Bloggfęrslur mįnašarins, jślķ 2010

Žyrlusveit Landhelgisgęslunnar - Möguleg lausn...?

 

 

n_hgc5h1h175_large.jpg

 

 

Žaš er grķšarlega dżrt aš halda śti žyrlusveit og nęgilegum fjölda manna til aš sinna žeim og fljśga. Žyrlur eru mjög flókin og višhaldsfrek tęki žannig aš yfirleitt er ekki nema hluti žyrluflotans tiltękur. Ekki bętir śr skįk, aš af illri naušsyn er helmingur starfsemi Landhelgisgslunnar erlendis viš żmiss konar verkefni.

Landhelgisgęslan ręšur nś yfir tveim žyrlum af geršinni Aerospatiale Super Puma. Žaš er allt of lķtiš, žvķ žęr žyrftu aš vera fjórar.  Žvķ mišur höfum viš ekki aš efni į aš reka svo margar žyrlur, žó svo aš žörfin sé brżn.

Ķslensku žyrlurnar sinna  öryggismįlum į landi og legi. Žęr sinna öryggisgęslu og björgunarstörfum į hafinu umhverfis Ķsland og ašstoša bęši ķslenska og erlenda sjófarendur. žęr eru til taks ef flugvél žarf aš naušlenda į hafinu umhverfis Ķsland. Žęr sinna einnig hlišstęšum störfum į landi.

Litla žyrlusveitin į Ķslandi og tiltölulega fįir starfsmenn sinna björgunarstörfum į stórum hluta Atlantshafsins žar sem erlend skipa- og flugumferš fer um. Žess vegna er meš ólķkindum aš ętla lķtilli žjóš eins og Ķslendingum aš standa undir kostnaši viš rekstur žyrlusveitar sem sinnir žessum störfum.

Žaš liggur beint viš aš fleiri žjóšir žyrftu aš koma aš rekstri žyrlusveitarinnar, žaš er aš segja taka žįtt ķ kostnašinum. Fyrir milljónažjóšir eru žetta smįaurar.  Landhelgisgęslan sęi eftir sem įšur um daglegan rekstur, en t.d. EB eša NATO stęšu aš mestu undir kostnašinum. Žaš hlżtur aš vera skilningur į žessum mįlum mešal žeirra žjóša sem hafa hagsmuni af žvķ aš öryggis- og björgunarstörfum sé sinnt į hafinu umhverfis landiš.

Hefur žessi möguleiki ekki veriš skošašur? Eitthvaš veršum viš aš gera, žvķ mannslķf eru ķ hśfi, en viš erum staurblönk.

Hvaša ašra möguleika höfum viš til aš efla žyrlusveitina?

 

Myndin er fengin aš lįni hér į Sunnlendingur.is 


"Undarleg" hegšun hafķssins žessa dagana...

 

 

Hafķs noršurhveli

 

Myndin efst į sķšunni breytist daglega. Takiš eftir svarta ferlinum sem fęrist til hęgri.
Śrklippan hér fyrir nešan sżnir stöšuna 19. jślķ og breytist ekki.

Myndin er frį Dönsku vešurstofunni ķ dag. (Centre for Ocean and Ice  -  Danish Meteorological Institute. Beintengd mynd. Sjį hér). Takiš eftir žvķ hvernig hafķsinn į noršurslóšum hefur hagaš sér ķ įr, en žaš er svarti ferillinn. Ķ aprķl er ķsinn meiri en nokkru sinni a.m.k. frį įrinu 2005, minnkar sķšan óvenju hratt žannig aš um skeiš var hafķsinn lķtill aš flatarmįli, en ferillinn tekur sķšan krappa beygju fyrir skömmu žannig aš ķ dag vantar lķtiš upp į aš hann verši aftur meiri en undanfarin įr.

Žetta sést betur ef viš klippum śt hluta myndarinnar, stękkum og litum svęšiš sem sżnir žróunina undanfariš. Svarti ferillinn er fyrir 2010 og sżnir stöšuna 19. jślķ. Hann hefur snarbeygt til hęgri og er nś farinn aš nįlgast rauša ferilinn. Undarlegt eša bara ešlilegt? Kannski eru žetta bara vindar sem eru aš blįsa ķsnum til og frį? Aš minnsta kosti er ómögulegt aš spį nokkru um framhaldiš:

 

hafis19july2010.gif

 

Žetta var hafķsinn į noršurslóšum, en hvaš er aš gerast į sušurhveli jaršar? Nś er žaš rauši ferillinn sem gildir. (Sjį hér)Hafķsinn į sušurhveli jaršar er meiri en nokkru sinni įšur frį įrinu 2003 og meiri en mešaltal įranna frį 1973.

 

Hafķs į sušurhveli

 

En hvaš žį um samanlagšan hafķs į noršurhveli + sušurhveli? Nś er žaš rauši ferillinn sem best er aš skoša, en hann sżnir frįvikiš frį mešaltalinu. (Sjį hér. Stęrri mynd hér). Eins og viš sjįum žį er ekkert óvenjulegt į seyši. Hafķsinn er rétt viš mešaltališ.

 


 

 

 

Žį er žaš spurningin... Hvaš er svona undarlegt viš žetta? 

Er hegšun hafķssins nokkuš undarleg, er žetta ekki allt ķ besta lagi? Stundum er hafķsinn minni en venjulega į noršurslóšum, en žį er hann yfirleitt meiri į sušurhvelinu, og sķšan öfugt. Heildarhafķsmagn jaršar hefur veriš meira og minna stöšugt sķšan a.m.k. 1979 og er ķ augnablikinu viš mešaltališ, eša jafnvel rétt fyrir ofan žaš ef viš tökum upp stękkunargleriš. Hafķsinn į noršurhveli er žvķ sem nęst ešlilegur og sama er aš segja um ķsinn į sušurhveli. Žetta er žrįtt fyrir hlżnun sem varš sérstaklega į sķšustu įratugum sķšustu aldar, en žaš sem af er žessari öld hefur hitinn meira og minna stašiš ķ staš ef ekki er tekiš tillit til El-Nino/La-Nina og žess hįttar nįttśrulegra sveiflna...

Höfum viš ekki bara veriš aš deila um keisarans skegg undanfariš?

Žurfum viš nokkuš aš hafa įhyggjur af hafķsnum mešan hann gerist ekki nęrgöngull viš strendur landsins?

 

(Allar myndirnar nema stękkaša śrklippan eru beintengdar og žvķ breytilegar dag frį degi. Žess vegna mį bśast viš aš textinn passi ekki viš myndirnar žegar frį lķšur).

 

 

Fjöldinn allur af beintengdum hafķs-ferlum og myndum er hér.

 

 --- --- ---

 

alfred_e_neuman.jpg
 
 

 


Norskur prófessor: "Sólin bošar kaldari įratug"...

 

 

Sólsveiflan-spį

 

Žessi pistill fjallar um merkilega grein eftir Jan-Erik Solheim prófessor viš Oslóarhįskóla, en fyrst örstuttur inngangur:

Hugsanlega muna einhverjir eftir bloggpistlinum Hnattkólnun ķ kjölfar hnatthlżnunar? sem birtist hér 30. jśnķ 2008.  Aš stofni til var efniš grein sem birtist žį um sumariš ķ tķmaritinu Žjóšmįl. Žar birtist mešal annars mynd sem sżnir sambandiš milli hitastigs viš Armagh stjörnurannsóknarstöšina į Noršur-Ķrlandi og lengd sólsveiflunnar frį 1796 til 1992. Myndin hér fyrir nešan er uppfęrš mišaš viš aš lengd sķšustu sólsveiflu reyndist verša 12,6 įr, ž.e. henni lauk ķ desember 2008.

Taki mašur sambandiš milli lengdar sólsveiflunnar og lofthita trśanlegt, žį mį žvķ mišur bśast viš verulegri kólnun į nęstu įrum. 

 

Armagh-temperature-solarcycle

 

Ķ pistlinum Hnattkólnun ķ kjölfar hnatthlżnunar? stendur viš žessa mynd:

 Viš stjörnuathugunarstöšina Armagh į Noršur-Ķrlandi hefur lofthiti veriš skrįšur samviskusamlega frį įrinu 1796. Hin fręga 11 įra sólblettasveifla nęr sjaldnast yfir 11 įr heldur er hśn breytileg; hśn er frį um 9,5 įrum til 12,5 įra. Žaš er vel žekkt aš sólin er virkari en venjulega žegar sólsveiflan er stutt en sķšur virk žegar hśn er löng. Žaš er einnig vitaš aš lengd sólsveiflu er vķsbending um hve virk nęsta sólsveifla veršur. Stjörnufręšingar viš Armagh teiknušu upphaflega lķnuritiš en höfundur pistilsins endurteiknaši žaš. Lóšrétti įsinn er hitastig viš Armagh, sį lįrétti lengd sólsveiflunnar. Rauša lķnan er śtreiknuš og sżnir eiginlega mešaltal legu punktanna (regression). Hver einstakur punktur į lķnuritinu sżnir lengd sólsveiflu og mešalhita mešan į nęstu sólsveiflu stóš (įratug sķšar). Žetta er vegna tregšu lofthjśps jaršar til aš svara breytingum frį inngeislun sólar en vegna žess hve sjórinn er mikill varmageymir tekur um įratug žar til breyting ķ inngeislun skilar sér sem breyting ķ lofthita. Žaš fer ekki į milli mįla aš töluverš fylgni er į milli lengdar sólsveiflunnar og mešalhita nęsta įratugar; jafnframt aš mešalhiti getur samkvęmt lķnuritinu lękkaš um žaš bil 1,4°C viš žaš aš lengd sólsveiflunnar breytist frį 9,5 įrum til 12,5 įra. Žaš er ekki lķtiš mišaš viš aš hitastig lofthjśpsins er tališ hafa hękkaš um 0,7°C sķšastlišin 150 įr. Hlišstęšir ferlar hafa veriš geršir sem sżna samsvörun milli mešalhita lofthjśps jaršar og lengdar sólsveiflunnar.

 

(Myndin hér aš ofan er frįbrugšin myndum  sem Jan-Erik Solheim teiknaši og eru nešst į sķšunni  aš žvķ leyti aš į henni eru vangaveltur um hvort nota megi hana til aš meta hver mikil įhrif losun į CO2 hefur į hitastigiš. Myndin gęti žvķ veriš eins konar męlitęki, žó ekki fyrr en eftir aš minnsta kosti įratug).

 

archibald_norway_solar_cover.pngNżlega skrifaši Jan-Erik Solheim prófessor emeritus ķ stjarnešlisfręši viš Oslóarhįskóla grein ķ norska tķmaritiš Astronomi. Greinina mį lesa meš žvķ aš smella hér. Greinin, sem nefnist Sólin bošar kaldri įratug,  er ekki löng og er aušlesin. Žess vegna veršur hér lįtiš nęgja aš skrifa örstutta kynningu į efni hennar.

Žaš sem Jan-Erik Solheim hefur gert er aš teikna ferla eins og sést hér fyrir ofan fyrir 10 mismunandi staši ķ Noregi. Nišurstöšuna mį sjį į stóru myndinni hér fyrir nešan. Hann hefur einnig teiknaš inn ellipsu sem sżnir lķklega legu nęsta punkts, en hringurinn efst til vinstri tįknar įstandiš mešan į sķšasta sólblettatķmabili (#23) stóš.

Takiš eftir aš į öllum ferlunum, bęši žeim sem er hér fyrir ofan, og žeim sem eru nešst į sķšunni, er veriš  aš bera saman hitastigiš um įratug eftir męlingu į lengd sólsveiflunnar, eins og fram kemur ķ skżringunum undir myndinni hér aš ofan. Reyni mašur aš teikna svona ferla fyrir hitastigiš sem męlist mešan į įkvešinni sólsveiflu stendur, žį kemur lķtil samsvörun fram. Žaš er af žessum sökum sem viš veršum aš bķša ķ įratug til aš komast aš raun um hvort spįin reynist rétt, og njóta hlżindanna į mešan.

Viš sjįum į myndinni, aš ef ekki kemur annaš til, svosem hlżnun af völdum losunar manna į CO2, žį stefnir ķ verulega kólnun. Žaš er aušvitaš ef žetta er ekki allt saman einhver merkileg tilviljun.

Žetta er ekki nein smį lękkun hitastigs sem ferlarnir benda til. Lękkunin er svipuš og  spįš var fyrir um ķ greininni Hnattkólnun ķ kjölfar hnatthlżnunar?, en žar var spįš 1,4 grįšu lękkun mišaš viš hitastigiš į Noršur-Ķrlandi. Žetta er um žaš bil tvöföld sś hękkun sem męlst hefur sķšastlišna öld.

Gangi žessi spį eftir, žį erum viš ķ mjög vondum mįlum.  Viš veršum žvķ aš vona aš hśn rętist ekki, en eins og Jan-Erik Solheim bendir į ķ grein sinni, žį getur hver og einn aušveldlega teiknaš svona feril meš hjįlp töflunnar um lengd sólsveiflunnar sem fylgir greininni, og einhverjum langtķmahitaferli. Fróšlegt vęri ef einhver prófaši aš teika svona feril fyrir hitastigiš į Stykkishólmi, en žaš er lengsti samfelldi hitaferill į Ķslandi.

Vonandi gengur žessi spį ekki eftir.  Vonandi mun haldast vel hlżtt eins og undanfarinn įratug. Viš getum ekki annaš en vonaš, žvķ kólnun er miklu verri en hlżnun Pinch.


Menn hafa ekki hugmynd um hvernig į žessari samsvörun stendur. Kannski bara furšuleg tilviljun. 
Jan-Erik Solheim minnist į hugsanlega skżringu ķ lok greinar sinnar.

 

Vonandi į žessi ljóta spį ekki eftir aš rętast.  Hafi losun manna į CO2 veruleg įhrif į hitafar, žį gęti hitalękkunin oršiš minni. Kannski engin. - Nś, ef til vill er žetta bara tilviljun. 

 

Enn og aftur: Orsakasamhengiš žekkja menn ekki. Suma grunar kannski eitthvaš, en ekkert hefur veriš stašfest. Žess vegna skulum viš bķša róleg og sjį til. Viš getum nefnilega ekkert annaš.

 

archibald_norway_solar.png

"Raušu punktarnir sżna męlt hitastig į 10 stöšum ķ Noregi (mešaltal yfir heila sólsveiflu, Y-įsinn), og  lengd nęstu sólsveiflu žar į undan (X-įsinn). Svarta ellipsan sżnir mešalhitastigiš sem bśast mį viš nęstu 11 įr, en hitastigiš mešan į sólsveiflu 23 (1996-2008) stóš er teiknaš meš hring".

 

 

 

 

Lesiš greinina: Solen varsler et kaldere tiår.

Bloggpistill frį 30. jśnķ 2010: Hnattkólnun ķ kjölfar hnatthlżnunar?

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Aldingaršur į hįlendinu meš hjįlp lifandi įburšarverksmišju...


 

 

blogg_litur_bakgrunnur_edited-2.jpg

 

 

Myndin hér aš ofan er tekin ķ 300 metra hęš į Haukadalsheiši. Efsti hluti Sandfells er ķ baksżn.  Trén sem sjįst ķ lśpķnubreišunni vöktu eftirtekt, en žau eru yfir 3ja metra hį og einstaklega lķfvęnleg, žrįtt fyrir aš žarna hafi fyrir nokkrum įratugum veriš lķtiš annaš en urš og grjót.

Įstęšan fyrir žessum mikla vexti trjįnna er įburšurinn sem žau njóta ķ sambżlinu viš lśpķnuna. Į rótum hennar eru nefnilega bakterķur sem vinna köfnunarefnisįburš śr andrśmsloftinu, sams konar įburš og er ašaluppistašan ķ lķfręnum įburši og flestum tilbśnum įburšarblöndum. Auk žess er lķklegt aš lśpķnan losi bundinn fosfór śr jaršveginum, en fosfór styrkir rótarkerfi trjįplantanna. Eldfjallajaršvegur, eins og er vķša į Ķslandi, er oft mjög rżr af fosfór.

Ekki veit ég hvort žessum trjįm hafi veriš plantaš žarna, eša žau hafi vaxiš sjįlf upp af fręi sem borist hefur meš vindi. Hiš sķšarnefnda er žó lķklegra. Hvaš sem žvķ lķšur žį sżnir myndin okkur hvernig landiš getur oršiš umhorfs eftir einhverja įratugi žegar trjįgróšur fer aš vaxa upp śr lśpķnubreišunum. Žį fer lśpķnan aš hopa hratt žvķ hśn žolir illa skugga. Skógurinn kemur ķ stašinn. 

Žaš var sannarlega įnęgjulegt aš sjį žessi fallegu stóru tré ķ um 300 metra hęš į Haukadalsheiši, į staš žar sem eingöngu var urš og grjót fyrir fįeinum įratugum. Er žarna vķsir aš aldingarši į hįlendinu? Er hugsanlegt aš Haukadalsheiši verši aftur skógi vaxin eftir nokkra įratugi, eins og hśn var fyrir nokkrum öldum? 

 

 


img_3074_edited-2.jpg


 Miklar andstęšur.

Hvernig stendur į žessum miklu andstęšum? Vinstra megin giršingarinnar er lśpķnan ķ miklum blóma, en sést ekki hęgra megin.

Fįeinar kindur hafa veriš utan landgręšslugiršingarinnar og gętt sér į lśpķnunni. Ekki eru žęr margar į žessu svęši, raunar sįrafįar, enda lķtiš um gróšur. Ef grannt er skošaš (stękka mį mynd meš žvķ aš tvķsmella į hana) mį sjį hvernig lśpķnan hefur reynt aš sį sér śt fįeina metra utan giršingar, en nęr ekki aš vaxa śr grasi. Ašeins glittir ķ örsmįr plöntur.

Af einhverjum įstęšum finnst mörgum aušnin hęgra megin fallegri en landiš sem er aš gróa upp. Smekkur manna er vķst misunandi og viš žvķ er lķtiš aš gera.

 

Hve hratt breišist lśpķnan śt?

Lśpķnan fer ekki aš bera frę fyrr en 3 - 5 įr eru lišin frį sįningu. Fręin eru žungar litlar baunir sem berast ekki langt meš vindi.  Lśpķnan notar žį ašferš til aš dreifa fręjunum aš lįta frębelgina springa meš smį smell. Viš žaš skjótast fręin eins og litlar kślur smįvegis frį plöntunni. Mikil hugkvęmni hjį plöntunni aš nota eins konar baunabyssu Smile.   Lendi fręšiš į heppilegum staš vex žar upp planta įri sķšar, og eftir 3 įr fer hśn aš bera frę og getur sent frę frį sér nokkurn spöl. Lśpķnan breišist žannig frekar hęgt śt į sléttlendi komi annaš ekki til.  Tveir metrar į įri jafngilda 200 metrum į öld.  Ekki einu sinni hraši snigilsins. Aš sjįlfsögšu hjįlpar žaš til ef stķfur vindur er til stašar mešan lśpķnan er aš skjóta fręjunum śt ķ loftiš.

Sé lśpķnunni plantaš efst ķ skrišur kemur žyngdarafliš til hjįlpar og fręin nį aš falla mun lengra. Eins geta frę borist meš lękjarspręnum og įm. Hśn nemur žó ašeins land į stöšum žar sem land er rofiš, svo sem į sandaurum.

 

 

img_3064.jpg

 

Lśpķnan lętur vel gróin svęši ķ friši.

 

Sigvaldi Įsgeirsson skógfręšingur sįši lśpķnu mešal annars  efst ķ skrišurnar og vatnsrofaför ķ Sandfelli į įrunum umum 1985.  Sjį athugasemd  #33 hér.  Ekki er aš sjį aš hśn hafi fariš inn į gróin svęši žennan aldarfjóršung sem lišinn er, frekar heldur hśn sig į svęšum žar sem gróšuržekjan var rofin.


Hve mikil er įburšarframleišsla lśpķnunnar?

Įrlegt niturnįm lśpķnunnar hefur męlst um 60 kg niturs (köfnunarefnis) į hvern hektara (100 x 100 metrar). Lśpķnan var fremur gisin žar sem męlingin fór fram ķ Gunnarsholti, žannig aš sums stašar gęti magniš veriš meira. Žetta jafngildir tęplega 300 kg Fjölgręšis-6 sem er tilbśinn įburšur og inniheldur 22% N, auk annarra efna.   Žetta magn kostar um žaš bil 22.000 krónur. Auk žess er töluveršur kostnašur viš aš dreifa įburšinum, t.d. meš flugvél, og bera žarf į ķ nokkur įr ef einhver įrangur į aš nįst. Svo žarf sums stašar einnig aš sį grasfręi...

Menn eru yfirleitt aš gręša upp landspildur sem eru hundrušir hektatar. eša öllu heldur žśsundir.  Hundraš hektarar eru ašeins 1 km į kant. Land sem er 10 km į kant er t.d. 10.000 hektarar. Nś geta menn byrjaš aš reikna...   Humm..., įrlegur įburšarkostnašur į uppgręšsluland sem er 10 km į kant er um 22.000 sinnum 10.000 eša 220 milljón krónur. Žetta er įrlegur kostnašur ķ mörg įr fyrir utan vinnu og vélakostnaš....

Rannsóknastofnun landbśnašarins, Rala, hefur veriš aš gera tilraunir ķ sandreitum. Ķ ljós hefur komiš aš ķ sandreitum sem įrlega hefur veriš boriš į ķ įratugi myndast ašeins žunn grasmotta, en į sama tķma hefur oršiš til töluvert žykkt jaršvegslag undir lśpķnu.

Žaš er žvķ ekki lķtiš sem sparast viš aš nota lśpķnu til aš gręša upp örfoka mela og sanda. Hśn er lifandi įburšarverksmišja į stašnum. Nś er tilbśinn įburšur eingöngu framleiddur erlendis. Žaš žarf aš flyja hann sjóleišina til Ķslands, meš bķlum į žį staši sem žarf aš gręša upp, og sķšan dreifa honum meš flugvélum eša įburšardreifurum į jöršu nišri. Įr eftir įr.  Įhugasamir geta dundaš sér viš aš reikna śt hvaš allur žessi flutningur tilbśna įburšarins žżšir ķ losun į koltvķsżringi. Svo ekki sé minnst į losun orkuveranna erlendu sem framleiša naušsynlega raforku fyrir įburšarverksmišjurnar...    Hvort žykir mönnum vistvęnna?    Hvaš meš sjįlfbęrni?

 

Getur eitthvaš komiš ķ staš Alaskalśpķnunnar?

skograektarritid2010b.jpgSvariš er bęši jį og nei.  Į stöšum eins og į Mżrdalssandi og Haukadalsheiši er lśpķnan grķšarlega öflug landgręšslujurt. Žar kemur varla önnur planta til greina en lśpķnan. En lśpķnan į sér fjarskyldar fręnkur sem almennt ganga undir nafninu belgjurtir. Sumar žeirra koma vel til greina sums stašar žar sem mönnum finnst lśpķnan ekki eiga viš. Ķ nżjasta hefti Skógręktarritsins er mjög fróšleg grein sem nefnist  „Belgjurtir ķ skógrękt į Ķslandi: II. hluti", eftir Sigurš Arnarson og Jón Gušmundsson. Ķ fyrri hluta greinarinnar var fjallaš um lśpķnuna, en ķ žessum hluta er fjallaš um margar belgjurtir sem eru meš niturframleišandi bakterķur į rótunum eins og lśpķnan. Flestir žekkja hvķtsmįra og jafnvel raušsmįra, en žessi fjölskylda er mun stęrri. Margar gętu hentaš vel ķ l t.d. skógręktarlöndum og viš sumarbśstaši žar sem fólk er aš dunda sér viš landgręšslu og skógrękt. Jafnvel vķšar.

Žaš vęri mjög kęrkomiš ef hęgt vęri aš nįlgast frę žessara belgjurta ķ hęfilega stórum umbśšum fyrir įhugafólk. Vonandi sér einhver markašstękifęri hér Smile.

Svo mį ekki gleyma elritegundunum frįbęru sem eru mjög falleg tré eša runnar. Elri eša ölur (alnus) bindur köfnunarefni eša nitur meš sambżli viš rótarhnżšisbakterķu og gerir žaš tegundirnar mjög įhugaveršar til ręktunar žar sem jaršvegur er rżr.  Grįölur og sitkaölur hafa reynst mjög vel.

Žaš eru semsagt żmsir kostir ķ stöšunni, en ekkert jafnast žó į viš Alaskalśpķnuna žar sem land er mjög rżrt.  

 

 

 

img_3078.jpg
 
Mjór er mikils vķsir.
 

Žessi lśpķna hafši fundiš sér staš milli stórra steina į landi žar sem nįnast enginn gróšur var.  Lķtiš annaš en stórgrżti sem kom undan ķsaldarjökli fyrir um 10.000 įrum, en var sķšar huliš meš allt aš 4 metra žykkum jaršvegi, sem fauk upp vegna ofbeitar og skógarhöggs fyrir nokkrum öldum. Žykkt jaršvegsins sem var eitt sinn mį sjį af hęš žeirra fįu rofabarša sem enn standa upp śr eyšimörkinni, - eyšmörkinni sem nś er aš hopa.
 
Nś ętlar žessi litla fallega planta aš breyta landinu aftur ķ fallegt skóglendi žar sem fuglar og önnur dżr merkurinnar munu eiga sér grišastaš, okkur til yndis og įnęgju. Hśn ętlar sér aš stöšva alveg moldrykiš  frį Haukadalsheiši sem enn žann dag ķ dag herjar į ķbśa Blįskógabyggšar.

Žetta ętlar fallega blómiš aš gera į skemmri tķma en žaš tók forfešur okkar aš breyta vel grónu skóglendi ķ lķflausa eyšimörk.

 
 

 

Sjį umręšur hér į vefnum Vinir lśpķnunnar. Žar hefur birst mikill fróšleikur sem ég hef haft gagn og gaman af. Ég žakka žeim sem žar hafa frętt mig - bęši beint og óbeint.

Ég vona aš ég fari nokkurn vegin meš rétt mįl varšandi ešli blessašrar lśpķnunnar ķ žessum pistli. Žaš er aušvitaš hętt viš aš eitthvaš sé missagt žegar įhugamašur aš fjalla um flókiš mįl sem hann hefur takmarkaša žekkingu į. 

 

 


Höfundur

Ágúst H Bjarnason
Ágúst H Bjarnason

Verkfr. hjá Verkís.
agbjarn-hjá-gmail.com

Audiatur et altera pars

Aðeins málefnalegar athugasemdir, sem eiga ótvíætt við efni viðkomandi pistils, og skrifaðar án skætings og neikvæðni í garð annarra, og að jafnaði undir fullu nafni, verða birtar. 

Um bloggiš

Ginnungagap

Żmislegt

Loftslag

Click to get your own widget

Teljari

free counters

Įlverš

http://metalprices.com/PubCharts/PublicCharts.aspx?metal=al&type=L&weight=t&days=12&size=M&bg=&cs=1011&cid=0

Sólin ķ dag:

(Smella į mynd)

.

Vinnan mķn:

Olķuveršiš ķ dag:

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (28.6.): 6
  • Sl. sólarhring: 15
  • Sl. viku: 95
  • Frį upphafi: 696917

Annaš

  • Innlit ķ dag: 6
  • Innlit sl. viku: 76
  • Gestir ķ dag: 6
  • IP-tölur ķ dag: 5

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Jśnķ 2017
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband