Öflugur sólstormur fyrir tveim įrum hefši getaš lagt innviši nśtķmažjóšfélags ķ rśst hefši hann lent į jöršinni...

 

 

 

 
Viš vorum mjög heppin fyrir réttum tveim įrum. Hefši sólstormurinn mikli lent į jöršinni, žį vęrum viš vęntanlega enn aš kljįst viš vandann og lagfęra fjarskipta- og rafmagnskerfin vķša um heim. Śff, žaš munaši litlu...!   Sem betur fer stefndi kórónuskvettan (CME Coronal Mass Ejection) ekki į jöršina ķ žetta sinn.
 
NASA fjallar um žetta į vefsķšu sinni ķ dag:

Near Miss: The Solar Superstorm of July 2012

"July 23, 2014: If an asteroid big enough to knock modern civilization back to the 18th century appeared out of deep space and buzzed the Earth-Moon system, the near-miss would be instant worldwide headline news.

Two years ago, Earth experienced a close shave just as perilous, but most newspapers didn't mention it. The "impactor" was an extreme solar storm, the most powerful in as much as 150+ years.

"If it had hit, we would still be picking up the pieces," says Daniel Baker of the University of Colorado...

[...]

Before July 2012, when researchers talked about extreme solar storms their touchstone was the iconic Carrington Event of Sept. 1859, named after English astronomer Richard Carrington who actually saw the instigating flare with his own eyes.  In the days that followed his observation, a series of powerful CMEs hit Earth head-on with a potency not felt before or since.  Intense geomagnetic storms ignited Northern Lights as far south as Cuba and caused global telegraph lines to spark, setting fire to some telegraph offices and thus disabling the 'Victorian Internet."

A similar storm today could have a catastrophic effect. According to a study by the National Academy of Sciences, the total economic impact could exceed $2 trillion or 20 times greater than the costs of a Hurricane Katrina. Multi-ton transformers damaged by such a storm might take years to repair.

"In my view the July 2012 storm was in all respects at least as strong as the 1859 Carrington event," says Baker. "The only difference is, it missed"..."

http://science.nasa.gov/science-news/science-at-nasa/2014/23jul_superstorm

Myndabandiš er śr  frétt NASA.

Bloggarinn hefur įšur fjallaš um žessa hęttu sem vofir yfir okkur:

Öflug sólgos geta haft afdrifarķkar afleišingar į jöršu nišri...

Grķšarlegur sólblossi 1. september. Bilanir ķ fjarskiptakerfum...

 


Fyrir nokkru kom śt višamikil skżrsla vķsindanefndar sem nefnist Space Weather Events—Understanding Societal and Economic Impacts.   Žar er fjallaš um žessa hęttu sem stafaš getur af öflugum sólstormum.

 

severespaceweatherimpactsErum viš višbśin svona ósköpum utan śr geimnum?  Nei, alls ekki.  Samt er ašeins tķmaspursmįl hvenęr öflugur sólblossi lendir į jöršinni, nęgilega öflugur til aš valda miklum skemmdum į fjarskipta- og rafdreifikerum. Žaš miklum aš žaš getur tekiš mörg įr aš lagfęra..

 

 

 

Eldri frétt NASA:

Severe Space Weather--Social and Economic Impacts

 

 

 

Greinin sem vitnaš er til ķ frétt NASA:

D.N. Baker o.fl.

A major solar eruptive event in July 2012: Defining extreme space weather scenarios

Greinin sem pdf er hér.

 

 

 


Töfrum lķkast og ótrśleg tękni --- Heilmyndir (hologram) ķ lęknisfręšinni...

 

Myndbandiš hér fyrir nešan er frį Ķsrael og sżnir žaš hve ótrślega langt heilmyndatęknin er komin. Eiginlega miklu lengra en mašur įtti von į. Töfrum lķkast er vęgt til orša tekiš.

Heilmyndir, almyndir eša hologram myndir eru yfirleitt geršar meš hjįlp lasertękninnar, en žaš var įriš 1971 sem rafmagnsverkfręšingurinn Dr. Dennis Gabor (1900-1979) hlaut Nóbelsveršlaunin fyrir žessa uppfinningu sķna, en žaš var žegar įriš 1947 sem hann sżndi fram į frumhugmyndir meš sķušu venjulegu ljósi. Žaš var žó ekki fyrr en leysirinn (laser) kom til sögunnar um 1960 aš hęgt reyndist aš gera nothęfar heilmyndir.

Bloggarinn minnist žess tķma žegar laserinn var aš slķta barnsskónum og mešal annars notašur til aš gera ófullkomnar heilmyndir. Hann skrifaši pistil um laser ķ De Rerum Natura ķ janśar įriš 1966, žį tvķtugur. Kannski er žaš žess vegna sem honum žykir žessi tękni einkar įhugaverš Joyful

 



Eftir fįein įr veršur vęntanlega hęgt aš taka svona heilmyndir af fólki ķ fullri lķkamsstęrš og varšveita ķ tölvu. Sķšan, jafnvel žegar fólk er löngu lįtiš, veršur hęgt aš kalla žaš fram inn ķ stofu nįnast eins og žaš vęri sprellifandi.    -   Datt einhverjum ķ hug afturgöngur?

 

 

Įhugaveršar sķšur frį Real View meš svipušu efni:


http://www.realviewimaging.com

http://www.realviewimaging.com/?page_id=225


http://www.realviewimaging.com/?page_id=185

 

logo2.jpg
 
 

 

dennis_gabor.jpg

Dennis Gabor


Fróšlegt rit um loftslagsmįl og fleira - Ókeypis į netinu...

 

 

 

climate4you-1.jpg

 

 

Einu sinni ķ mįnuši gefur prófessor Ole Humlum śt ritiš Climate4you. Žaš kostar ekki neitt.  Ķ žvķ eru helstu upplżsingar um žróun mįla ķ loftslagsmįlum, svo sem breytingar į hitastigi lofthjśpsins, hitastigi sjįvar, vermi sjįvar, sjįvarstöšu, snjóžekju, hafķs, koltvķsżringi, ...

Žetta forvitnilega rit endar yfirleitt į fróšleik śr mannkynssögunni sem tengist vešurfari. Ķ blašinu sem kom śt ķ dag er til dęmis greinin sem sést į myndinni hér fyrir nešan.

Blašiš mį sękja į vefsķšuna www.climate4you.com.   Einnig er hęgt aš gerast įskrifandi.

 

Ritiš, sem er frķtt, er gefiš śt af Ole Humlum prófessor viš Oslóarhįskóla. 

 

Maķ blašiš mį nįlgast meš žvķ aš smella hér.

 

 

climate4you-2.jpg

 

 

 

 


Dr. Bald­ur Elķas­son, fyrr­ver­andi yf­ir­mašur orku- og um­hverf­is­mįla hjį ork­uris­an­um ABB, seg­ir ķ vištali viš Morgunblašiš aš hug­mynd­ir um aš selja raf­orku śr landi ķ gegn­um sę­streng gangi ekki upp --- En mįliš er ekki alveg einfalt...

 

submarine_cable_routes.jpg

 

 (Uppfęrt 25/6, sjį nešar).

Žaš er fyllsta įstęša til aš leiša hugann aš žvķ er Dr. Baldur Elķasson segir ķ vištali viš Morgunblašiš ķ dag um hugmyndir manna um rafstreng frį Ķslandi til Skotlands. Aušvitaš er mįliš miklu flóknara en hęgt er aš gera skil ķ stuttu blašavištali, en Baldur bendir į żmis sjónarmiš sem ekki hafa fariš hįtt ķ umręšunni um sęstreng. Žaš er aušvitaš naušsynlegt aš skoša allar hlišar mįlsins og velta žvķ vel fyrir sér, ekki sķst vegna žess aš viš Ķslendingar höfum mikla tilhneigingu til aš lķta til einhverra patentlausna til aš gręša, en viš eigum žaš til aš verša fyrst vitrir eftirį.  

Sjįlfsagt er ekki vķst aš allir séu sammįla Baldri, en  mįliš žarf aš ręša og skoša vel. Viš megum aušvitaš ekki skella skollaeyrum viš ašvörunaroršum, og umręšan mį ekki vera yfirboršskennd. Žaš er naušsynllegt aš skoša vel öll rök, meš og móti, og gera nįkvęma kostnašar- og įhęttugreiningu įšur en nokkrar įkvaršanir eru teknar. Žaš ferli žarf aš vera opiš og gegnsętt. Žį fyrst er hęgt aš gera sér grein fyrir hvort vit sé ķ framkvęmdinni.

En...  Baldur gerir rįš fyrir aš Ķslendingar eigi og reki strenginn įsamt endabśnaši. Žaš er žó ekki endilega žannig. Erlendir fjįrfestar viršast hafa įhuga į aš eiga strenginn  og sjį um orkuflutninginn.     Žaš breytir aušvitaš żmsu, en ekki žvķ aš naušsynlegt er aš vanda til verka viš mat į žeim arši sem framkvęmdin kann aš skila okkur Ķslendingum, įhęttu sem viš kunnum aš bera, umhverfismįlum, o.fl.   

---

Dr. Baldur stundaši nįm ķ rafmagnsverkfręši og stjörnufręši ķ Zurich og tók doktorspróf ķ rafmagnsverkfręši frį sama skóla. Hann starfaši um tķma hjį radķóstjörnufręšideild California Institute of Technology ķ Pasadena viš rannsóknir į gasskżjum ķ Vetrarbrautinni.

Eftir aš hann snéri aftur til Sviss hóf hann störf viš vķsindarannsóknir hjį Brown Boveri. Žegar Brown Boveri sameinašist sęnska fyrirtękinu Asea og varš Asea Brown Boveri (ABB) varš hann yfirmašur orku- og umhverfismįla hjį žessu risafyrirtęki sem er meš um 150.000 starfsmenn.

 

Ķ vištalinu viš Stefįn Gunnar Sveinsson stendur eftirfarandi, en allt vištališ mį lesa ķ Morgunblašinu ķ dag į blašsķšu 14.

 

fotobaldur.jpg»Ég tel žetta vera glapręši,« segir dr. Baldur Elķasson, fyrrverandi yfirmašur orku- og umhverfismįla hjį sęnsk-svissneska orkurisanum ABB, um žęr hugmyndir sem heyrst hafa ķ umręšunni, aš leggja eigi sęstreng til Bretlands ķ žeim tilgangi aš selja orku śr landi. Baldur, sem hefur unniš viš orkumįl lungann af starfsęvi sinni og mešal annars veitt Kķnverjum rįšgjöf um nżtingu endurnżjanlegrar orku, segir nokkra žętti koma ķ veg fyrir aš fjįrfestingin myndi borga sig.

Hann bendir į aš strengurinn yrši sį lengsti sem lagšur hefši veriš ķ heiminum, eša um 1.200 kķlómetrar. »Lengsti strengur sem lagšur hefur veriš hingaš til er um 600 kķlómetrar og er ķ Noršursjó milli Noregs og Hollands. Sį strengur liggur į um hundraš metra dżpi. Žessi strengur myndi hins vegar liggja um Noršur-Atlantshafiš į um žśsund metra dżpi.« Baldur segir aš lega strengsins og dżpi myndi jafnframt žżša aš mjög erfitt yrši aš gera viš hann ef hann bilaši, lķkt og flest mannanna verk gera fyrr eša sķšar, og višgeršarkostnašur yrši grķšarlegur.

 

Tveir žrišju žjóšarframleišslu?

Aš auki myndi žaš kosta sitt aš leggja strenginn. »Kostnašurinn yrši svo gķfurlegur aš Ķsland myndi ekki rįša viš hann. Žaš hefur veriš talaš um fimm milljarša dollara ķ žessu samhengi. Žaš er aš mķnu mati allt of lįg tala,« segir Baldur sem įętlar aš framkvęmdirnar sem slķkar gętu kostaš tvöfalda žį tölu, og sennilega meira. »En žį veršur aš hafa ķ huga aš žjóšarframleišsla Ķslendinga er 14-15 milljaršar Bandarķkjadala. Hugsanlega vęri žarna žvķ į feršinni fjįrfesting sem nęmi tveimur žrišju af landsframleišslu landsins,« segir Baldur og bętir viš aš jafnvel žó aš lęgri talan stęšist vęri engu aš sķšur um grķšarlega fjįrfestingu aš ręša. Žį standi einnig ķ veginum žaš tęknilega atriši aš til žess aš flytja rafmagniš yrši žaš aš vera ķ formi jafnstraums, en raforka sé jafnan framleidd og nżtt sem rišstraumur. Žvķ žyrfti aš breyta orkunni viš bįša enda strengsins. »Žvķ lengri sem kapallinn er, žvķ hęrri žarf spennan aš vera, og žį vęru į bįšum endum strengsins turnar žar sem rišstraumi er breytt ķ jafnstraum og öfugt į hinum endanum. Žetta er žvķ ekki jafnaušvelt og žaš aš leggja einfaldan kapal yfir hafiš.«  
Žį segir Baldur aš žaš magn sem kapallinn ętti aš flytja sé nįnast hlęgilega lķtiš. »Talaš er um aš kapallinn muni flytja 700 megawött, en žaš er hérumbil žaš sem fer ķ įlverksmišjuna į Reyšarfirši,« segir Baldur. Hann bendir į aš slķkt magn rafmagns myndi ekki endast lengi, hugsanlega vęri hęgt aš veita einum bę ķ Skotlandi orku meš žvķ magni.
Žegar haft sé ķ huga aš žaš žyrfti aš virkja meira til žess aš fį žessi 700 megawött segir Baldur aš žar af leiši aš skynsamlegra sé aš vinna śr orkunni hér. Žį bętist viš aš žaš verš sem fengist fyrir raforkuna erlendis myndi lķklega ekki duga fyrir śtlögšum kostnaši viš strenginn. Raforkuverš erlendis sé mjög lįgt, og ašrir orkugjafar séu aš ryšja sér žar til rśms. Baldur nefnir sem dęmi aš framleišsla į jaršgasi sem unniš er śr jöršu meš leirsteinsbroti muni lķklega fęrast ķ vöxt į komandi įrum.

 

Žurfum orkuna sjįlf

Baldur segir ašalįstęšuna fyrir žvķ aš žessar hugmyndir gangi ekki upp žó vera einfalda: »Orkan er ekki fyrir hendi. Ķsland hefur ekki upp į žessa orku aš bjóša.« Baldur įętlar aš hér séu nś žegar um 20 terawattsstundir notašar, en žaš sé um helmingurinn af žeirri vatnsorku sem virkjanleg sé į Ķslandi, séu allir skynsamlegir virkjunarkostir nżttir. »Ķbśafjöldi Ķslands hefur į mķnum sjötķu įrum meira en tvöfaldast, og nęstum žrefaldast. Sś žróun mun halda įfram. Į nęstu sextķu til sjötķu įrum er žvķ višbśiš aš ķbśafjöldi Ķslands tvö- eša žrefaldist. Allt žetta fólk žarf straum,« segir Baldur.»Ég myndi segja aš Ķsland eigi varla orku til žess aš sjį ķbśum sķnum fyrir žörfum žeirra, ef horft er fram ķ tķmann.« Žar komi til aš jaršhitaorka yrši aldrei framleidd ķ jafnmiklum męli og vatnsorka og sólarorka sé varla valkostur hér į landi. Žį séu eftir vindorka og kjarnorka, en vęntanlega vilji enginn hiš sķšarnefnda og aušveldara sé um aš tala en ķ aš komast žegar vindorkan er annars vegar.»Viš höfum žvķ ašeins orku fyrir okkar žarfir śt žessa öld. Ef menn vilja byggja streng žį - og hugsanlega veršur slķkur strengur lagšur ķ framtķšinni - yrši hlutverk hans aš flytja inn orku, ekki selja hana.«Žegar allir žessir žęttir séu teknir saman; lengd kapalsins og dżpt hans, kostnašur viš kapalinn til žess aš flytja śt tiltölulega litla orku, og žvķ lķtil von um įgóša, auk žess aš orkunnar sé meiri žörf hér į landi, segir Baldur nišurstöšuna einfalda. »Kapallinn gengur ekki upp.«

 

 --- --- ---

 

Svo mörg voru žau orš.  Vķst er aš ekki eru allir sammįla Baldri, en žaš er žó vķst aš žetta er žaš stórt mįl aš afleišingarnar af mistökum geta hęglega sett žjóšfélagiš į hlišina einu sinni enn. Žaš er žvķ naušsynlegt aš gefa oršum Dr. Baldurs Elķassonar gaum og velta mįlinu vel fyrir sér įšur en einhverjar įkvaršanir eru teknar. 

Ef erlendir ašilar koma til meš aš eiga strenginn, žį hefur žaš aušvitaš įhrif į suma žętti mįlsins, en ašrir žęttir sem huga žarf aš koma žį ķ stašinn.

Mįliš er flókiš...

Žaš er oršiš brżnt aš skoša mįliš vel og birta nišurstöšur opinberlega. Žį fyrst geta umręšur oršiš vitręnar.

Höfundur žessa pistils treystir sér ekki til aš hafa rökstudda skošun į mįlinu, en vill stķga varlega til jaršar og ekki flana aš neinu. Mįliš er vissulega įhugavert og margar spurningar, sem brżnt er aš fį svar viš, vakna.

 

--- --- ---

 

UPPFĘRT 25. jśnķ 2014:

Śr Morgunblašinu ķ dag:


"Ótal spurningum ósvaraš um sęstreng
Ekki tķmabęrt aš fullyrša um aršsemi sęstrengsins


Žórunn Kristjįnsdóttir thorunn@mbl.is


»Viš teljum grķšarlega mikil tękifęri geta veriš til stašar ķ lagningu sęstrengs. Žaš er alls ekki tķmabęrt aš fullyrša um aršsemi sęstrengsins aš svo stöddu. Stęrsta spurningin nśna er hvernig samning bresk stjórnvöld eru tilbśin aš gera, og hversu mikiš yrši afgangs sem skilaši sér til Ķslands. Sem stendur bjóša Bretar mjög hįtt verš fyrir raforku ķ slķkum samningum,« segir Gśstaf Adolf Skślason framkvęmdastjóri Samorku, um gagnrżni į sölu raforku frį landinu ķ gegnum sęstreng til Bretlands.

Dr. Baldur Elķasson, fyrrverandi yfirmašur orku- og umhverfismįla hjį sęnsk-svissneska orkurisanum ABB, sagši ķ Morgunblašinu ķ fyrradag lagningu strengsins »glapręši«.

Baldur nefndi aš ef strengurinn yrši lagšur žį yrši hann sį lengsti ķ heiminum og į miklu dżpi. Ef hann myndi bila, sem er óhjįkvęmilegt, žį yrši višgeršarkostnašurinn hįr.

»Vissulega er bęši kostnašarsamt aš leggja strenginn sem og aš gera viš hann. En ķslenski rķkissjóšurinn myndi ekki leggja fram fjįrmagniš heldur félag sem rekur strenginn. Ef strengurinn liggur nišri žį er ekki seld mikil orka. En nś er ekki tķmabęrt aš fullyrša um aršsemina og hvaš rynni hingaš til okkar, ef til stórra višgerša kęmi. Engir samningar liggja enn fyrir,« segir Gśstaf.

Baldur talaši einnig um aš Ķsland myndi varla eiga orku til aš sjį ķbśum fyrir raforku žegar horft er fram ķ tķmann.


Vatnsaflsvirkjanir reistar?

Ķ žessu samhengi bendir Gśstaf į aš Ķsland sé sveigjanlegur raforkugjafi ķ vatnsafli. »Tękifęri okkar liggja ķ sveigjanlegri raforkuafhendingu og hér er endurnżjanleg raforka. Viš gętum žess vegna flutt raforkuna inn, t.d. į nóttunni žegar hśn er į lęgra verši og selt śt į hįu verši žegar eftirspurnin er meiri. Žetta eru kostir vatnsaflsins,« segir Gśstaf.

Hann bendir į aš žaš eigi eftir aš kanna hvaša įhrif žetta hefši į Ķsland og hvort nżjar vatnsaflsvirkjanir yršu reistar til aš anna eftirspurn eftir raforku.
 
Fagna allri umręšu

»Viš fögnum allri umręšu um verkefniš, žaš er įhugavert en mörgum spurningum er enn ósvaraš um tęknilega śtfęrslu og įhęttu,« segir Höršur Arnarson, forstjóri Landsvirkjunar, um gagnrżni Baldurs į lagningu sęstrengsins.

Höršur segir ummęli fyrrverandi starfmanns ABB koma į óvart ķ ljósi žess aš fyrirtękiš hafi unniš aš skżrslu um sęstrenginn. Ķ henni kemur fram aš verkefniš er tęknilega framkvęmanlegt. Ósamręmi sé į milli žess sem Baldur segi og žess sem er ķ skżrslunni.

»Mikil žróun hefur veriš ķ sęstrengjum undanfarin įr. Bęši hafa veriš lagšir sęstrengir sem fara į tvöfalt žaš dżpi sem viš fęrum mögulega į ef til žess kęmi. Eins er bśiš aš leggja strengi į landi sem fara tvöfalda žį vegalengd,« segir Höršur. Hann ķtrekar žó hversu tęknilega krefjandi verkefniš sé og žvķ mikilvęgt aš gefa žvķ góšan tķma lķkt og raunin sé.

Žį bendir Höršur į aš ekki sé rétt aš raforkuverš erlendis sé lįgt lķkt og Baldur segi. »Rarforkuverš ķ Bretlandi er mjög hįtt. Žeir semja nś um raforkuverš frį nżju kjarnorkuveri fyrir yfir 150 dollara į megawattstund.«

Eins segir Höršur žį fullyršingu ekki rétta aš viš žurfum meiri orku til eigin nota. »Nś žegar eru um 80% af orku sem viš framleišum flutt śt ķ formi įls, jįrnblendis og žess hįttar vara. Öll frekari orkuvinnsla į Ķslandi veršur flutt śt ķ formi mįlma eša eins og Noršmenn hafa gert, flutt orkuna śt ķ formi sęstrengja,« segir Höršur".


mbl.is Segir sęstrenginn ekki ganga upp
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Sólblettahįmarkinu nįš - Myndband frį NASA...

 

 

ssn_predict_l_1237668.gif

 

NASA og NOAA eru nokkuš sammįla: Sólblettahįmarkinu er nįš.   Žaš er žó frekar aumingjalegt og hefur virkni sólar ekki veriš svona lķtil sķšan įriš 1906.

Af žvķ tilefni hefur NASA gert stutt en įhugavert myndband:

 


Myndband NASA



sunspots.jpg

Myndin sżnir nśverandi sólsveiflu (rauši ferillinn) įsamt öllum sólsveiflum frį įrinu 1755. Sólsveifla #24 hefur vęntanlega nįš hįmarki sem er frekar klént.

Myndin er frį vefsķšu NASA Solar Mini-Max.

 

 

Sólin 10. junķ 2014

 

 Sólin 10. jśnķ 2014

 

 

 

Pistlar frį undanförnum įrum žar sem sólin kemur viš sögu:

Veršur sólblettahįmarkiš nś tvķtoppa...?         Blogg 9. mars 2013

Örstutt frétt af heilsufari sólarinnar...    Blogg 16. mars 2012

Sólgosin og noršurljósin undanfariš...    Blogg 10. mars 2012

Sólblossinn mikli 23. janśar - Nokkur myndbönd...   Blogg 23. jan. 2011

Grein ķ Nature: Kenning Henriks Svensmark um įhrif geimgeisla og sólvirkni į skżjafar viršist hafa veriš stašfest hjį CERN...   Blogg 24. įgśst 2011

Um sólblossa fyrr og nś...  Blogg 16. febrśar 2011

Įhyggjur vķsindmanna af heilsufari sólar...  Blogg 18. september 2010

Merkilega mikil fylgni milli virkni sólar og vatnsmagns stórfljóts ķ S-Amerķku...  Blogg 21. aprķl 2010

Eru sólblettir aš hverfa? Žannig er spurt į vefsķšu NASA ķ dag...   Blogg 3. sept. 2009

Grķšarlegur sólblossi 1. september. Bilanir ķ fjarskiptakerfum...   Blogg 2. sept. 2009 (Geršist reyndar 1859)

Öflug sólgos geta haft afdrifarķkar afleišingar į jöršu nišri...  Blogg 25. jan. 2009

Myndir af sólinni sem teknar voru 2. maķ meš stjörnusjónauka Blogg 2. maķ 2008

SOHO --- Sólin ķ nįvķgi Blogg 1. des. 2007

 

Žetta er śr pistlayfirliti sem sķšast var uppfęrt fyrir um įri, eša 9. maķ 2013.


 


Sala į Landsvirkjun og sęstrengur til Englands ķ skošun - Guš blessi Ķsland...

 

 

 

balloon-pop.jpg

 

 

Rįšherra vill skoša sölu į Landsvirkjun. Fyrir andviršiš į aš reisa spķtala. Fyrirsjįanlegt er aš eftir įratug, žegar bśiš veršur aš greiša nišur skuldir af nżjum virkjunum, mun Landsvirkjun mala eigendum sķnum gull.   Nżir eigendur munu gręša į tį og fingri.   Gott fyrir žį, en ekki mig.

 

Rįšherra vill einnig skoša lagningu sęstrengs til Englands. Annar rįšherra, Charles Hendry, fyrrverandi orkumįlarįšherra Bretlands, er į fullu aš fjįrmagna verkefniš.   Hefur bara sķsona tekiš aš sér aš stjórna mįlum į Ķslandi.    Hver mun gręša?   Varla ég.

 

Fyrir nokkrum įrum  var Landsķminn seldur įsamt öllu dreifikerfinu. Andviršiš įtti aš renna til nżs Landspķtala og Sundabrśar.  Sķmapeningarnir  reyndust bara loft.  Kannski var hugmyndin aš spķtalinn yrši uppblįsinn eins og ķžróttahśsiš ķ Hveragerši og Sundabrśin loftbrś? Ég tapaši heilum spķtala og heilli brś yfir hafiš.  

 

Fyrir nokkrum įrum voru bankar rķkisins seldir nżjum eigendum. Annar eigandinn fékk lįnaša peninga fyrir sķnum banka ķ hinum bankanum, og öfugt. Žeir įttu nefnilega ekki krónu. Allt reyndist žetta loft og blašran sprakk meš miklum lįtum.  Ég tapaši miklu af ęvisparnašinum og lķfeyrissjóšurinn skerti eftirlaun mķn um tępan  helming.   Guš blessaši vķst Ķsland, en žaš dugši ekki til.

 

 

 

 

questioning_pondering_by_questioningplz-d58kajd.jpg

 

 

 


mbl.is Vill skoša sölu į hlut ķ Landsvirkjun
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Geimskot Frakka į Mżrdalssandi fyrir hįlfri öld...

 

 dragon-11-b-600

 

Ķ tilefni eldflaugaskotsins sem fyrirhugaš er į fimmtudaginn:

Sjį bloggpistilinn frį 2008:

Geimskot Frakka į Ķslandi ... Iceland Space Center ... Myndir

http://agbjarn.blog.is/blog/agbjarn/entry/477982/

Žaš kemur mörgum į óvart aš heyra aš franskir vķsindamenn hafi skotiš fjórum eldflaugum śt ķ geiminn frį Ķslandi fyrir fimm įratugum. Śt ķ geiminn? Jį, og meira aš segja ķ 440 km hęš eša um 100 kķlómetrum hęrra en Alžjóša geimstöšin (Internartional Space Station) svķfur umhverfis jöršu. Eldflaugarnar féllu ķ hafiš langt fyrir sunnan land.

Sumariš 1964 settu frönsku vķsindamennirnir frį CNES (Centre National d'Etudes Spatiales) upp bśšir sķnar į Mżrdalssandi į móts viš Höfšabrekku og skutu upp tveim eldflaugum. Sumariš 1965 settu žeir upp bśšir į Skógasandi og skutu aftur upp tveim eldflaugum. Höfundur vefsķšunnar var žarna į stašnum... ... ...

Eša hér: 

www.agust.net/dragon

http://lemurinn.is/2012/08/14/geimskot-frakka-a-islandi/

 

 

Mbl 14. maķ 2014:

Nokkr­ir verk­fręšinem­ar śr Hį­skól­an­um ķ Reykja­vķk ętla aš skjóta eld­flaug­inni į loft frį Mżr­dalss­andi ķ fyrra­mįliš. Hśn fer 6 kķló­metra upp ķ loftiš og veršur hęgt aš fylgj­ast meš flug­inu ķ gegn­um ver­ald­ar­vef­inn en sķm­tęki veršur fest viš eld­flaug­ina...

 

 

 

 


mbl.is Skjóta eldflaug af Mżrdalssandi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Svanavatniš - Hiš eina sanna - (Myndir)...

 

 

 

swan_lake_5.jpg
 
Ķ lok mars s.l. varš pistlahöfundur vitni aš tilkomumiklum dansi ķ kvöldsólinni sem varpaši gullinni birtu į danspariš, miklu fegurri dansi en sést hefur nokkru sinni į leiksviši eša ķ tónleikahśsi. Žetta var ekki nein eftirlķking viš tónlist eftir Pyotr Tchaikovsky, heldur ekta.  Įstfangnir svanir tjįšu tilfinningar sķnar, lengi og innilega. Taumlausar įstrķšur tókust žar į. Svanavatniš ķ allri sinni dżrš.

 
600w-1040577.jpg
 
 
600w-1040578.jpg
 
 
600w-1040579.jpg
 
 
600w-1040580.jpg
 
 
600w-1040582.jpg
 
 
600w-1040584.jpg
 
 
600w-1040585.jpg
 
 
600w-1040586.jpg
 
 
600w-1040587.jpg
 
600w-1040588.jpg
 
 
600w-1040589.jpg
 
 
600w-1040591.jpg
 
 
600w-1040592.jpg
 
 
600w-1040593.jpg
 
 
600w-1040594.jpg
 
 
600w-1040595.jpg
 
 
600w-1040596.jpg
 
 
600w-1040599.jpg
 
 

 

 

Ég reiš um sumaraftan einn
į eyšilegri heiši;
žį styttist leišin löng og ströng,
žvķ ljśfan heyrši’ eg svanasöng,
jį, svanasöng į heiši.

Į fjöllum roši fagur skein,
og fjęr og nęr śr geimi
aš eyrum bar sem englahljóm,
ķ einverunnar helgidóm,
žann svanasöng į heiši.

Svo undurblķtt ég aldrei hef
af ómi töfrast neinum;
ķ vökudraum ég veg minn reiš
og vissi’ ei, hvernig tķminn leiš
viš svanasöng į heiši.

  Steingrķmur Thorsteinsson 

 

 


Myndirnar eru teknar meš Panasonic Lumix FZ200 meš Leica linsu 25-600mm f2,8.
Myndirnar eru teknar ķ uppsveitunum, skammt fyrir sunnan Haukadalsheiši.
 
 
 
 
 
 
 

Sķšasti dagur vetrar og fyrsti dagur sumars...


 

 

img_2988

 


Sumardagurinn fyrsti, einnig kallašur Yngismeyjardagur, er fyrsti dagur Hörpu, sem er fyrstur af sex sumarmįnušum ķ gamla norręna tķmatalinu

Ķ bókinni Saga daganna eftir Įrna Björnsson žjóšhįttarfręšing segir:

"Hvarvetna var fylgst meš žvķ, hvort frost vęri ašfararnótt sumardagsins fyrsta, ž.e. hvort saman frysti sumar og vetur. Yfirleitt var žaš tališ góšs viti og jafnvel įlitiš aš rjóminn ofan į mjólkurtrogunum yrši jafn žykkur og ķsskįnin į vatninu žessa nótt. Ķ žvķ skyni settu menn skįl eša skel meš vatni śt um kvöldiš og vitjušu svo eldsnemma morguns."

Ekki eru likur į aš vetur og sumar frjósi saman ķ įr.  Samkvęmt žjóštrśnni er žaš ekki góšs viti, en žaš er jś bara žjóštrś...

Sumardagurinn fyrsti į sér merkilega sögu į Ķslandi, žvķ įšur en rómverska tķmatališ barst hingaš til lands meš kirkjunni litu menn į fyrsta dag sumars sem upphaf įrsins. Eins konar nżįrsdagur. Aldur manna og dżra var žį talinn ķ vetrum, og enn er aldur hśsdżra talinn ķ vetrum. Sumardagurinn fyrsti er žvķ meš merkilegustu dögum įrsins. Nįnar hér į Vķsindavefnum. Žar segir mešal annars:

"Žaš er hvergi sagt berum oršum ķ lögum, en menn viršast hafa litiš į fyrsta dag sumars sem upphaf įrsins. Žaš sést į žvķ aš aldur manna var įšur jafnan talinn ķ vetrum, og enn er svo um aldur hśsdżra. Žvķ var dagurinn haldinn hįtķšlegur. Mešal annars er vitaš um sumargjafir aš minnsta kosti fjórum öldum įšur en jólagjafir fóru aš tķškast. Žį var haldin matarveisla sem žótti ganga nęst jólunum. Fyrsti dagur sumars var lķka frķdagur frį vinnu og börn fengu aš fara į milli bęja til aš leika sér viš nįgranna. Žį var hann einnig helgašur ungum stślkum og nefndur yngismeyjadagur. Piltar mįttu žį gefa ķ skyn hverja žeim leist į. Žetta var sambęrilegt viš bóndadaginn og konudaginn į fyrsta degi žorra og góu."

 

Glešilegt sumar og takk fyrir veturinn Smile




Kann einhver skil į žessum undarlegheitum...?

 

reykjavik
 
Hvers vegna lętur myndin svona?   Hoppar upp og nišur...
Hvaš kom eiginlega fyrir hana?



Žetta er reyndar samsett mynd śr tveim öšrum sem ašgengilegar eru į netinu, en bįšar sżna mešalhita ķ Reykjavķk, og reyndar yfir sama tķmabil !

Hvernig ķ ósköpunum mį žaš vera?

Hvaš geršist eiginlega?

 

 

Smelliš į krękjurnar sem eru fyrir nešan myndirnar, žį sést aš hitaferlarnir eru bįšir ęttašir frį NASA og bįšir ķ sama gagnabanka. Önnur er žó ašeins eldri.

 

   Eldri śtgįfan (nokkuš rétt):

reykjavik-giss-eldri.gif

  http://data.giss.nasa.gov/cgi-bin/gistemp/show_station.cgi?id=620040300000&dt=1&ds=2

 

    Sķšasta śtgįfan:

reykjavik-giss-yngri.gif
 
Eins og sjį mį į krękjunni, žį er žetta śtgįfa nśmer 14. Sķfellt eru aš koma fram nżjar leišréttingar. 

 

 

Til hęgšarauka eru bįšir ferlarnir teiknašir į sama blaš, en meš smį śtjöfnum til aš fletja śt įrlegar sveiflur gera žį lęsilegri.        Hummm...   Eitthvaš er žetta meira en lķtiš undarlegt.

   Samanburšur į śtgįfunum frį 2011 og 2013:

Bįšir ferlarnir

 

Hvor ferillinn er réttari, sį eldri eša sį nżrri?

Skošum ferilinn sem er į vef Vešurstofunnar. Takiš eftir grįa ferlinum sem er įrsmešalhiti og beriš saman viš ferlana frį NASA GISS:

 

Hitafar ķ Reykjavķk
 
 
Skżringar viš mynd į vef Vešurstofunnar: "Hitafar ķ Reykjavķk 1866 til 2009 (grįr ferill). Rauši ferillinn sżnir 10-įra kešjumešaltöl en sį gręni 30-įra kešjumešaltöl. Taka ber eftir žvķ aš hér eru gildi kešjumešaltalanna sett į endaįr tķmabilsins en ekki į įr nęrri mišju tķmabilsins eins og algengast er ķ myndum af kešjumešaltölum (samanber myndirnar sķšar ķ žessum texta)".

 

Mikiš rétt, eldri ferillinn į vef NASA GISS er sį rétti.

 

Žaš er deginum ljósara aš NASA GISS hefur fiktaš svo um munar ķ hitamęlingum Vešurstofu Ķslands.

En hve mikiš er žetta fikt eša "leišrétting"?    Žaš mį sjį į nęstu mynd sem sżnir mismuninn į žessum tveim ferlum:

 

nasa_giss_leidretting.gif

 Žetta eru ekki neinar smį "leišréttingar". "Leišréttingin er nęstum 2 grįšur žar sem hśn er mest.

 

Ja hérna hér....      Hér sést žaš svart į hvķtu.   NASA GISS heldur žvķ blįkalt fram aš hitamęlingar Vešurstofu Ķslands frį mišri sķšustu öld séu arfavitlausar.

 

(Sķšustu śtgįfu er hęgt aš nįlgast hér GISS Surface Temperature Analysis og skrifa Reykjavik ķ gluggann). 

 

Hvers vegna er veriš aš leišrétta söguna?  Hvers vegna mį ekki sjįst hve hlżtt var um mišja sķšustu öld?   Hvers vegna?

 

Eru starfsmenn Vešurstofu Ķslands sįttir viš svona misžyrmingu  męligagna af opinberri stofnun ķ Bandarķkjunum?

 

          Pólitķk eša vķsindi?                         Eša er bloggarinn aš misskilja eitthvaš?

http://stevengoddard.wordpress.com/2014/04/13/climategate-scientists-getting-rid-of-the-1940s-temperature-spike-in-the-arctic/

http://notalotofpeopleknowthat.wordpress.com/2014/04/04/cooling-the-past-in-iceland/

 

Meš von um aš voriš sé į nęsta leiti žrįtt fyrir hvķta pįskahelgi

Glešilega   Pįska

 

 


Svona verša kannski flugtök og lendingar į Reykjavķkurflugvelli žegar bśiš veršur aš loka NA/SV flugbrautinni - Hrikalegt myndband...

 

 

 

 

 

Flugtök og lendingar ķ hlišarvindi eru ekkert grķn, heldur gera žęr veriš stórhęttulegar eins og fram kemur ķ myndbandinu. 

Hętt er viš aš viš eigum eftir aš sjį svona ašfarir žegar bśiš veršur aš bękla Reykjavķkurflugvöll meš lokun NA/SV flugbrautarinnar, eins og fyrirhugaš er. Sérstaklega ef mišaš veršur viš 25 hnśta hlišarvind (13m/s, 46km/klst, 6 vindstig) eins og gert hefur veriš.

Afstaša žeirra sem vilja minnka öryggi flugvallarins lżsir vanžekkingu og įbyrgšarleysi.

 

leifur_magnusson.jpg
Ķ Morgunblašinu ķ fyrradag, 10 aprķl, var grein eftir Leif Magnśsson verkfręšing, en hann var ķ um įratugaskeiš einn af framkvęmdastjórum hjį Flugleišum. Leifur stżrši lengst af žvķ sviši sem sį um mat į žróun flugflota félagsins og öryggismįl.

Leifur er mešal fróšustu manna um öryggismįl Reykjavķkurflugvallar.  Ķ greininni er mešal annars fjallaš um lendingar ķ hlišarvindi.

(Feitletrun ķ greininni er į įbyrgš bloggarans).

 

Deiliskipulag į braušfótum

Į Žorlįksmessu auglżsti Reykjavķkurborg eftir athugasemdum viš tillögu sķna aš nżju deiliskipulagi fyrir Reykjavķkurflugvöll og var ég mešal 43 sem sendu athugasemdir. Hinn 8. aprķl barst mér svar Umhverfis- og skipulagssvišs og meš žvķ umsögn skipulagsfulltrśa Reykjavķkur, dags. 10. mars, upp į 24 sķšur. Žar er vitnaš til żmissa skjala, sem deiliskipulagiš byggist į, og bersżnilega treyst į aš saušsvartur almśginn žekki hvorki į žeim haus né sporš. Lķtum nįnar į žessi grunnskjöl deiliskipulagsins.

Žar ber fyrst į fjöru žaš sem žar er nefnt »skżrsla samgöngurįšherra«. Ķ reynd er žaš skżrsla nefndar, sem Steingrķmur J. Sigfśsson, žįverandi samgöngurįšherra, skipaši 7. des. 1988 undir formennsku Įlfheišar Ingadóttur lķffręšings til »aš vinna įhęttumat vegna Reykjavķkurflugvallar«. Skilaši hśn skżrslu sinni til rįšherra 30. nóv. 1990. Žį vakti athygli eftirfarandi yfirlżsing į bls. 2: »Nefndarmenn komust aš žeirri nišurstöšu aš gerš įhęttumats vegna Reykjavķkurflugvallar krefšist yfirgripsmeiri og sérhęfšari rannsókna en vęru į fęri nefndarinnar auk žess sem ekki liggur fyrir įkvöršun stjórnvalda um žaš hvaš teljist įsęttanleg įhętta af rekstri flugvallar ķ Vatnsmżri.« Engu aš sķšur lagši nefndin fram tķu tillögur, og ein žeirra var eftirfarandi: »Hętt verši notkun į NA/SV-braut (07-25) og henni lokaš.«   Ķ umfjöllun skżrslunnar er hvergi orš aš finna um įhrif slķkrar lokunar į nothęfisstušul vallarins, né heldur minnst į žį stórauknu slysahęttu, sem myndi fylgja auknum fjölda flugtaka og lendinga viš efri mörk leyfilegs hlišarvinds. Hvorki samgöngurįšherra né rįšuneytiš tók neina afstöšu til tillagna nefndarinnar og mér er vel kunnugt um aš skżrslan var ekki send Flugrįši til umsagnar, eins og hefš var fyrir um slķk skjöl. Žetta grunngagn deiliskipulagsins hefur žvķ nįkvęmlega ekkert gildi.

Žį er ķ umsögn skipulagsfulltrśa ķtrekaš vitnaš til »samkomulags um endurbętur į ašstöšu fyrir faržega og žjónustuašila į Reykjavķkurflugvelli«, sem Ögmundur Jónasson, žįverandi innanrķkisrįšherra, og Jón Gnarr borgarstjóri undirritušu 19. aprķl 2013, en »meš fyrirvara um samžykki borgarrįšs«. Į vefsķšu Reykjavķkurborgar eru nś birtar fundargeršir 46 funda borgarrįšs frį žessum degi, og žar er hvorki aš finna kynningu samkomulagsins né umrętt samžykki borgarrįšs. Meginatriši mįlsins felst hins vegar ķ afgerandi afstöšu, sem Alžingi tók dagana 19.-21. des. 2013 viš lokaafgreišslu fjįrlaga įrsins 2014, en žį var alfariš hafnaš aš ķ žeim vęri heimild til sölu einhvers hluta lands Reykjavķkurflugvallar.

Ķ umsögn skipulagsfulltrśa er ķtrekaš vitnaš til skjala frį 25. okt. 2013, og žeim žį į żmsan hįtt fléttaš saman. Naušsynlegt er, aš menn įtti sig į žvķ hvaš žar fór fram. Ķ fyrsta lagi undirritušu forsętisrįšherra, innanrķkisrįšherra, borgarstjóri, formašur borgarrįšs og forstjóri Icelandair Group hf. »samkomulag um innanlandsflug«, sem fjallar um eitt mįlefni, skipun verkefnisstjórnar undir formennsku Rögnu Įrnadóttur til »aš fullkanna ašra kosti til rekstrar innanlandsflugs en framtķšarflugvöll ķ Vatnsmżri«. Hefur hśn til įrsloka 2014 aš skila skżrslu sinni. Ķ öšru lagi undirritušu ašeins innanrķkisrįšherra og borgarstjóri annaš skjal įn fyrirsagnar, og ķ žremur lišum. Ķ inngangi žess er sérstaklega įréttaš aš žar sé um aš ręša vinnu »ķ samręmi viš įšur undirritaša samninga«, įn žess aš žeir séu žar tilgreindir. Ķ bréfi innanrķkisrįšuneytis til Isavia ohf., dags. 30. des. 2013, kemur hins vegar fram um hvaša fimm »ķtrekušu samninga« sé aš ręša, og eru žaš skjöl frį įrunum 1999-2013. Ekki er rżmi ķ žessari grein til nįnari umfjöllunar um žessi fimm skjöl, sem ég tel aš ķ dag séu marklaus og hafi ekkert fordęmisgildi fyrir įkvaršanir nśverandi stjórnvalda um skeršingar į umfangi flugvallarins eša žeirri starfsemi, sem žar fer fram. Ég hef sent hlutašeigandi embęttismönnum rķkisins nįnari įbendingar um žessi fimm skjöl.

Aš lokum er vitnaš til bréfs forstjóra Isavia ohf. til innanrķkisrįšherra, dags. 13. des. 2013, undir fyrirsögninni »Afleišingar lokunar noršaustur-sušvestur-flugbrautar Reykjavķkurflugvallar fyrir sjśkraflug«. Meš žvķ var fylgiskjališ »Nothęfisstušull fyrir sjśkraflugvélar į Reykjavķkurflugvelli og Keflavķkurflugvelli«, žar sem litiš er į žessa tvo flugvelli sem eitt mannvirki, og mišaš viš 25 hnśta hįmarkshlišarvind! Žessi skjöl eru nś į sveimi ķ netheimum og sagnfręšingar framtķšar eiga eflaust eftir aš skoša žau af athygli, einkum žeir, sem kunna aš lesa į milli lķna.

Bęši innanrķkirįšuneyti og Isavia ohf. vita eflaust af »reglugerš um flugvelli nr. 464/2007«, sem er aš mestu bein žżšing alžjóšareglna um flugvelli. Ķ henni er aš finna nįkvęma skżringu oršsins »nothęfisstušull« (e: Usability factor). Žar er jafnframt skilmerkilega tilgreint hvernig hann skuli reiknašur, og aš miša skuli viš žrenns konar tölugildi hįmarkshlišarvinds, 10, 13 og 20 hnśta, sem tengjast lengd flugbrauta og flugumferš, sem žęr žjóna. Fyrir Reykjavķkurflugvöll ber alfariš aš nota 13 hnśta tölugildiš.

 




Alžjóšlegur dagur skóga er ķ dag 21. mars - Myndband - Nytjaskógrękt į beru landi...

 

 

 

Veršlaus hektari lands gęti skilaš 2 milljóna arši eftir 50 įr.

Alžjóšlegur dagur skóga er föstudaginn 21 mars 2014. Ķ tilefni dagsins hefur Skógrękt rķkisins sett saman myndskeiš meš ljósmyndum og fróšleik um nytjaskógrękt į beru landi. Sżnt hefur veriš fram į aš hęgt er aš rękta timburskóga į ķslenskum eyšimörkum og fį veruleg veršmęti śr skóginum eftir 50-80 įr.

Ķ staš eyšisanda į lįglendi, sem nį yfir um 12% landsins, getum viš fengiš dżrmętt skóglendi. Einn hektari sem nś gefur af sér einn til tvo žśsundkalla į įri meš saušfjįrbeit gęti gefiš af sér tvęr milljónir eftir 50 įr ef ręktuš er alaskaösp.

Skógrękt bętir landiš, skapar atvinnu, treystir bśsetu, byggir upp sjįlfbęr vistkerfi, vinnur gegn landeyšingu, jaršvegstapi og uppblęstri. Sveiflum haka og ręktum nżjan skóg
!


Lesiš meira hér og hér į vef Skógręktar rķkisins.


  www.skogur.is

 

 

Fróšlegt myndband:


 


Ķ dag er vorjafndęgur - Egg sem standa upp į endann...

 

 

thrju_egg_1230626.jpg

 

 

Ķ dag er jafndęgur aš vori. Dagur og nótt eru jafn löng og į morgun veršur dagurinn lengri en nóttin.

Ķ Skįldskaparmįlum Snorra-Eddu segir um voriš aš žaš sé frį jafndęgri til fardaga, en žį taki viš sumar til jafndęgris į hausti. Samkvęmt žvķ lauk vetrinum ķ gęr.


Meš oršinu jafndęgur er įtt er viš žį stund žegar sól er beint yfir mišbaug jaršar, sem ķ fornu mįli hét jafndęgrishringur, og dagur og nótt eru jafnlöng um alla jöršina. Žetta gerist tvisvar į įri, į vorjafndęgri į tķmabilinu 19.-21. mars og į haustjafndęgri 21.-24. september. Um žetta leyti er dagurinn um žaš bil jafnlangur nóttinni hvar sem er į jöršinni, og af žvķ er nafniš dregiš.

 

 Śr skįldskaparmįlum Snorra-Eddu:

,,Frį jafndęgri er haust, til žess er sól sezt ķ eykšarstaš. Žį er vetr til jafndęgris. Žį er vįr til fardaga. Žį er sumar til jafndęgris. Haustmįnušr heitir inn nęsti fyrir vetr, fyrstr ķ vetri heitir gormįnušr, žį er frermįnušr, žį er hrśtmįnušr, žį er žorri, žį gói, žį einmįnušr, žį gaukmįnušr ok sįštķš, žį eggtķš ok stekktķš, žį er sólmįnušr ok selmįnušr, žį eru heyannir, žį er kornskuršarmįnušr."

 

Sumir trśa žvķ aš tvisvar į įri sé hęgt aš lįta egg standa upp į endann, ž.e. žegar jafndęgur er į vori og į hausti.  Nś er bara aš prófa!

Sjįlfur gat ég ekki stašist freistinuna og prófaš meš fallegum brśnum ķslenskum eggjum.  Į myndinni efst standa žrjś gg į rennisléttri keramik eldavélarhellunni.   Nś er komiš aš žér aš prófa, lesandi góšur!

 

 


Feršamannagildran Ķsland - Er Grani bóndi genginn aftur...?

 

 

Feršamannagildra
 
  
Ķslendingar eru aš stķga mikiš óheillaspor sem į eftir aš hafa mjög slęm įhrif į oršspor landsins og heimsóknir erlendra feršamanna. Skammsżni landans er meš ólķkindum.
 
Nś į aš fara aš reisa innheimtuskśra viš alla helstu feršamannastaši. Nś skal sko gręša į śtlendingunum sem eru aš žvęlast um landiš.  Vķša um land mį sjį dollaraglampa ķ augum landans. Nś ętla allir aš gręša, ekki į fótanuddtękjum ķ žetta sinn, heldur ķslenskri nįttśru og gestum okkar.
 
Žegar er fariš aš innheimta gjald viš hverina ķ Hveragerši, Keriš ķ Grķmsnesi og nś er žaš Geysir. Ķ dag bįrust fréttir frį Rangįržingi Eystra žess efnis aš  veriš sé aš hugleiša aš innheimta af feršamönnum sem žangaš koma, en žar eru mešal annars Skógafoss, Seljalandsfoss, Žórsmörk, Drumbabót, Paradķsarhellir, Fimmvöršuhįls og fręgir jöklar.  Hugmyndir eru uppi um aš fara aš innheimta stķft ķ Mżvatnssveit fyrir aš fį aš horfa į fossa og fjöll.
 
Er žaš fögur framtķšarsżn aš sjį tollheimtumenn ķ skśrum eša vélslešagöllum viš alla helstu feršamannastaši landsins?
 
Veršur žaš lengi aš spyrjast śt um vķša veröld aš landiš fagra og frišsęla hafi į undraskömmum tķma breyst śr gestrisnum vinalegum staš ķ eina allsherjar feršamannagildru?  Iceland Tourist Trap.   Aušvitaš mun žaš verša fljótt aš spyrjast śt og aušvitaš mun feršamönnum fękka ķ kjölfariš.   Aušvitaš.
 
Žaš er žó einn kostur viš žaš aš feršamönnum fękki: Įlagiš į nįttśruna minnkar.   En ókostir viš fękkun eru aušvitaš margir.
 

Žetta er ekki ķ fyrsta sinn sem Ķslendingar freistast til aš reyna aš hafa fé af feršamönnum. Grani bóndi į Staš reyndi žaš eitt sinn og fór illa fyrir honum:

Śr žjóšsögum:

thjodsogur-142w.jpg"Į Staš į Ölduhrygg (Stašastaš) bjó ķ gamla daga bóndi sį, er Grani hét; var hann bęši įgjarn og aušugur. Alfaravegurinn lį um landeign hans eptir endilaungum Ölduhrygg sem nś er kallaš Stašarholt, og veršur enn ķ dag aš fara um žennan veg, er feršast er vestur undir Jökul eša žašan inn į Mżrar eša ķ Dali, enda er vegur sį mjög fjölfarinn, bęši til kauptśnanna Ólafsvķkur og Bśša, og til skreišarkaupa vestur i „plįss", sem kallaš er, en žaš er Hjallasandur, Keflavķk, Ólafsvik, og Brimilsvellir.

Grani bóndi žóttist nś geta nįš miklu fé, ef hann tollaši veginn; byggši hann žvķ afar mikinn torfgarš nešan frį sjó og upp ķ Langavatn (Stašarvatn). Hliš hafši hann į garšinum, žar sem vegurinn er, en veitti eingum fararleyfi, nema žeim, er greiddu Granatoll. Óljóst er meš öllu, hve hįr hann hefir veriš, en illa undu menn tollgreišslu žessari, enda launušu žeir Grana bónda hana "žvķ einhvern morgun fanst hann daušur hangandi viš annan dyrastafinn ķ garšshlišinu.

Hefir sį vegur aldrei veriš tollašur sķšan. Žaš er aušséš į garšrśst žeirri, sem eptir er, aš hann hefir veriš įkaflega hįr og žykkur, og leingd hans hér um bil 300-400 fašmar."

                                                              Žjóšsögur og Munnmęli. Jón Žorkelsson. 1899.

 



Illa fór fyrir Grana bónda sem ętlaši aš gręša fljótt og vel.    Illa getur einnig fariš fyrir ķslenskum feršaišnaši ef menn sjįst ekki fyrir.   Skyldi Grani bóndi vera genginn aftur og farinn aš hafa įhrif vķtt og breitt um landiš?    Mašur gęti haldiš aš svo vęri.

 

 

 

 

 

 

Žaš er svo annar handleggur, aš finna žarf góša lausn til
aš kosta višhald į feršamannastöšum.
  Eitthvaš sem er
einfalt og aušvelt ķ framkvęmd.

Ég žykist muna aš ég hafi žurft aš borga $40 ķ feršamannaskatt
viš brottför frį Kenya fyrir žrem įrum.
Ekki var žaš flókiš. Enginn feršamannapassi og engar mišasölur. 
Ekkert vesen.  Svipaš fyrirkomulag er vķša
og nefnist Departure Tax
į enskri tungu.

 

Į bloggsķšu Mörtu B. Helgadóttur  "Framtķšarsżn eša skammtķmaokur"  stendur m.a:

"Gjaldtaka er óžörf

Feršažjónustan skilaši um 27 milljöršum ķ tekjur til rķkissjóšs į sķšasta įri. Feršažjónustan aflaši ķ fyrra meiri erlends gjaldeyris en nokkur önnur atvinnugrein į Ķslandi, alls sem svarar 275 milljöršum króna. Žessir aurar hljóta aš nęgja til aš byggja upp nįttśruvernd og žjónustu viš feršamenn į vinsęlustu stöšum".

 

 

Ašeins 2% af įrlegum tekjum rķkisins, 27 milljöršum, af feršažjónustunni er um hįlfur milljaršur eša 500 milljónir króna.  Ef rķkiš veitti žessari upphęš įrlega ķ uppbyggingu og višhald, žį žyrfti ekki nįttśrupassa, brottfararskatt eša Granatoll. Jafnvel 1% af žessum tekjum įrlega vęri nóg.

Žetta er miklu einfaldari og viškunnalegri leiš en aš
innheimta Granatoll af feršamönnum

 

 

 

 

 

 
 
 
 
greedy_boy-bakgrunnur.jpg
Grani feršabóndi afturgenginn ?
 

 


Óžerrishola en ekki Óžverrishola į hverasvęšinu viš Geysi...

 
 
geysir-kort-skipulag-2014.jpg
 

 

geysir-kort-skipulag-2014---crop.jpg
 
 

Į korti sem fylgir tillögu um skipulag hverasvęšisins viš Geysi er einn hverinn merktur "Óžverrishola".  Žarna į vęntanlega aš standa "Óžerrishola".  Myndin efst į sķšunni er fengin aš lįni śr Morgunblašinu 7. mars s.l.

Į vef Hótel Geysis, žróun hverasvęšisins, er hverinn nefndur Óžerrishola.  Sé Google lįtiš leita aš oršinu Óžerrishola birtast 272 tilvķsanir, en sé Google aftur į móti lįtiš leita aš oršinu Óžverrishola birtast ašeins 6 tilvķsanir og vķsa 4 žeirra til brautar į golfvelli svęšisins. Kannski žaš hafi ruglaš einhvern ķ rķminu, eša aš žetta er bara einföld innslįttarvilla  Smile.

Óžerrishola dregur nafn sitt af žvķ aš hverinn gaus žegar loftžrżstingur var lįgur, ž.e. žegar lęgš gekk yfir. Var žį von į rigningu eša óžerri. Eftir žessu höfšu glöggir heimamenn tekiš. (Sjį t.d. Įrsskżrslu Nįttśrufręšistofnunar Ķslands 2005, bls.12).

 

Į kortinu hér fyrir nešan er hverinn réttilega nefndur Óžerrishola.

 

 geysir_hverasvaedi_kort.jpg

 

 

 


Noršurljós lķkleg ķ kvöld 27. feb - og noršurljósamyndir...

 

 

Fyrr ķ kvöld barst tilkynning frį Rice Space Institute: RED ALERT.

"This is an alert from the Rice Space Institute issued on Thu Feb 27 18:14:00 UTC 2014
Value of the Boyle index warrants Condition RED
Trigger Boyle index value: 219.64
This index is based on the ACE Solar Wind data..."

 Į Spaceweather.com stendur:

"An interplanetary shock wave hit Earth's magnetic field today at approximately 1645 UT (11:45 AM EST). This is the expected glancing blow from the CME produced by the X4.9-class solar flare of Feb. 25th. Polar geomagnetic storms and auroras are possible in the hours ahead".

 

Töluverš ókyrrš sést nśna į męlum vķša um heim.  Sjį vefinn Noršurljósaspį.

 

Takiš eftir tķmanum efst ķ hęgra horni į kortinu meš noršurljósaspįnni sem er hér fyrir nešan.

Žrżsta į takkann F5 į lyklaboršinu til aš kalla fram nżjustu myndina.

 

Aurora_Map_N

 

http://www.swpc.noaa.gov/ovation

 

 

pmapN

 

 

--- --- ---   --- --- ---   --- --- ---

 

 

Noršurljós sįust vķša aš kvöldi 27. febrśar, jafnvel žar sem žau eru sjaldgęf:

 

Ruslans-Merzlakovs-IMG_9083_1393539067_lg

Danmörk

 

 

 

Alan-C-Tough-Aurora_20140227_2017_actough_1393568047_lg

Skotland

 

 

Martin-McKenna-test4-1-of-1_1393562642_lg

  Ķrland

 

 

1653789_556126541152311_1827698225_n 
Angelsey viš miš England

 

 

tryggvi-mair-gunnarsson-27feb2014_01_1393547996.jpg

 

Ķsland.

Žessi mynd var į forsķšu Spaceweather.com ķ morgun.

Tryggvi Mįr Gunnarsson skrifar žar: "As I was driving from Reykjavik to north Iceland I saw this red halo on the sky. My first thought was: A volcano must be erupting!," says Gunnarsson. "Then, as the green colors appeared, I realized this was the aurora borealis. It was one of the most magnificent aurorashows I have ever seen."

 

Fleiri myndir:

 

http://spaceweathergallery.com/aurora_gallery.html 


http://www.solarham.net/gallery.htm


Noršurljósaspį fyrir 14. og 15. febrśar...

 

 

Į lķkaninu hér fyrir nešan mį sjį kórónuskvettu į leiš til jaršar.

Samkvęmt žvķ mį bśast viš noršurljósum 14. og jafnvel 15. febrśar.

 

 

 

 Sólvindurinn.

Žéttleiki rafgassins ķ sólvindinum sést į efri hluta myndarinnar. 
Hraši sólvindsins sést į nešri hluta myndarinnar.

Sólin er guli depillinn ķ mišjum hringnum. Horft er "ofan į" sólkerfiš.  Jöršin er gręni depillinn hęgra megin.

Ferillinn hęgra megin sżnir einnig hvenęr kórónuskvettan skellur į jöršinni. Takiš eftir tķmanum efst į myndinni.

Sjį śtskżringar nešst ķ glugganum (skruna nišur meš rennibrautinni).

The top row plots show predictions of the solar wind density. The bottom row plots show solar wind velocity.

The circular plots on the left are a view from above the North Pole of the Sun and Earth, as if looking down from above. The Sun is the yellow dot in the center and the Earth is the green dot on the right. Also shown are the locations of the two STEREO satellites. These plots often depict spiral structures, due to solar rotation, as described above.

The wedge-shaped plots in the center provide a side view, with north at the top and south at the bottom.

The graphs on the right show the model predictions for the time evolution of density and velocity at the locations of Earth and of the two STEREO spacecraft. The yellow vertical line is in sync with the movies on the left, so it is possible to see how values of density and velocity correspond to particular solar wind structures.

 

 

 

Ekki er vķst aš myndin sjįist ķ öllum vefskošurum.

http://www.swpc.noaa.gov/wsa-enlil/

 

 

*** *** ***   *** *** ***    *** *** ***

 

 

Aurora_Map_N

http://www.swpc.noaa.gov/ovation

  Noršurljósaspį

Spįin gildir alltaf "eftir hįlftķma" :-)

Takiš eftir tķmanum efst til hęgri.

Myndin uppfęrist reglulega.  Notiš F5 til aš kalla fram nżjustu myndina.

Ath. Einhverjir hnökrar meš sumum vefskošurum. Nżjasta mynd kemur ekki alltaf rétt. Chrome og Opera viršast vinna vel.
 

 

*** *** ***   *** *** ***    *** *** ***

Segulmęlingastöšin Leirvogi
Ef töluverš ókyrrš sést hęgra megin į ferlinum, žį er lķklegt aš noršurljós séu yfir Ķslandi.

Leirvogur Iceland Magnetic Observatory

http://www.raunvis.hi.is/~halo/leirvogur.html
http://www.raunvis.hi.is/~halo/haloft.html

 

 

boyle_plot

http://mms.rice.edu/realtime/forecast.html

 

 

 Sjį vefsķšuna
Noršurljósaspį


mbl.is Noršurljósasżning į degi elskenda
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Kólnandi vešurfari spįš nęstu 30-40 įrin. Įhugavert vištal viš tvo ķslenska vešurfręšinga...

 

kolnandi_vedur_trausti_pall.jpg

 

 

Mjög įhugavert grein žar sem vitnaš er ķ vešurfręšingana
Pįl Bergžórsson og Trausta Jónsson er ķ nżjasta Bęndablašinu.  

Žar er fjallaš um hugsanlegt kólnandi vešurfar
nęstu žrjį til fjóra įratugina.

Bęndablašiš 5. feb. meš vištalinu mį nįlgast hér

Vištališ er į blašsķšum 20 - 21.

Śrklippa meš žessum tveim sķšum er hér

 

 

 

 

AllCompared%20GlobalMonthlyTempSince1979

      Spennandi veršur af fylgjast meš breytingum ķ hitastigi nęstu įrin.  

                  Allir helstu hitamęliferlar sķšastlišin 30 įr.

 

 

SIDC%20DailySunspotNumberSince1900

                                      Sólblettatalan fer nś lękkandi.
    Nśverandi sólblettatala stefnir ķ aš verša žś lęgsta ķ 100 įr.
        Var sólvirknin ķ lok sķšustu aldar sś mesta ķ 8000 įr?
                           Sjį grein ķ tķmaritinu Nature.

 

 armagh-solarcycle-length-isl-feb2010

    Samband milli lengdar sólsveiflunnar og lofthita į Noršur-Ķrlandi.

Brįtt mun vęntanlega koma ķ ljós hvort einhver fylgni reynist žar į milli įfram. Žaš mun kenna okkur sitthvaš um samaspil sólar og loftslags jaršar.  Sjį hér, hér, hér og hér.  Ekki er fariš aš kólna ennžį, en žaš hefur žó ekki hlżnaš žaš sem ef er žessari öld.  

Viš skulum leyfa okkur aš vona aš ekki kólni, en ef......

 

 

 thames-5-600w

 


Ķsilögš Thames įriš 1677. Mįlverkiš er eftir Abraham Hondius (1630-1695). 

Horft er nišur eftir įnni ķ įtt aš gömlu Lundśnarbrśnni. Lengst til hęgri handan brśarinnar er Southwark Cathedral, og žar til vinstri sést ķ turn St. Olave's Church.

Takiš eftir ķsjökunum, sem viršast um hįlfur annar metri į žykkt. Hvernig stendur į žessum ósköpum?

Eitt kaldasta tķmabil Litlu ķsaldarinnar svoköllušu stóš yfir mešan virkni sólar var ķ lįgmaki sem kallast Maunder minimum. Žaš stóš yfir um žaš bil frį 1645 til 1715. Žį sįust hvorki sólblettir né noršurljós og fimbulkuldi rķkt vķša. Mįlverkiš er frį žessu kuldaskeiši.

 

Hvernig var įstandiš hér į landi um žetta leyti:

"Įriš 1695:   

Óvanalega miklir hafķsar. Ķs rak um veturinn upp aš Noršurlandi og lį hann fram um žing,noršanvešur rįku ķsinn austur fyrir og svo sušur, var hann kominn fyrir Žorlįkshöfn fyrir sumarmįlog sunnudaginn fyrstan ķ sumri (14. aprķl) rak hann fyrir Reykjanes og Garš og inn į fiskileitir Seltirningaog aš lokum aš Hvalseyjum og ķ Hķtarós, fór hann inn į hverja vķk. Hafši ķs ei komiš fyrir Sušurnes innan80 įra, žótti žvķ mörgum nżstįrlegt og undrum gegna um komu hans. Žį mįtti ganga į ķsum afAkranesi ķ Hólmakaupstaš (Reykjavķk) og var ķsinn į Faxaflóa fram um vertķšarlok rśmlega, braut hannskip undan 6 mönnum fyrir Garši, en žeir gengu allir til lands". 

Žór Jakobsson: Um hafķs fyrir Sušurlandi

 


 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Nęsta sķša »

Höfundur

Ágúst H Bjarnason
Ágúst H Bjarnason

Verkfr. hjá Verkís.
agbjarn-hjá-gmail.com

Audiatur et altera pars

Aðeins málefnalegar athugasemdir, sem eiga ótvíætt við efni viðkomandi pistils, og skrifaðar án skætings og neikvæðni í garð annarra, og að jafnaði undir fullu nafni, verða birtar. 

Um bloggiš

Ginnungagap

Żmislegt

Loftslag

Click to get your own widget

Teljari

free counters

Įlverš

http://metalprices.com/PubCharts/PublicCharts.aspx?metal=al&type=L&weight=t&days=12&size=M&bg=&cs=1011&cid=0

Sólin ķ dag:

(Smella į mynd)

.

Vinnan mķn:

Olķuveršiš ķ dag:

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (30.7.): 6
  • Sl. sólarhring: 105
  • Sl. viku: 505
  • Frį upphafi: 618949

Annaš

  • Innlit ķ dag: 4
  • Innlit sl. viku: 316
  • Gestir ķ dag: 4
  • IP-tölur ķ dag: 4

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Jślķ 2014
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband