku stillta eins nęrri sólargangi og kostur er. Žeir glķma viš sömu vandamįl tengd svefni og svefnleysi og viš. Unglingar eru jafn syfjašir žar og annars stašar ķ veröldinni og brottfall įlķka. Sama er uppi į teningnum ķ Danmörku žar sem klukkan er lķka stillt nęrri sólargangi. Svefnleysi og kvillar tengdir žvķ hafa ekkert meš stillingu klukkunnar aš gera.

 

Viš Ķslendingar höfum stundum um fįtt aš sżsla, sérstaklega ķ skammdeginu. Žį detta ķ okkur żmsar grillur sem stęrri žjóšir sżnast aš mestu vera lausar viš. Engum öšrum hefur dottiš ķ hug aš alhęfa svo stórkostlega sem fylgismenn žessarar undarlegu hugmyndar gera žegar žeir halda žvķ fram aš breytt stilling klukkunnar sé allra meina bót, virki eins og snįkaolķa villta vestursins. Žaš er alvarlegt og įbyrgšarhluti, sérstaklega af fólki innan heilbrigšiskerfisins, aš halda žvķ fram og lofa žvķ aš žessi eina ašgerš sé slķk töfralausn sem talaš er um".

 

(Höfundur er deildarstjóri Hįloftadeildar Raunvķsindastofnunar Hįskólans).
 

--- --- ---

Hvaš segir Vķsindavefurinn um mįliš?

Getum viš seinkaš klukkunni į Ķslandi og fengiš žannig fleiri birtustundir yfir daginn?

"...Ef klukkunni į Ķslandi yrši seinkaš um klukkustund frį žvķ sem nś er myndi fjölga talsvert žeim stundum žegar dimmt er į vökutķma. Įhrifin yršu žau aš ķ Reykjavķk mundi dimmum stundum į vökutķma, mišaš viš aš sį tķmi sé frį kl. 7 į morgnana til kl. 23 į kvöldin, fjölga um 131 stund į įri. Ef mišaš er viš aš vökutķmi sé kl. 8-24 yrši fjölgun dimmra stunda į vökutķma hins vegar 190 stundir į įri...".
                                                                    www.visindavefur.is/svar.php?id=68760

Ef viš töpum 131 til 190 birtustundum į įri viš žaš aš seinka klukkunni, hvaš er žį unniš ?

 

Jęja, breyting į stillingu klukkunnar er žvķ mišur engin alhliša töfralausn frekan en snįkaolķan... 

             

  

 snake-oil (1)



 

 


Athuganir į brautum gervihnatta yfir Ķslandi fyrir hįlfri öld, og njósnarinn ķ Noršurmżrinni...

 

 orbits

 

Athuganir į brautum gervihnatta yfir Ķslandi fyrir hįlfri öld...

 

Ašdragandinn...

Žessar athuganir hófust ķ įgśstmįnuši 1964. Ašdragandinn var sį aš eftir eldflaugaskot Frakka į Mżrdalssandi fyrr um sumariš (http://agbjarn.blog.is/blog/agbjarn/entry/477982/) voru Dr. Žorsteinn Sęmundsson stjörnufręšingur į Hįloftadeild Raunvķsindastofnunar Hįskólans og  Dr. Įgśst Valfells kjarnorkuverkfręšingur, sem var žį forstöšumašur Almannavarna, į lokafundi med Frönsku visindamönnunum įsamt öllum ķslenskum ašilum sem höfšu ašstošaš  Frakkana viš geimskotin, žegar Žorsteinn minntist į viš Įgśst aš hann vęri aš leita aš einhverjum į Ķslandi til aš fylgjast meš brautum gervihnatta frį Ķslandi.  Žannig var mįl meš vexti aš Desmond King-Hele sį um rannsóknir į vegum Royal Society ķ Englandi į įhrifum efstu laga lofthjśps jaršar į brautir gervihnatta og fékk ķ žvķ skyni nokkra sjįlfbošališa til ašstošar um vķša veröld. Įgśst minntist į ungan mann  Hjįlmar Sveinsson sem hafši starfaš sem sumarmašur hjį honum og var meš brennandi įhuga į eldflaugum og geimferšum, og hafši skrifaš nokkrar blašagreinar um žau mįl.

Mįlin fóru nś aš snśast, og tękjabśnašur, žar į mešal stuttbylgjuvištęki, 7x50 handsjónauki (heppilegur fyrir notkun ķ myrkri), tvö mjög nįkvęm stoppśr, Norton‘s Star Atlas stjörnukortabók, įsamt mjög nįkvęmum stjörnukortabókum, Atlas Coeli og Atlas Borealis ķ stóru broti barst til Raunvķsindastofnunar. Dr. Ken Fea kunningi Žorsteins kom viš į Ķslandi į leiš sinni til Bandarķkjanna og tók Hjįlmar ķ kennslustund. Žeim tókst aš męla braut eins gervihnattar og į leiš sinni frį Bandarķkjunum kom Ken Fea aftur viš į Ķslandi og notaši žį tękifęriš til aš ašstoša Hjįlmar. Eftir žaš var gatan greiš og Hjįlmar męldi fjölda gervihnatta žar til hann fór til nįms ķ verkfręši erlendis einu įri sķšar, en žį tók Įgśst H Bjarnason viš starfinu žar til hann fór til nįms ķ verkfręši erlendis haustiš 1969. Sķšla sumars 1970 kenndi Hjįlmar ungum manni frį Keflavķk, en tękjabśnašinum var skilaš til Englands įriš 1974. (Žvķ mišur muna hvorki Žorsteinn, Hjįlmar né Įgśst nafniš į unga manninum og vęru upplżsingar vel žegnar).

Desmond Hing-Hele var m.a. formašur nefndar į vegum Royal Society  sem stóš aš žessum rannsóknum.  Hann fęddist įriš 1927 og stundaši m.a. nįm ķ ešlisfręši viš hįskólann ķ Cambridge. Hann hefur samiš  nokkrar bękur um fagsviš sitt: A Tapestry of Orbits, Observing Earth Satellites, Satellites and Scientific Research, Theory of Satellite Orbits in an Atmosphere.  Einnig er hann höfundur bókanna Shelley: His Thought and Work, Doctor of Revolution and Erasmus Darwin: A Life of Unequalled Achievement, svo og tveggja ljóšabóka.  Hann starfaši um įrabil hjį Royal Aircraft Establishment ķ Farnborough viš rannsóknir į žyngdarsviši jaršar og efstu lögum lofthjśpsins meš rannsóknum į brautum gervihnatta.  Fyrir žęr rannsóknir hlaut hann Eddington višurkenninguna frį Royal Astronomical Society. Hann var valinn Fellow of the  Royal Astronomical Society įriš 1966.   Vištal viš Desmond King-Hele er hér.

 

Framkvęmd athugana...

Žessar athuganir hér į landi fóru žannig fram aš um žaš bil einu sinni ķ mįnuši kom žykkt umslag frį Orbits Group, Radio and Space Research Station ķ Slough, Englandi.  Žetta var tölvuśtskrift į töfluformi meš spįm um ferla nokkurra gervihnatta.

Žegar heišskķrt var og śtlit fyrir aš gervihnettir sęjust voru žessi gögn tekin fram og žau skimuš ķ leit aš gervihnetti sem fęri yfir Ķsland žaš kvöld.  Ef lķklegur gervihnöttur fannst žurfti aš framkvęma nokkra śtreikninga og teikna sķšan meš blżanti įętlaša braut hans ķ Nortion‘s stjörnuatlas.  Rżnt var ķ kortiš og fundnar stjörnur žar sem braut gervihnattarins fęri nįlęgt. 

Um 10 mķnśtum įšur en gervitungliš myndi birtast for athugandinn śt, kom sér eins žęgilega fyrir og hęgt var, og kannaši brautina sem śtreiknuš hafši veriš meš sjónaukanum til aš vera tilbśinnn.  Žegar gervitungliš birtist i sjónaukanum var tunglinu fylgt žangaš žar til aš žaš fór į milli eša nįlęgt aušžekkjanlegum stjörnum, og stoppśriš sett i gang į žvķ augnabliki.  Sķšan var fariš inn, og stašsetningin gervitunglsins žegar stoppśriš var sett af staš įkvešin, yfirleitt ķ Atlas Borealis.  Žegar stašsetning hafši veriš įkvešin var stoppśriš stöšvaš į tķmamerki frį WWV tķmamerkjasendingu į stuttbylgju.  Žį žurfti einungis aš draga gangtķma stoppśrsins frį tķmamerkingunni og var žį stašsetningin og tķminn sem hśn var tekin žekkt.

Žessum upplżsingum var svo safnaš inn ķ skjöl sem fylgdu meš gervitungla spįnum frį Slough, og voru žau send til baka til Englands žegar nokkru magni męlinga hafši veriš safnaš saman.

Žaš mį geta žess aš į žessum tķma var ljósmengun į höfušborgarsvęšinu miklu minni en ķ dag. Götulżsingu og flóšlżsingu bygginga var stillt ķ hóf. Žį mįtti sjį tindrandi stjörnur yfir Reykjavķk og börnin lęršu aš žekkja stjörnumerkin. Nś er öldin önnur og stjörnurnar aš mestu horfnar ķ mengunarskż borgarljósanna.

 

Skondin atvik...

Geimrannsóknir ķ Garšahrepp

Žessi saga geršist ķ kjallara gömlu Loftskeytastöšvarinnar į Melunum. Žar sįtu žeir Hjįlmar, Ken Fea og Žorsteinn Sęmundsson. Ken var aš fara yfir ašferšafręšina viš gervitunglaathuganir og var aš teikna brautir hnattanna inn į eyšublöšin sem viš notušum. Umhverfis okkur voru kortabękurnar, stuttbylgjuvištęki, sjónaukar, o.fl. Žį birtist fréttamašur frį einu dagblašanna (viš skulum sleppa öllum nöfnum svo enginn fari hjį sér)  sem kom til aš taka vištal viš Žorstein um sovéskan gervihnött sem nżlega hafši veriš skotiš į loft.  Žegar hann sį okkur įsamt öllum bśnašinum umhverfis okkur spurši hann hvaš viš vęrum aš gera. Ken og Žorsteinn reyndu aš śtskżra mįliš fyrir fyrir honum, og mešal annars aš Hjįlmar byggi ķ Garšahreppi (Garšabę ķ dag) og žar vęri ljósmengun miklu minni en ķ Reykjavķk sem gerši athuganir miklu aušveldari.

Nęsta dag birtist risafyrirsögn ķ dagblašinu: „Geimkapphlaupiš nęr til Ķslands“. Ķ greininni var fjallaš um hve flóknar og merkilegar žessar athuganir į gervihnöttum vęru, og aš bśnašurinn sem til žyrfti vęri svo nęmur aš jafnvel borgarljósin myndu trufla žessar athuganir. Žetta žótti žeim félögum meira en lķtiš fyndiš.

 

Njósnarinn ķ Noršurmżrinni

Žegar žetta geršist var Įgśst unglingur ķ menntaskóla. Hann hafši reyndar haft allnokkurn įhuga į geimnum  frį žvķ er hann sį meš eigin augum Sputnik-1, sem var fyrsti gervihnötturinn, sveima yfir Ķslandi įriš 1957 žegar hann var 12 įra. Žaš var ekki löngu sķšar sem hann stóšst ekki mįtiš og smķšaši einfaldan stjörnusjónauka śr pappahólk, gleraugnagleri og stękkunargleri.  Meš žessum einfalda sjónauka sem stękkaši 50-falt mįtti sjį gķga tunglsins og tungl Jśpiters. Sķšan voru lišin nokkur įr įr og enn var geimįhuginn fyrir hendi. Nóg um žaš...

Fimm įrum sķšar: Žaš hafši vakiš einhverja athygli ķ Noršurmżrinni aš um žaš bil einu sinni ķ mįnuši bar pósturinn  žykkt brśnt umslag ķ hśsiš. Umslagiš var meš mörgum śtlendum frķmerkjum, og į žvķ stóš meš stórum svörtum stöfum On Her Majesty‘s Service.  Žetta žótti ķ meira lagi undarlegt, og ekki bętti śr skįk aš ķ sama hśsi bjó landsžekktur alžingismašur. Sögur fóru į kreik. Einhver hafši séš skuggalega ślpuklędda mannveru liggja ķ sólstól ķ garšinum og beina einhverju dularfullu tęki sem hann hélt meš annarri hendi  til himins.  Ķ hinni hélt hann į einhverju silfurlitušu. Stundum sįst skin frį litlu vasaljósi žegar mašurinn laumašist til aš lķta į litinn minnismiša. Skyndilega hljóp mašurinn inn. Žetta hafši einhver séš oftar en einu sinni. Oftar en tvisvar.  Hvaš var eiginlega į seyši? - Dularfullur póstur, ķ žjónustu Hennar Hįtignar, Royal Society, fręgur vinstrisinnašur stjórnmįlamašur, myrkraverk ķ garšinum, undarleg hljóš śr stuttbylgjuvištęki, morse...  Žetta var oršiš virkilega spennandi...  Det er gaske vist, det er en frygtelig historie! skrifaši H.C. Andersen ķ fręgu ęvintżri. Ekki var žetta neitt skįrra.   Hvaš var aš gerast ķ žessu hśsi?

Sķšan spuršist sannleikurinn śt:    Iss - žetta voru bara lķtt spennandi athuganir į brautum gervihnatta. Ekkert merkilegt. Dularfullu tękin sem mašurinn hélt į voru vķst bara sjónauki og stórt stoppśr. Hann žóttist vera aš glįpa į gervihnetti. Dularfullu hljóšin komu frį stuttbylgjuvištękinu žegar veriš var aš taka į móti tķmamerkjum; „...this is WWV Boulder Colorado, when the tone returns the time will be exactly...“ heyršist annaš slagiš, og žess į milli ...tikk...tikk...tikk...tikk...   Reyndar var pilturinn lķka radķóamatör og žaš śtskżrši morsiš  sem stundum heyršust fram į rauša nótt, en žį var hann aš spjalla viš vini sķna śti ķ hinum stóra heimi.  Žetta var ekki mjög spennandi, en mörgum įrum sķšar geršust mjög dularfullir og óhuggulegir atburšir ķ kjallara sama hśss, atburšir sem voru festir į filmu. - Mżrin.

 

Horft til himins

Fylgst meš brautum gervihnatta ķ kolnišamyrkri undir tindrandi stjörnuhimni. Athugandinn er meš öflugan handsjónauka og stoppśr fyrir tķmamęlingu.

 

 sputnik_1_800

Sputnik 1 gervihnettinum var skotiš į loft frį Baikonur ķ Rśsslandi 26. október 1957. 

 

 08-12-echo1

Echo 2 gervihnötturinn sem skotiš var į loft 24. janśar 1964 var 41m ķ žvermįl og žvķ mjög bjartur į himninum.  Žessi hnöttur var ķ raun eins konar mįlmhśšašur loftbelgur sem sendur var į braut umhverfis jöršu og var notašur sem spegill til aš endurvarpa śtvarpsbylgjum aftur til jaršar.

 

Desmond King-Hele

Desmond Hing-Hele stęršfręšingur.  Hlusta mį į vištöl viš hann hér.

 

 MPNIL26

Umslögin sem bįrust reglulega meš tölvureiknušum spįm um brautir nokkurra gervihnatta voru reyndar öllu stęrri en žetta, eša rśmlega A4. 

 

 Observing Earth Satellites

Ķ žessari bók er fjallaš um męlingar į brautum gervihnatta, m.a. meš handsjónauka.

 

 Map-elevation

Ķ bókinn eru myndir af żmsum eyšublöšum sem notuš voru til aš spį fyrir um braut gervihnattarins į stjörnuhimninum fyrir ofan höfušborgarsvęšiš.

 

Nortons Star Atlas

Sķša śr Nortons kortabókinni.

 

 

 Atlas_Coeli_3-large--B

Sķša śr Atlas Coeli kortabókinni. Žessi stjörnukort voru upphaflega handteiknuš af framhaldsnemum viš stjörnuathugunarstöšina  Observatórium Skalnaté Pleso ķ Slovakķu seint į fimmta įratug sķšustu aldar. Žessi kort voru įlitin žau bestu fįanlegu um žaš leyti sem gervihnattaathuganirnar fóru fram frį Ķslandi.

 

16615590_1_l

Atlas Coeli kortabókin var ķ mjög stóru broti eins og sś stęrri sem er į myndinni.

 

 image001

Įgśst er hér aš stilla Eddystone  stuttbylgjuvištękiš sem fylgdi verkefninu į tķmamerkja śtsendingar WWV stöšvarinnar sem var ķ Boulder Colorado ķ Bandarķkjunum. Stöšin sendi m.a. śt į 15 MHz sem yfirleitt heyršist best hér į landi. Žetta voru örstuttir pślsar sendir meš sekśndu millibili, en lengri pśls į heilum mķnśtum. Nįkvęm tķmasetning athugana skipti sköpum viš žessar męlingar og var įrķšandi aš ęfa sig vel.

 

 Braut-1

Ķ bók Desmond King-Hele er lżst hvernig athugandinn notaši stjörnur į himninum til aš stašsetja braut gervihnattarins sem veriš var aš męla.  Į žvķ augnabliki sem gervihnötturinn skar lķnu sem dregin var milli tveggja stjarna, sem fundnar höfšu veriš į stjörnukortinu og ętlunin var aš hafa til višmišunar, var nįkvęmt stoppśr ręst. Einnig mįtt miša viš eina stjörnu ef gervihnötturinn fór mjög nęrri henni.

 

Nįkvęmni athugana...

Óhjįkvęmilega vaknar spurningin, hve nįkvęmar voru žessar athuganir, sérstaklega žegar haft er ķ huga aš notast var viš einföld tęki? Svariš kemur örugglega į óvart. Samkvęmt King-Hele gat vanur athugandi nįš 1/100 sekśndna tķmanįkvęmni og um ½° stašarnįkvęmni. Viš töldum okkur nį meš nokkurri vissu um 1/10 sekśndna tķmanįkvęmni, en til žess žurfti nokkra žjįlfun.
Til fróšleiks sżnir taflan hér fyrir nešan nokkrar ašferšir og tękjabśnaš sem notašur er viš  viš gervihnattaathuganir.

 Navspasur

Samkvęmt žessari töflu eru sjónręnar athuganir meš góšum handsjónauka mjög nįkvęmar (200 metrar mišaš viš 1000 km fjarlęgš, eša 1:5000 eša 0,02%), og žaš krefst žess aš notašur sé dżr og flókinn tękjabśnašur til aš nį betri įrangri. Ķ staš 11x80 handsjónauka var notašur heldur minni sjónauki, eša 7x50, en į móti kemur aš gervihnettirnir sem fylgst var meš voru ekki ķ meiri fjarlęgš en 500 km.

 

 

Aš lokum...

Pistill žennan um einn žįtt geimrannsókna frį ķslandi fyrir hįlfri öld tóku žeir Hjįlmar og  Įgśst saman įriš 2015. Bįšir eru žeir nś rafmagnsverkfręšingar, Hjįlmar ķ Bandarķkjunum og  Įgśst į Ķslandi.  Minna mį į annan pistil sem fjallar um geimskot Frakka į Ķslandi įrin 1964 og 1965 žar sem bįšir voru višstaddir.  Sjį hér:  http://agbjarn.blog.is/blog/agbjarn/entry/477982/

 

 

Į myndinn efst į sķšunni eru nokkrar skammstafanir:

LEO = Lower Earth Orbit: Allt aš 2.000 km hęš.

MEO = Medium Earth Orbit: 2.000 - 35.000 km hęš.

GEO = Geostationary Earth Orbit: 35.786 km hęš.

 

 

Stopwatch-2


Gagnaver lķtt įhugaverš į Ķslandi...

 

 

 

 

Datacenter

 

Margir telja aš mjög įhugavert sé aš gagnaver rķsi į Ķslandi, žetta séu merkilegar stofnanir sem veiti fjölda vel menntašra vinnu viš hęfi. Er žaš svo?

Svariš er einfaldlega: Nei.

Ķ raun eru žetta lķtiš annaš en kęligeymslur sem hżsa ótrślegan fjölda netžjóna sem eru ekkert annaš en tölvur meš stórum diskageymslum. Žessar tölvur eru knśnar rafmagni sem fyrst og fremst umbreytist ķ hita sem žarf aš losna viš. Žess vegna er kęlibśnašurinn mjög fyrirferšamikill. Hvinurinn ķ viftunum ęrandi.

Žarna starfar fólk sem sinnir eftirlitsstörfum og fyrirbyggjandi višhaldi. Séržjįlfaš fólk sinnir einhęfu starfi viš aš skipta śt einingum ķ endalausum skįparöšum. Bilašar einingar eru settar ķ kassa og sendar śr landi, og nżjar einingar teknar śr kössum. Žarna starfar enginn viš skapandi störf. Engöngu rśtķnuvinnu viš aš sinna fyrirbyggjandi višhaldi og bķša eftir aš eitthvaš bili. Sama verkiš dag eftir dag. Dag eftir dag. Įriš um kring. Dag og nótt...

Starfa einhverjir tölvunarfręšingar, tęknifręšingar, verkfręšingar o.s.frv. į svona staš? Žaš er lķtil žörf į žeim, og ef einhverjir slysast til žess, žį sinna žeir ekki skapandi störfum. Taka žįtt ķ ótrślega einhęfu og leišinlegu višhaldi. Allur tölvubśnašurinn kemur til landsins tilbśinn ķ skįpum sem rašaš er saman, eša jafnvel heilu gįmunum sem einfaldlega er staflaš upp ķ kęligeymslunni stóru.

Svo er öllu aušvitaš fjarstżrt frį śtlöndum.

Aušvitaš starfar žarna lķka fólk viš aš hella upp į kaffiš sem naušsynlegt er til aš halda starfsfólkinu vakandi. Lķklega eru žó sjįlfvirkar kaffivélar notašar.  Žarna starfa vęntanlega hśsveršir og öryggisveršir sem gęta žess aš óvikomandi komi ekki nęrri bśnašinum og žarna starfar fólk sem sópar ryki af gólfi.

Eftirsóknarveršur stašur til aš starfa? Varla.

Veita gagnaver mörgum störf:  Eru 30 margir?  Sumum finnst žaš. En 50 manns?

Hvaš er žį svona merkilegt viš gagnaver?  Jś, margir halda aš žau séu einstaklega merkileg. Žaš er jś merkilegt ķ sjįlfu sér.

Svo žurfa žau mikla raforku sem fer ķ ekkert annaš er aš knżja tölvurnar og höršu diskana ógnarstóru og svo aušvitaš kęla žęr žvķ žęr hitna ógurlega. Kęlikerfin og blįsararnir gleypa mikla orku. Žaš merkilega er aš öll žessi raforka fer bara ķ aš hita rafeindabśnaš og kęla hann aftur. Engin vinna er framkvęmd. Engin afurš. Öll raforkan, segjum 30 MW, endar ķ umhverfi gagnaversins, sem er aušvitaš notalegt fyrir fugla himinsins. 

Stórmerkilegt...

Mį ég žį heldur bišja um eitthvaš annaš. Eitthvaš sem skapar störf fyrir viti boriš fólk...

 

---

Hér fyrir nešan mį sjį mynd sem tekin er ķ risa gagnaveri Microsoft.  Öllu komiš fyrir ķ gįmaeiningum sem staflaš er ķ kęligeymslu.

Inside Windows Azure's data center, one of world's largest

http://www.neowin.net/news/inside-windows-azures-data-center-one-of-worlds-largest

Microsoft_DC1

 

 

 


Hvers vegna virkaši SPOT neyšarsendir konunnar ekki - möguleg skżring...

 

spot2_satellite_network

 

 

Neyšarsendirinn sendir merki til gervihnattar meš įkvešnu millibili. Sendiafliš frį žessu litla tęki er lķtiš, loftnet lķtiš og gervihnötturinn ķ mikilli fjarlęgš. Žess vegna mį litlu muna.

Ekki er ólķklegt aš skżliš sem konan leitaši skjóls ķ hafi veriš meš bįrujįrnsžaki sem drepur nišur allar sendingar ķ įtt til gervihnattanna. Žetta er nęgileg skżring og gęti tękiš veriš ķ fullkomnu lagi.

Einnig žarf Geos Spot aš nį merkjum frį GPS hnöttunum, en eins og flestir vita žį gengur žaš oftast illa innanhśss.

Eftir žvķ sem ég best veit žį er sendiafliš frį Spot tękinu 0,4 wött og senditķšnin 1,6 GHz. Notaš er gervihnattanetiš Globalstar sem samanstendur af 48 hnöttum ķ 1400 km hęš og į braut meš 52 grįšu brautarhalla. 

 

UPPFĘRT 24.2.2015:

Hér fyrir nešan mį sjį hvernig braut eins gervihnattarins af 48 ķ Globalstar netinu liggur langt fyrir sunnan Ķsland. Žetta er hnötturinn M095.  Hęš hans yfir sjóndeildarhring er misjöfn eftir žvķ hvar hann er staddur į braut sinni og eftir žvķ hvar nyrsti hluti brautarinnar liggur. Ķ žessu dęmi er žaš į bilinu 15° - 38°.  Sjį http://www.n2yo.com/passes/?s=39075 .  Brautir annarra hnatta ķ kerfinu liggja į sömu slóšum.


Vegna žess hve brautir hnattarins eru langt fyrir sunnan land er hann tiltölulega lįgt į himninum og geta fjöll aušveldlega skyggt į hann.  Loftnet SPOT tękisins er stefnuvirkt og er mesti styrkur hornrétt į framhliš žess, žannig aš tękiš ętti helst aš halla į móti sušri til aš nį sem bestu merki frį žvķ.

Tękiš sendir "blint" til gervihnattarins. Žaš veit ekki hvort merkiš hafi nįš til hans, og ljósiš sem birtist į tękinu žegar žaš sendir merki segir eingöngu til um aš merkiš hafi veriš sent. Ljósiš merkir ekki aš merkiš hafi borist til gervihnattarins.   Žetta er žvķ "one-way communication".    Žetta er aušvelt aš misskilja.      Vištękiš ķ tękinu er eingöngu fyrir GPS stašsetningarmerki.

Žrįtt fyrir žessar takmarkanir er tękiš aušvitaš betra en ekkert. Til aš auka lķkur į aš merki berist į įfangastaš ķ fjalllendi er rįšlegt aš lįta žaš senda merki sjįlfvirkt tiltölulega ört, t.d. į klukkutķma fresti.

Svo žarf aš muna eftir aš tękiš virkar aš öllum lķkindum ekki innanhśss. Hugsanlega žó ef žaš er ķ sušurglugga og hallar móti sušri.

 

Globalstar M095

  spot_messenger_tips

 

91973-spot-gen3-satellite-gps-messenger

 

globalconstel.jpg

Globalstar


mbl.is Konan fannst heil į hśfi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Deilt um keisarans skegg: Skekkjureikningar og loftslagsmįlin...

 

 

Smįvegis um keisarans skegg: Žegar bloggarinn var ķ menntaskóla og sķšar hįskóla var įvallt lögš mikil įhersla į aš nemendur framkvęmdu skekkjumat og skekkjureikninga og geršu grein fyrir óvissumörkum. Žaš žarf aš taka tillit til nįkvęmni žeirra męlitękja sem notuš hafa veriš, og atriša eins og aflestrarskekkju o.fl.  Mat į skekkjuvöldum getur veriš dįlķtiš flókiš stundum og žurfa menn aš vera gagnrżnir, heišarlegir og skilja hvaš žeir eru aš fįst viš.  Gera žarf greinarmun į tilviljanakenndum skekkjum og kerfisbundnum. Nota žarf réttar višurkenndar ašferšir viš skekkjumat og śrvinnslu.  Allt hefur žetta įhrif į gęši męligagnanna og nišurstöšur, og er naušsynlegt aš gera grein fyrir slķku žegar męligögn eru birt. Žvķ mišur viršist žaš žó vera oršin algjör undantekning. Ķ menntaskóla og hįskóla fengu menn ešlisfręšiskżrslurnar ķ hausinn aftur ef réttir skekkjumatsreikningar voru ekki framkvęmdir og nišurstöšur tślkašar samkvęmt žvķ.

Žaš er naušsynlegt aš vita og setja fram óvissubiliš eša skekkjumörkin įsamt męligögnum. Žetta veršur alltaf aš gera žegar vķsindagögn eru birt, žvķ annars eru žau markleysa.

Smį dęmi: Hugsum okkur tvęr fęrslur ķ gagnagrunninum fyrir hitafrįvik:   

0,3°  +/- 0,1   og   0,4°  +/-0,1. 

Fyrra gildiš getur žį veriš einhvers stašar į bilinu 0,2° til 0,4° og seinna gildiš į bilinu 0,3° til 0,5° vegna óvissumarkanna.

  • Getum viš fullyrt aš munurinn į žessum tveim fęrslum sé 0,1 grįša?
  • Getum viš veriš sannfęršir įn alls vafa um aš fyrra gildiš sé ķ raun minna en hiš sķšara?  Skarast ekki žessar tvęr fęrslur į bilinu 0,3 til 0,4?
  • Gęti veriš aš "rétt" gildi ķ fyrra tilvikinu hafi til dęmis ķ raun veriš 0,36  ķ staš 0,3 og seinna gildiš 0,34 ķ staš 0,4? Óvissumörkin banna žaš ekki. En er ekki 0,36 stęrra en 0,34?  Stęrra gildiš reyndist ķ raun minna !

Hugsum okkur enn annaš dęmi og aftur  tvęr fęrslur ķ gagnagrunninum fyrir hitafrįvik:
0,31°  +/- 0,1   og   0,32°  +/-0,1

Hér munar ašeins 1/100 śr grįšu en óvissan er tķu sinnum meiri eša 1/10 śr grįšu.  Hver heilvita mašur sér aš žetta er markleysa, en samt birta menn svona gögn og draga įlyktanir. Ótrślegt en satt. Žaš er aušvitaš ķ hęsta mįta óvķsindalegt.

Skošum nś gamla ferilinn hjį bresku vešurstofunni Met Office, žar sem menn kunna til verka og sżna hitaferla į réttan hįtt meš óvissumörkum.  (Viš erum eingöngu aš skoša framsetninguna į myndinni og žvķ skiptir ekki mįli žó hśn sé įrsgömul,  - smella į mynd til aš stękka):

hadcrut4_annual_global-1
Breska vešurstofan Met Office: Hnattręnar breytingar į hita frį 1850 til 2013. Sķšustu įratugir 19. aldar tilheyra Litlu ķsöldinni svoköllušu. Žetta er įrs gamall ferill, en viš erum eingöngu aš nota hann sem dęmi um góša framsetningu.
Takiš eftir grönnu strikunum sem ganga upp og nišur śr hverjum męlipunkti. Žau tįkna óvissubil žess punkts. Lengst til hęgri er óvissubiliš +/-0,1, en lengst til vinstri +/-0,2.

Viš sjįum aš skekkjumörk įrsmešaltala sķšustu įra eru +/-0,1 en nokkrar męlingar frį 19. öld eru meš tvöfalt vķšari skekkjumörkum, eša +/-0,2°.  Žetta er ekki óešlilegt. Framsetningin er til fyrirmyndar.

Žrįtt fyrir žessa óvissu leyfa margir sér kinnrošalaust aš bera saman mešalhita įra žar sem munurinn er ašeins 0.01°, eša tķfalt minni en óvissumörkin. Aušvitaš ęttu menn aš vera ašeins rjóšir og feimnir  žegar žeir ręša mįlin į žessum nótum, aš minnsta kosti ef žeir kunna sķn fręši.  Žeim sem ekki skilja hvaš liggur aš baki svona tölum er vorkun og hlżtur aš fyrirgefast embarassed


NASA GISS 2014 average
Į žessari mynd eru engin skekkjumörk eša óvissumörk sżnd.

 

Fréttir um heitasta įriš og skeggbroddar keisarans:
Fréttir um aš nżlišiš įr hafa sumar hverjar veriš žessu marki brenndar sem lżst hefur veriš hér aš ofan, ž.e. óvķsindalegar og žvķ erfitt aš taka mark į žeim.

Sem betur fer kom śt mun skżrsla eša frétt 14. janśar frį Berkley-Earth um sama mįl, og žar eru mįlin rędd af skynsemi:
Sjį http://static.berkeleyearth.org/memos/Global-Warming-2014-Berkeley-Earth-Newsletter.pdf

Žar er žessi tafla sem sżnir „topp tķu įrin“:

Röš,  Įr,  Frįvik, Óvissumörk

1)  2014  0.596  +/- 0.049   (eša +/-0,05)
2)  2010  0.586  +/- 0.045
3)  2005  0.585  +/- 0.047
4)  2007  0.541  +/- 0.044
5)  2006  0.533  +/- 0.046
6)  2013  0.517  +/- 0.046
7)  2009  0.517  +/- 0.044
8)  2002  0.516  +/- 0.048
9)  1998  0.512  +/- 0.048
10) 2003  0.501  +/- 0.048

Eins og viš sjįum, žį er munurinn milli įranna 2014 og 2010 ekki mikill, eša 0,596 – 0,586=0,01 grįša Celcius.  Óvissumörkin eru aftur į móti +/-0,05 fyrir hvort įriš um sig, eša 5 sinnum meiri en hitamunurinn.  

Reyndar er žaš svo, aš samkvęmt višurkenndum ašferšum viš skekkjumatsreikning skal leggja saman óvissumörkin žegar mismunur į tveim męlistęršum er fundinn. Žannig er rétt aš skrifa nišurstöšuna į samanburši žessara tveggja įra:
Mismunur ķ hitafrįviki frį mešalhita milli įranna 2014 og 2010 er  0,01°C +/- 0,1

Óvissan er sem sagt tķu sinnum meiri en mismunurinn.

(Uppfęrt 21. janśar 2014: Helgi Sigvaldason verkfręšingur, sem er mjög vel aš sér ķ tölfręši og kenndi bloggaranum fyrir löngu viš HĶ, hafši samband og benti į aš ég vęri ašeins ónįkvęmur. Helgi skrifaši mešal annars:
"Tilefni žess, aš ég sendi žér lķnu, er aš ég er ekki sįttur viš mešhöndlun žķna ž. 18.1.2014 į skekkjufrįvikum mismunar tveggja stęrša. Žar leggjast saman kvašröt (variances) frįvikanna, žannig aš žau margfaldast meš 1,4 (kvašratrót af 2), en ekki meš 2 (aš sjįlfsögšu smįatriši, sem breytir ekki žķnum įlyktunum).  
Sem sagt, skekkjufrįvikin eru heldur vķš ķ mķnu dęmi. Aš öšru leyti kvašst Helgi vera sammįla efasemdarmanninum.    Bestu žakkir Helgi fyrir įbendinguna.  Ég lęt upphaflega texta minn standa, en biš menn aš hafa ķ huga įbendingu Helga, žó svo žaš hafi ekki mikil įhrif į nišurstöšu pęlinganna).

 

Munurinn į įrunum 2010 og 2005 er ennžį minni, eša nįnast enginn (0,001 grįša eša 1/1000 śr grįšu).

Žetta er įstęšan fyrir žvķ aš ķ skżrslunni frį Berkley stendur eftirfarandi (Žeir nota reyndar skekkjumörkin +/-0,05 ķ staš +/-0,1 sem breytir ekki nišurstöšunni):

„Discussion:
Numerically, our best estimate for the global temperature of 2014 puts it slightly above  (by 0.01 C) that of the next warmest year (2010) but by much less than the margin of  uncertainty (0.05 C).  Therefore it is impossible to conclude from our analysis which of  2014, 2010, or 2005 was actually the warmest year.

The margin of uncertainty we achieved was remarkably small (0.05 C with 95%  confidence).   This was achieved this, in part, by the inclusion of data from over 30,000  temperature stations, and by the use of optiized statistical methods. Even so, the  highest year could not be distinguished. That is, of course, an indication that the Earth s  average temperature for the last decade has changed very little.  Note that the ten  warmest years all occur since 1998“.

 

Sem sagt:  Ekki er hęgt aš segja aš įriš 2014 hafi veriš žaš hlżjasta žvķ munurinn į įrunum 2014, 2010 og 2005 er tölfręšilega ómarktękur. Samkvęmt žessu eru žessi žrjś įr tölfręšilega jafn hlż og skipa saman efsta sętiš. Mešalhiti jaršar hefur breyst mjög lķtiš sķšasta įratug.

Sjį um Berkley-Earth verkefniš hér: http://www.berkeleyearth.org

 

Nišurstaša um keisarans skegg: žaš veršur aš fara ósköp varlega žegar mešalhiti tveggja įra er borinn saman. Viš veršum aš gęta žess aš fullyrša ekki of mikiš og hafa fyrirvara į žvķ sem viš segjum eša skrifum og vķsa ķ skekkjumörk. Viš megum ekki vera aš deila um keisarans litlu skeggbrodda eins og jafnvel NASA varš į aš gera ķ nżlegri frétt į sķšu žeirra, og viršist sem žeir hafi gleymt žvķ sem žeir lęršu ķ framhaldsskóla um skekkjumat og framsetningu męligagna.

 

Smį ęfing: Hver er munurinn į 1. įrinu og 10. įrinu ķ Berkley-Earth töflunni? Prófum:
0,596 - 0,501 = 0,095 +/-0,1
Munurinn į hlżjasta og kaldasta įrinu er žvķ sem nęst 0,1° +/-0,1.   

 

Ķtarefni:

>>Nasa climate scientists: We said 2014 was the warmest year on record... but we are only 38% sure we were right<<  embarassed

 

Dr. Stephanie Bell, National Physical Laboratory: A Beginner's Guide to Uncertainty of Measurement.

https://www.wmo.int/pages/prog/gcos/documents/gruanmanuals/UK_NPL/mgpg11.pdf

 

Uncertainties and Error Propagation

Góšur texti frį Menntaskólanum į Akureyri

 

 --- --- ---

Uppfęrt 21. janśar 2014:

Žessi mynd er śr Berkley-Earth fréttablašinu sem fjallaš var um hér aš ofan.  Žar mį sjį óvissumörkin eša skekkjumörkin (error-bars) sem daufar lóšréttar lķnur viš hvern hinna raušu punkta. Nešri myndin er stękkuš śrklippa sem sżnir sķšustu įr.

 berkley-earth_1850-2014_error_bars.png

berkley-earth_1850-2014_error_bars-crop.png

 uncertainty.jpg


mbl.is Jöršin hlżnar įfram
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Įriš 2014 reyndist hlżtt į heimsvķsu en ekki žaš hlżjasta...

 

Jöršin

 

Į heimsvķsu var įriš 2014 vel hlżtt, en ekki hlżjasta įriš hingaš til. Samkvęmt nżbirtum męligögnum frį gervihnöttum var žaš ķ žrišja eša sjötta sęti. Enn vantar žó nišurstöšur frį hefšbundnum vešurstöšvum į jöršu nišri.

Męlingar į hita lofthjśps jaršar meš hjįlp gervihnatta hófust įriš 1979. Žessar męlingar hafa žaš framyfir męlingar frį hefšbundnum vešurstöšvum aš męlt er yfir nįnast allan hnöttinn, lönd, höf, eyšimerkur, fjöll og firnindi. Ašeins pólsvęšin eru undanskilin vegna žess hvernig brautir gervihnattana liggja. Žessi męliašferš lętur ekki truflast af hita ķ žéttbżli sem truflar hefšbundnar męliašferšir. Ķ ašalatrišum ber męlingum frį gervihnöttum vel saman viš hefšbundnar męlingar eins og sjį mį į ferlinum "allir helstu hitaferlar į einum staš" hér fyrir nešan.

Tvęr stofnanir vinna śr žessum męligögnum, Remote Sensing Systems (RSS) og University of Alabama in Huntsville (UAH). Smįvęgilegur munur er į nišurstöšum žessara ašila og er žvķ hvort tveggja birt hér fyrir nešan.

MSU RSS GlobalMonthlyTempSince1979 With37monthRunningAverage

Hitaferill unninn samkvęmt męligögnum frį RSS, og fenginn er af vefsķšu Ole Humlum prófessors viš hįskólann ķ Osló. Hann nęr frį įrinu 1979 til loka desember 2014. Ferillinn sżnir frįvik (anomaly) fį mešalgildi įkvešins tķmabils. Žykka lķnan er um 3ja įra mešaltal, en granna lķnan mįnašagildi.

 

 

rss_dec2014.png

Sślurnar sżna frįvik ķ mešalhita hvers įrs fyrir sig frį įrinu 1998 sem var metįr. Samkvęmt myndinni er įriš 2014 ķ 6. sęti.  Žaš veršur aš hafa žaš vel ķ huga aš munur milli įra getur veriš örlķtill og alls ekki tölfręšilega marktękur. Žannig eru įrin 2002, 2003 og 2005 ķ raun jafnhlż. Myndin er fengin aš lįni af vefsķšu Paul Homewood.

 

 

uah_lt_1979_thru_december_2014_v5.png

Žessi hitaferill er unninn samkvęmt gögnum frį UAH og er fenginn af vefsķšu Dr. Roy Spencer sem sér um śrvinnslu žessara męligagna. Žykka lķnan er 13 mįnaša mešaltal, en granna lķnan mįnašagildi.

 

 uah_bargraph.png

Samkvęmt žessu sśluriti sem unniš er śr gögnum UAH er įriš 2014 ķ 3. sęti.   Myndin er fengin aš lįni af vefsķšu Paul Homewood.  Eins og viš sjįum žį eru įrin 2005 og 2014 nįnast jafnhlż (munar um 1/100 śrgrįšu) og munurinn milli įranna 2014 og 2013 ekki fjarri 2/100 śr grįšu eša 0,02°.  Ķ raun ekki tölfręšilega marktękur munur.

 

Į bįšum hitaferlunum, ž.e. frį RSS og UAH, mį sjį kyrrstöšuna ķ hitastigi frį aldamótum. Į tķmabilinu hefur hvorki hlżnaš né kólnaš marktękt. Ašeins smįvęgilegar hitasveiflur upp og nišur. Hvaš framtķšin ber ķ skauti sér veit enginn. Mun hitinn fara aš hękka aftur innan skamms, mun hann haldast svipašur ķ kyrrstöšu įfram, eša er toppinum nįš og fer aš kólna aftur?   Enginn veit svariš.  Viš skulum bara anda rólega og sjį til.

Brįšlega mį vęnta męligagna frį stofnunum sem vinna śr męlingum fjölda hefšbundinna vešurstöšva į jöršu nišri. Ef aš lķkum lętur munu nišurstöšurnar ekki verša mjög frįbrugšnar eins og myndin hér fyrir nešan gefur til kynna, en žar mį sjį alla helstu hitaferlana samankomna, en žeir nį žar ašeins til loka nóvembers 2014. 

 

allcompared_globalmonthlytempsince1979-nov2014.gif

Allir helstu hitaferlarnir į einum staš: UAH, RSS, GISS, NCDC og HadCRUT4. Myndin er fenginn af vefsķšu prófessors Ole Humlum. Žykka lķnan er um 3ja įra mešaltal, en granna lķnan mįnašagildi. Stękka mį myndina og gera hana skżrari meš žvķ aš smella į hana. Ferlarnir nį ašeins aftur til žess tķma er męlingar meš gervihnöttum hófust. UAH og RSS eru hér gervihnattamęlingar, en GISS, NCDC og HadCRUT4 hefšbundnar į jöršu nišri.

 

 

Til aš setja žetta ķ samhengi žį er hér enn einn ferill sem nęr frį įrinu 1850 til 2011, eša yfir 160 įra tķmabil. Reyndar vantar žar um žrjś įr ķ lokin, en žaš er meinlaust ķ hinu stóra smhengi.

hadcrut3_globalmonthlytempsince1850_withsatelliteperiod.gif

Litlu ķsöldinni svonefndu lżkur ķ lok 19. aldar eša byrjun 20 aldar. Hér er mišaš viš 1920. Gervihnattatķmabiliš hefst 1979. Hvort tveggja er merkt inn į myndina sem fengin er fenginn af vefsķšu prófessors Ole Humlum.

Žaš er kannski eftirtektarvert, aš į myndinni er įmóta mikil og hröš hękkun hitastigs į tķmabilunum ca 1915-1945 og ca 1980-2000, en nįnast kyrrstaša žar į milli.


Hvernig veršur įriš 2015?   Aušvitaš veit žaš enginn fyrr en įriš er lišiš. 

 20150101-img_6234-2.jpg

Vetur


Öflugir vindar nęstu daga og miklar öldur...

 

Nęstu daga getur sjólag oršiš mjög slęmt og hįloftavindar oršiš žaš öflugir aš faržegaflugvélar frį Bandarķkjunum til Evrópu gętu nįš hljóšhraša. Aušvitaš ekki hljóšhraša mišaš viš loftiš sem er į fleygiferš ķ sömu stefnu, heldur mišaš viš jörš. Semsagt "groundspeed" en ekki "airspeed".  
Žęr gętu af sömu įstęšu oršiš lengi į leišinni vestur. Sjį bloggsķšu Dr. Roy Spencer og bloggsķšu Trausta Jónssonar.

Fylgist meš myndunum hér fyrir nešan, en žęr eru beintengdar viš tölvulķkön.  Prófiš aš snśa og skruna...

Myndirnar sżna verulegar haföldur, vinda viš yfirborš jaršar og hįloftavindao.

 

*

                                                                               Haföldur.
                                                                       
        Sjį hér

 

 

**

                                                                                Vindur viš yfirborš jaršar.
                                                                           Litur ķ bakgrunni sżnir lofthita.

 

 

 

 

 

**

 

                                               Skotvindur (röst, jet stream) ķ um žaš bil 10km (250 hPa) hęš

Snśšu jaršarkślunni žannig aš noršurskautiš snśi upp og skošašu alla röstina. Snśšu sķšan sušurskautinu upp og skošašu hvaš er aš gerast žar.

 

http://earth.nullschool.net/about.html

 

https://www.facebook.com/EarthWindMap

 

 

 

 

                                                              Flugumferš. Sjį www.flightradar24.com


Tillaga: Björgunarsveitirnar fįi hlutdeild ķ fyrirhugušum feršamannaskatti...

 

 Björgunarsveitir-3

Aukinn straumur feršamanna til landsins hefur valdiš töluveršu višbótar įlagi hjį Björgunarveitunum. Erlendir feršamenn eru ókunnir landinu og eiga žaš til aš villast inn į ófęra vegaslóša eša einfaldlega tżnast ķ gönguferšum, svo ekki sé minnst į žau tilvik žegar sękja žarf žį slasaša. Aušvitaš į žetta einnig viš um Ķslendinga, en žaš eru hinir erlendu feršamenn sem hafa valdiš mjög auknu įlagi į sjįlfbošališana. Spįr benda til aš feršamönnum eigi eftir aš fjölga, og žar meš eykst įlagiš į žessar hetjur okkar.  Björgunarsveitirnar hafa aldrei rukkaš fyrir žessa žjónustu.

Ég geri žaš aš tillögu minni aš Landsbjörg / Björgunarsveitirnar fįi verulegt įrlegt framlag śr hinum fyrirhugaša feršamannaskatti, hvort sem hann veršur ķ formi nįttśrupassa, gistinįttagjalds eša breytts viršisaukaskatts.   Ég į von į žvķ aš margir séu mér sammįla.

 

Žaš eru ekki eingöngu feršamenn sem Björgunarsveitirnar ašstoša. Viš žekkjum öll óbilgjarnt starf žeirra žegar óvešur gengur yfir og mannvirki eru ķ hęttu. Afrek žeirra og žorgęši į lišnu įri eru okkur ķ fersku minni. Snjóflóš hafa falliš, og stórslys oršiš į undanförnum įrum. Žį er gott aš eiga žessa menn og konur aš. Žessar hetjur okkar eru alltaf tilbśnar aš hlaupa til, aš nóttu sem degi, til aš ašstoša. Žeir leggja sig oft ķ mikla hęttu viš björgunar- og hjįlparstörf.

Hugsum okkur aš svo sem tķundi hluti fyrirhugašs feršamannaskatt renni til björgunarsveitanna. Kannski meira. -  Gęti žaš ekki veriš smį žakklętisvottur fyrir vel unnin störf?   Vķst er aš žaš kęmi Björgunarsveitunum vel.

 

 

Nś er aš hefjast flugeldasala Björgunarsveitanna. Aš sjįlfsögšu munu sannir Ķslendingar beina višskiptum sķnum til žeirra. Aš sjįlfsögšu...

Flugeldasalan er mikilvęgasta einstaka fjįröflun flestra björgunarsveita landsins og ķ sumum tilfellum stendur flugeldasalan undir nęr öllum rekstri einstakra björgunarsveita.  Björgunarsveitirnar ęttu aušvitaš ekki aš žurfa aš reiša sig eingöngu į flugeldasölu. Erlendir og innlendir feršamenn męttu aušvitaš leggja eitthvaš af mörkum.

 

Hvaš finnst žér lesandi góšur?

 



 

 

Landsbjörg 3

 

 

www.landsbjorg.is

 

Myndirnar tók skrifarinn traustataki af vef Landsbjargar. Vona aš žaš fyrirgefist.

 

 

 

 

Bestu óskir um glešilegt og gęfurķkt nżtt įr


Vetrarsólstöšur og hafķsinn ķ dag...

 

 

Sól tér sortna...

 

 

Nś er snjór yfir öllu landinu og óvenjumikill hér į sušvesturhorninu. Skammdegiš ķ hįmarki. Sólin er lęgst į lofti ķ dag, en į morgun fer daginn aš lengja aftur. Žaš veršur žó varla meira en eitt lķtiš hęnuskref fyrsta daginn, eša ašeins nķu sekśndur. Um lengd žessa merkilega hęnuskrefs hefur veriš fjallaš įšur, sjį hér.

Žegar allt er meira og minna į kafi ķ snjó leitar hugurinn ósjįlfrįtt til landsins forna fjanda. Hvernig skyldi honum lķša? Viš höfum ekki oršiš hans vör ķ įratugi, sem betur fer. Sumir hafa spįš žvķ aš hann vęri alveg aš hverfa af noršurhveli, en er eitthvaš fararsniš į honum? En hafķsinn į sušurhveli, hvernig lķšur honum?  Skošum mįliš...

 

Hafķsinn į Noršurhveli samkvęmt Dönsku vešurstofunni DMI:

Žessi mynd er tekin 21. desember į vetrarsólhvörfum:

screenhunter_5409-dec-21-06-23

Į žessu ferlaknippi sem minnir ašeins į spaghettķ mį sjį śtbreišslu hafķss sķšustu 10 įrin. Eins og sjį mį žį er hann ekkert į žeim buxunum aš hverfa alveg, en ķ augnablikinu er hann jafnvel ķviš meiri en öll įrin undanfarinn įratug.  "The reports of my death have been greatly exaggerated" sagši Mark Twain eitt sinn žegar ótķmabęrar fréttir höfšu borist af lįti hans.  (Heimild: hér, hér).

 

Žessi mynd er aftur į móti breytileg og uppfęrist sjįlfvirkt:

Hafķsinn į noršurhveli...

Į žessum ferli sem uppfęrist daglega, en myndin er beintengd viš Dönsku Vešurstofuna DMI, mį sjį žróunina eftir vetrarsólhvörf 2014.

 

Viš gleymum žvķ oft aš einnig er hafķs į Sušurhveli jaršar:

antarctic_sea_ice_extent_2014_day_355_1981-2010

Į myndinni mį sjį hafķsinn į Sušurhveli alla daga įrsins frį įrinu 1978 er samfelldar męlingar meš hjįlp gervihnatta hófust. Rauši ferillinn er įriš 2014.  Óneitanlega er hafķsinn ekki neitt aš hverfa į žeim slóšum. Reyndar er hann ķ allra mesta lagi um žessar mundir mišaš viš įrin frį 1978. (Gögn: r og r og hér).

 

Svo mį skoša hafķsinn samanlagt į Noršur- og Sušurhveli:

global_sea_ice_extent_2014_day_355_1981-2010

 

Samanlagšur hafķs į Noršur- og Sušurhveli jaršar alla daga įrsins sķšan 1978. Rauši ferillinn sżnir įstandiš 2014. (Gögn: r og r og hér).

 

Meira spaghettķ, nś aftur af Noršurhveli eins og efsti ferillinn frį DMI, en fleiri įr:

arctic_sea_ice_extent_2014_day_355_1981-2010

Hér sjįum viš aftur hafķsinn į noršurhveli ķ įr mišaš viš öll įrin frį 1978.  Vissulega hefur hann veriš meiri įšur og ekki sjįum viš hafķsįrin svoköllušu um 1970, og ekki sjįum viš hafķsinn eins og hann var žegar hann var nefndur landsins forni fjandi. (Gögn: r og r og hér).

 

Landsins forni fjandi įriš 1695:

"1695.    Óvanalega miklir hafķsar. Ķs rak um veturinn upp aš Noršurlandi og lį hann fram um žing, noršanvešur rįku ķsinn austur fyrir og svo sušur, var hann kominn fyrir Žorlįkshöfn fyrir sumarmįl og sunnudaginn fyrstan ķ sumri (14. aprķl) rak hann fyrir Reykjanes og Garš og inn į fiskileitir Seltirninga og aš lokum aš Hvalseyjum og ķ Hķtarós, fór hann inn į hverja vķk.

Hafši ķs ei komiš fyrir Sušurnes innan 80 įra, žótti žvķ mörgum nżstįrlegt og undrum gegna um komu hans. Žį mįtti ganga į ķsum af Akranesi ķ Hólmakaupstaš (Reykjavķk) og var ķsinn į Faxaflóa fram um vertķšarlok rśmlega, braut hann skip undan 6 mönnum fyrir Garši, en žeir gengu allir til lands".

 

Žór Jakobsson: Um hafķs fyrir Sušurlandi

 

Nišurstašan?

Nišurstašan er svosem engin. Hafķsinn er į sķnum staš, bęši fyrir noršan og fyrir sunnan. Hann er ekki aš hverfa og hann er heldur ekki aš angra okkur.  Žaš er fįtt sem bendir til žess aš siglingaleišir ķ Noršur Ķshafi séu aš opnast.  

 

Meira um hafķsinn hér į vef Ole Humlum prófessors: http://climate4you.com/SeaIce.htm

 

Nś fer daginn aš lengja...

Gleymum žvķ ekki aš nś fer daginn aš lengja. Skammdegiš minnkar óšum og įšur en viš vitum af fara fuglar aš gera sér hreišur. Leyfum okkur aš hlakka til vorsins og sumarsins og njótum žess aš eiga loksins almennileg hvķt jól.

 

 anchristmastree_390336

Glešileg Jól

 

 

Myndina sem er efst į sķšunni tók bloggarinn efst ķ uppsveitunum dag einn ķ haust 

žegar mikla móšu frį gosstöšvunum lagši yfir sveitina og birtan var dįlķtiš dularfull.

Ķ hugann kom hiš fornkvešna śr Völuspį:

Sól tér sortna,
sķgr fold ķ mar,
hverfa af himni
heišar stjörnur;
geisar eimi
viš aldrnara,
leikr hįr hiti
viš himin sjįlfan.

 

 

 

 


Glęsihótel og fótanuddtęki...

 

Cranes-at-Dawn-Picture 

 

 

Hvaš eiga eiginlega fótanuddtęki og hótelbyggingar sameiginlegt? Kannski skortur į fyrirhyggju og mśgsefjun Ķslendinga. Allir ętla aš gręša į žvķ sama.

Fyrir žrem įratugum tókst snišugum kaupmanni aš selja stórum hluta Ķslendinga fótanuddtęki. Öll endušu žau fjótlega į haugunum eša ķ rykföllnum geymslum landsmanna. Eitt sinn voru žaš refabś og minnkabś sem endušu į hausnum, nś eša laxeldisstöšvarnar... Listinn er langur.

Nś er veriš aš reisa hótel į śt um allt eša veriš aš breyta atvinnuhśsnęši ķ hótel. Engin veit hve mörg žau eru og enn sķšur hve mörg herbergin verša. Enginn veit hve gistiheimilin eru mörg, og ekki heldur ķbśšir sem leigšar eru feršamönnum. Kannski herbergin séu aš verša jafnmörg fótanuddtękjunum 14 žśsund sem Radķóbśšin seldi 1982. Hver veit?

Fyrir einhverja tilviljun, kannski var žaš aš žakka eldgosinu ķ Eyjafjallajökli, komst Ķsland ķ tķsku. Žaš er žó ešli allra tķskusveiflna aš žęr rķsa og hnķga svo aftur.

Žaš er žó ekki bara tķskubólan sem getur sprungiš hvenęr sem er. Kreppa er aš lęšast aš Evrópubśum um žessar mundir. Hvaša įhrif hefur žaš į feršaišnašinn hér?

Nś eru żmsir farnir aš hafa įhyggjur af mįlinu. Ķ Morgunblašinu ķ dag er žessi forsķšufrétt:

 

Varaš viš kerfishęttu


Sérfręšingur sér hęttumerki ķ feršažjónustu - Bankastjóri hvetur til varkįrni


Śtlįn til grķšarlegar uppbyggingar ķ feršažjónustu getur skapaš kerfishęttu ķ bankakerfinu. Žetta er mat Sveins Ó. Siguršssonar višskiptafręšings sem ...

Baldur Arnarson baldura@mbl.is

Śtlįn til grķšarlegar uppbyggingar ķ feršažjónustu getur skapaš kerfishęttu ķ bankakerfinu. Žetta er mat Sveins Ó. Siguršssonar višskiptafręšings sem hefur rannsakaš aršsemi hótela.


Hjį Sešlabankanum fékkst upplżst aš hlutfall śtlįna banka til greinarinnar vęri óžekkt.


Steinžór Pįlsson, bankastjóri Landsbankans, segir bankann hafa hafnaš sumum umsóknum um uppbyggingu ķ feršažjónustu. »Ég held aš žaš žurfi aš fara varlega og žaš er žaš sem viš reynum aš gera. Viš erum til ķ aš lįna ķ verk žar sem viš teljum aš įhęttan sé ekki of mikil...
Mikill vöxtur getur skapaš hęttu,« segir Steinžór.


Įsgeir Jónsson, dósent ķ hagfręši viš Hįskóla Ķslands, segir feršažjónustu aš nį sama vęgi og sjįvarśtvegur įšur. Nišursveifla ķ feršažjónustu geti žvķ haft kešjuverkandi įhrif. »Įkvešnir hlutar feršažjónustunnar eru mjög fjįrmagnsfrekir, lķkt og hótelrekstur, og hljóta žvķ aš krefjast töluveršrar lįnafyrirgreišslu,« segir Įsgeir.

-


Į blašsķšu 4 er ķtarlegri umfjöllun.  Hvaš er hęgt aš gera viš öll žessi hótel ef illa fer og Ķsland veršur ekki lengur ķ tķsku mešal erlendra feršamanna, eša ef žeir hafa ekki lengur efni į aš feršast hingaš? Hefur einhver hugsaš śt ķ žaš?  Hve mörgum milljöršum munu žeir sem lįnaš hafa fé ķ žetta ęvintżri tapa?

 

Viš skulum samt leyfa okkur aš vona aš žessi ótti reynist įstęšulaus.  



24 Reasons Iceland Is The Best Country On The Planet



 

 

 

hotel_room.jpg


"Myrkurstundum į vökutķma fjölgar um 131 til 190 klukkustundir eša 5 til 8 sólarhringa ef klukkunni veršur flżtt"...

 

 

 

Dr. Žorsteinn Sęmundsson stjörnufręšingur hefur séš um śtgįfu Almanaks Hįskólans ķ įratugi og reiknaš śt hinar margbreytilegu töflur sem žar eru, en žaš er mikil nįkvęmnisvinna. Hann er žvķ manna fróšastur um tķmatal og klukkuna. Žorsteinn var um įratugaskeiš deildarstjóri Hįloftadeildar Raunvķsindastofnunar Hįskóla Ķslands.

Žorsteinn hefur oft fjallaš um klukkuna, seinkun hennar, sumartķma, vetrartķma, o.fl. Mig langar til aš vķsa į nżlegan pistil hans į vef Almanaksins: „Um seinkun klukkunnar“    http://www.almanak.hi.is/seinkun2.html

Žaš vill svo til aš sį sem žessar lķnur ritar starfaši į Hįloftadeild Raunvķsindastofnunar, žar sem Žorsteinn réši rķkjum, sem sumarmašur įrin 1968 og 1969. Žį var einmitt įkvešiš aš  hafa sumartķma allt įriš į Ķslandi og uršu margir fegnir žegar hringlinu meš klukkuna var hętt.

 

Žorsteinn sagši ķ vištali viš Morgunblašiš 1. desember:

 

Still­ing klukk­unn­ar alltaf mįla­mišlun

Ingi­leif Frišriks­dótt­ir
if@mbl.is

Dr. Žorsteinn Sęmundsson, stjörnufręšingur hjį Raunvķsindastofnun Hįskóla Ķslands.stękka

Dr. Žor­steinn Sę­munds­son, stjörnu­fręšing­ur hjį
Raun­vķs­inda­stofn­un Hį­skóla Ķslands. mbl.is/ā€‹Golli

„Ég hef mikl­ar efa­semd­ir um nei­kvęš heilsu­fars­leg įhrif af fljótri klukku. Ķ žvķ sam­bandi er at­hygl­is­vert aš svefn­höfgi ung­linga viršist engu minna vanda­mįl ķ žeim lönd­um žar sem klukk­unni er seinkaš aš vetri til,“ seg­ir Žor­steinn Sę­munds­son, stjörnu­fręšing­ur.

Hann seg­ir žaš klukk­una frem­ur en dags­birt­una sem ręšur žvķ hvenęr ung­ling­ar fara aš sofa į kvöld­in. Sums stašar er­lend­is hafi žaš gef­ist vel aš hefja skóla­hald seinna aš morgni, og slķkt hafi t.a.m. tķškast ķ Eg­ilsstašaskóla sķšustu įr.

Mbl.is fjallaši ķ sķšustu viku um fyr­ir­lest­ur Bjarg­ar Žor­leifs­dótt­ur, lektors viš Lękna­deild Hį­skóla Ķslands, um klukkužreytu į mešal Ķslend­inga. Žar sagši hśn žaš mjög brżnt lżšheilsu­mįl aš seinka klukk­unni um eina klukku­stund. Ķslend­ing­ar vęru aš skapa sér vanda meš nś­ver­andi fyr­ir­komu­lagi sem hef­ur mešal ann­ars slęm­ar af­leišin­f­ar fyr­ir heilsu fólks.

„Ég hef litla trś į žvķ aš žetta sé heilsu­fręšilegt heimsvanda­mįl,“ seg­ir Žor­steinn ķ sam­tali viš mbl.is. Hann seg­ist jafn­framt hafa žį at­huga­semd aš Björg, įsamt mörg­um öšrum, ein­blķni į eina af­leišingu žess aš seinka klukk­unni ķ staš žess aš skoša mįliš frį öll­um hlišum. 

Hverri til­hög­un fylgja kost­ir og ókost­ir

„Still­ing klukk­unn­ar veršur alltaf mįla­mišlun žvķ aš sér­hverri til­hög­un fylgja bęši kost­ir og ókost­ir,“ seg­ir Žor­steinn, en bend­ir į aš žegar nś­gild­andi lög um tķma­reikn­ing voru sett įriš 1968 hafi megin­į­stęšan veriš óįnęgja fólks meš žaš sem kallaš var hringliš meš klukk­una.

Ķ pistli sķn­um um seink­un klukk­unn­ar seg­ir hann mark­mišiš meš laga­setn­ing­unni žaš įr hafa fyrst og fremst veriš žaš aš koma į föst­um tķma allt įriš. „Skošana­könn­un leiddi ķ ljós aš mun fleiri vildu hafa flżtta klukku („sum­ar­tķma“) en óbreytta („vetr­ar­tķma“). Varš žvķ nišurstašan sś aš klukk­ur skyldu stillt­ar eft­ir mištķma Greenwich.“

Radd­ir komiš fram sķšustu įr sem kalla į breyt­ingu

Eft­ir breyt­ing­una mį segja aš frišur hafi rķkt um tķma­reikn­ing­inn ķ ald­ar­fjóršung. Žaš er ekki fyrr en į sķšustu įrum aš komiš hafa fram radd­ir sem kalla į breyt­ingu į nż. Mį žar nefna žings­įlykt­un­ar­til­lögu įriš 1994, frum­varp įriš 1995 (end­ur­flutt 1998 og 2000), og žings­įlykt­un­ar­til­lög­ur įrin 2006, 2010, 2013 og nś sķšast įriš 2014.

„Spyrja mį hvers vegna breyt­inga sé óskaš eft­ir svo langa sįtt um nś­gild­andi fyr­ir­komu­lag. Žar kem­ur tvennt til greina. Ķ fyrsta lagi er vax­in upp nż kyn­slóš sem man ekki žaš fyr­ir­komu­lag sem įšur gilti og žekk­ir ekki af eig­in raun kosti žess eša ókosti. Ķ öšru lagi hafa skap­ast nż višhorf vegna breyttra ašstęšna ķ žjóšfé­lag­inu, nżrr­ar tękni og nżrra sjón­ar­miša. Hvort tveggja žarf aš hafa ķ huga įšur en įkvöršun er tek­in um laga­setn­ingu sem óhjį­kvęmi­lega snert­ir hvern ein­asta Ķslend­ing aš meira eša minna leyti.“

Bjart­ari morgn­ar dżr­keypt­ir

Žį bend­ir hann į aš seink­un klukk­unn­ar hefši žau įhrif aš bjart­ara yrši į morgn­anna og žaš sé tvķ­męla­laust sterk­asta rök­semd žeirra sem vilja fara žessa leiš. 

„Į hinn bóg­inn eru bjart­ari morgn­ar keypt­ir žvķ verši aš fyrr dimm­ir sķšdeg­is žegar um­ferš er meiri og börn į leiš śr skóla. Menn get­ur greint į um žaš hvort žeir kjósi frem­ur bjart­ari morgna eša bjart­ara sķšdegi. En um­feršaržung­inn bend­ir til žess aš menn nżti al­mennt sķšdegiš frem­ur en morgn­ana til aš sinna er­ind­um sķn­um. Žaš viršist gilda aš sumri ekki sķšur en vetri og stjórn­ast žvķ ekki af birt­unni einni sam­an. Óum­deilt er, aš flest­ir kjósa flżtta klukku į sumr­in, žvķ aš lengri tķmi gefst žį til śti­vist­ar.“

Fals­von­ir um batn­andi lķšan viš aš seinka klukk­unni

Žor­steinn bend­ir jafn­framt į aš ķ žings­įlykt­un­ar­til­lög­unni sé horft fram­hjį žeirri stašreynd aš raf­lżs­ing hef­ur įhrif į lķk­ams­klukk­una ekki sķšur en sól­ar­ljósiš og rask­ar žvķ hinni nįtt­śru­legu sveiflu. „Ķ žjóšfé­lagi nś­tķm­ans ręšur sól­ar­ljósiš ekki still­ingu lķk­ams­klukk­unn­ar nema aš tak­mörkušu leyti. Žvķ ętti ekki aš vekja mönn­um fals­von­ir um aš lķšan žeirra muni batna til muna viš žaš aš seinka klukk­unni.“

Žį seg­ist hann hrędd­ur um aš mörg­um myndi bregša ķ brśn žegar žeir yršu var­ir viš žaš aš myrkriš skylli į klukku­stund fyrr sķšdeg­is, eins og myndi ger­ast ef klukk­unni vęri seinkaš. „Dótt­ir mķn bjó ķ Lundi ķ Svķžjóš ķ haust žegar klukk­unni var breytt žar frį sum­ar­tķma yfir į vetr­ar­tķma. Hśn oršaši žaš svo aš breyt­ing­in sķšdeg­is hefši veriš afar óžęgi­leg. Ég hef heyrt svipaša sögu frį fleir­um, bęši aust­an­hafs og vest­an­hafs,“ seg­ir Žor­steinn.

Loks seg­ir hann rétt aš vekja at­hygli į žvķ aš mik­ill fjöldi fólks ķ heim­in­um bżr viš fljóta klukku allt įriš. Žetta sjį­ist vel ef tķma­kort Almanaks Hį­skól­ans er skošaš.

 

--- --- ---

 

Dr. Gunnlaugur Björnsson stjarnešlisfręšingur, nśverandi deildarstjóri Hįloftadeildar Raunvķsindastofnunar Hįskóla Ķslands, skrifaši 1. desember į visir.is:

Myrkur ķ heygaršshorninu

SKOŠUN
09:18 01. DESEMBER 2014
 
 
Gunnlaugur Björnsson stjarnešlisfręšingur
Gunnlaugur Björnsson stjarnešlisfręšingur
GUNNLAUGUR BJÖRNSSON SKRIFAR:

Enn er komin fram į Alžingi žingsįlyktunartillaga um „seinkun klukkunnar og bjartari morgna“. Réttilega er bent į ķ tillögunni aš klukkan į Ķslandi er ekki ķ samręmi viš gang sólar. Žaš er enda svo aš tķminn er įkvešinn hinn sami į öllu landinu žó aš meš réttu lagi ętti klukkan į Austurlandi aš vera um hįlftķma į undan klukkunni į Vesturlandi.

Žegar tķminn er festur eins og gert er į Ķslandi og raunar ķ öllum löndum, er reynt aš koma žvķ žannig fyrir aš gangur klukkunnar sé sem flestum aš skapi. Žaš er ekki alltaf aušvelt, og ķ sumum rķkjum er žaš reyndar alls ekki gert. Žegar įkvešiš var įriš 1968 aš sumartķmi skyldi gilda į Ķslandi įriš um kring var žaš aš sjįlfsögšu aš vel athugušu mįli og hefur ekki žótt įstęša til aš hreyfa viš žvķ sķšan.

Į lišnum įratug eša tveimur, hafa öšru hvoru komiš fram į Alžingi tillögur um aš hverfa frį žessu fyrirkomulagi. Fyrst vildu menn auka enn viš misręmiš og fęra hįdegiš lengra fram į eftirmišdaginn. Gęfust žannig lengri og bjartari kvöld til śtiveru, grillunar eša annarrar išju. Žaš varš ekki. Nś vilja sumir žingmenn taka skrefiš ķ hina įttina og hverfa frį föstum sumartķma. Meginįstęša žessara hugmynda aš breyttri klukku sżnist vera sś aš meš žvķ móti fįist bjartari morgnar, sem vissulega er rétt. Žaš viršist žó skķna ķ gegn ķ tillögunni aš žetta gefi fleiri birtustundir ķ sólarhringnum en nśverandi fyrirkomulag og bęti žar meš geš guma. Žaš er aušvitaš alrangt. Lega landsins og gangur jaršar um sól „śthluta“ okkur įkvešnum fjölda birtustunda yfir daginn, viš getum einungis įkvešiš meš lögum hvernig klukkan skuli stillt. Žaš fjölgar ekki birtustundum.

Lķklega skiptir žaš žorra manna mestu mįli aš birtustundir į vökutķma séu sem flestar. Žaš er einfalt aš reikna žaš śt aš ef klukkunni yrši seinkaš um eina klukkustund eins og žingsįlyktunartillagan leggur til, myndi myrkurstundum į vökutķma fjölga um 131 til 190 klukkustundir eftir žvķ hvort vökutķmi teldist frį 7-23 eša 8-24.

Žetta samsvarar fimm til įtta heilum sólarhringum ķ auknu myrkri į vökutķma! Ég myndi ekki vilja skipta fyrir nokkurn mun. Ekki veršur séš aš hugmynd flutningsmanna sé lķkleg til aš draga śr skammdegisžunglyndi eša öšrum sįlarkvillum sem hugsanlega orsakast af langri dvöl į noršurhjara.

 

--- --- ---

 

Žetta er skošun žeirra tveggja manna sem best žekkja śtreikning tķmatals og klukkunnar į Ķslandi. 

Į mķnum vinnustaš mętir starfsfólkiš til vinnu į tķmabilinu 7 til 9. Žeir įrrisulu męta snemma og geta žvķ einnig fariš snemma heim ķ lok vinnudags. Flestir męta um klukkan įtta, en allnokkrir ekki fyrr en um nķuleytiš.  Allir eru įnęgšir og klukkan ekkert vandamįl.

Svo mį aušvitaš minnast į aš ķ žéttbżli utanhśss er tęplega hęgt aš tala um skammdegismyrkur, lżsing er žaš góš. Myrkriš er aftur į móti ķ dreifbżlinu. Žar er žaš oft kolsvart.  Innanhśss er aušvitaš vel bjart hjį okkur öllum, žökk sé góšri raflżsingu. 

Rįšiš viš morgunsyfju er einfalt: Fara fyrr aš sofa og gęta žess aš nį 7 - 8 tķma svefni. Vakna sķšan eldhress smile.



 

 

 

 

 


mbl.is Svona dimmir meš breyttri klukku
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Dśndur jólastress...!

 

 

Starfsmenn verkfręšistofunnar Verkķs  taka žįtt ķ Įheitasöfnun Gešveikra Jóla meš frįbęru jólalagi ķ įr. Hęgt er aš sjį hér žeirra framlag og einnig kjósa lagiš žeirra og styrkja gott mįlefni.

Heimsękiš vefsķšu Einstakra barna, en einstök börn žjįst af erfišum og sjaldgęfum sjśkdómum: www.einstokborn.is
 
 
 

Hęgt er aš heita į lag VERKĶS inni į www.gedveikjol.is eša meš žvķ aš senda sms til aš gefa 1.000 – 5.000 kr. Įheitin renna til stušningsfélags Einstakra barna.

Sendiš textann „1007“ ķ nśmeriš 900 9501 – til aš gefa 1.000 kr.
Sendiš textann „1007“ ķ nśmeriš 900 9503 – til aš gefa 3.000 kr.
Sendiš textann „1007“ ķ nśmeriš 900 9505 – til aš gefa 5.000 kr

 

 anchristmastree_390336

 

Syngiš meš:

Dśndur jólastress

 

JÓL

Ę žarf aš gera allt žó brįšum komi jól?
Viš getum lķka tekiš žvķ meš ró!

Skrifa jólakortin, skreyt’og pakka inn.
Eša mį, sleppa žvķ ķ žetta sinn?

Baka, versla inn og žrķfa hįtt og lįgt?
Er žaš nś ekki full mikiš ķ lagt?

Žvķ žó aš allt sé eftir nś,
eigum ég og žś, saman gešveik jól.

JÓL JÓL

Finnst žér, enn aš, allt verš“aš vera spik & span?
Nei ég er ekki sįputusku-fan.

Ef mśtta kęm“ ķ heimsókn og allt ķ drasli hér.
Hśn kennir mér um, žaš allt hvort eš er.
Allt sem hśn sér og mišur fer

Ég er aš missa“ša, meš jólakvķša hnśt.
Ę elsku besta ekki frķka śt.

Žvķ žó aš allt sé eftir nś,
eigum ég og žś, saman gešveik jól.

Viš dembum okkur kįt og hress
JÓL
Ķ dśndur jólastress
JÓL

Žó aš allt sé eftir nś,
eigum ég og žś, saman gešveik jól.

Svo žramm, žramm, žramma ég, allt Žorlįksmessukvöld,
žeytist um, leit“a aš jólagjöf.
Žaš er spenn, spenn, spennandi, aš spęn“ um allan bę,
og spį ķ allt sem ég get gefiš žér.

Ķ geš, geš, gešveikum, spanjólagķr,
svo gaman er aš vera til.

Viš dembum okkur kįt og hress
JÓL
Ķ dśndur jólastress
JÓL

Žó aš allt sé eftir nś
eigum ég og žś, saman gešveik jól

Viš dembum okkur kįt og hress
JÓL
Ķ dśndur jólastress
JÓL

Žó aš allt sé eftir nś
eigum ég og žś saman gešveik jól.
Žó aš allt sé eftir nś
eigum ég og žś saman gešveik jól.

www.gedveikjol.is

 

 

logo-upphleypt-standandi_1250719.png

 

www.verkis.is

 


Nęsta sķša »

Höfundur

Ágúst H Bjarnason
Ágúst H Bjarnason

Verkfr. hjá Verkís.
agbjarn-hjá-gmail.com

Audiatur et altera pars

Aðeins málefnalegar athugasemdir, sem eiga ótvíætt við efni viðkomandi pistils, og skrifaðar án skætings og neikvæðni í garð annarra, og að jafnaði undir fullu nafni, verða birtar. 

Um bloggiš

Ginnungagap

Żmislegt

Loftslag

Click to get your own widget

Teljari

free counters

Įlverš

http://metalprices.com/PubCharts/PublicCharts.aspx?metal=al&type=L&weight=t&days=12&size=M&bg=&cs=1011&cid=0

Sólin ķ dag:

(Smella į mynd)

.

Vinnan mķn:

Olķuveršiš ķ dag:

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (27.4.): 45
  • Sl. sólarhring: 59
  • Sl. viku: 299
  • Frį upphafi: 653562

Annaš

  • Innlit ķ dag: 28
  • Innlit sl. viku: 237
  • Gestir ķ dag: 26
  • IP-tölur ķ dag: 27

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Aprķl 2015
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30    

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband