Fęrsluflokkur: Samgöngur

Flöskuskeytiš vķšförla. Myndband sem tekiš var žegar skeytiš fannst...

 

20170116_130303

 

Flaska-21-B

 

20170116_130030-B

 

Į sunnudag lenti flöskuskeytiš Iceland-1 į eyjunni Tiree sem er skammt austan viš Skotland. Tiree tilheyrir hinum innri Sušureyjum, Inner Hbridges.

Fylgjast mįtti meš žvķ žegar flaskan barst upp aš fjörunni  į sunnudaginn og sķšar hęrra uppp ķ fjöruna į flóšinu um nóttina.

Žegar ljóst var ķ hvaš stefndi var reynt aš nį sambandi viš einhverja ķbśa eyjarinnar meš żmsu rįšum. Fljótt flżgur fiskisagan…

Kona er nefnd Rhoda Meek. Ęvar hafši nįš sambandi viš hana og sķšan undirritašur. Viš įttum nokkur oršaskipti į netinu og sagši hśn frį hvernig hśn hefši fundiš skeytiš. Sendi sķšan fjölda ljósmynda og videoklippna samtals tęplega 1 Gigabęti meš hjįlp Dropbox. Ég sį strax hve faglega myndirnar voru teknar viš erfiš skilyrši, en Rhoda var ašeins meš myndavél ķ sķmanum.  Komst ekki hjį žvķ aš hrósa henni dįlķtiš. Žį sagši hśn mér aš hśn hefši veriš kynnir ķ barnasjónvarpsžįttum ķ 5 įr hjį BBC, eša children“s TV presenter.

Rhoda er öflug kona meš mikla reynslu eins og lesa mį į Linkedin :-)

 

Rhoda


Skömmu sķšar sendi hśn mér krękju aš bloggpistli sem hśn hafši veriš aš gera mešan į spjallinu stóš, og jafnvel tengt saman nokkrar af videóklippunum ķ stuttmynd sem er į blogginu. Ég er žó ekki frį žvķ aš sumar klippanna séu enn betri. Aš hluta talaši hśn Gelķsku og aš hluta Ensku.



Hér er bloggpistill hennar “Wodieskodie”


Verkķs “Message In A Bottle” makes landfall in Tiree


 

Viš bķšum svo eftir aš Ęvar vķsindamašur geri žįtt um fundinn og birti fleiri myndir...


 

Verkfręšistofan Verkķs hannaši og smķšaši flöskuskeytin į eigin kostnaš, enda telja starfsmenn Verkķs aš Ęvar vķsindamašur vinni gott starf ķ žįgu barna og unglinga.
Vķsindin efla alla dįš!

 


Hvaš er ešlilegt vešurfar...?

 

 ChristmasCarol (1)

Christmas Carol eša Jólaęvintżri eftir Charles Dickens kom śt um mišja 19. öld,
en žį var 0,8 grįšum kaldara en ķ dag.
Sagan gerist į sķšustu įratugum Litlu ķsaldar.



Er loftslag ešlilegt eins og žaš var fyrir 100 til 150 įrum?  Žaš felst ķ kenningunni um skašlegar loftslagsbreytingar, ž.e. hlżnun frį žessu tķmabili.   Jöršin hefur hlżnaš um 0,75 grįšur.

Ķ žessu felst einnig aš loftslag hafi veriš ešlilegt į žeim tķma mešan losun manna į koltvķsżringi var enn óveruleg.

 

hadcrut4_annual_global
Breska vešurstofan Met Office: Hnattręnar breytingar į hita frį 1850 til 2013. Sķšustu įratugir 19. aldar tilheyra Litlu ķsöldinni svoköllušu.
Takiš eftir grönnu strigunum sem ganga upp og nišur śr hverjum męlipunkti. Žau tįkna óvissubil žess punkts. Lengst til hęgri er óvissubiliš +/-0,1, en lengst til vinstri +/-0,2.

 

Samkvęmt męlingum er tališ aš hitastig jaršar hafi hękkaš um žvķ sem nęst 0,75°C sķšan um 1850. Kannski er žaš 0,8° afrśnnaš, en žaš skiptir litlu mįli žvķ óvissumörkin eru samkvęmt ferlinum +/- 0,2°. Hvers vegna 1850?  Jś žaš er vegna žess aš sęmilega įreišanlegar eldri męlingar į lofthita eru ekki til. Žį var Litlu ķsöldinni ekki lokiš. Verulegur hluti žessa tķmabils, um žaš bil hįlf öld, tilheyrir Litlu ķsöldinni. Skekkir žaš ekki ašeins myndina?  "Frį upphafi išnbyltingar (um 1750) hefur hlżnaš į jöršinni" mį lesa į Vķsindavefnum. Sé žessi tķmi notašur sem višmiš, žį tilheyra hvorki meira nį minna en 150 įr Litlu ķsöldinni! 

Menn hafa af žvķ miklar įhyggjur aš mešalhiti jaršar hafi hękkaš um žvķ sem nęst 0,8 grįšur į 150 įrum? Hver vill fullyrša aš um 1850, į sķšustu įratugum Litlu ķsaldar, hafi vešurfar veriš “rétt” og öll hękkun hita sķšan žį sé “röng” og hęttuleg?   Žaš merkilega er aš žetta er kjarninn ķ umręšunni um loftslagsmįlin.

(Ašeins er į reiki viš hvaša tķma hitahękkunin er mišuš. Stundum 1860, stundum 1880 og stundum 1910. Ķ žessu sambandi skiptir žaš ekki mįli, žvķ allt eru žetta tķmar sem tilheyra kuldatķmabili Litlu ķsaldar eins og greinilegt er ef myndin er skošuš. Žaš eru einnig skiptar skošanir um žaš hvenęr Litlu ķsöldinni lauk.   Ķslenskir jöklar gengu lengst fram į tķmabilinu 1890-1920, sjį hér. Sumir miša viš 1850, en ašrir ekki fyrr en 1920).

Viš sjįum greinilega į hitaferlinum frį Bresku Vešurstofunni aš Litlu Ķsöldinni lżkur ekki fyrr en um 1920, žį veršur mjög hröš hlżnun fram aš 1945, sķšan kyrrstaša til um 1975 er hitinn fer aš rķsa hratt til įrsins 2000, og aš lokum kyrrstaša til dagsins ķ dag.

Eftirtektarvert er aš į tķmabilinu 1920 til 1945 er įlķka hröš og įlķka mikil hękkun į hitastigi og į tķmabilinu 1975 til 2000. Hvort tveggja 25 įra tķmabil. Žaš er umhugsunarvert aš losun manna į koltvķsżringi var tiltölulega lķtil fyrr en eftir mišja sķšustu öld er losunin fór hratt vaxandi. Sjį lķnuritiš meš CO2 hér fyrir nešan. Žaš flękir aušvitaš mįliš dįlķtiš.  Var žaš kannski nįttśran sem var aš verki į fyrra tķmabilinu og mannfólkiš į hinu sķšara?  Eša į nįttśran einhvern žįtt ķ hitabreytingunum yfir allt tķmabiliš? 

 

Viš tökum eftir žvķ į myndinni frį Bresku vešurstofunni (Met Office) hér fyrir ofan aš mešalhitinn yfir allt tķmabiliš er nokkurn vegin sį sami og męldist ķ kyrrstöšunni 1945-1975. Reyndar er lįrétta lķnan viš 0,0°C örlķtiš ofar.  Vęri ekki ešlilegra aš miša hękkun lofthitans viš žaš tķmabil frekar en Litlu Ķsöldina eins og gert er?  Žį vęri hękkunin sem viš vęrum meš įhyggjur af um žaš bil 0,5° ķ staš 0,8°. Žaš munar um minna.  Svo er ekki śtilokaš aš einhver hluti žessara 0,5 grįša séu ešlilegar sveiflur ķ nįttśrunni.

 

Ķ fyrirsögn žessa pistils stendur: Hvaš er ešlilegt vešurfar?  Er žaš eins og žaš er ķ dag, eins og um mišja sķšustu öld, eša eins og į tķmum Charles Dickens?

Svo viršist sem margir (flestir?) vilji aš hnattręnt loftslag verši aftur eins og žaš var į sķšustu įratugum Litlu ķsaldar, ž.e. į žeim įrum sem fjöldi Ķslendinga hélt til vesturheims ķ leit aš betra lķfi, en žaš er önnur saga...

 

CO2-1750 (1)
Styrkur koltvķsżrings (CO2) ķ andrśmsloftinu sķšan įriš 1750.

 

 

 
 
Aš lokum er til hlišsjónar ferill sem sżnir hitafar sķšustu 2000 įra. (Loehle 2008):

hitafar-jardar-2000-ar_876926

 

 

 


mbl.is „Žaš er ekkert plan B“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Svona verša kannski flugtök og lendingar į Reykjavķkurflugvelli žegar bśiš veršur aš loka NA/SV flugbrautinni - Hrikalegt myndband...

 

 

 

 

 

Flugtök og lendingar ķ hlišarvindi eru ekkert grķn, heldur gera žęr veriš stórhęttulegar eins og fram kemur ķ myndbandinu. 

Hętt er viš aš viš eigum eftir aš sjį svona ašfarir žegar bśiš veršur aš bękla Reykjavķkurflugvöll meš lokun NA/SV flugbrautarinnar, eins og fyrirhugaš er. Sérstaklega ef mišaš veršur viš 25 hnśta hlišarvind (13m/s, 46km/klst, 6 vindstig) eins og gert hefur veriš.

Afstaša žeirra sem vilja minnka öryggi flugvallarins lżsir vanžekkingu og įbyrgšarleysi.

 

leifur_magnusson.jpg
Ķ Morgunblašinu ķ fyrradag, 10 aprķl, var grein eftir Leif Magnśsson verkfręšing, en hann var ķ um įratugaskeiš einn af framkvęmdastjórum hjį Flugleišum. Leifur stżrši lengst af žvķ sviši sem sį um mat į žróun flugflota félagsins og öryggismįl.

Leifur er mešal fróšustu manna um öryggismįl Reykjavķkurflugvallar.  Ķ greininni er mešal annars fjallaš um lendingar ķ hlišarvindi.

(Feitletrun ķ greininni er į įbyrgš bloggarans).

 

Deiliskipulag į braušfótum

Į Žorlįksmessu auglżsti Reykjavķkurborg eftir athugasemdum viš tillögu sķna aš nżju deiliskipulagi fyrir Reykjavķkurflugvöll og var ég mešal 43 sem sendu athugasemdir. Hinn 8. aprķl barst mér svar Umhverfis- og skipulagssvišs og meš žvķ umsögn skipulagsfulltrśa Reykjavķkur, dags. 10. mars, upp į 24 sķšur. Žar er vitnaš til żmissa skjala, sem deiliskipulagiš byggist į, og bersżnilega treyst į aš saušsvartur almśginn žekki hvorki į žeim haus né sporš. Lķtum nįnar į žessi grunnskjöl deiliskipulagsins.

Žar ber fyrst į fjöru žaš sem žar er nefnt »skżrsla samgöngurįšherra«. Ķ reynd er žaš skżrsla nefndar, sem Steingrķmur J. Sigfśsson, žįverandi samgöngurįšherra, skipaši 7. des. 1988 undir formennsku Įlfheišar Ingadóttur lķffręšings til »aš vinna įhęttumat vegna Reykjavķkurflugvallar«. Skilaši hśn skżrslu sinni til rįšherra 30. nóv. 1990. Žį vakti athygli eftirfarandi yfirlżsing į bls. 2: »Nefndarmenn komust aš žeirri nišurstöšu aš gerš įhęttumats vegna Reykjavķkurflugvallar krefšist yfirgripsmeiri og sérhęfšari rannsókna en vęru į fęri nefndarinnar auk žess sem ekki liggur fyrir įkvöršun stjórnvalda um žaš hvaš teljist įsęttanleg įhętta af rekstri flugvallar ķ Vatnsmżri.« Engu aš sķšur lagši nefndin fram tķu tillögur, og ein žeirra var eftirfarandi: »Hętt verši notkun į NA/SV-braut (07-25) og henni lokaš.«   Ķ umfjöllun skżrslunnar er hvergi orš aš finna um įhrif slķkrar lokunar į nothęfisstušul vallarins, né heldur minnst į žį stórauknu slysahęttu, sem myndi fylgja auknum fjölda flugtaka og lendinga viš efri mörk leyfilegs hlišarvinds. Hvorki samgöngurįšherra né rįšuneytiš tók neina afstöšu til tillagna nefndarinnar og mér er vel kunnugt um aš skżrslan var ekki send Flugrįši til umsagnar, eins og hefš var fyrir um slķk skjöl. Žetta grunngagn deiliskipulagsins hefur žvķ nįkvęmlega ekkert gildi.

Žį er ķ umsögn skipulagsfulltrśa ķtrekaš vitnaš til »samkomulags um endurbętur į ašstöšu fyrir faržega og žjónustuašila į Reykjavķkurflugvelli«, sem Ögmundur Jónasson, žįverandi innanrķkisrįšherra, og Jón Gnarr borgarstjóri undirritušu 19. aprķl 2013, en »meš fyrirvara um samžykki borgarrįšs«. Į vefsķšu Reykjavķkurborgar eru nś birtar fundargeršir 46 funda borgarrįšs frį žessum degi, og žar er hvorki aš finna kynningu samkomulagsins né umrętt samžykki borgarrįšs. Meginatriši mįlsins felst hins vegar ķ afgerandi afstöšu, sem Alžingi tók dagana 19.-21. des. 2013 viš lokaafgreišslu fjįrlaga įrsins 2014, en žį var alfariš hafnaš aš ķ žeim vęri heimild til sölu einhvers hluta lands Reykjavķkurflugvallar.

Ķ umsögn skipulagsfulltrśa er ķtrekaš vitnaš til skjala frį 25. okt. 2013, og žeim žį į żmsan hįtt fléttaš saman. Naušsynlegt er, aš menn įtti sig į žvķ hvaš žar fór fram. Ķ fyrsta lagi undirritušu forsętisrįšherra, innanrķkisrįšherra, borgarstjóri, formašur borgarrįšs og forstjóri Icelandair Group hf. »samkomulag um innanlandsflug«, sem fjallar um eitt mįlefni, skipun verkefnisstjórnar undir formennsku Rögnu Įrnadóttur til »aš fullkanna ašra kosti til rekstrar innanlandsflugs en framtķšarflugvöll ķ Vatnsmżri«. Hefur hśn til įrsloka 2014 aš skila skżrslu sinni. Ķ öšru lagi undirritušu ašeins innanrķkisrįšherra og borgarstjóri annaš skjal įn fyrirsagnar, og ķ žremur lišum. Ķ inngangi žess er sérstaklega įréttaš aš žar sé um aš ręša vinnu »ķ samręmi viš įšur undirritaša samninga«, įn žess aš žeir séu žar tilgreindir. Ķ bréfi innanrķkisrįšuneytis til Isavia ohf., dags. 30. des. 2013, kemur hins vegar fram um hvaša fimm »ķtrekušu samninga« sé aš ręša, og eru žaš skjöl frį įrunum 1999-2013. Ekki er rżmi ķ žessari grein til nįnari umfjöllunar um žessi fimm skjöl, sem ég tel aš ķ dag séu marklaus og hafi ekkert fordęmisgildi fyrir įkvaršanir nśverandi stjórnvalda um skeršingar į umfangi flugvallarins eša žeirri starfsemi, sem žar fer fram. Ég hef sent hlutašeigandi embęttismönnum rķkisins nįnari įbendingar um žessi fimm skjöl.

Aš lokum er vitnaš til bréfs forstjóra Isavia ohf. til innanrķkisrįšherra, dags. 13. des. 2013, undir fyrirsögninni »Afleišingar lokunar noršaustur-sušvestur-flugbrautar Reykjavķkurflugvallar fyrir sjśkraflug«. Meš žvķ var fylgiskjališ »Nothęfisstušull fyrir sjśkraflugvélar į Reykjavķkurflugvelli og Keflavķkurflugvelli«, žar sem litiš er į žessa tvo flugvelli sem eitt mannvirki, og mišaš viš 25 hnśta hįmarkshlišarvind! Žessi skjöl eru nś į sveimi ķ netheimum og sagnfręšingar framtķšar eiga eflaust eftir aš skoša žau af athygli, einkum žeir, sem kunna aš lesa į milli lķna.

Bęši innanrķkirįšuneyti og Isavia ohf. vita eflaust af »reglugerš um flugvelli nr. 464/2007«, sem er aš mestu bein žżšing alžjóšareglna um flugvelli. Ķ henni er aš finna nįkvęma skżringu oršsins »nothęfisstušull« (e: Usability factor). Žar er jafnframt skilmerkilega tilgreint hvernig hann skuli reiknašur, og aš miša skuli viš žrenns konar tölugildi hįmarkshlišarvinds, 10, 13 og 20 hnśta, sem tengjast lengd flugbrauta og flugumferš, sem žęr žjóna. Fyrir Reykjavķkurflugvöll ber alfariš aš nota 13 hnśta tölugildiš.

 




Hafķsinn į noršurslóšum öllu meiri nś en undanfarin įr, og hafķsinn į sušurhveli meiri en įšur hefur męlst...


 

 

 NORŠURHVEL:-


 

 sea_ice_24sept2013-600w.jpg

Ekki er śr vegi aš huga aš hafķsmįlum nś žegar hafķslįgmarki įrsins hefur veriš nįš - og vel žaš.                                

Myndin hér fyrir ofan sżnir samanburš į śtbreišslu hafķss į noršurslóšum 24. september įrin 2012 og 2013.  Greinilegt er aš hann er töluvert (50%) meiri ķ įr en ķ fyrra.  Sjį hér: http://arctic.atmos.uiuc.edu/cryosphere

Sjį pistil frį žvķ ķ maķ hér, en žar er fjallaš um įstęšu lķtils hafķss įriš 2012.

 

Hafķsinn į noršurhveli hefur nįš lįgmarki sumarsins og er nś farinn aš aš aukast hratt aftur og er töluvert meiri en undanfarin įr eins og sjį mį į ferlinum hér fyrir nešan. 

 

icecover_current_new

Ferillinn er frį Hafķsdeild dönsku vešurstofunnar ocean.dmi.dk
Myndin uppfęrist daglega, en pistillinn er mišašur viš stöšuna 17. okt. 2013.

http://ocean.dmi.dk/arctic/plots/icecover/icecover_current_new.png

Svarti ferillinn er 2013

icecover_current

Žessi mynd er er einnig frį DMI (eldri framsetning)
Myndin uppfęrist daglega

Meiri hafķs ķ dag 17. okt. en 2012, 2011, 2010, 2009, 2008, 2007, 2006 og 2005, reyndar bara örlķtiš meiri eša įlķka og 2006. Žetta breytist žó frį degi til dags.

http://ocean.dmi.dk/arctic/plots/icecover/icecover_current.png 

 

--- --- --- 

 

 

SUŠURHVEL:

 

Hafķsinn į sušurhveli hefur nś nįš hįmarki vetrarins sem žar rķkir.   Eins og sjį mį į myndinni hér fyrir nešan (blįa lķnan), žį er hann nś töluvert meiri en mešaltal įranna 1981-2010. Hann var reyndar einnig ķ meira lagi ķ fyrra (--- brotalķnan).  

Sjį einnig spaghetti-ferlana hér fyrir nešan (frį 1. október), en žar mį sjį aš hafķsinn į sušurhveli hefur slegiš öll met frį įrinu 1978, er samfelldar gervihnattamęlingar hófust.

Hafķsinn viš Sušurskautslandiš

Myndin er uppfęrš daglega

  http://nsidc.org/data/seaice_index/images/daily_images/S_stddev_timeseries.png

 

 
 
Žessi mynd er ekki uppfęrš sjįlfvirkt en var uppfęrš handvirkt 18. okt.
http://sunshinehours.wordpress.com
 
--- --- ---
 
 

 JÖRŠIN ÖLL:

 

Heildarhafķsinn samtals į noršur- og sušurhveli mį sjį į ferlunum į myndinni hér fyrir nešan. Samkvęmt rauša ferlinum er heildarflatarmįliš nęrri mešaltali įranna 1978-2013 um žessar mundir.

Global Sea Ice Area

 http://arctic.atmos.uiuc.edu/cryosphere/IMAGES/global.daily.ice.area.withtrend.jpg

 

 

--- --- ---  

 

...og hvaša įlyktun mį draga af žessu? 

  

Svo sem ekki neina...  Žó svo śtbreišslan į noršurslóšum sé 50% meiri en į sama tķma ķ fyrra, žį er įstęšan fyrst og fremst óvešriš sem braut upp ķsinn ķ įgśstmįnuši žaš įr. 

- En ef grannt er skošaš, žį sést aš hafķsinn er nś töluvert meiri en į sama tķma undanfarin įr.  Bęši į noršurhveli og sušurhveli jaršar.

Žaš veršur žó ekki fyrr en hafķsinn fer aš gerast nęrgöngull viš okkur sem mašur fer aš hafa įhyggjur af ķsnum sem slķkum.  

Mun noršausturleišin frį Finnafirši til Kķna opnast fyrir alvöru į nęstu įrum? Fyrir alvöru, ž.e. ķ a.m.k. 6 mįnuši į įri frekar en fįeinar vikur fyrir sérśtbśin skip?   Lķklega er betra aš anda meš nefinu ķ fįein įr og fylgjast meš duttlungum nįttśrunnar...  

Kannski er įstęša til aš fylgjast meš žróun hnatthlżnunarinnar sem viš höfum notiš undanfarna įratugi og nś er farin aš hika?  Er žessi 10-17 įra langa stöšnun komin til aš vera? Varla veršur stöšnun lengi, en hvaš tekur viš?   Hvaš bera nęstu įr ķ skauti sér?  Aftur hlżnun eša kannski kólnun?  Žaš veit enginn, en full įstęša til aš fylgjast grannt meš žróun mįla.

 

HadCRUT4%20GlobalMonthlyTempSince1958%20AndCO2

                                                          www.climate4you.com

                                 http://www.climate4you.com/GlobalTemperatures.htm

                                          www.climate4you.com/ClimateReflections.htm

                                                Gögn:  HadCRUT4       Mauna Loa Observatory

 

Fleiri ferlar af żmsum sortum mį sjį į hlišarsķšunni:

Lofthiti - Sjįvarstaša - Hafķs - Sólvirkni...

 

og miklu fleiri hafķsferla hér:

 

Sea Ice Page Climate4You.com:   http://climate4you.com/SeaIce.htm

Arctic Sea Ice Graphs:  https://sites.google.com/site/arcticseaicegraphs

Sea Ice Page:   http://wattsupwiththat.com/reference-pages/sea-ice-page/

 

 

 

 

 

hafis_sol-b.jpg

 

 

Kżrhausinn
 
  Margt er skrżtiš ķ kżrhausnum
 
Margir óttast aš hafķsinn hverfi vegna hnatthlżnunar... 
Fjölmargir hlakka žó til žess tķma er hafķsinn minnkar eša hverfur alveg žvķ žį opnast leiš til Kķna...
Svo eru žeir sem telja hnatthlżnun sé aš mestu af völdum hegšunar manna og fari brįtt į flug aftur...
Svo ekki sé minnst į žį sem telja aš nįttśran standi aš baki hnatthlżnunar sem brįtt gangi til baka...
Ja hérna hér...Er žetta ekki alveg kżr skżrt...?
 
 
 

 


mbl.is Višlegukantur hafnarinnar yrši 5 km
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Flugvöllur inni ķ mišri Washington-borg - og London...

 

 

 

 

washington-ronald-regan-international-airport-texti_1217609.jpg

 


Ķ umręšunni um Reykjavķkurflugvöll kemur oft fram aš ekki tķškist aš hafa flugvöll inni ķ mišri borg.

Ķ sjįlfri Washington-borg er einmitt flugvöllur steinsnar frį mišbęnum Žetta er enginn lķtill nettur völlur eins og Reykjavķkurflugvöllur, heldur stór flugvöllur, Ronald Reagan Washington National Airport.

Af lengd flugbrautanna (noršur-sušur brautin er 2100 metrar) mį marka hve stutt er frį flugvellinum aš Hvķta hśsinu. Įriš 2011 fóru um 19 milljónir faržega um flugvöllinn. 288.000 flugtök og lendingar.

 Į myndinni hér fyrir nešan mį sjį flugvöllinn betur. Į flughlašinu er fjöldi flugvéla, miklu fleiri en sjįst į Keflavķkurflugvelli.  (Smella tvisvar eša žrisvar į myndina til aš stękka).

 

washington-ronald-regan-international-airport---crop.jpg

 

 airport.jpg

 

                     --- --- ---

 

 

Žetta var flugvöllurinn ķ Washington, en hve margir skyldu vita um London City Airport į bökkum Thames ķ mišbę Lundśna?

Į myndinni hér fyrir nešan mį sjį glitta ķ Thames viš vinstri jašar og hįhżsin ķ mišbęnum fyrir mišri mynd. 
(Smella tvisvar eša žrisvar į myndina til aš stękka).

london_city_airport_zwart.jpg

 

Įriš 2012 fóru um 3 milljónir faržega um London City Airport.    Enginn smį flugvöllur ķ hjarta Lundśna, flugvöllur sem fįir vita um. Veriš er aš undirbśa stękkun mišaš viš 120.000 lendingar og flugtök į įri.

 

g150-london-city-airport.jpg

 

                             Žetta er kunnuglegt umhverfi.

 

 bawa318lcy.jpg

 

 


Hugsanleg skżring į blęšingu žjóšvega...?

 

 

653991.jpg

 

 

Hvaš var žaš sem vann sem gikkur og hleypti ferlinu af staš nįnast samtķmis į hundruš kķlómetra kafla, nokkrum mįnušum eftir aš klęšningin var lögš? Blęšingin fór skyndilega af staš og hętti jafn skyndilega. Nįnast samtķmis alls stašar.

Getur veriš aš skżringin į žessu sé eftirfarandi fyrirbęri sem viš gętum kallaš "frostdęlingu"?

Hugsum okkur aš hitastig sé aš sveiflast umhverfis bręšslumark vatnsins, sem er 0°C ef žaš er hreint, en lęgra ef žaš er blandaš óhreinindum eša salti. Žannig hefur vešurfar lķklega veriš undanfariš, en viš vitum ekki hve hreint vatniš hefur veriš og žekkjum žvķ ekki vel viš hvaša hitastig žaš frżs/žišnar.  Munum eftir žvķ aš vatn ženst  skyndilega śt um 8% um leiš og žaš frżs og breytist ķ klaka.

 

 - Sprunga hefur myndast ķ yfirboršiš.

 - Hugsum okkur til einföldunar aš frost sé aš nóttu en žķša aš degi til. 

 - Vatn seitlar nišur um sprunguna og safnast fyrir undir klęšningunni mešan frostlaust er.

 - Hitastig fer nišur fyrir frostmark vatnsins aš nóttu. Vatniš ženst śt og žrżstist frosiš upp um sprunguna įsamt olķu/biki sem undir klęšningunni er.

 - Nęsta dag fer hitinn upp fyrir frostmark vatnsins. Ķsinn brįšnar og sprungan įsamt holrśminu undir klęšningunni fyllist aftur af vatni.

 - Nęstu nótt er frost, vatniš/ķsinn ženst śt um 8% og žrżstir meira af olķu/biki upp um sprunguna įsamt krapi.

 - Daginn eftir žišnar og sprungan fyllist aftur af vatni.

 - O.s.frv., aftur og aftur. Gumsiš mjakast upp um sprunguna meš hjįlp žessarar "frostdęlu" sem er sķfellt aš vinna žegar hitastigiš sveiflast umhverfis frostmark vatnsins...  Meira og meira gums žrżstist upp...

 

 

Žaš er svo annaš mįl hvers vegna svona mikil olķa eša bik er undir klęšningunni. Skżringin į žvķ liggur kannski ķ žvķ hvernig stašiš er aš verki žegar klęšningin er lögš.

 

(Myndin er śr frétt Morgunblašsins).

 



 

 

 

 


mbl.is „Svakalegt aš lenda ķ svona“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Rafmögnuš žyrla eša fljśgandi diskur...?

 


 

 


 

 


Žyrlusveit Landhelgisgęslunnar - Möguleg lausn...?

 

 

n_hgc5h1h175_large.jpg

 

 

Žaš er grķšarlega dżrt aš halda śti žyrlusveit og nęgilegum fjölda manna til aš sinna žeim og fljśga. Žyrlur eru mjög flókin og višhaldsfrek tęki žannig aš yfirleitt er ekki nema hluti žyrluflotans tiltękur. Ekki bętir śr skįk, aš af illri naušsyn er helmingur starfsemi Landhelgisgslunnar erlendis viš żmiss konar verkefni.

Landhelgisgęslan ręšur nś yfir tveim žyrlum af geršinni Aerospatiale Super Puma. Žaš er allt of lķtiš, žvķ žęr žyrftu aš vera fjórar.  Žvķ mišur höfum viš ekki aš efni į aš reka svo margar žyrlur, žó svo aš žörfin sé brżn.

Ķslensku žyrlurnar sinna  öryggismįlum į landi og legi. Žęr sinna öryggisgęslu og björgunarstörfum į hafinu umhverfis Ķsland og ašstoša bęši ķslenska og erlenda sjófarendur. žęr eru til taks ef flugvél žarf aš naušlenda į hafinu umhverfis Ķsland. Žęr sinna einnig hlišstęšum störfum į landi.

Litla žyrlusveitin į Ķslandi og tiltölulega fįir starfsmenn sinna björgunarstörfum į stórum hluta Atlantshafsins žar sem erlend skipa- og flugumferš fer um. Žess vegna er meš ólķkindum aš ętla lķtilli žjóš eins og Ķslendingum aš standa undir kostnaši viš rekstur žyrlusveitar sem sinnir žessum störfum.

Žaš liggur beint viš aš fleiri žjóšir žyrftu aš koma aš rekstri žyrlusveitarinnar, žaš er aš segja taka žįtt ķ kostnašinum. Fyrir milljónažjóšir eru žetta smįaurar.  Landhelgisgęslan sęi eftir sem įšur um daglegan rekstur, en t.d. EB eša NATO stęšu aš mestu undir kostnašinum. Žaš hlżtur aš vera skilningur į žessum mįlum mešal žeirra žjóša sem hafa hagsmuni af žvķ aš öryggis- og björgunarstörfum sé sinnt į hafinu umhverfis landiš.

Hefur žessi möguleiki ekki veriš skošašur? Eitthvaš veršum viš aš gera, žvķ mannslķf eru ķ hśfi, en viš erum staurblönk.

Hvaša ašra möguleika höfum viš til aš efla žyrlusveitina?

 

Myndin er fengin aš lįni hér į Sunnlendingur.is 


"Undarleg" hegšun hafķssins žessa dagana...

 

 

Hafķs noršurhveli

 

Myndin efst į sķšunni breytist daglega. Takiš eftir svarta ferlinum sem fęrist til hęgri.
Śrklippan hér fyrir nešan sżnir stöšuna 19. jślķ og breytist ekki.

Myndin er frį Dönsku vešurstofunni ķ dag. (Centre for Ocean and Ice  -  Danish Meteorological Institute. Beintengd mynd. Sjį hér). Takiš eftir žvķ hvernig hafķsinn į noršurslóšum hefur hagaš sér ķ įr, en žaš er svarti ferillinn. Ķ aprķl er ķsinn meiri en nokkru sinni a.m.k. frį įrinu 2005, minnkar sķšan óvenju hratt žannig aš um skeiš var hafķsinn lķtill aš flatarmįli, en ferillinn tekur sķšan krappa beygju fyrir skömmu žannig aš ķ dag vantar lķtiš upp į aš hann verši aftur meiri en undanfarin įr.

Žetta sést betur ef viš klippum śt hluta myndarinnar, stękkum og litum svęšiš sem sżnir žróunina undanfariš. Svarti ferillinn er fyrir 2010 og sżnir stöšuna 19. jślķ. Hann hefur snarbeygt til hęgri og er nś farinn aš nįlgast rauša ferilinn. Undarlegt eša bara ešlilegt? Kannski eru žetta bara vindar sem eru aš blįsa ķsnum til og frį? Aš minnsta kosti er ómögulegt aš spį nokkru um framhaldiš:

 

hafis19july2010.gif

 

Žetta var hafķsinn į noršurslóšum, en hvaš er aš gerast į sušurhveli jaršar? Nś er žaš rauši ferillinn sem gildir. (Sjį hér)Hafķsinn į sušurhveli jaršar er meiri en nokkru sinni įšur frį įrinu 2003 og meiri en mešaltal įranna frį 1973.

 

Hafķs į sušurhveli

 

En hvaš žį um samanlagšan hafķs į noršurhveli + sušurhveli? Nś er žaš rauši ferillinn sem best er aš skoša, en hann sżnir frįvikiš frį mešaltalinu. (Sjį hér. Stęrri mynd hér). Eins og viš sjįum žį er ekkert óvenjulegt į seyši. Hafķsinn er rétt viš mešaltališ.

 


 

 

 

Žį er žaš spurningin... Hvaš er svona undarlegt viš žetta? 

Er hegšun hafķssins nokkuš undarleg, er žetta ekki allt ķ besta lagi? Stundum er hafķsinn minni en venjulega į noršurslóšum, en žį er hann yfirleitt meiri į sušurhvelinu, og sķšan öfugt. Heildarhafķsmagn jaršar hefur veriš meira og minna stöšugt sķšan a.m.k. 1979 og er ķ augnablikinu viš mešaltališ, eša jafnvel rétt fyrir ofan žaš ef viš tökum upp stękkunargleriš. Hafķsinn į noršurhveli er žvķ sem nęst ešlilegur og sama er aš segja um ķsinn į sušurhveli. Žetta er žrįtt fyrir hlżnun sem varš sérstaklega į sķšustu įratugum sķšustu aldar, en žaš sem af er žessari öld hefur hitinn meira og minna stašiš ķ staš ef ekki er tekiš tillit til El-Nino/La-Nina og žess hįttar nįttśrulegra sveiflna...

Höfum viš ekki bara veriš aš deila um keisarans skegg undanfariš?

Žurfum viš nokkuš aš hafa įhyggjur af hafķsnum mešan hann gerist ekki nęrgöngull viš strendur landsins?

 

(Allar myndirnar nema stękkaša śrklippan eru beintengdar og žvķ breytilegar dag frį degi. Žess vegna mį bśast viš aš textinn passi ekki viš myndirnar žegar frį lķšur).

 

 

Fjöldinn allur af beintengdum hafķs-ferlum og myndum er hér.

 

 --- --- ---

 

alfred_e_neuman.jpg
 
 

 


Eldgosiš: Hvenęr kemst flug į Ķslandi ķ ešlilegt horf...?

 

 

icelandair_b757-800w-shadow.jpg

 

 

Nś žegar dregiš hefur verulega śr gosinu vaknar sś spurning  hjį mörgum hvenęr reikna megi meš aš flugiš komist ķ ešlilegt horf.

Styrkur gossins er, skilst mér, ašeins um 1/20 eša 5% af žvķ sem var žegar mest gekk į og er nś ekki meiri  en var ķ gosinu į Fimmvöršuhįlsi. Auk žess eru gosefnin farin aš hlašast upp sem hraun ķ staš žess aš rjśka upp ķ hįloftin. Lķtil aska kemur žvķ frį gķgnum.

Minnst af mistrinu sem sést hefur kemur beint frį gosinu, heldur er um aš ręša eins konar sandfok eša rykmökk af žeim svęšum žar sem askan féll til jaršar mešan gosiš var ķ hįmarki. Er žannig mistur varasamara flugi en t.d. sandfok af hįlendinu eša Mżrdalssandi, eša rykmökkur sem stundum berst į haf śt frį Sahara?

Į myndunum hér fyrir nešan mį sjį "venjulega"  rykmekki frį Ķslandi og Sahara. Ekki eru svona rykmekkir taldir varasamir flugi, en hvernig er meš rykmökk frį nżfallinni ösku? Er hann varasamari en svona rykmökkur fį gömlum gosefnum eins og į Mżrdalssandi?

Fróšlegt vęri aš fį svar viš žessum spurningum og öšrum sem kunna aš skipta mįli. Ef svifryk sem rżkur upp frį nżfallinni ösku er slęmt fyrir flugumferš, žį gętum viš nefnilega įtt von į miklum truflunum į flugumferš vikum og mįnušum saman, jafnvel žó eldgosinu lyki į morgun.   Svo vitum viš aš svona eldgos getur mallaš mįnušum saman...

Er nokkur hętta į aš menn séu aš blanda saman skašlitlu en hvimleišu sandfoki (öskufoki) og hęttulegri ösku beint frį eldgķgnum?

Hvar er žessar spįr um śtbreišslu gosefna geršar? 

Bloggarinn hefur alls ekkert vit į žessum mįlum, en žykist vita aš spurningin um hvaš žurfi til aš flugbanninu verši aflétt brennur į vörum margra...

 

 

 

iceland_dust_2002028_lrg--b.jpg

 

Rykmökkur frį Mżrdalssandi

 Myndin er frį 28. janśar 2002

 

 

duststormsahara2000.jpg


Rykmökkur frį Sahara

 Myndin er frį 26. febrśar 2000

 


Nęsta sķša »

Höfundur

Ágúst H Bjarnason
Ágúst H Bjarnason

Verkfr. hjá Verkís.
agbjarn-hjá-gmail.com

Audiatur et altera pars

Aðeins málefnalegar athugasemdir, sem eiga ótvíætt við efni viðkomandi pistils, og skrifaðar án skætings og neikvæðni í garð annarra, og að jafnaði undir fullu nafni, verða birtar. 

Um bloggiš

Ginnungagap

Żmislegt

Loftslag

Click to get your own widget

Teljari

free counters

Įlverš

http://metalprices.com/PubCharts/PublicCharts.aspx?metal=al&type=L&weight=t&days=12&size=M&bg=&cs=1011&cid=0

Sólin ķ dag:

(Smella į mynd)

.

Vinnan mķn:

Olķuveršiš ķ dag:

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (29.3.): 21
  • Sl. sólarhring: 37
  • Sl. viku: 215
  • Frį upphafi: 693971

Annaš

  • Innlit ķ dag: 19
  • Innlit sl. viku: 188
  • Gestir ķ dag: 19
  • IP-tölur ķ dag: 16

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Mars 2017
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband