Athuganir į brautum gervihnatta yfir Ķslandi fyrir hįlfri öld, og njósnarinn ķ Noršurmżrinni...

 

 orbits

 

Athuganir į brautum gervihnatta yfir Ķslandi fyrir hįlfri öld...

 

Ašdragandinn...

Žessar athuganir hófust ķ įgśstmįnuši 1964. Ašdragandinn var sį aš eftir eldflaugaskot Frakka į Mżrdalssandi fyrr um sumariš (http://agbjarn.blog.is/blog/agbjarn/entry/477982/) voru Dr. Žorsteinn Sęmundsson stjörnufręšingur į Hįloftadeild Raunvķsindastofnunar Hįskólans og  Dr. Įgśst Valfells kjarnorkuverkfręšingur, sem var žį forstöšumašur Almannavarna, į lokafundi med Frönsku visindamönnunum įsamt öllum ķslenskum ašilum sem höfšu ašstošaš  Frakkana viš geimskotin, žegar Žorsteinn minntist į viš Įgśst aš hann vęri aš leita aš einhverjum į Ķslandi til aš fylgjast meš brautum gervihnatta frį Ķslandi.  Žannig var mįl meš vexti aš Desmond King-Hele sį um rannsóknir į vegum Royal Society ķ Englandi į įhrifum efstu laga lofthjśps jaršar į brautir gervihnatta og fékk ķ žvķ skyni nokkra sjįlfbošališa til ašstošar um vķša veröld. Įgśst minntist į ungan mann  Hjįlmar Sveinsson sem hafši starfaš sem sumarmašur hjį honum og var meš brennandi įhuga į eldflaugum og geimferšum, og hafši skrifaš nokkrar blašagreinar um žau mįl.

Mįlin fóru nś aš snśast, og tękjabśnašur, žar į mešal stuttbylgjuvištęki, 7x50 handsjónauki (heppilegur fyrir notkun ķ myrkri), tvö mjög nįkvęm stoppśr, Norton‘s Star Atlas stjörnukortabók, įsamt mjög nįkvęmum stjörnukortabókum, Atlas Coeli og Atlas Borealis ķ stóru broti barst til Raunvķsindastofnunar. Dr. Ken Fea kunningi Žorsteins kom viš į Ķslandi į leiš sinni til Bandarķkjanna og tók Hjįlmar ķ kennslustund. Žeim tókst aš męla braut eins gervihnattar og į leiš sinni frį Bandarķkjunum kom Ken Fea aftur viš į Ķslandi og notaši žį tękifęriš til aš ašstoša Hjįlmar. Eftir žaš var gatan greiš og Hjįlmar męldi fjölda gervihnatta žar til hann fór til nįms ķ verkfręši erlendis einu įri sķšar, en žį tók Įgśst H Bjarnason viš starfinu žar til hann fór til nįms ķ verkfręši erlendis haustiš 1969. Sķšla sumars 1970 kenndi Hjįlmar ungum manni frį Keflavķk, en tękjabśnašinum var skilaš til Englands įriš 1974. (Žvķ mišur muna hvorki Žorsteinn, Hjįlmar né Įgśst nafniš į unga manninum og vęru upplżsingar vel žegnar).

Desmond Hing-Hele var m.a. formašur nefndar į vegum Royal Society  sem stóš aš žessum rannsóknum.  Hann fęddist įriš 1927 og stundaši m.a. nįm ķ ešlisfręši viš hįskólann ķ Cambridge. Hann hefur samiš  nokkrar bękur um fagsviš sitt: A Tapestry of Orbits, Observing Earth Satellites, Satellites and Scientific Research, Theory of Satellite Orbits in an Atmosphere.  Einnig er hann höfundur bókanna Shelley: His Thought and Work, Doctor of Revolution and Erasmus Darwin: A Life of Unequalled Achievement, svo og tveggja ljóšabóka.  Hann starfaši um įrabil hjį Royal Aircraft Establishment ķ Farnborough viš rannsóknir į žyngdarsviši jaršar og efstu lögum lofthjśpsins meš rannsóknum į brautum gervihnatta.  Fyrir žęr rannsóknir hlaut hann Eddington višurkenninguna frį Royal Astronomical Society. Hann var valinn Fellow of the  Royal Astronomical Society įriš 1966.   Vištal viš Desmond King-Hele er hér.

 

Framkvęmd athugana...

Žessar athuganir hér į landi fóru žannig fram aš um žaš bil einu sinni ķ mįnuši kom žykkt umslag frį Orbits Group, Radio and Space Research Station ķ Slough, Englandi.  Žetta var tölvuśtskrift į töfluformi meš spįm um ferla nokkurra gervihnatta.

Žegar heišskķrt var og śtlit fyrir aš gervihnettir sęjust voru žessi gögn tekin fram og žau skimuš ķ leit aš gervihnetti sem fęri yfir Ķsland žaš kvöld.  Ef lķklegur gervihnöttur fannst žurfti aš framkvęma nokkra śtreikninga og teikna sķšan meš blżanti įętlaša braut hans ķ Nortion‘s stjörnuatlas.  Rżnt var ķ kortiš og fundnar stjörnur žar sem braut gervihnattarins fęri nįlęgt. 

Um 10 mķnśtum įšur en gervitungliš myndi birtast for athugandinn śt, kom sér eins žęgilega fyrir og hęgt var, og kannaši brautina sem śtreiknuš hafši veriš meš sjónaukanum til aš vera tilbśinnn.  Žegar gervitungliš birtist i sjónaukanum var tunglinu fylgt žangaš žar til aš žaš fór į milli eša nįlęgt aušžekkjanlegum stjörnum, og stoppśriš sett i gang į žvķ augnabliki.  Sķšan var fariš inn, og stašsetningin gervitunglsins žegar stoppśriš var sett af staš įkvešin, yfirleitt ķ Atlas Borealis.  Žegar stašsetning hafši veriš įkvešin var stoppśriš stöšvaš į tķmamerki frį WWV tķmamerkjasendingu į stuttbylgju.  Žį žurfti einungis aš draga gangtķma stoppśrsins frį tķmamerkingunni og var žį stašsetningin og tķminn sem hśn var tekin žekkt.

Žessum upplżsingum var svo safnaš inn ķ skjöl sem fylgdu meš gervitungla spįnum frį Slough, og voru žau send til baka til Englands žegar nokkru magni męlinga hafši veriš safnaš saman.

Žaš mį geta žess aš į žessum tķma var ljósmengun į höfušborgarsvęšinu miklu minni en ķ dag. Götulżsingu og flóšlżsingu bygginga var stillt ķ hóf. Žį mįtti sjį tindrandi stjörnur yfir Reykjavķk og börnin lęršu aš žekkja stjörnumerkin. Nś er öldin önnur og stjörnurnar aš mestu horfnar ķ mengunarskż borgarljósanna.

 

Skondin atvik...

Geimrannsóknir ķ Garšahrepp

Žessi saga geršist ķ kjallara gömlu Loftskeytastöšvarinnar į Melunum. Žar sįtu žeir Hjįlmar, Ken Fea og Žorsteinn Sęmundsson. Ken var aš fara yfir ašferšafręšina viš gervitunglaathuganir og var aš teikna brautir hnattanna inn į eyšublöšin sem viš notušum. Umhverfis okkur voru kortabękurnar, stuttbylgjuvištęki, sjónaukar, o.fl. Žį birtist fréttamašur frį einu dagblašanna (viš skulum sleppa öllum nöfnum svo enginn fari hjį sér)  sem kom til aš taka vištal viš Žorstein um sovéskan gervihnött sem nżlega hafši veriš skotiš į loft.  Žegar hann sį okkur įsamt öllum bśnašinum umhverfis okkur spurši hann hvaš viš vęrum aš gera. Ken og Žorsteinn reyndu aš śtskżra mįliš fyrir fyrir honum, og mešal annars aš Hjįlmar byggi ķ Garšahreppi (Garšabę ķ dag) og žar vęri ljósmengun miklu minni en ķ Reykjavķk sem gerši athuganir miklu aušveldari.

Nęsta dag birtist risafyrirsögn ķ dagblašinu: „Geimkapphlaupiš nęr til Ķslands“. Ķ greininni var fjallaš um hve flóknar og merkilegar žessar athuganir į gervihnöttum vęru, og aš bśnašurinn sem til žyrfti vęri svo nęmur aš jafnvel borgarljósin myndu trufla žessar athuganir. Žetta žótti žeim félögum meira en lķtiš fyndiš.

 

Njósnarinn ķ Noršurmżrinni

Žegar žetta geršist var Įgśst unglingur ķ menntaskóla. Hann hafši reyndar haft allnokkurn įhuga į geimnum  frį žvķ er hann sį meš eigin augum Sputnik-1, sem var fyrsti gervihnötturinn, sveima yfir Ķslandi įriš 1957 žegar hann var 12 įra. Žaš var ekki löngu sķšar sem hann stóšst ekki mįtiš og smķšaši einfaldan stjörnusjónauka śr pappahólk, gleraugnagleri og stękkunargleri.  Meš žessum einfalda sjónauka sem stękkaši 50-falt mįtti sjį gķga tunglsins og tungl Jśpiters. Sķšan voru lišin nokkur įr įr og enn var geimįhuginn fyrir hendi. Nóg um žaš...

Fimm įrum sķšar: Žaš hafši vakiš einhverja athygli ķ Noršurmżrinni aš um žaš bil einu sinni ķ mįnuši bar pósturinn  žykkt brśnt umslag ķ hśsiš. Umslagiš var meš mörgum śtlendum frķmerkjum, og į žvķ stóš meš stórum svörtum stöfum On Her Majesty‘s Service.  Žetta žótti ķ meira lagi undarlegt, og ekki bętti śr skįk aš ķ sama hśsi bjó landsžekktur alžingismašur. Sögur fóru į kreik. Einhver hafši séš skuggalega ślpuklędda mannveru liggja ķ sólstól ķ garšinum og beina einhverju dularfullu tęki sem hann hélt meš annarri hendi  til himins.  Ķ hinni hélt hann į einhverju silfurlitušu. Stundum sįst skin frį litlu vasaljósi žegar mašurinn laumašist til aš lķta į litinn minnismiša. Skyndilega hljóp mašurinn inn. Žetta hafši einhver séš oftar en einu sinni. Oftar en tvisvar.  Hvaš var eiginlega į seyši? - Dularfullur póstur, ķ žjónustu Hennar Hįtignar, Royal Society, fręgur vinstrisinnašur stjórnmįlamašur, myrkraverk ķ garšinum, undarleg hljóš śr stuttbylgjuvištęki, morse...  Žetta var oršiš virkilega spennandi...  Det er gaske vist, det er en frygtelig historie! skrifaši H.C. Andersen ķ fręgu ęvintżri. Ekki var žetta neitt skįrra.   Hvaš var aš gerast ķ žessu hśsi?

Sķšan spuršist sannleikurinn śt:    Iss - žetta voru bara lķtt spennandi athuganir į brautum gervihnatta. Ekkert merkilegt. Dularfullu tękin sem mašurinn hélt į voru vķst bara sjónauki og stórt stoppśr. Hann žóttist vera aš glįpa į gervihnetti. Dularfullu hljóšin komu frį stuttbylgjuvištękinu žegar veriš var aš taka į móti tķmamerkjum; „...this is WWV Boulder Colorado, when the tone returns the time will be exactly...“ heyršist annaš slagiš, og žess į milli ...tikk...tikk...tikk...tikk...   Reyndar var pilturinn lķka radķóamatör og žaš śtskżrši morsiš  sem stundum heyršust fram į rauša nótt, en žį var hann aš spjalla viš vini sķna śti ķ hinum stóra heimi.  Žetta var ekki mjög spennandi, en mörgum įrum sķšar geršust mjög dularfullir og óhuggulegir atburšir ķ kjallara sama hśss, atburšir sem voru festir į filmu. - Mżrin.

 

Horft til himins

Fylgst meš brautum gervihnatta ķ kolnišamyrkri undir tindrandi stjörnuhimni. Athugandinn er meš öflugan handsjónauka og stoppśr fyrir tķmamęlingu.

 

 sputnik_1_800

Sputnik 1 gervihnettinum var skotiš į loft frį Baikonur ķ Rśsslandi 26. október 1957. 

 

 08-12-echo1

Echo 2 gervihnötturinn sem skotiš var į loft 24. janśar 1964 var 41m ķ žvermįl og žvķ mjög bjartur į himninum.  Žessi hnöttur var ķ raun eins konar mįlmhśšašur loftbelgur sem sendur var į braut umhverfis jöršu og var notašur sem spegill til aš endurvarpa śtvarpsbylgjum aftur til jaršar.

 

Desmond King-Hele

Desmond Hing-Hele stęršfręšingur.  Hlusta mį į vištöl viš hann hér.

 

 MPNIL26

Umslögin sem bįrust reglulega meš tölvureiknušum spįm um brautir nokkurra gervihnatta voru reyndar öllu stęrri en žetta, eša rśmlega A4. 

 

 Observing Earth Satellites

Ķ žessari bók er fjallaš um męlingar į brautum gervihnatta, m.a. meš handsjónauka.

 

 Map-elevation

Ķ bókinn eru myndir af żmsum eyšublöšum sem notuš voru til aš spį fyrir um braut gervihnattarins į stjörnuhimninum fyrir ofan höfušborgarsvęšiš.

 

Nortons Star Atlas

Sķša śr Nortons kortabókinni.

 

 

 Atlas_Coeli_3-large--B

Sķša śr Atlas Coeli kortabókinni. Žessi stjörnukort voru upphaflega handteiknuš af framhaldsnemum viš stjörnuathugunarstöšina  Observatórium Skalnaté Pleso ķ Slovakķu seint į fimmta įratug sķšustu aldar. Žessi kort voru įlitin žau bestu fįanlegu um žaš leyti sem gervihnattaathuganirnar fóru fram frį Ķslandi.

 

16615590_1_l

Atlas Coeli kortabókin var ķ mjög stóru broti eins og sś stęrri sem er į myndinni.

 

 image001

Įgśst er hér aš stilla Eddystone  stuttbylgjuvištękiš sem fylgdi verkefninu į tķmamerkja śtsendingar WWV stöšvarinnar sem var ķ Boulder Colorado ķ Bandarķkjunum. Stöšin sendi m.a. śt į 15 MHz sem yfirleitt heyršist best hér į landi. Žetta voru örstuttir pślsar sendir meš sekśndu millibili, en lengri pśls į heilum mķnśtum. Nįkvęm tķmasetning athugana skipti sköpum viš žessar męlingar og var įrķšandi aš ęfa sig vel.

 

 Braut-1

Ķ bók Desmond King-Hele er lżst hvernig athugandinn notaši stjörnur į himninum til aš stašsetja braut gervihnattarins sem veriš var aš męla.  Į žvķ augnabliki sem gervihnötturinn skar lķnu sem dregin var milli tveggja stjarna, sem fundnar höfšu veriš į stjörnukortinu og ętlunin var aš hafa til višmišunar, var nįkvęmt stoppśr ręst. Einnig mįtt miša viš eina stjörnu ef gervihnötturinn fór mjög nęrri henni.

 

Nįkvęmni athugana...

Óhjįkvęmilega vaknar spurningin, hve nįkvęmar voru žessar athuganir, sérstaklega žegar haft er ķ huga aš notast var viš einföld tęki? Svariš kemur örugglega į óvart. Samkvęmt King-Hele gat vanur athugandi nįš 1/100 sekśndna tķmanįkvęmni og um ½° stašarnįkvęmni. Viš töldum okkur nį meš nokkurri vissu um 1/10 sekśndna tķmanįkvęmni, en til žess žurfti nokkra žjįlfun.
Til fróšleiks sżnir taflan hér fyrir nešan nokkrar ašferšir og tękjabśnaš sem notašur er viš  viš gervihnattaathuganir.

 Navspasur

Samkvęmt žessari töflu eru sjónręnar athuganir meš góšum handsjónauka mjög nįkvęmar (200 metrar mišaš viš 1000 km fjarlęgš, eša 1:5000 eša 0,02%), og žaš krefst žess aš notašur sé dżr og flókinn tękjabśnašur til aš nį betri įrangri. Ķ staš 11x80 handsjónauka var notašur heldur minni sjónauki, eša 7x50, en į móti kemur aš gervihnettirnir sem fylgst var meš voru ekki ķ meiri fjarlęgš en 500 km.

 

 

Aš lokum...

Pistill žennan um einn žįtt geimrannsókna frį ķslandi fyrir hįlfri öld tóku žeir Hjįlmar og  Įgśst saman įriš 2015. Bįšir eru žeir nś rafmagnsverkfręšingar, Hjįlmar ķ Bandarķkjunum og  Įgśst į Ķslandi.  Minna mį į annan pistil sem fjallar um geimskot Frakka į Ķslandi įrin 1964 og 1965 žar sem bįšir voru višstaddir.  Sjį hér:  http://agbjarn.blog.is/blog/agbjarn/entry/477982/

 

 

Į myndinn efst į sķšunni eru nokkrar skammstafanir:

LEO = Lower Earth Orbit: Allt aš 2.000 km hęš.

MEO = Medium Earth Orbit: 2.000 - 35.000 km hęš.

GEO = Geostationary Earth Orbit: 35.786 km hęš.

 

 

Stopwatch-2


Gagnaver lķtt įhugaverš į Ķslandi...

 

 

 

 

Datacenter

 

Margir telja aš mjög įhugavert sé aš gagnaver rķsi į Ķslandi, žetta séu merkilegar stofnanir sem veiti fjölda vel menntašra vinnu viš hęfi. Er žaš svo?

Svariš er einfaldlega: Nei.

Ķ raun eru žetta lķtiš annaš en kęligeymslur sem hżsa ótrślegan fjölda netžjóna sem eru ekkert annaš en tölvur meš stórum diskageymslum. Žessar tölvur eru knśnar rafmagni sem fyrst og fremst umbreytist ķ hita sem žarf aš losna viš. Žess vegna er kęlibśnašurinn mjög fyrirferšamikill. Hvinurinn ķ viftunum ęrandi.

Žarna starfar fólk sem sinnir eftirlitsstörfum og fyrirbyggjandi višhaldi. Séržjįlfaš fólk sinnir einhęfu starfi viš aš skipta śt einingum ķ endalausum skįparöšum. Bilašar einingar eru settar ķ kassa og sendar śr landi, og nżjar einingar teknar śr kössum. Žarna starfar enginn viš skapandi störf. Engöngu rśtķnuvinnu viš aš sinna fyrirbyggjandi višhaldi og bķša eftir aš eitthvaš bili. Sama verkiš dag eftir dag. Dag eftir dag. Įriš um kring. Dag og nótt...

Starfa einhverjir tölvunarfręšingar, tęknifręšingar, verkfręšingar o.s.frv. į svona staš? Žaš er lķtil žörf į žeim, og ef einhverjir slysast til žess, žį sinna žeir ekki skapandi störfum. Taka žįtt ķ ótrślega einhęfu og leišinlegu višhaldi. Allur tölvubśnašurinn kemur til landsins tilbśinn ķ skįpum sem rašaš er saman, eša jafnvel heilu gįmunum sem einfaldlega er staflaš upp ķ kęligeymslunni stóru.

Svo er öllu aušvitaš fjarstżrt frį śtlöndum.

Aušvitaš starfar žarna lķka fólk viš aš hella upp į kaffiš sem naušsynlegt er til aš halda starfsfólkinu vakandi. Lķklega eru žó sjįlfvirkar kaffivélar notašar.  Žarna starfa vęntanlega hśsveršir og öryggisveršir sem gęta žess aš óvikomandi komi ekki nęrri bśnašinum og žarna starfar fólk sem sópar ryki af gólfi.

Eftirsóknarveršur stašur til aš starfa? Varla.

Veita gagnaver mörgum störf:  Eru 30 margir?  Sumum finnst žaš. En 50 manns?

Hvaš er žį svona merkilegt viš gagnaver?  Jś, margir halda aš žau séu einstaklega merkileg. Žaš er jś merkilegt ķ sjįlfu sér.

Svo žurfa žau mikla raforku sem fer ķ ekkert annaš er aš knżja tölvurnar og höršu diskana ógnarstóru og svo aušvitaš kęla žęr žvķ žęr hitna ógurlega. Kęlikerfin og blįsararnir gleypa mikla orku. Žaš merkilega er aš öll žessi raforka fer bara ķ aš hita rafeindabśnaš og kęla hann aftur. Engin vinna er framkvęmd. Engin afurš. Öll raforkan, segjum 30 MW, endar ķ umhverfi gagnaversins, sem er aušvitaš notalegt fyrir fugla himinsins. 

Stórmerkilegt...

Mį ég žį heldur bišja um eitthvaš annaš. Eitthvaš sem skapar störf fyrir viti boriš fólk...

 

---

Hér fyrir nešan mį sjį mynd sem tekin er ķ risa gagnaveri Microsoft.  Öllu komiš fyrir ķ gįmaeiningum sem staflaš er ķ kęligeymslu.

Inside Windows Azure's data center, one of world's largest

http://www.neowin.net/news/inside-windows-azures-data-center-one-of-worlds-largest

Microsoft_DC1

 

 

 


Hvers vegna virkaši SPOT neyšarsendir konunnar ekki - möguleg skżring...

 

spot2_satellite_network

 

 

Neyšarsendirinn sendir merki til gervihnattar meš įkvešnu millibili. Sendiafliš frį žessu litla tęki er lķtiš, loftnet lķtiš og gervihnötturinn ķ mikilli fjarlęgš. Žess vegna mį litlu muna.

Ekki er ólķklegt aš skżliš sem konan leitaši skjóls ķ hafi veriš meš bįrujįrnsžaki sem drepur nišur allar sendingar ķ įtt til gervihnattanna. Žetta er nęgileg skżring og gęti tękiš veriš ķ fullkomnu lagi.

Einnig žarf Geos Spot aš nį merkjum frį GPS hnöttunum, en eins og flestir vita žį gengur žaš oftast illa innanhśss.

Eftir žvķ sem ég best veit žį er sendiafliš frį Spot tękinu 0,4 wött og senditķšnin 1,6 GHz. Notaš er gervihnattanetiš Globalstar sem samanstendur af 48 hnöttum ķ 1400 km hęš og į braut meš 52 grįšu brautarhalla. 

 

UPPFĘRT 24.2.2015:

Hér fyrir nešan mį sjį hvernig braut eins gervihnattarins af 48 ķ Globalstar netinu liggur langt fyrir sunnan Ķsland. Žetta er hnötturinn M095.  Hęš hans yfir sjóndeildarhring er misjöfn eftir žvķ hvar hann er staddur į braut sinni og eftir žvķ hvar nyrsti hluti brautarinnar liggur. Ķ žessu dęmi er žaš į bilinu 15° - 38°.  Sjį http://www.n2yo.com/passes/?s=39075 .  Brautir annarra hnatta ķ kerfinu liggja į sömu slóšum.


Vegna žess hve brautir hnattarins eru langt fyrir sunnan land er hann tiltölulega lįgt į himninum og geta fjöll aušveldlega skyggt į hann.  Loftnet SPOT tękisins er stefnuvirkt og er mesti styrkur hornrétt į framhliš žess, žannig aš tękiš ętti helst aš halla į móti sušri til aš nį sem bestu merki frį žvķ.

Tękiš sendir "blint" til gervihnattarins. Žaš veit ekki hvort merkiš hafi nįš til hans, og ljósiš sem birtist į tękinu žegar žaš sendir merki segir eingöngu til um aš merkiš hafi veriš sent. Ljósiš merkir ekki aš merkiš hafi borist til gervihnattarins.   Žetta er žvķ "one-way communication".    Žetta er aušvelt aš misskilja.      Vištękiš ķ tękinu er eingöngu fyrir GPS stašsetningarmerki.

Žrįtt fyrir žessar takmarkanir er tękiš aušvitaš betra en ekkert. Til aš auka lķkur į aš merki berist į įfangastaš ķ fjalllendi er rįšlegt aš lįta žaš senda merki sjįlfvirkt tiltölulega ört, t.d. į klukkutķma fresti.

Svo žarf aš muna eftir aš tękiš virkar aš öllum lķkindum ekki innanhśss. Hugsanlega žó ef žaš er ķ sušurglugga og hallar móti sušri.

 

Globalstar M095

  spot_messenger_tips

 

91973-spot-gen3-satellite-gps-messenger

 

globalconstel.jpg

Globalstar


mbl.is Konan fannst heil į hśfi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Deilt um keisarans skegg: Skekkjureikningar og loftslagsmįlin...

 

 

Smįvegis um keisarans skegg: Žegar bloggarinn var ķ menntaskóla og sķšar hįskóla var įvallt lögš mikil įhersla į aš nemendur framkvęmdu skekkjumat og skekkjureikninga og geršu grein fyrir óvissumörkum. Žaš žarf aš taka tillit til nįkvęmni žeirra męlitękja sem notuš hafa veriš, og atriša eins og aflestrarskekkju o.fl.  Mat į skekkjuvöldum getur veriš dįlķtiš flókiš stundum og žurfa menn aš vera gagnrżnir, heišarlegir og skilja hvaš žeir eru aš fįst viš.  Gera žarf greinarmun į tilviljanakenndum skekkjum og kerfisbundnum. Nota žarf réttar višurkenndar ašferšir viš skekkjumat og śrvinnslu.  Allt hefur žetta įhrif į gęši męligagnanna og nišurstöšur, og er naušsynlegt aš gera grein fyrir slķku žegar męligögn eru birt. Žvķ mišur viršist žaš žó vera oršin algjör undantekning. Ķ menntaskóla og hįskóla fengu menn ešlisfręšiskżrslurnar ķ hausinn aftur ef réttir skekkjumatsreikningar voru ekki framkvęmdir og nišurstöšur tślkašar samkvęmt žvķ.

Žaš er naušsynlegt aš vita og setja fram óvissubiliš eša skekkjumörkin įsamt męligögnum. Žetta veršur alltaf aš gera žegar vķsindagögn eru birt, žvķ annars eru žau markleysa.

Smį dęmi: Hugsum okkur tvęr fęrslur ķ gagnagrunninum fyrir hitafrįvik:   

0,3°  +/- 0,1   og   0,4°  +/-0,1. 

Fyrra gildiš getur žį veriš einhvers stašar į bilinu 0,2° til 0,4° og seinna gildiš į bilinu 0,3° til 0,5° vegna óvissumarkanna.

  • Getum viš fullyrt aš munurinn į žessum tveim fęrslum sé 0,1 grįša?
  • Getum viš veriš sannfęršir įn alls vafa um aš fyrra gildiš sé ķ raun minna en hiš sķšara?  Skarast ekki žessar tvęr fęrslur į bilinu 0,3 til 0,4?
  • Gęti veriš aš "rétt" gildi ķ fyrra tilvikinu hafi til dęmis ķ raun veriš 0,36  ķ staš 0,3 og seinna gildiš 0,34 ķ staš 0,4? Óvissumörkin banna žaš ekki. En er ekki 0,36 stęrra en 0,34?  Stęrra gildiš reyndist ķ raun minna !

Hugsum okkur enn annaš dęmi og aftur  tvęr fęrslur ķ gagnagrunninum fyrir hitafrįvik:
0,31°  +/- 0,1   og   0,32°  +/-0,1

Hér munar ašeins 1/100 śr grįšu en óvissan er tķu sinnum meiri eša 1/10 śr grįšu.  Hver heilvita mašur sér aš žetta er markleysa, en samt birta menn svona gögn og draga įlyktanir. Ótrślegt en satt. Žaš er aušvitaš ķ hęsta mįta óvķsindalegt.

Skošum nś gamla ferilinn hjį bresku vešurstofunni Met Office, žar sem menn kunna til verka og sżna hitaferla į réttan hįtt meš óvissumörkum.  (Viš erum eingöngu aš skoša framsetninguna į myndinni og žvķ skiptir ekki mįli žó hśn sé įrsgömul,  - smella į mynd til aš stękka):

hadcrut4_annual_global-1
Breska vešurstofan Met Office: Hnattręnar breytingar į hita frį 1850 til 2013. Sķšustu įratugir 19. aldar tilheyra Litlu ķsöldinni svoköllušu. Žetta er įrs gamall ferill, en viš erum eingöngu aš nota hann sem dęmi um góša framsetningu.
Takiš eftir grönnu strikunum sem ganga upp og nišur śr hverjum męlipunkti. Žau tįkna óvissubil žess punkts. Lengst til hęgri er óvissubiliš +/-0,1, en lengst til vinstri +/-0,2.

Viš sjįum aš skekkjumörk įrsmešaltala sķšustu įra eru +/-0,1 en nokkrar męlingar frį 19. öld eru meš tvöfalt vķšari skekkjumörkum, eša +/-0,2°.  Žetta er ekki óešlilegt. Framsetningin er til fyrirmyndar.

Žrįtt fyrir žessa óvissu leyfa margir sér kinnrošalaust aš bera saman mešalhita įra žar sem munurinn er ašeins 0.01°, eša tķfalt minni en óvissumörkin. Aušvitaš ęttu menn aš vera ašeins rjóšir og feimnir  žegar žeir ręša mįlin į žessum nótum, aš minnsta kosti ef žeir kunna sķn fręši.  Žeim sem ekki skilja hvaš liggur aš baki svona tölum er vorkun og hlżtur aš fyrirgefast embarassed


NASA GISS 2014 average
Į žessari mynd eru engin skekkjumörk eša óvissumörk sżnd.

 

Fréttir um heitasta įriš og skeggbroddar keisarans:
Fréttir um aš nżlišiš įr hafa sumar hverjar veriš žessu marki brenndar sem lżst hefur veriš hér aš ofan, ž.e. óvķsindalegar og žvķ erfitt aš taka mark į žeim.

Sem betur fer kom śt mun skżrsla eša frétt 14. janśar frį Berkley-Earth um sama mįl, og žar eru mįlin rędd af skynsemi:
Sjį http://static.berkeleyearth.org/memos/Global-Warming-2014-Berkeley-Earth-Newsletter.pdf

Žar er žessi tafla sem sżnir „topp tķu įrin“:

Röš,  Įr,  Frįvik, Óvissumörk

1)  2014  0.596  +/- 0.049   (eša +/-0,05)
2)  2010  0.586  +/- 0.045
3)  2005  0.585  +/- 0.047
4)  2007  0.541  +/- 0.044
5)  2006  0.533  +/- 0.046
6)  2013  0.517  +/- 0.046
7)  2009  0.517  +/- 0.044
8)  2002  0.516  +/- 0.048
9)  1998  0.512  +/- 0.048
10) 2003  0.501  +/- 0.048

Eins og viš sjįum, žį er munurinn milli įranna 2014 og 2010 ekki mikill, eša 0,596 – 0,586=0,01 grįša Celcius.  Óvissumörkin eru aftur į móti +/-0,05 fyrir hvort įriš um sig, eša 5 sinnum meiri en hitamunurinn.  

Reyndar er žaš svo, aš samkvęmt višurkenndum ašferšum viš skekkjumatsreikning skal leggja saman óvissumörkin žegar mismunur į tveim męlistęršum er fundinn. Žannig er rétt aš skrifa nišurstöšuna į samanburši žessara tveggja įra:
Mismunur ķ hitafrįviki frį mešalhita milli įranna 2014 og 2010 er  0,01°C +/- 0,1

Óvissan er sem sagt tķu sinnum meiri en mismunurinn.

(Uppfęrt 21. janśar 2014: Helgi Sigvaldason verkfręšingur, sem er mjög vel aš sér ķ tölfręši og kenndi bloggaranum fyrir löngu viš HĶ, hafši samband og benti į aš ég vęri ašeins ónįkvęmur. Helgi skrifaši mešal annars:
"Tilefni žess, aš ég sendi žér lķnu, er aš ég er ekki sįttur viš mešhöndlun žķna ž. 18.1.2014 į skekkjufrįvikum mismunar tveggja stęrša. Žar leggjast saman kvašröt (variances) frįvikanna, žannig aš žau margfaldast meš 1,4 (kvašratrót af 2), en ekki meš 2 (aš sjįlfsögšu smįatriši, sem breytir ekki žķnum įlyktunum).  
Sem sagt, skekkjufrįvikin eru heldur vķš ķ mķnu dęmi. Aš öšru leyti kvašst Helgi vera sammįla efasemdarmanninum.    Bestu žakkir Helgi fyrir įbendinguna.  Ég lęt upphaflega texta minn standa, en biš menn aš hafa ķ huga įbendingu Helga, žó svo žaš hafi ekki mikil įhrif į nišurstöšu pęlinganna).

 

Munurinn į įrunum 2010 og 2005 er ennžį minni, eša nįnast enginn (0,001 grįša eša 1/1000 śr grįšu).

Žetta er įstęšan fyrir žvķ aš ķ skżrslunni frį Berkley stendur eftirfarandi (Žeir nota reyndar skekkjumörkin +/-0,05 ķ staš +/-0,1 sem breytir ekki nišurstöšunni):

„Discussion:
Numerically, our best estimate for the global temperature of 2014 puts it slightly above  (by 0.01 C) that of the next warmest year (2010) but by much less than the margin of  uncertainty (0.05 C).  Therefore it is impossible to conclude from our analysis which of  2014, 2010, or 2005 was actually the warmest year.

The margin of uncertainty we achieved was remarkably small (0.05 C with 95%  confidence).   This was achieved this, in part, by the inclusion of data from over 30,000  temperature stations, and by the use of optiized statistical methods. Even so, the  highest year could not be distinguished. That is, of course, an indication that the Earth s  average temperature for the last decade has changed very little.  Note that the ten  warmest years all occur since 1998“.

 

Sem sagt:  Ekki er hęgt aš segja aš įriš 2014 hafi veriš žaš hlżjasta žvķ munurinn į įrunum 2014, 2010 og 2005 er tölfręšilega ómarktękur. Samkvęmt žessu eru žessi žrjś įr tölfręšilega jafn hlż og skipa saman efsta sętiš. Mešalhiti jaršar hefur breyst mjög lķtiš sķšasta įratug.

Sjį um Berkley-Earth verkefniš hér: http://www.berkeleyearth.org

 

Nišurstaša um keisarans skegg: žaš veršur aš fara ósköp varlega žegar mešalhiti tveggja įra er borinn saman. Viš veršum aš gęta žess aš fullyrša ekki of mikiš og hafa fyrirvara į žvķ sem viš segjum eša skrifum og vķsa ķ skekkjumörk. Viš megum ekki vera aš deila um keisarans litlu skeggbrodda eins og jafnvel NASA varš į aš gera ķ nżlegri frétt į sķšu žeirra, og viršist sem žeir hafi gleymt žvķ sem žeir lęršu ķ framhaldsskóla um skekkjumat og framsetningu męligagna.

 

Smį ęfing: Hver er munurinn į 1. įrinu og 10. įrinu ķ Berkley-Earth töflunni? Prófum:
0,596 - 0,501 = 0,095 +/-0,1
Munurinn į hlżjasta og kaldasta įrinu er žvķ sem nęst 0,1° +/-0,1.   

 

Ķtarefni:

>>Nasa climate scientists: We said 2014 was the warmest year on record... but we are only 38% sure we were right<<  embarassed

 

Dr. Stephanie Bell, National Physical Laboratory: A Beginner's Guide to Uncertainty of Measurement.

https://www.wmo.int/pages/prog/gcos/documents/gruanmanuals/UK_NPL/mgpg11.pdf

 

Uncertainties and Error Propagation

Góšur texti frį Menntaskólanum į Akureyri

 

 --- --- ---

Uppfęrt 21. janśar 2014:

Žessi mynd er śr Berkley-Earth fréttablašinu sem fjallaš var um hér aš ofan.  Žar mį sjį óvissumörkin eša skekkjumörkin (error-bars) sem daufar lóšréttar lķnur viš hvern hinna raušu punkta. Nešri myndin er stękkuš śrklippa sem sżnir sķšustu įr.

 berkley-earth_1850-2014_error_bars.png

berkley-earth_1850-2014_error_bars-crop.png

 uncertainty.jpg


mbl.is Jöršin hlżnar įfram
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Įriš 2014 reyndist hlżtt į heimsvķsu en ekki žaš hlżjasta...

 

Jöršin

 

Į heimsvķsu var įriš 2014 vel hlżtt, en ekki hlżjasta įriš hingaš til. Samkvęmt nżbirtum męligögnum frį gervihnöttum var žaš ķ žrišja eša sjötta sęti. Enn vantar žó nišurstöšur frį hefšbundnum vešurstöšvum į jöršu nišri.

Męlingar į hita lofthjśps jaršar meš hjįlp gervihnatta hófust įriš 1979. Žessar męlingar hafa žaš framyfir męlingar frį hefšbundnum vešurstöšvum aš męlt er yfir nįnast allan hnöttinn, lönd, höf, eyšimerkur, fjöll og firnindi. Ašeins pólsvęšin eru undanskilin vegna žess hvernig brautir gervihnattana liggja. Žessi męliašferš lętur ekki truflast af hita ķ žéttbżli sem truflar hefšbundnar męliašferšir. Ķ ašalatrišum ber męlingum frį gervihnöttum vel saman viš hefšbundnar męlingar eins og sjį mį į ferlinum "allir helstu hitaferlar į einum staš" hér fyrir nešan.

Tvęr stofnanir vinna śr žessum męligögnum, Remote Sensing Systems (RSS) og University of Alabama in Huntsville (UAH). Smįvęgilegur munur er į nišurstöšum žessara ašila og er žvķ hvort tveggja birt hér fyrir nešan.

MSU RSS GlobalMonthlyTempSince1979 With37monthRunningAverage

Hitaferill unninn samkvęmt męligögnum frį RSS, og fenginn er af vefsķšu Ole Humlum prófessors viš hįskólann ķ Osló. Hann nęr frį įrinu 1979 til loka desember 2014. Ferillinn sżnir frįvik (anomaly) fį mešalgildi įkvešins tķmabils. Žykka lķnan er um 3ja įra mešaltal, en granna lķnan mįnašagildi.

 

 

rss_dec2014.png

Sślurnar sżna frįvik ķ mešalhita hvers įrs fyrir sig frį įrinu 1998 sem var metįr. Samkvęmt myndinni er įriš 2014 ķ 6. sęti.  Žaš veršur aš hafa žaš vel ķ huga aš munur milli įra getur veriš örlķtill og alls ekki tölfręšilega marktękur. Žannig eru įrin 2002, 2003 og 2005 ķ raun jafnhlż. Myndin er fengin aš lįni af vefsķšu Paul Homewood.

 

 

uah_lt_1979_thru_december_2014_v5.png

Žessi hitaferill er unninn samkvęmt gögnum frį UAH og er fenginn af vefsķšu Dr. Roy Spencer sem sér um śrvinnslu žessara męligagna. Žykka lķnan er 13 mįnaša mešaltal, en granna lķnan mįnašagildi.

 

 uah_bargraph.png

Samkvęmt žessu sśluriti sem unniš er śr gögnum UAH er įriš 2014 ķ 3. sęti.   Myndin er fengin aš lįni af vefsķšu Paul Homewood.  Eins og viš sjįum žį eru įrin 2005 og 2014 nįnast jafnhlż (munar um 1/100 śrgrįšu) og munurinn milli įranna 2014 og 2013 ekki fjarri 2/100 śr grįšu eša 0,02°.  Ķ raun ekki tölfręšilega marktękur munur.

 

Į bįšum hitaferlunum, ž.e. frį RSS og UAH, mį sjį kyrrstöšuna ķ hitastigi frį aldamótum. Į tķmabilinu hefur hvorki hlżnaš né kólnaš marktękt. Ašeins smįvęgilegar hitasveiflur upp og nišur. Hvaš framtķšin ber ķ skauti sér veit enginn. Mun hitinn fara aš hękka aftur innan skamms, mun hann haldast svipašur ķ kyrrstöšu įfram, eša er toppinum nįš og fer aš kólna aftur?   Enginn veit svariš.  Viš skulum bara anda rólega og sjį til.

Brįšlega mį vęnta męligagna frį stofnunum sem vinna śr męlingum fjölda hefšbundinna vešurstöšva į jöršu nišri. Ef aš lķkum lętur munu nišurstöšurnar ekki verša mjög frįbrugšnar eins og myndin hér fyrir nešan gefur til kynna, en žar mį sjį alla helstu hitaferlana samankomna, en žeir nį žar ašeins til loka nóvembers 2014. 

 

allcompared_globalmonthlytempsince1979-nov2014.gif

Allir helstu hitaferlarnir į einum staš: UAH, RSS, GISS, NCDC og HadCRUT4. Myndin er fenginn af vefsķšu prófessors Ole Humlum. Žykka lķnan er um 3ja įra mešaltal, en granna lķnan mįnašagildi. Stękka mį myndina og gera hana skżrari meš žvķ aš smella į hana. Ferlarnir nį ašeins aftur til žess tķma er męlingar meš gervihnöttum hófust. UAH og RSS eru hér gervihnattamęlingar, en GISS, NCDC og HadCRUT4 hefšbundnar į jöršu nišri.

 

 

Til aš setja žetta ķ samhengi žį er hér enn einn ferill sem nęr frį įrinu 1850 til 2011, eša yfir 160 įra tķmabil. Reyndar vantar žar um žrjś įr ķ lokin, en žaš er meinlaust ķ hinu stóra smhengi.

hadcrut3_globalmonthlytempsince1850_withsatelliteperiod.gif

Litlu ķsöldinni svonefndu lżkur ķ lok 19. aldar eša byrjun 20 aldar. Hér er mišaš viš 1920. Gervihnattatķmabiliš hefst 1979. Hvort tveggja er merkt inn į myndina sem fengin er fenginn af vefsķšu prófessors Ole Humlum.

Žaš er kannski eftirtektarvert, aš į myndinni er įmóta mikil og hröš hękkun hitastigs į tķmabilunum ca 1915-1945 og ca 1980-2000, en nįnast kyrrstaša žar į milli.


Hvernig veršur įriš 2015?   Aušvitaš veit žaš enginn fyrr en įriš er lišiš. 

 20150101-img_6234-2.jpg

Vetur


Öflugir vindar nęstu daga og miklar öldur...

 

Nęstu daga getur sjólag oršiš mjög slęmt og hįloftavindar oršiš žaš öflugir aš faržegaflugvélar frį Bandarķkjunum til Evrópu gętu nįš hljóšhraša. Aušvitaš ekki hljóšhraša mišaš viš loftiš sem er į fleygiferš ķ sömu stefnu, heldur mišaš viš jörš. Semsagt "groundspeed" en ekki "airspeed".  
Žęr gętu af sömu įstęšu oršiš lengi į leišinni vestur. Sjį bloggsķšu Dr. Roy Spencer og bloggsķšu Trausta Jónssonar.

Fylgist meš myndunum hér fyrir nešan, en žęr eru beintengdar viš tölvulķkön.  Prófiš aš snśa og skruna...

Myndirnar sżna verulegar haföldur, vinda viš yfirborš jaršar, hįloftavinda, og flugumferš. 

 

*

                                                                               Haföldur.
                                                                       
        Sjį hér

 

 

**

                                                                                Vindur viš yfirborš jaršar.
                                                                           Litur ķ bakgrunni sżnir lofthita.

 

 

 

 

 

**

 

                                               Skotvindur (röst, jet stream) ķ um žaš bil 10km (250 hPa) hęš

Snśšu jaršarkślunni žannig aš noršurskautiš snśi upp og skošašu alla röstina. Snśšu sķšan sušurskautinu upp og skošašu hvaš er aš gerast žar.

 

http://earth.nullschool.net/about.html

 

https://www.facebook.com/EarthWindMap

 

 

 

 **

                                                              Flugumferš. Sjį www.flightradar24.com


Tillaga: Björgunarsveitirnar fįi hlutdeild ķ fyrirhugušum feršamannaskatti...

 

 Björgunarsveitir-3

Aukinn straumur feršamanna til landsins hefur valdiš töluveršu višbótar įlagi hjį Björgunarveitunum. Erlendir feršamenn eru ókunnir landinu og eiga žaš til aš villast inn į ófęra vegaslóša eša einfaldlega tżnast ķ gönguferšum, svo ekki sé minnst į žau tilvik žegar sękja žarf žį slasaša. Aušvitaš į žetta einnig viš um Ķslendinga, en žaš eru hinir erlendu feršamenn sem hafa valdiš mjög auknu įlagi į sjįlfbošališana. Spįr benda til aš feršamönnum eigi eftir aš fjölga, og žar meš eykst įlagiš į žessar hetjur okkar.  Björgunarsveitirnar hafa aldrei rukkaš fyrir žessa žjónustu.

Ég geri žaš aš tillögu minni aš Landsbjörg / Björgunarsveitirnar fįi verulegt įrlegt framlag śr hinum fyrirhugaša feršamannaskatti, hvort sem hann veršur ķ formi nįttśrupassa, gistinįttagjalds eša breytts viršisaukaskatts.   Ég į von į žvķ aš margir séu mér sammįla.

 

Žaš eru ekki eingöngu feršamenn sem Björgunarsveitirnar ašstoša. Viš žekkjum öll óbilgjarnt starf žeirra žegar óvešur gengur yfir og mannvirki eru ķ hęttu. Afrek žeirra og žorgęši į lišnu įri eru okkur ķ fersku minni. Snjóflóš hafa falliš, og stórslys oršiš į undanförnum įrum. Žį er gott aš eiga žessa menn og konur aš. Žessar hetjur okkar eru alltaf tilbśnar aš hlaupa til, aš nóttu sem degi, til aš ašstoša. Žeir leggja sig oft ķ mikla hęttu viš björgunar- og hjįlparstörf.

Hugsum okkur aš svo sem tķundi hluti fyrirhugašs feršamannaskatt renni til björgunarsveitanna. Kannski meira. -  Gęti žaš ekki veriš smį žakklętisvottur fyrir vel unnin störf?   Vķst er aš žaš kęmi Björgunarsveitunum vel.

 

 

Nś er aš hefjast flugeldasala Björgunarsveitanna. Aš sjįlfsögšu munu sannir Ķslendingar beina višskiptum sķnum til žeirra. Aš sjįlfsögšu...

Flugeldasalan er mikilvęgasta einstaka fjįröflun flestra björgunarsveita landsins og ķ sumum tilfellum stendur flugeldasalan undir nęr öllum rekstri einstakra björgunarsveita.  Björgunarsveitirnar ęttu aušvitaš ekki aš žurfa aš reiša sig eingöngu į flugeldasölu. Erlendir og innlendir feršamenn męttu aušvitaš leggja eitthvaš af mörkum.

 

Hvaš finnst žér lesandi góšur?

 



 

 

Landsbjörg 3

 

 

www.landsbjorg.is

 

Myndirnar tók skrifarinn traustataki af vef Landsbjargar. Vona aš žaš fyrirgefist.

 

 

 

 

Bestu óskir um glešilegt og gęfurķkt nżtt įr


Vetrarsólstöšur og hafķsinn ķ dag...

 

 

Sól tér sortna...

 

 

Nś er snjór yfir öllu landinu og óvenjumikill hér į sušvesturhorninu. Skammdegiš ķ hįmarki. Sólin er lęgst į lofti ķ dag, en į morgun fer daginn aš lengja aftur. Žaš veršur žó varla meira en eitt lķtiš hęnuskref fyrsta daginn, eša ašeins nķu sekśndur. Um lengd žessa merkilega hęnuskrefs hefur veriš fjallaš įšur, sjį hér.

Žegar allt er meira og minna į kafi ķ snjó leitar hugurinn ósjįlfrįtt til landsins forna fjanda. Hvernig skyldi honum lķša? Viš höfum ekki oršiš hans vör ķ įratugi, sem betur fer. Sumir hafa spįš žvķ aš hann vęri alveg aš hverfa af noršurhveli, en er eitthvaš fararsniš į honum? En hafķsinn į sušurhveli, hvernig lķšur honum?  Skošum mįliš...

 

Hafķsinn į Noršurhveli samkvęmt Dönsku vešurstofunni DMI:

Žessi mynd er tekin 21. desember į vetrarsólhvörfum:

screenhunter_5409-dec-21-06-23

Į žessu ferlaknippi sem minnir ašeins į spaghettķ mį sjį śtbreišslu hafķss sķšustu 10 įrin. Eins og sjį mį žį er hann ekkert į žeim buxunum aš hverfa alveg, en ķ augnablikinu er hann jafnvel ķviš meiri en öll įrin undanfarinn įratug.  "The reports of my death have been greatly exaggerated" sagši Mark Twain eitt sinn žegar ótķmabęrar fréttir höfšu borist af lįti hans.  (Heimild: hér, hér).

 

Žessi mynd er aftur į móti breytileg og uppfęrist sjįlfvirkt:

Hafķsinn į noršurhveli...

Į žessum ferli sem uppfęrist daglega, en myndin er beintengd viš Dönsku Vešurstofuna DMI, mį sjį žróunina eftir vetrarsólhvörf 2014.

 

Viš gleymum žvķ oft aš einnig er hafķs į Sušurhveli jaršar:

antarctic_sea_ice_extent_2014_day_355_1981-2010

Į myndinni mį sjį hafķsinn į Sušurhveli alla daga įrsins frį įrinu 1978 er samfelldar męlingar meš hjįlp gervihnatta hófust. Rauši ferillinn er įriš 2014.  Óneitanlega er hafķsinn ekki neitt aš hverfa į žeim slóšum. Reyndar er hann ķ allra mesta lagi um žessar mundir mišaš viš įrin frį 1978. (Gögn: r og r og hér).

 

Svo mį skoša hafķsinn samanlagt į Noršur- og Sušurhveli:

global_sea_ice_extent_2014_day_355_1981-2010

 

Samanlagšur hafķs į Noršur- og Sušurhveli jaršar alla daga įrsins sķšan 1978. Rauši ferillinn sżnir įstandiš 2014. (Gögn: r og r og hér).

 

Meira spaghettķ, nś aftur af Noršurhveli eins og efsti ferillinn frį DMI, en fleiri įr:

arctic_sea_ice_extent_2014_day_355_1981-2010

Hér sjįum viš aftur hafķsinn į noršurhveli ķ įr mišaš viš öll įrin frį 1978.  Vissulega hefur hann veriš meiri įšur og ekki sjįum viš hafķsįrin svoköllušu um 1970, og ekki sjįum viš hafķsinn eins og hann var žegar hann var nefndur landsins forni fjandi. (Gögn: r og r og hér).

 

Landsins forni fjandi įriš 1695:

"1695.    Óvanalega miklir hafķsar. Ķs rak um veturinn upp aš Noršurlandi og lį hann fram um žing, noršanvešur rįku ķsinn austur fyrir og svo sušur, var hann kominn fyrir Žorlįkshöfn fyrir sumarmįl og sunnudaginn fyrstan ķ sumri (14. aprķl) rak hann fyrir Reykjanes og Garš og inn į fiskileitir Seltirninga og aš lokum aš Hvalseyjum og ķ Hķtarós, fór hann inn į hverja vķk.

Hafši ķs ei komiš fyrir Sušurnes innan 80 įra, žótti žvķ mörgum nżstįrlegt og undrum gegna um komu hans. Žį mįtti ganga į ķsum af Akranesi ķ Hólmakaupstaš (Reykjavķk) og var ķsinn į Faxaflóa fram um vertķšarlok rśmlega, braut hann skip undan 6 mönnum fyrir Garši, en žeir gengu allir til lands".

 

Žór Jakobsson: Um hafķs fyrir Sušurlandi

 

Nišurstašan?

Nišurstašan er svosem engin. Hafķsinn er į sķnum staš, bęši fyrir noršan og fyrir sunnan. Hann er ekki aš hverfa og hann er heldur ekki aš angra okkur.  Žaš er fįtt sem bendir til žess aš siglingaleišir ķ Noršur Ķshafi séu aš opnast.  

 

Meira um hafķsinn hér į vef Ole Humlum prófessors: http://climate4you.com/SeaIce.htm

 

Nś fer daginn aš lengja...

Gleymum žvķ ekki aš nś fer daginn aš lengja. Skammdegiš minnkar óšum og įšur en viš vitum af fara fuglar aš gera sér hreišur. Leyfum okkur aš hlakka til vorsins og sumarsins og njótum žess aš eiga loksins almennileg hvķt jól.

 

 anchristmastree_390336

Glešileg Jól

 

 

Myndina sem er efst į sķšunni tók bloggarinn efst ķ uppsveitunum dag einn ķ haust 

žegar mikla móšu frį gosstöšvunum lagši yfir sveitina og birtan var dįlķtiš dularfull.

Ķ hugann kom hiš fornkvešna śr Völuspį:

Sól tér sortna,
sķgr fold ķ mar,
hverfa af himni
heišar stjörnur;
geisar eimi
viš aldrnara,
leikr hįr hiti
viš himin sjįlfan.

 

 

 

 


Glęsihótel og fótanuddtęki...

 

Cranes-at-Dawn-Picture 

 

 

Hvaš eiga eiginlega fótanuddtęki og hótelbyggingar sameiginlegt? Kannski skortur į fyrirhyggju og mśgsefjun Ķslendinga. Allir ętla aš gręša į žvķ sama.

Fyrir žrem įratugum tókst snišugum kaupmanni aš selja stórum hluta Ķslendinga fótanuddtęki. Öll endušu žau fjótlega į haugunum eša ķ rykföllnum geymslum landsmanna. Eitt sinn voru žaš refabś og minnkabś sem endušu į hausnum, nś eša laxeldisstöšvarnar... Listinn er langur.

Nś er veriš aš reisa hótel į śt um allt eša veriš aš breyta atvinnuhśsnęši ķ hótel. Engin veit hve mörg žau eru og enn sķšur hve mörg herbergin verša. Enginn veit hve gistiheimilin eru mörg, og ekki heldur ķbśšir sem leigšar eru feršamönnum. Kannski herbergin séu aš verša jafnmörg fótanuddtękjunum 14 žśsund sem Radķóbśšin seldi 1982. Hver veit?

Fyrir einhverja tilviljun, kannski var žaš aš žakka eldgosinu ķ Eyjafjallajökli, komst Ķsland ķ tķsku. Žaš er žó ešli allra tķskusveiflna aš žęr rķsa og hnķga svo aftur.

Žaš er žó ekki bara tķskubólan sem getur sprungiš hvenęr sem er. Kreppa er aš lęšast aš Evrópubśum um žessar mundir. Hvaša įhrif hefur žaš į feršaišnašinn hér?

Nś eru żmsir farnir aš hafa įhyggjur af mįlinu. Ķ Morgunblašinu ķ dag er žessi forsķšufrétt:

 

Varaš viš kerfishęttu


Sérfręšingur sér hęttumerki ķ feršažjónustu - Bankastjóri hvetur til varkįrni


Śtlįn til grķšarlegar uppbyggingar ķ feršažjónustu getur skapaš kerfishęttu ķ bankakerfinu. Žetta er mat Sveins Ó. Siguršssonar višskiptafręšings sem ...

Baldur Arnarson baldura@mbl.is

Śtlįn til grķšarlegar uppbyggingar ķ feršažjónustu getur skapaš kerfishęttu ķ bankakerfinu. Žetta er mat Sveins Ó. Siguršssonar višskiptafręšings sem hefur rannsakaš aršsemi hótela.


Hjį Sešlabankanum fékkst upplżst aš hlutfall śtlįna banka til greinarinnar vęri óžekkt.


Steinžór Pįlsson, bankastjóri Landsbankans, segir bankann hafa hafnaš sumum umsóknum um uppbyggingu ķ feršažjónustu. »Ég held aš žaš žurfi aš fara varlega og žaš er žaš sem viš reynum aš gera. Viš erum til ķ aš lįna ķ verk žar sem viš teljum aš įhęttan sé ekki of mikil...
Mikill vöxtur getur skapaš hęttu,« segir Steinžór.


Įsgeir Jónsson, dósent ķ hagfręši viš Hįskóla Ķslands, segir feršažjónustu aš nį sama vęgi og sjįvarśtvegur įšur. Nišursveifla ķ feršažjónustu geti žvķ haft kešjuverkandi įhrif. »Įkvešnir hlutar feršažjónustunnar eru mjög fjįrmagnsfrekir, lķkt og hótelrekstur, og hljóta žvķ aš krefjast töluveršrar lįnafyrirgreišslu,« segir Įsgeir.

-


Į blašsķšu 4 er ķtarlegri umfjöllun.  Hvaš er hęgt aš gera viš öll žessi hótel ef illa fer og Ķsland veršur ekki lengur ķ tķsku mešal erlendra feršamanna, eša ef žeir hafa ekki lengur efni į aš feršast hingaš? Hefur einhver hugsaš śt ķ žaš?  Hve mörgum milljöršum munu žeir sem lįnaš hafa fé ķ žetta ęvintżri tapa?

 

Viš skulum samt leyfa okkur aš vona aš žessi ótti reynist įstęšulaus.  



24 Reasons Iceland Is The Best Country On The Planet



 

 

 

hotel_room.jpg


"Myrkurstundum į vökutķma fjölgar um 131 til 190 klukkustundir eša 5 til 8 sólarhringa ef klukkunni veršur flżtt"...

 

 

 

Dr. Žorsteinn Sęmundsson stjörnufręšingur hefur séš um śtgįfu Almanaks Hįskólans ķ įratugi og reiknaš śt hinar margbreytilegu töflur sem žar eru, en žaš er mikil nįkvęmnisvinna. Hann er žvķ manna fróšastur um tķmatal og klukkuna. Žorsteinn var um įratugaskeiš deildarstjóri Hįloftadeildar Raunvķsindastofnunar Hįskóla Ķslands.

Žorsteinn hefur oft fjallaš um klukkuna, seinkun hennar, sumartķma, vetrartķma, o.fl. Mig langar til aš vķsa į nżlegan pistil hans į vef Almanaksins: „Um seinkun klukkunnar“    http://www.almanak.hi.is/seinkun2.html

Žaš vill svo til aš sį sem žessar lķnur ritar starfaši į Hįloftadeild Raunvķsindastofnunar, žar sem Žorsteinn réši rķkjum, sem sumarmašur įrin 1968 og 1969. Žį var einmitt įkvešiš aš  hafa sumartķma allt įriš į Ķslandi og uršu margir fegnir žegar hringlinu meš klukkuna var hętt.

 

Žorsteinn sagši ķ vištali viš Morgunblašiš 1. desember:

 

Still­ing klukk­unn­ar alltaf mįla­mišlun

Ingi­leif Frišriks­dótt­ir
if@mbl.is

Dr. Žorsteinn Sęmundsson, stjörnufręšingur hjį Raunvķsindastofnun Hįskóla Ķslands.stękka

Dr. Žor­steinn Sę­munds­son, stjörnu­fręšing­ur hjį
Raun­vķs­inda­stofn­un Hį­skóla Ķslands. mbl.is/ā€‹Golli

„Ég hef mikl­ar efa­semd­ir um nei­kvęš heilsu­fars­leg įhrif af fljótri klukku. Ķ žvķ sam­bandi er at­hygl­is­vert aš svefn­höfgi ung­linga viršist engu minna vanda­mįl ķ žeim lönd­um žar sem klukk­unni er seinkaš aš vetri til,“ seg­ir Žor­steinn Sę­munds­son, stjörnu­fręšing­ur.

Hann seg­ir žaš klukk­una frem­ur en dags­birt­una sem ręšur žvķ hvenęr ung­ling­ar fara aš sofa į kvöld­in. Sums stašar er­lend­is hafi žaš gef­ist vel aš hefja skóla­hald seinna aš morgni, og slķkt hafi t.a.m. tķškast ķ Eg­ilsstašaskóla sķšustu įr.

Mbl.is fjallaši ķ sķšustu viku um fyr­ir­lest­ur Bjarg­ar Žor­leifs­dótt­ur, lektors viš Lękna­deild Hį­skóla Ķslands, um klukkužreytu į mešal Ķslend­inga. Žar sagši hśn žaš mjög brżnt lżšheilsu­mįl aš seinka klukk­unni um eina klukku­stund. Ķslend­ing­ar vęru aš skapa sér vanda meš nś­ver­andi fyr­ir­komu­lagi sem hef­ur mešal ann­ars slęm­ar af­leišin­f­ar fyr­ir heilsu fólks.

„Ég hef litla trś į žvķ aš žetta sé heilsu­fręšilegt heimsvanda­mįl,“ seg­ir Žor­steinn ķ sam­tali viš mbl.is. Hann seg­ist jafn­framt hafa žį at­huga­semd aš Björg, įsamt mörg­um öšrum, ein­blķni į eina af­leišingu žess aš seinka klukk­unni ķ staš žess aš skoša mįliš frį öll­um hlišum. 

Hverri til­hög­un fylgja kost­ir og ókost­ir

„Still­ing klukk­unn­ar veršur alltaf mįla­mišlun žvķ aš sér­hverri til­hög­un fylgja bęši kost­ir og ókost­ir,“ seg­ir Žor­steinn, en bend­ir į aš žegar nś­gild­andi lög um tķma­reikn­ing voru sett įriš 1968 hafi megin­į­stęšan veriš óįnęgja fólks meš žaš sem kallaš var hringliš meš klukk­una.

Ķ pistli sķn­um um seink­un klukk­unn­ar seg­ir hann mark­mišiš meš laga­setn­ing­unni žaš įr hafa fyrst og fremst veriš žaš aš koma į föst­um tķma allt įriš. „Skošana­könn­un leiddi ķ ljós aš mun fleiri vildu hafa flżtta klukku („sum­ar­tķma“) en óbreytta („vetr­ar­tķma“). Varš žvķ nišurstašan sś aš klukk­ur skyldu stillt­ar eft­ir mištķma Greenwich.“

Radd­ir komiš fram sķšustu įr sem kalla į breyt­ingu

Eft­ir breyt­ing­una mį segja aš frišur hafi rķkt um tķma­reikn­ing­inn ķ ald­ar­fjóršung. Žaš er ekki fyrr en į sķšustu įrum aš komiš hafa fram radd­ir sem kalla į breyt­ingu į nż. Mį žar nefna žings­įlykt­un­ar­til­lögu įriš 1994, frum­varp įriš 1995 (end­ur­flutt 1998 og 2000), og žings­įlykt­un­ar­til­lög­ur įrin 2006, 2010, 2013 og nś sķšast įriš 2014.

„Spyrja mį hvers vegna breyt­inga sé óskaš eft­ir svo langa sįtt um nś­gild­andi fyr­ir­komu­lag. Žar kem­ur tvennt til greina. Ķ fyrsta lagi er vax­in upp nż kyn­slóš sem man ekki žaš fyr­ir­komu­lag sem įšur gilti og žekk­ir ekki af eig­in raun kosti žess eša ókosti. Ķ öšru lagi hafa skap­ast nż višhorf vegna breyttra ašstęšna ķ žjóšfé­lag­inu, nżrr­ar tękni og nżrra sjón­ar­miša. Hvort tveggja žarf aš hafa ķ huga įšur en įkvöršun er tek­in um laga­setn­ingu sem óhjį­kvęmi­lega snert­ir hvern ein­asta Ķslend­ing aš meira eša minna leyti.“

Bjart­ari morgn­ar dżr­keypt­ir

Žį bend­ir hann į aš seink­un klukk­unn­ar hefši žau įhrif aš bjart­ara yrši į morgn­anna og žaš sé tvķ­męla­laust sterk­asta rök­semd žeirra sem vilja fara žessa leiš. 

„Į hinn bóg­inn eru bjart­ari morgn­ar keypt­ir žvķ verši aš fyrr dimm­ir sķšdeg­is žegar um­ferš er meiri og börn į leiš śr skóla. Menn get­ur greint į um žaš hvort žeir kjósi frem­ur bjart­ari morgna eša bjart­ara sķšdegi. En um­feršaržung­inn bend­ir til žess aš menn nżti al­mennt sķšdegiš frem­ur en morgn­ana til aš sinna er­ind­um sķn­um. Žaš viršist gilda aš sumri ekki sķšur en vetri og stjórn­ast žvķ ekki af birt­unni einni sam­an. Óum­deilt er, aš flest­ir kjósa flżtta klukku į sumr­in, žvķ aš lengri tķmi gefst žį til śti­vist­ar.“

Fals­von­ir um batn­andi lķšan viš aš seinka klukk­unni

Žor­steinn bend­ir jafn­framt į aš ķ žings­įlykt­un­ar­til­lög­unni sé horft fram­hjį žeirri stašreynd aš raf­lżs­ing hef­ur įhrif į lķk­ams­klukk­una ekki sķšur en sól­ar­ljósiš og rask­ar žvķ hinni nįtt­śru­legu sveiflu. „Ķ žjóšfé­lagi nś­tķm­ans ręšur sól­ar­ljósiš ekki still­ingu lķk­ams­klukk­unn­ar nema aš tak­mörkušu leyti. Žvķ ętti ekki aš vekja mönn­um fals­von­ir um aš lķšan žeirra muni batna til muna viš žaš aš seinka klukk­unni.“

Žį seg­ist hann hrędd­ur um aš mörg­um myndi bregša ķ brśn žegar žeir yršu var­ir viš žaš aš myrkriš skylli į klukku­stund fyrr sķšdeg­is, eins og myndi ger­ast ef klukk­unni vęri seinkaš. „Dótt­ir mķn bjó ķ Lundi ķ Svķžjóš ķ haust žegar klukk­unni var breytt žar frį sum­ar­tķma yfir į vetr­ar­tķma. Hśn oršaši žaš svo aš breyt­ing­in sķšdeg­is hefši veriš afar óžęgi­leg. Ég hef heyrt svipaša sögu frį fleir­um, bęši aust­an­hafs og vest­an­hafs,“ seg­ir Žor­steinn.

Loks seg­ir hann rétt aš vekja at­hygli į žvķ aš mik­ill fjöldi fólks ķ heim­in­um bżr viš fljóta klukku allt įriš. Žetta sjį­ist vel ef tķma­kort Almanaks Hį­skól­ans er skošaš.

 

--- --- ---

 

Dr. Gunnlaugur Björnsson stjarnešlisfręšingur, nśverandi deildarstjóri Hįloftadeildar Raunvķsindastofnunar Hįskóla Ķslands, skrifaši 1. desember į visir.is:

Myrkur ķ heygaršshorninu

SKOŠUN
09:18 01. DESEMBER 2014
 
 
Gunnlaugur Björnsson stjarnešlisfręšingur
Gunnlaugur Björnsson stjarnešlisfręšingur
GUNNLAUGUR BJÖRNSSON SKRIFAR:

Enn er komin fram į Alžingi žingsįlyktunartillaga um „seinkun klukkunnar og bjartari morgna“. Réttilega er bent į ķ tillögunni aš klukkan į Ķslandi er ekki ķ samręmi viš gang sólar. Žaš er enda svo aš tķminn er įkvešinn hinn sami į öllu landinu žó aš meš réttu lagi ętti klukkan į Austurlandi aš vera um hįlftķma į undan klukkunni į Vesturlandi.

Žegar tķminn er festur eins og gert er į Ķslandi og raunar ķ öllum löndum, er reynt aš koma žvķ žannig fyrir aš gangur klukkunnar sé sem flestum aš skapi. Žaš er ekki alltaf aušvelt, og ķ sumum rķkjum er žaš reyndar alls ekki gert. Žegar įkvešiš var įriš 1968 aš sumartķmi skyldi gilda į Ķslandi įriš um kring var žaš aš sjįlfsögšu aš vel athugušu mįli og hefur ekki žótt įstęša til aš hreyfa viš žvķ sķšan.

Į lišnum įratug eša tveimur, hafa öšru hvoru komiš fram į Alžingi tillögur um aš hverfa frį žessu fyrirkomulagi. Fyrst vildu menn auka enn viš misręmiš og fęra hįdegiš lengra fram į eftirmišdaginn. Gęfust žannig lengri og bjartari kvöld til śtiveru, grillunar eša annarrar išju. Žaš varš ekki. Nś vilja sumir žingmenn taka skrefiš ķ hina įttina og hverfa frį föstum sumartķma. Meginįstęša žessara hugmynda aš breyttri klukku sżnist vera sś aš meš žvķ móti fįist bjartari morgnar, sem vissulega er rétt. Žaš viršist žó skķna ķ gegn ķ tillögunni aš žetta gefi fleiri birtustundir ķ sólarhringnum en nśverandi fyrirkomulag og bęti žar meš geš guma. Žaš er aušvitaš alrangt. Lega landsins og gangur jaršar um sól „śthluta“ okkur įkvešnum fjölda birtustunda yfir daginn, viš getum einungis įkvešiš meš lögum hvernig klukkan skuli stillt. Žaš fjölgar ekki birtustundum.

Lķklega skiptir žaš žorra manna mestu mįli aš birtustundir į vökutķma séu sem flestar. Žaš er einfalt aš reikna žaš śt aš ef klukkunni yrši seinkaš um eina klukkustund eins og žingsįlyktunartillagan leggur til, myndi myrkurstundum į vökutķma fjölga um 131 til 190 klukkustundir eftir žvķ hvort vökutķmi teldist frį 7-23 eša 8-24.

Žetta samsvarar fimm til įtta heilum sólarhringum ķ auknu myrkri į vökutķma! Ég myndi ekki vilja skipta fyrir nokkurn mun. Ekki veršur séš aš hugmynd flutningsmanna sé lķkleg til aš draga śr skammdegisžunglyndi eša öšrum sįlarkvillum sem hugsanlega orsakast af langri dvöl į noršurhjara.

 

--- --- ---

 

Žetta er skošun žeirra tveggja manna sem best žekkja śtreikning tķmatals og klukkunnar į Ķslandi. 

Į mķnum vinnustaš mętir starfsfólkiš til vinnu į tķmabilinu 7 til 9. Žeir įrrisulu męta snemma og geta žvķ einnig fariš snemma heim ķ lok vinnudags. Flestir męta um klukkan įtta, en allnokkrir ekki fyrr en um nķuleytiš.  Allir eru įnęgšir og klukkan ekkert vandamįl.

Svo mį aušvitaš minnast į aš ķ žéttbżli utanhśss er tęplega hęgt aš tala um skammdegismyrkur, lżsing er žaš góš. Myrkriš er aftur į móti ķ dreifbżlinu. Žar er žaš oft kolsvart.  Innanhśss er aušvitaš vel bjart hjį okkur öllum, žökk sé góšri raflżsingu. 

Rįšiš viš morgunsyfju er einfalt: Fara fyrr aš sofa og gęta žess aš nį 7 - 8 tķma svefni. Vakna sķšan eldhress smile.



 

 

 

 

 


mbl.is Svona dimmir meš breyttri klukku
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Dśndur jólastress...!

 

 

Starfsmenn verkfręšistofunnar Verkķs  taka žįtt ķ Įheitasöfnun Gešveikra Jóla meš frįbęru jólalagi ķ įr. Hęgt er aš sjį hér žeirra framlag og einnig kjósa lagiš žeirra og styrkja gott mįlefni.

Heimsękiš vefsķšu Einstakra barna, en einstök börn žjįst af erfišum og sjaldgęfum sjśkdómum: www.einstokborn.is
 
 
 

Hęgt er aš heita į lag VERKĶS inni į www.gedveikjol.is eša meš žvķ aš senda sms til aš gefa 1.000 – 5.000 kr. Įheitin renna til stušningsfélags Einstakra barna.

Sendiš textann „1007“ ķ nśmeriš 900 9501 – til aš gefa 1.000 kr.
Sendiš textann „1007“ ķ nśmeriš 900 9503 – til aš gefa 3.000 kr.
Sendiš textann „1007“ ķ nśmeriš 900 9505 – til aš gefa 5.000 kr

 

 anchristmastree_390336

 

Syngiš meš:

Dśndur jólastress

 

JÓL

Ę žarf aš gera allt žó brįšum komi jól?
Viš getum lķka tekiš žvķ meš ró!

Skrifa jólakortin, skreyt’og pakka inn.
Eša mį, sleppa žvķ ķ žetta sinn?

Baka, versla inn og žrķfa hįtt og lįgt?
Er žaš nś ekki full mikiš ķ lagt?

Žvķ žó aš allt sé eftir nś,
eigum ég og žś, saman gešveik jól.

JÓL JÓL

Finnst žér, enn aš, allt verš“aš vera spik & span?
Nei ég er ekki sįputusku-fan.

Ef mśtta kęm“ ķ heimsókn og allt ķ drasli hér.
Hśn kennir mér um, žaš allt hvort eš er.
Allt sem hśn sér og mišur fer

Ég er aš missa“ša, meš jólakvķša hnśt.
Ę elsku besta ekki frķka śt.

Žvķ žó aš allt sé eftir nś,
eigum ég og žś, saman gešveik jól.

Viš dembum okkur kįt og hress
JÓL
Ķ dśndur jólastress
JÓL

Žó aš allt sé eftir nś,
eigum ég og žś, saman gešveik jól.

Svo žramm, žramm, žramma ég, allt Žorlįksmessukvöld,
žeytist um, leit“a aš jólagjöf.
Žaš er spenn, spenn, spennandi, aš spęn“ um allan bę,
og spį ķ allt sem ég get gefiš žér.

Ķ geš, geš, gešveikum, spanjólagķr,
svo gaman er aš vera til.

Viš dembum okkur kįt og hress
JÓL
Ķ dśndur jólastress
JÓL

Žó aš allt sé eftir nś
eigum ég og žś, saman gešveik jól

Viš dembum okkur kįt og hress
JÓL
Ķ dśndur jólastress
JÓL

Žó aš allt sé eftir nś
eigum ég og žś saman gešveik jól.
Žó aš allt sé eftir nś
eigum ég og žś saman gešveik jól.

www.gedveikjol.is

 

 

logo-upphleypt-standandi_1250719.png

 

www.verkis.is

 


Góš frétt ķ jólamįnušinum...

 

Ragna og Börnin

 

 
Manni hlżnar um hjartaręturnar viš aš lesa svona frétt eins og var ķ Morgunblašinu ķ dag:
 
 
 

"Ókunn­ugt fólk bauš Rögnu ķbśšir til af­nota"

"Ragna Erlendsdóttir, tveggja barna einstęš móšir ķ Reykjavķk, fékk boš frį tveimur ókunnugum ķbśšareigendum ķ Reykjavķk um tķmabundin afnot af ķbśšunum įn endurgjalds.

 

Eins og sagt var frį ķ Morgunblašinu ķ gęr er Ragna komin į götuna eftir aš hafa misst tķmabundiš hśsnęši. Fjįrhagur Rögnu er erfišur eftir mikil śtgjöld vegna veikinda dóttur hennar, Ellu Dķsar, sem lést eftir langvinn veikindi sl. sumar.

 

Ķbśšir ķ Breišholti og Vesturbę

 

Saga Rögnu hreyfši viš lesendum Morgunblašsins sem bušu henni hśsnęši ķ Breišholti og Vesturbę.

 

»Ég ętla aš taka bošinu og vera ķ ķbśšinni ķ Vesturbęnum ķ žrjįr vikur. Žį kemur annar ķ ķbśšina og ég fęri mig yfir ķ ašra ķbśš ķ eigu fjölskyldu ķ Breišholti sem er aš fara til śtlanda. Žau leyfa mér aš vera ķ ķbśšinni frį og meš 19. desember til 2. janśar. Hvaš gerist ķ framhaldinu er óvķst,« segir Ragna.

 

Hśn var į leiš ķ hótelķbśš ķ mišborg Reykjavķkur žegar bošin um ķbśširnar tvęr bįrust. Hśn hafši bókaš gistingu fram į föstudag og fékk hśn fyrirframgreišslu žriggja af žeim nóttum fellda nišur žegar henni stóš annaš hśsnęši til boša. Hyggst hśn flytja sig um set ķ dag.

 

Eigandi ķbśšarinnar ķ Vesturbęnum er bśsettur ķ Danmörku.

 

Um mišjan dag ķ gęr hafši Sólveig Kaldalóns Jónsdóttir samband viš Morgunblašiš en hśn bżr ķ Stege ķ Danmörku. Sagšist hśn eiga ķbśš meš hśsgögnum og öšrum hśsbśnaši ķ Vesturbę Reykjavķkur sem yrši ónotuš til 20. desember. Vildi hśn gjarnan lįna Rögnu og dętrum hennar ķbśšina įn endurgjalds, žó ekki yfir hįtķšarnar žvķ žį myndi systursonur hennar dvelja žar meš konu sinni. Eftir įramótin kęmu frekari afnot af ķbśšinni til greina.

 

»Žaš er hjónarśm ķ svefnherberginu og svefnsófi ķ stofunni og rśmföt og sęngur og koddar fyrir fimm. Žaš er allt ķ ķbśšinni og vantar ekkert,« sagši Sólveig sem hafši aldrei heyrt Rögnu getiš fyrr en ķ gęr.

 

Sólveig og eiginmašur hennar, sem er lęknir, eiga bśjörš og rękta hveiti, bygg, hafra og sykurrófur.

 

Hefur bśiš ķ Danmörku ķ 40 įr

 

»Ég į sjö rollur sem bera į vorin. Ég er 65 įra hjśkrunarfręšingur og hef bśiš ķ Danmörku ķ yfir 40 įr. Ég į žrjś börn į aldur viš Rögnu og svo į ég barnabörn. Žegar ég heyrši af Rögnu og aš hśn hefši įtt veika dóttur fannst mér sem hjśkrunarfręšingi leitt aš žaš skyldi ekki vera til hjįlp fyrir hana,« segir Sólveig sem fluttist til Danmerkur įriš 1972 til aš lęra svęfingarhjśkrun.

 

Sólveig fylgist meš fréttum frį Ķslandi og hefur įhyggjur af hśsnęšismįlum. »Kerfiš er oršiš fįtękt į Ķslandi ef žaš getur ekki hugsaš um žį sem eiga erfitt ķ žjóšfélaginu. Ég held aš Danir hugsi betur um fólk ķ slķkum vanda,« segir Sólveig."
 
 
Svo sakar ekki aš nafn žess sem lįnar ķbśšina er kunnuglegt:

 

 

 

 
 
Solla-Jona-Olli
Sólveig er hér aš spjalla viš Örlyg og Jónu ķ Kaupmannahöfn 1971
Bloggarinn tók myndina į nįmsįrunum.
 
smile
 

mbl.is Ókunnugt fólk bauš Rögnu ķbśšir
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Óvešriš um helgina ķ beinni - Prófašu aš fikta...!

 

 

 

Hér sést hvernig vindar blįsa viš yfirborš jaršar og ķ flughęš millilandaflugvéla.   Kemur žś auga į óvešriš sem veršur yfir landinu um helgina, mest seinnipart sunnudags?  

Myndirnar, sem eru ęttašar frį öfurtölvum (supercomputer), ęttu aš vera nokkurn vegin ķ rauntķma, en žęr uppfęrast į 3ja tķma fresti.

Nś er um aš gera aš fikta ašeins:

Prófiš aš benda į Ķsland meš mśsinni og dragiš til hlišar.
Getiš žiš snśiš hnettinum?
Getiš žiš skošaš žį hliš sem frį okkur snżr?

Prófiš einnig aš benda į myndina og snśa mśsarhjólinu.
Breytist stęršin į hnettinum?  Prófiš aš skoša nęrmynd af landinu okkar.

Prófiš krękjurnar nešst į sķšunni.

Fylgist meš annaš slagiš mešan óvešriš nįlgast og gengur yfir.
(Muna eftir aš endurręsamyndina).

 

**

                                                                                Vindur viš yfirborš jaršar.
                                                                           Litur ķ bakgrunni sżnir lofthita.

 

 

 

 

 

**

 

                                               Skotvindur (röst, jet stream) ķ um žaš bil 10km (250 hPa) hęš

Snśšu jaršarkślunni žannig aš noršurskautiš snśi upp og skošašu alla röstina. Snśšu sķšan sušurskautinu upp og skošašu hvaš er aš gerast žar.

 

http://earth.nullschool.net/about.html

 

https://www.facebook.com/EarthWindMap

 

 

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Įstusjóšur, flygildi og björgunarsveitirnar, tónleikar ķ kvöld...

 

astusjodur4.png

 

 

Styrktartónleikar Įstusjóšs verša haldnir ķ Austurbę viš Snorrabraut ķ Reykjavķk žrišjudagskvöldiš 25. nóvember 2014 kl.20.

Fyrsta verkefni Įstusjóšs er kaup į flygildum (drónum) til aš styrkja björgunarsveitirnar sem komu mjög viš sögu viš leitina ķ Bleiksįrgljśfri ķ Fljótshlķš.

Hśsiš opnar kl 19.30. Fram koma frįbęrir listamenn: Hljómsveitirnar Įrstķšir og Byzantine Silhouette, Megas og Magga Stķna og söngvararnir Ragga Gröndal og Svavar Knśtur.

Allur įgóši tónleikanna rennur óskiptur til Įstusjóšs.  Įstusjóšur var stofnašur sķšastlišiš sumar til minningar um Įstu Stefįnsdóttur lögfręšing sem lést af slysförum ķ Bleiksįrgljśfri ķ Fljótshlķš og fannst rśmum fimm vikum eftir slysiš fremst ķ gljśfrinu.

 

Sjóšurinn styrkir Landsbjörgu og björgunarsveitirnar um hinar dreifšu byggšir landsins og vinnur aš hugšarefnum Įstu sem innan lögfręšinnar voru einkum umhverfisréttur, refsiréttur, réttarfar og mannréttindalöggjöf. Hśn hafši jafnframt brennandi įhuga į jafnréttis- og menningarmįlum.

Fyrsta verkefni Įstusjóšs er kaup į nżrri tękni til aš styrkja björgunarsveitir.

Flygildi (drónar) opna björgunarsveitunum nżja möguleika į aš leita aš fólki śr lofti viš erfišar ašstęšur. Fyrstu tękin, sem žegar hafa veriš pöntuš, verša gefin björgunarsveitunum Dagrenningu į Hvolsvelli og Flugbjörgunarsveitinni į Hellu.

 

Stjórn sjóšsins og undirbśningsnefnd tónleikanna žiggja ekki laun og engir mišar į tónleikana eru ógreiddir. Styrktarašilar tónleikanna greiša fyrir hśsnęši.

 

Ég er bśinn aš leggja smįvegis inn į reikning Įstusjóšs 301-13-302339 kennitala 630714-0440 og skora į žig aš gera žaš einnig. Muniš aš margt smįtt gerir eitt stórt.

 

Öll erum viš stolt af björgunarsveitunum okkar og dįumst aš ósérhlķfni žeirra.  Sżnum žaš nś ķ verki !

 

Žeim sem vilja leggja sjóšnum liš er bent į aš reikningsnśmer hans er 301-13-302339 og kennitalan er 630714-0440

 

 

www.astusjodur.is


Efnisyfirlit pistla...

 

 

Stöku sinnum uppfęri ég efnisyfirlit bloggpistla o.fl.

 

Yfirlitiš er į sérstakri vefsķšu sem skoša mį ķ glugganum hér fyrir nešan. Žar eru um 530 fęrslur.

Nota rennibrautina hęgra megin ķ glugganum til aš feršast nišur og upp.

 

Einnig mį fara beint į sķšuna meš efnisyfirlitinu meš žvķ aš smella hér.

Žaš er heppilegra ef ętlunin er aš skoša bloggpistlana sem vķsaš er į.

 


September hlżr į heimsvķsu, en ekki hlżjasti mįnušurinn frį upphafi męlinga meš gervihnöttum...

 

Hér fyrir nešan er ferill sem sżnir žróun lofthita į heimsvķsu frį žvķ er męlingar hófust meš gervihnöttum įriš 1979.

Nżlišinn september er lengst til hęgri. Samkvęmt žessum ferli sem geršur er eftir męligögnum frį gervihnöttum hefur september veriš hlżr, en alls ekki neitt sérstakur mišaš viš allt tķmabiliš.    Hitaferill samkvęmt öšrum męligögnum gęti žó sżnt hlżrri september en ašrir septembermįnušir hafa męlst. Žessi viršist žó ekki gera žaš.

Hitaferlillinn er fenginn hér: www.climate4you.com/GlobalTemperatures į undirsķšu climate4you.comŽar mį finna fleiri ferla.

Męligögnin, sem ferillinn er teiknašur, eftir eru hér: http://data.remss.com/msu/monthly_time_series/RSS_Monthly_MSU_AMSU_Channel_TLT_Anomalies_Land_and_Ocean_v03_3.txt

 

 

1979-sept2014.jpg

 

 

Skżringar sem eru undir myndinni į vefsķšunni www.climate4you.com :

Global monthly average lower troposphere temperature since 1979 according to Remote Sensing Systems (RSS). This graph uses data obtained by the National Oceanographic and Atmospheric Administration (NOAA) TIROS-N satellite, and interpreted by Dr. Carl Mears (RSS). The thick line is the simple running 37 month average, nearly corresponding to a running 3 yr average. The cooling and warming periods directly influenced by the 1991 Mt. Pinatubo volcanic eruption and the 1998 El Nińo, respectively, are clearly visible. Click here for a description of RSS MSU data products. Please note that RSS January 2011 changed from Version 3.2 to Version 3.3 of their MSU/AMSU lower tropospheric (TLT) temperature product. Click here to read a description of the change from version 3.2 to 3.3, and previous changes. Last month shown: September 2014. Last diagram update: 7 October 2014.

  • Click here to download the series of RSS MSU global monthly lower troposphere temperature anomalies since January 1979.

  • Click here to see a maturity diagram for the MSU RSS data series.

  • Click here to read about data smoothing.

  • Click here to read a description of the MSU products. 

 

 

 Ferillinn hér fyrir nešan sżnir alla hitamęliferla į einum staš. Sķšasti mįnušur er įgśst 2014.

 

allcompared_globalmonthlytempsince1979_1247915.gif

 

 Skżringar sem eru undir myndinni į vefsķšunni www.climate4you.com :

Superimposed plot of all five global monthly temperature estimates shown above. As the base period differs for the different temperature estimates, they have all been normalised by comparing to the average value of their initial 120 months (10 years) from January 1979 to December 1988. The heavy black line represents the simple running 37 month (c. 3 year) mean of the average of all five temperature records. The numbers shown in the lower right corner represent the temperature anomaly relative to the above average. See also the diagram below. Values are rounded off to the nearest two decimals, even though some of the original data series come with more than two decimals. The above air temperature estimates may be compared with variations in the global oceanographic heat content above 700 m depth. Last month shown: August 2014. Last diagram update: 2 October 2014.

 


mbl.is Aldrei įšur jafnhlżtt ķ september
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hafķsinn og skaflinn ķ Gunnlaugsskarši...


 
474036_1246857.jpg
 
 
Skaflinn ķ Gunnlaugsskarši ķ Esjunni hefur ekki nįš aš brįšna ķ sumar, og ekki heldur įrin 2011 og 2013. Hann nįši žó aš brįšna įrin 2001 til 2010 og einnig 2012.  Vešriš hefur fariš mildum höndum um okkur žaš sem af er žessari öld, en er nś aš verša breyting į? Er snjóskaflinn fręgi góš vķsbending?
 
Hvernig skyldi hafķsinn vera, en um žetta leyti er hann ķ lįgmarki į noršurhveli og hįmarki į sušurhveli.
 
Skošum mįliš:
 
 
Noršurhvel:

arctic_sea_ice_extent_2014_day_269_1981-2010
 
 
 Hafķsinn į noršurhveli er samkvęmt žessu meš minna móti,
en žó meiri en įrin 2008. 2010, 2011 og 2012.
Męligögn hér.
 
 
 
 
 
 
Sušurhvel:
 
antarctic_sea_ice_extent_2014_day_269_1981-2010
 
Śtbreišsla hafķss į sušurhveli er samkvęmt žessari mynd
meiri en nokkru sinni sķšan męlingar hófust.
Męligögn hér.
 
 
 
 
 
Ķ frétt Morgunblašsins stendur:

"Vķs­bend­ing um kóln­andi vešur"

"Skafl­inn ķ Gunn­laugs­skarši Esj­unn­ar hef­ur ekki brįšnaš aš fullu ķ sum­ar aš sögn Pįls Bergžórs­son­ar vešur­fręšings og fyrr­ver­andi vešur­stofu­stjóra. „Skafl­inn er oršinn ansi lķt­ill en mér sżn­ist į öllu aš žaš séu litl­ir mögu­leik­ar į žvķ aš hann muni hverfa,“ seg­ir Pįll. „Žaš žarf žónokk­urn hita til og žaš er oršiš svo įlišiš aš ég myndi trśa aš hann lifši sum­ariš af.“

Skafl­inn hvarf į hverju įri frį 2001 til 2010, en žaš var ķ fyrsta sinn sem hann hvarf ķ svo lang­an tķma sam­fleytt. Aš sögn Pįls helst žaš ķ hend­ur viš žaš aš įra­tug­ur­inn hafi veriš sį hlżj­asti sem męlst hef­ur hér į landi. Žį hvarf hann einnig įriš 2012, en įrin 2011 og 2013 brįšnaši hann ekki aš fullu. Pįll seg­ir veru skafls­ins sķšustu tvö įrin geta veriš vķs­bend­ingu um aš žaš sé aš kólna ķ vešri, žrįtt fyr­ir aš męl­ing­ar sżni žaš ekki.

Fjallaš var um žaš į mbl.is ķ sum­ar aš lķk­legt žętti aš skafl­inn myndi hverfa žetta įriš žar sem mik­il hlż­indi voru ķ haust og sér­stak­lega frį įra­mót­um.

Reglu­lega hef­ur veriš fylgst meš skafl­in­um ķ Gunn­laugs­skarši, sem er vest­an ķ Kistu­felli Esju, allt frį įr­inu 1909 og raun­ar benda heim­ild­ir til žess aš skafl­inn hafi ekki horfiš ķ įra­tugi fyr­ir įriš 1929, aš minnsta kosti frį 1863.

Skafl­inn, sem er ķ um 820 metra hęš yfir sjó, brįšnar al­fariš ķ hlżj­um įrum įšur en snjór tek­ur aš safn­ast žar fyr­ir aft­ur aš hausti, en į köld­um tķma­bil­um helst hann allt įriš. Pįll seg­ir eng­ar heim­ild­ir um aš žessi skafl hafi horfiš fyr­ir 1930, žį hófst hlż­inda­skeiš sem stóš ķ žrjį­tķu įr og hvarf skafl­inn žį af og til. Um mišjan sjö­unda įra­tug­inn hófst kulda­tķma­bil og hafši skafl­inn ekki horfši į žvķ fyrr en 2001".

Myndin efst į sķšunni fylgdi fréttinni.

 

 

Lofthiti - Sjįvarstaša - Hafķs - Sólvirkni...

 

2009: Prófessor Henrik Svensmark: »Vi anbefaler vores venner at nyde den globale opvarmning, mens den varer«...

 


mbl.is Vķsbending um kólnandi vešur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Glęsileg noršurljós vęntanleg föstudaginn 12. september...

 

Töluveršar lķkur eru į glęsilegum noršurljósum föstudaginn 12. september. Sjį WSA-Enlil Solar Wind Prediction spįlķkaniš sem er hér fyrir nešan.


Žetta lķkan er spįir fyrir um hvenęr kórónuskvettur (Coronal Mass Ejection) lenda į jöršinni, ef slķkar eru į leišinni meš sólvindinum. Ein slķk og nokkuš öflug viršist stefna į jöršina og vera vęntanleg į morgun.


Į hreyfimyndinni mį sjį rafgas-skżiš stefna į jöršina. Sólin er guli depillinn ķ mišjunni, en jöršin er gręni depillinn hęgra megin. Takiš eftir hvenęr skżiš fer fram hjį jöršinni, en dagsetning og tķmi eru efst ķ glugganum.

Hringlaga myndin sżnir sólkerfiš séš "ofan frį", en kökusneišin frį hliš.

Takiš eftir rennibrautunum undir myndinni og til hlišar viš hana. Meš žeim er hęgt aš skoša alla myndina žó hśn komist ekki fyrir ķ glugganum, og lesa leišbeiningar sem eru nešst ķ honum.

 

Fleiri myndir eru į vefnum Noršurljósaspį, en nokkrar žeirra eru nešar į žessari sķšu.

http://agust.net/aurora

 

 

 

 

 

 Sólvindurinn

Sumir vefskošarar geta ekki sżnt svona glugga inn ķ ašra vefsķšu.

Ef myndin sést ekki, žį mį reyna aš fara beint inn į žessa sķšu:

http://www.swpc.noaa.gov/wsa-enlil/

 

 

 

 

Sólin ķ dag

 http://www.solarham.net/pictures/regions.jpg

 Sólin ķ dag

Kórónuskvettan į upptök sķn ķ sólbletti 2158

 


 

 

Segulmęlingastöšin Leirvogi

 http://www.raunvis.hi.is/~halo/leirv.png

 Breytingar į jaršsegulsvišinu undanfarinn sólarhring, męlt ķ Segulmęlingastöšinni ķ Leirvogi.

 Bśast mį viš mikilli ókyrrš hér mešan noršurljósin sjįst yfir landinu.

 

SWPC_Aurora_Map_N

Žvi öflugri sem noršurljósin eru, žeim mun raušleitari eru žau į žessari spįmynd.

Spįin gildir fyrir tķmann sem er efst til hęgri į myndinni. (= klukkan į Ķslandi)


http://www.swpc.noaa.gov/ovation/images/Aurora_Map_N.png

 

 

Fleiri myndir eru į vefnum Noršurljósaspį

Fróšleikur um sólblossa http://www.stjornufraedi.is/solkerfid/solin/solblossar

Fréttir um atburši dagsins: http://www.solarham.net/data/events/sep10_2014_x1.6/index.htm
Radķóamatörar sjį um žessa sķšu, en žeir nota einmitt jónahvolfiš fyrir fjarskipti heimsįlfa į milli.
Fróšleikur og fallegar myndir: http://www.solarham.net


Nęsta sķša »

Höfundur

Ágúst H Bjarnason
Ágúst H Bjarnason

Verkfr. hjá Verkís.
agbjarn-hjá-gmail.com

Audiatur et altera pars

Aðeins málefnalegar athugasemdir, sem eiga ótvíætt við efni viðkomandi pistils, og skrifaðar án skætings og neikvæðni í garð annarra, og að jafnaði undir fullu nafni, verða birtar. 

Um bloggiš

Ginnungagap

Żmislegt

Loftslag

Click to get your own widget

Teljari

free counters

Įlverš

http://metalprices.com/PubCharts/PublicCharts.aspx?metal=al&type=L&weight=t&days=12&size=M&bg=&cs=1011&cid=0

Sólin ķ dag:

(Smella į mynd)

.

Vinnan mķn:

Olķuveršiš ķ dag:

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (6.3.): 69
  • Sl. sólarhring: 84
  • Sl. viku: 1791
  • Frį upphafi: 646978

Annaš

  • Innlit ķ dag: 40
  • Innlit sl. viku: 1312
  • Gestir ķ dag: 31
  • IP-tölur ķ dag: 30

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Mars 2015
S M Ž M F F L
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband