Fęrsluflokkur: Lķfstķll

Ęvar vķsindamašur og flöskuskeytiš frįbęra meš gervihnattatengingu...

 Flaska -  utgafa 3

Nešarlega į sķšunni mį sjį į kortum hvar fjöskuskeytin eru stödd, vindalķkan fyrir jöršina alla, hafķs viš Gręnland, ölduspį og vindaspį fyrir Atlantshafiš.  Meš hjįlp žessara korta og spįlķkana er aušveldara aš spį fyrir um rek flöskuskeytanna nęstu daga.

Einnig er į sķšuni lżst ašdraganda verkefnisins ķ mįli og myndum. Žar er einnig smį fróšleikur um fjarskipti meš gervihnöttum og fleira.

Er hęgt aš senda flöskuskeyti frį Ķslandi til Noregs og fylgjast meš žvķ meš hjįlp gervitungla?  Žaš langaši Ęvar vķsindamann aš vita. Hann var alveg aš deyja śr forvitni. Žess vegna hafši hann samband viš snillingana hjį Verkķs, en Ęvar hafši frétt aš žar vęru menn ķ gervihnattasambandi viš gęsir sem vęru aš feršast milli landa. Hvorki meira né minna

Aušvitaš var hiš sķunga starfsfólk Verkķs tilbśiš aš prófa. Ķ skyndi var kallaš saman harkališ til aš smķša flöskuskeyti, ekki bara eitt, heldur tvö, og gera śtreikninga į sjįvarstraumum, vešri og vindum. Alda, Arnór, Įgśst, Įrmann, Ólöf Rós og Vigfśs skipušu framsveitina, en aš baki voru ašrir 320 starfsmenn Verkķs; verkfręšingar, tęknifręšingar, nįttśrufręšingar, tölvunarfręšingar... Žetta yrši skemmtilegur leikur ķ skammdeginu. Starfsmenn Verkķs išušu ķ skinninu, svo mikil var spennan!

Ķ žessum pistli, sem fyrst og fremst er ętlašur ašdįendum Ęvars į öllum aldri, veršur smķši flöskuskeytanna lżst ķ mįli og myndum. Nś eru žau bęši einhvers stašar aš velkjast um ķ öldurótinu, hoppandi og skoppandi... Nei nei, ekki bara einhvers stašar, žvķ žau hringja heim nokkrum sinnum į dag og lįta vita hvar žau eru stödd. Ótrślegt, en satt...

 

Flaskan

11848882_1094276523916971_1226397055_n(1)Nś žurfti aš leggja höfušiš ķ bleyti og finna lausn į žeirri stašreynd aš gervihnettirnir sem ętlunin var aš nota eru einhvers stašar hįtt uppi į himninum, en flaskan gat snśiš alla vega ķ sjónum. Loftnetiš varš nefnilega alltaf aš snśa upp į viš, hvaš sem į gengi ķ öldurótinu. Žaš dugši aušvitaš ekki aš vera meš einhvern flókinn rafknśinn bśnaš til aš snśa loftnetinu ķ įtt til gervihnattanna. Rafhlöšurnar yršu žį fljótar aš tęmast.

Einfaldar lausnir eru alltaf bestar. Į myndinni sem er efst į sķšunni er śtskżrt hvernig flaskan er hugsuš. Smella mį į myndina til aš stękka hana og gera skżrari... 

Į myndinni hér til hlišar er frumgeršin eša pótótżpan eins og sundum er sagt į óvöndušu mįli. Myndin er tekin įšur en hylkjunum var lokaš og žau prófuš. Ķ fyrstu var hugmyndin aš vera meš eins konar flöskustśt į hylkinu svo žaš lķktist meira flösku, en sķšar horfiš frį žvķ.

Flaskan er tvöföld, ž.e. innra hylki og ytra hylki. Innra hylkiš er laust og flżtur inni ķ hįlffullu ytra hylkinu eins og bįtur. Žyngdarpunktur innra hylkisins er hafšur nešarlega svo rétta hliš gervihnattabśnašarins, ž.e. loftnetin, snśi įvallt upp, hvernig sem ytra hylkiš velkist ķ sjónum. 

Į vefsķšu Verkķs um flöskuskeytiš er žessi lżsing:

hylkinInni ķ hvorri flösku er lķtiš hylki sem innheldur GPS-stašsetningarbśnašinn og gervihnattasendinn sem sendir frį sér stašsetningu til gervitungls.  Viš hönnun flöskuskeytanna žurfti aš hafa ķ huga aš GPS-bśnašurinn įsamt loftneti gervihnattasendis myndi įvallt snśa upp til aš tryggja aš samband viš gervitungl vęri til stašar. Til žess aš tryggja aš innra hylkiš snśi rétt er žaš lįtiš fljóta ķ glycerol inni ķ flöskunni. Efniš glycerol var vališ vegna žess aš žaš er frostžoliš žegar žaš er blandaš ķ réttum hlutföllum viš vatn, žaš er mjög seigt sem leišir til aukins stöšugleika innra hylkisins žegar ytra hylkiš er į hreyfingu og žaš er ekki skašlegt umhverfinu. Til aš tryggja höggžol flöskuskeytanna į hafi og žegar žau koma upp į land, var hįlfum dragnótarkślum bętt viš į enda flöskuskeytanna og žęr festar saman meš plast snittteinum.

Į myndinni eru Įrmann og Vigfśs glašir og reifir meš flöskuskeytin fullsmķšuš.



Gervihnattabśnašurinn

Aušvitaš er mikilvęgt aš vita hvar flöskuskeytin eru stödd og hvernig feršalagiš gengur. Žaš vęri lķtiš spennandi aš henda žeim ķ sjóinn og bķša sķšan ķ óvissu, mįnušum eša įrum saman. Žess vegna eru ķ flöskuskeytunum lķtil tęki sem eru ķ sambandi viš tvęr geršir gervihnatta og koma upplżsingum um hvar flöskuskeytin eru stödd į kort sem Verkķs hefur śtbśiš. Žetta gerist aušvitaš allt sjįlfvirkt.

 

GPSGPS gervihnettirnir

Ķ um žaš bil 20.000 kķlómetra hęš svķfur fjöldi gervihnatta. Žeir senda ķ sķfellu frį sér sérstök merki, og meš žvķ aš męla hve lengi žau hafa veriš į leišinni getur GPS (Global Positioning System) tękiš reiknaš śt hvar ķ heiminum žaš er statt. GPS tękiš žarf aš fį merki frį aš minnsta kosti 3 hnöttum til aš geta reiknaš śt hvar žaš er statt.

Svona GPS tękni hefur žróast mikiš į undanförnum įrum, og nś eru GPS vištęki m.a. ķ flestum GSM snjallsķmum.

GPS tękiš ķ flöskuskeytinu getur reiknaš śt stašsetningu flöskunnar meš ašeins 5 metra óvissu.

 

 

 

GlobalStarOrbitsGlobal Star gervihnettirnir

Ķ 1.410 kķlómetra hęš svķfa 48 gervihnettir ķ kerfi sem kallaš er Global Star. Kerfiš er ętlaš fyrir gervihnattasķma og fjarmęlingar. Braut gervihnattanna er töluvert fyrir sunnan Ķsland, og žegar žeir eru nęst okkur eru žeir žvķ sem nęst yfir London. Merkiš sem flöskuskeytiš sendir frį sér meš upplżsingum um stašsetningu žarf žvķ aš feršast a.m.k. um 2.000 kķlómetra vegalengd aš vištęki einhvers žessara 48 gervihnatta.

Žaš er nokkuš merkilegt aš hugsa til žess aš žetta skuli vera hęgt. Viš žekkjum hvernig vasaljósaperur ķ gömlum vasaljósum lķta śt. Žęr nota um žaš bil 1 til 2 wött frį rafhlöšunum. Žessar gamaldags glóperur senda žó ašeins um 0,1 watt frį sér sem sżnilegt ljós. Sendirinn ķ flöskuskeytinu sendir einmitt merki frį sér sem er mest 0,1 wött. Įlķka og peran ķ vasaljósinu. Žegar flöskuskeytiš sendir frį sér stutt skeyti meš 4 klukkustunda millibili, jafngildir žaš žvķ aš vasaljósaperan blikki merki sem žarf aš taka į móti ķ um 2.000 kķlómetra fjarlęgš. Ķ raun er ekki mikill munur į žessum merkjum frį flöskuskeytinu og perunni, žvķ hvort tveggja eru rafsegulbylgjur sem feršast meš hraša ljóssins.

Nś er rétt aš staldra ašeins viš. Hve dauft er merkiš frį flöskuskeytinu oršiš žegar žaš er komiš aš gervihnettinum? Viš munum aš afl žess var 0,1 wött žegar žaš lagši af staš, en aušvelt er aš reikna śt hve dauft žaš er žegar žaš er komiš aš gervihnettinum. Ef loftnet gervihnattarins vęri lķtiš og įlķka stórt og ķ sķmanum okkar, žį vęri merkiš sem hnötturinn tekur į móti ekki nema um 0,000.000.000.000.000.01 wött. Ķ gervihnettinum eru loftnetin aušvitaš betri en ķ sķmanum okkar, en samt er merkiš sem hlustaš er eftir ekki nema agnarögn, eša žannig. Merkilegt aš žaš skuli vera hęgt aš hlusta eftir žessum daufu merkjum ;-)

Śff. Žessi fjöldi nślla er alveg ómögulegur. Mašur žarf sķfellt aš vera aš telja til žess aš vera nokkurn vegin viss um aš fjöldi žeirra sé réttur. Samt er mašur ekki viss... Eiginlega alveg ruglašur.  Miklu betra er aš nota svokallašan desibel skala žegar veriš er aš reikna deyfingu į śtbreišslu radķóbylgna, nś eša žį ljóss. Ķ desibel skalanum gildir nefnilega:

3 desibel er tvöföldun
6 desibel er fjórföldun
10 desibel er tķföldun
20 desibel er hundrašföldun
30 desibel er žśsundföldun
...og
160 desibel er tķu žśsund milljón milljón eša 10.000.000.000.000.000   (Vį!!!).
(Deila ķ 160 desibel meš 10 og telja nśllin ķ stóru tölunni. Einfalt!).

Žetta var miklu betra. Radķómerkin dofna um 160 desibel į leiš sinni frį flöskuskeytinu aš gervitunglinu, sem er aušvitaš miklu miklu aušveldara aš skrifa en öll romsan af nśllum eins og hér fyrir ofan.

Žaš er annars merkilegt aš žrįtt fyrir aš merkiš frį flöskunni hafi dofnaš tķu žśsund milljón milljón - falt į leiš sinni śt ķ geiminn aš gervitunglinu, žį getum viš tekiš į móti žvķ og birt stašsetningu flöskuskeytanna į korti. Makalaust!  Varla dygši aš nota litla vasaljósaperu ķ svona fjarskiptum, žó svo aš hśn sendi frį sér jafn öflugar rafsegulbylgjur og litli sendirinn ķ flöskunni.

 

 

 

Śtreikningar į sjįvarstraumum
Hjį Verkķs starfa nokkrir verkfręšingar sem eru sérfręšingar ķ žvķ sem kallast straumfręši. Žeir kunna aš reikna śt strauma ķ įm og vötnum, og jafnvel sjó. Žaš nżtist vel til dęmis žegar veriš er aš hanna orkuver til aš framleiša rafmagn, sama hvort veriš er aš virkja įr eša jafnvel hafstrauma.  Gerš var tilraun til aš reikna śt hvert flöskurnar fęru meš hjįlp sjįvarstrauma. Nišurstašan var aš lķklega vęri aš žęr fęru įleišis til Noregs og feršalagiš tęki nokkra mįnuši. En, žaš var žó eitt vandamįl sem getur haft mikil įhrif. Flöskuskeytin eru létt og vindurinn getur feykt žeim til og frį. Hann fer reyndar létt meš žaš. Žess vegna er eins lķklegt aš flöskuskeytin eigi eftir aš feršast eftir żmsum krókaleišum sem erfitt er aš spį fyrir um. Žaš veršur gaman aš fylgjast meš.

Af vefsķšu Verkķs:

Rekhluti sjįvarfallalķkans Verkķss var notašur til aš meta hvar hentugasti sleppistašur flöskuskeytanna vęri. Nišurstöšur žess sżndu aš hentugast vęri aš sleppa flöskuskeytinu į sušur- eša austurlandi. Flöskuskeytin voru prófuš ķ öldulaug Įlftaneslaugar til aš skoša floteiginleika žess og ķ Nauthólsvķk til aš stašfesta aš samband nęšist viš gervihnött žegar flöskuskeytin vęru ķ vatni. 

Žess mį geta, aš nota mį svona forrit žegar leita žarf aš björgunarbįtum sem eru einhvers stašar į reki. Hęgt er aš lįta žaš reikna śt hvert björgunarbįtinn hafi rekiš meš hjįlp hafstrauma og vinda, og hvar best sé aš byrja aš leita.

 

Prófanir ķ sundlaug og sjó
Žegar bśiš aš aš smķša eina flösku var kominn tķmi til aš prófa hana. Mikilvęgt var aš prófa hvernig hśn žyldi harkalega mešferš, öldugang og sjóferš. Fyrst var fariš meš flöskuna ķ sundlaugina į Įlftanesi, en žar er eins og allir vita stęrsta vatnsrennibraut landsins. Flöskuskeytinu var hent śr mikilli hęš ofan ķ sundlaugina. 15 metra hęš heyršist einhver tauta. Mikiš skvamp heyršist, en flaskan og žaš sem ķ henni var reyndist óskemmt.

Ķ žessari frįbęru sundlaug er einnig vél sem getur bśiš til miklar öldur. Flaskan flaut vel, og žaš sem skipti öllu mįli var aš gervihnattabśnašurinn vķsaši įvallt til himins, sama hvaš gekk į. Žetta lofaši góšu.

Aš lokum var fariš meš frumgeršina ķ Skerjafjörš og flöskunni hent śt ķ sjóinn. Allt virtist ķ lagi og loftnetin ķ flöskunni vķsušu upp, žó svo flaskan vęri aš veltast. Nokkrum mķnśtum eftir aš merki įtti aš fara frį flöskunni ķ gervihnött ķ 1.400 km hęš einhvers stašar fyrir sunnan England kom sannleikurinn ķ ljós. Į skjį snjallsķmans mįtti į landakorti sjį hvar flöskuskeytiš var į floti ķ Nauthólsvķkinni.

Nś virtist allt vera ķ lagi. Frumsmķšin meš tvöföldu hylki eins og myndin efst į sķšunni sżnir, virkaši vel. Mjög vel. Allir voru įnęgšir og önnur flaska smķšuš ķ snatri.

 

 

 

 

Flöskuskeytunum varpaš ķ hafiš
Sunnudaginn 10. janśar 2015 rann stóra stundin upp. Flogiš var meš bęši flöskuskeytin meš žyrlu langt į haf śt viš Grindavķk og žeim varpaš ķ sjóinn. Nś magnašist spennan fyrir alvöru. Var bśiš aš kasta flöskunum frįbęru į glę ķ oršsins fyllstu merkingu? (Glęr er nefnilega gamalt orš yfir sjó). Voru žau einhvers stašar fljótandi, eša jafnvel komin nišur į hafsbotn?

Flöskuskeytin voru sjósett um 20 mķlur sušaustur śt frį Reykjanesvita meš ašstoš žyrlu Landhelgisgęslunnar. Lķklegt er aš flöskuskeytin verši hiš minnsta nokkra mįnuši į reki įšur en žau nį landi.

Śff, - nokkru sķšar fóru aš berast merki frį Global Star gervihnöttunum. Žeir höfšu heyrt ķ flöskuskeytunum, og žaš sem meira var, flöskurnar létu vita hvar žęr vęru staddar svo skki skeikaši meira en 5 metrum!

 

 

 

 

Nś er spennandi aš fylgjast meš...!
Mun flöskuskeytiš stefna til Noregs, eša fer žaš eitthvaš allt annaš? Kannski ķ öfuga įtt og endar ķ Amerķku? Hver veit?

Į vefsķšu Verkķs er hęgt aš sjį kort sem sżnir nįkvęmlega hvar flöskuskeytin eru stödd nśna. Smelliš į žessa krękju til aš sjį kortiš og fręšast meira: 

FLÖSKUSKEYTI - MESSAGE IN A BOTTLE

www.verkis.is/gps

 

 

Į annarri vefsķšu hjį Verkķs er żmiss fróšleikur:

FYLGST MEŠ FLÖSKUSKEYTUM Ķ GEGNUM GERVITUNGL

http://www.verkis.is/um-okkur/frodleikur/frettir/fylgst-med-floskuskeytum-i-gegnum-gervitungl

 

 

 

Krękjur
Ungir ašdįendur Ęvars vķsindamanns, og reyndar allir sem eru ungir ķ anda, hafa ef til vill gaman af aš glugga ķ nokkrar vefsķšur žar sem sį sem hér skrifar žekkir ašeins til.Vilji einhver fręšast um męlingar į brautum gervihnatta sem sį er žessar lķnur ritar framkvęmdi žegar hann var unglingur mį smella hér: Athuganir į brautum gervihnatta yfir Ķslandi fyrir hįlfri öld, og njósnarinn ķ Noršurmżrinni...

Fyrir hįlfri öld, og rśmlega žaš, var eldflaugum skotiš frį Ķslandi alla leiš upp ķ geiminn. Aušvitaš var blekbóndinn sem žessar lķnur ritar einnig žar. Enn bara unglingur meš brennandi įhuga į tękni og vķsindum: Geimskot Frakka į Ķslandi ... Iceland Space Center ... Myndir

Žaš eru ekki bara stórveldin sem smķša og senda į loft gervihnetti. Vissu žiš aš įhugamenn um allan heim hafa smķšaš og sent į loft fjöldann allan af gervihnöttum sem kallašir eru AMSAT OSCAR.  Fyrsti gervihnötturinn sem radķóamatörar smķšušu og kallašur var OSCAR-1 var sendur į loft 12. desember 1961, ašeins 4 įrum eftir aš Rśssar sendu upp fyrsta gervihnöttinn SPUTNIK-1 įriš 1957. Žetta eru sem sagt ungir vķsindamenn į öllum aldri sem eru aš dunda viš žetta merkilega įhugamįl. Sjį hér.  

Žeir sem gaman hafa af stjörnuskošun ęttu aš lķta viš hjį Stjörnuskošunarféagi Seltjarnarness (reyndar allra landsmanna) og Stjörnufręšivefnum. Žar er margt skemmtilegt og fróšlegt aš sjį. Aušvelt aš gleyma sér žar!

Ašdįendur Ęvars leynast örugglega mešal žeirra sem įnęgju hafa af žvķ aš smķša fjarstżršar flugvélar, stórar og smįar. Ekki er sķšur spennandi aš fljśga žeim. Hér er ekkert kynslóšabil.


 

 

Myndir
Hér fyrir nešan mį sjį żmsar myndir frį žvķ mešan į smķši og tilraunum stóš, en žar fyrir nešan er hugsanlega żmislegt góšgęti sem įhugavert er aš skoša.

 

_MG_7349

 Arnór Sigfśsson PhD er dżravistfręšingur og vanur aš fylgjast meš flugi fugla yfir heimshöfin meš GPS bśnaši.

 

 

Alda 

Alda J. Rögnvaldsdóttir grafķskur hönnušur og kynningarstjóri hjį Verkķs var yfirleitt bak viš myndavélina eša upptekin viš aš drķfa verkefniš įfram og žvķ fundust ekki viš fyrstu leit myndir af henni viš flöskuskeytiš. Aftur į móti er hśn hér meš annaš og stęrra farartęki ķ höndunum, en hśn var įriš 2013 höfundur veršlaunatillögu aš śtliti flugvéla WOW.

Alda tók flestar myndanna sem prżša žessa sķšu.

 

 

 

IMG_0925 - Copy

Įgśst H. Bjarnason rafmagnsverkfręšingur sį um frumhönnun tękisins, m.a. stöšugleikabśnašarins, og smķši frumgeršar meš ašstoš Fįst ehf.  Myndin tekin eftir vištališ viš Ęvar.

 

IMG_0923 - Copy-2

Įgśst śtskżrir hönnun tękisins fyrir Ęvari

 

 

IMG_0916

Vigfśs Arnar Jósepsson er vélaverkfręšingur og Ólöf Rós Kįradóttir er byggingarverkfręšingur og stęršfręšingur.  Vigfśs og Ólöf Rós sįu um śtreikninga ķ sjįvarfallalķkani Verkķss, sem er flókinn hugbśnašur. Ķ mišju er aušvitaš Ęvar.

 

 

IMG_0914

Ólöf Rós ķ vištali viš Ęvar, en ķ bakgrunni er Vigfśs aš vinna viš tölvulķkaniš.

 

 

IMG_7592

Nś er smķšinni lokiš. Įrmann E. Lund vélatęknifręšingur og Vigfśs Jósepsson vélaverkfręšingur kampakįtir meš bęši flöskuskeytin.

 

IMG_0906

Frumsmķši flöskuskeytisins. Eftir er aš gera į žvķ nokkrar endurbętur og prófa.

 

IMG_7557


Innra hylkiš er vel merkt.

 

IMG_7573


Ytra hylkiš er einnig vel merkt.

 

 

GlobalStarOrbits

48 gervihnettir ķ Global Star kerfinu eru į braut ķ 1400 kķlómetra hęš langt fyrir sunnan Ķsland.  Žangaš žurfa merkin frį litlu sendunum ķ flöskunum aš draga.

 

 image001

Viš prófanir ķ sjónum viš Nauthólsvķk barst merkiš įn vandręša ķ fyrstu tilraun.

 

 

 

 

 Lķkan sem sżnir vindakerfiš akkśrat nśna.
Liturinn ķ bakgrunni tįknar hitastig.

http://earth.nullschool.net

 

 

 

Į vefsķšu hjį Verkķs er żmiss fróšleikur um verkefniš:

FYLGST MEŠ FLÖSKUSKEYTUM Ķ GEGNUM GERVITUNGL

Smella hér:

http://www.verkis.is/um-okkur/frodleikur/frettir/fylgst-med-floskuskeytum-i-gegnum-gervitungl

 

 Flöskuskeytin ķ dag.

Hęgt er aš skruna og fęra kortiš til meš mśsinni.

Smelliš į blöšru til aš sjį hve langt flöskuskeytiš hefur rekiš, o.fl.

www.verkis.is/gps


dmi_weekly_icechart_colour

 Hafķsinn (Smella į kort og stękka)
http://en.vedur.is/media/hafis/iskort_dmi/dmi_weekly_icechart_colour.pdf

 

 

 Hér er hęgt aš sjį ölduhęš og sveiflutķma

www.vegagerdin.is/vs/ArealKort.aspx?la=is

 

 

 

 

 

 Vindaspį fyrir Atlantshaf
www.vedur.is/vedur/sjovedur/atlantshafskort

 

 

 

 

18703-1

 

www.visindamadur.com

 

 

Verkis heilindi

 

www.verkis.is

 


Loftslagsbreytingar af völdum manna eša nįttśru, eša kannski hvort tveggja?

 

 

Inngangur

Sķšastlišin 25 įr eša svo hefur hękkun hitastigs į jöršinni veriš mikiš į dagskrį. Alžjóšlegar rįšstefnur hafa veriš haldnar og nżlega var haldin mikil rįšstefna ķ Parķs. Žar komu tugžśsundir manna saman og ręddu įhrif koltvķsżrings į hitastig jaršar. Įhrif nįttśrunnar į langtķma hitabreytingar fengu enga athygli. 

Umręšur um losun koltvķsżrings (koltvķildis, kolsżru – CO2) af mannavöldum hafa vakiš įhuga margra į aš kynna sér įstęšur vešurfarsbreytinga ķ nśtķš og fortķš. Miklar breytingar į vešurfari hafa oršiš aš žvķ er viršist “af sjįlfu sér” sé litiš hundruš eša žśsundir įra aftur ķ tķmann.  Aušvitaš gerist slķkt ekki af sjįlfu sér, eitthvaš hlżtur aš koma ferlinu af staš. Getur veriš aš žetta “eitthvaš” sé einnig aš hafa įhrif į vešriš į žessari öld?  Hvaš er žetta “eitthvaš”?  Getum viš bśist viš aš žaš muni haga sér į sama hįtt og žaš hefur gert oft įšur, ž.e. komiš, staldraš viš og horfiš sķšan į braut?   Um žaš fjallar žessi grein.

Įšur en viš fjöllum um žetta dularfulla “eitthvaš” er rétt aš skoša nįnar hvaš hefur veriš į seyši undanfarin įržśsund og jafnvel enn ķ dag.

 

Hitafar frį sķšustu ķsöld fyrir um 11.000 įrum

Mynd 1 sżnir nišurstöšur męlinga į ķskjörnum fengnum śr rśmlega 3000 metra djśpri holu sem boruš var ķ Gręnlandsjökul. Meš rannsóknum į magni samstętna sśrefnis (oxygen isotopes) hefur veriš hęgt aš įętla hitastig į yfirborši jökulsins žśsundir įra aftur ķ tķma. Žessi ferill nęr yfir 11.000 įr, ž.e. aftur til loka ķsaldar žegar žykk ķshella žakti stóran hluta jaršar.

Ferillinn nęr žó af męlitęknilegum įstęšum ašeins til įrsins 1854, en hefur veriš mjög lauslega framlengdur til dagsins ķ dag meš strikušu lķnunni lengst til hęgri.

Svęšin sem merkt eru meš gręnu eru sérlega įhugaverš.  Lengst til hęgri eru hlżindin sem glatt hafa okkur undanfarna įratugi og kallast Modern Warm Period. Fyrir um 1000 įrum var annaš hlżskeiš sem stóš nokkra įratugi og kallast Medieval Warm Period. Žį var jafnvel hlżrra en ķ dag, aš minnsta kosti jafn hlżtt. Fyrir 2000 įrum, mešan į Roman Warm Period stóš, var svo enn hlżrra og mun hlżrra var fyrir rśmum 3000 įrum į tķmabili sem kallaš er Minoan Warm Period.  Hvaš veldur žessum įratugalöngu hlżskeišum sem hafa komiš reglulega meš um 1000 įra millibili? Viš getum skyggnst lengra aftur ķ tķma og sjįum aš fyrir 7000 og 8000 įrum var lang hlżast frį žvķ er ķsöld lauk. Holocene Climate Optimum kallast sį tķmi.

Vissulega er žessi ferill ašeins frį Gręnlandi og sżnir breytingar žar. Žaš mį žó teljast lķklegt aš hann endurspegli ķ stórum drįttum breytingar ķ hitafari jaršar frį žvķ er ķsöld lauk.

gisp220temperature-B

Mynd 1: Nišurstöšur męlinga į ķskjörnum fengnum śr rśmlega 3000 metra djśpri holu sem boruš var ķ Gręnlandsjökul. Skammvinn hlżskeiš eru sżnd meš gręnu.

Stękka mį myndir meš žvķ aš smella į žęr.

 

 

GISP2

Mynd 1a: Annaš sjónarhorn į nišurstöšurnar frį Gręnlandsjökli

 

Įleitnar spurningar vakna žegar horft er į žessa mynd. Hżindin fyrir 1000, 2000, 3000, o.fl. įrum voru örugglega ekki af mannavöldum. Žetta voru heitari tķmabil en viš upplifum nś. Hvernig getum viš veriš viss um aš hlżindin nś stafi aš mestu leyti af hegšun okkar? Getur ekki veriš aš nśverandi góšęri ķ vešurfari undanfariš stafi af sömu orsökum og oft įšur? Er ekki full įstęša til aš velta fyrir sér hvaša nįttśrulegu įstęšur hafi valdiš žessum hitasveiflum į undanförnum įržśsundum og hvort aš nįttśran sé ekki enn aš verki?

Minni okkar er stutt, og sjįlf skynjum viš ekki nema nokkra įratugi til baka. Ef til vill er žaš žess vegna sem menn hafa einblķnt į gróšurhśsaįhrif vegna aukningar koltvķsżrings ķ andrśmsloftinu. Žessi kenning hefur veriš mjög vinsęl, žaš vinsęl aš ekki hefur veriš hlustaš nęgilega vel į gagnrżni sem komiš hefur fram frį virtum vķsindamönnum ķ loftslagsfręšum,  stjarnešlisfręši o.fl. sem telja aš nįttśran eigi stóran žįtt ķ breytingum, nś sem į öldum įšur.

 

Breytingar sķšan Ķsland var numiš

Breytingar ķ vešurfari į sķšustu öldum eru vel žekktar. Sjį mynd 2. Į landnįmsöld var jafnvel hlżrra į jöršinni en ķ dag, Ķsland var žį viši vaxiš milli fjalls og fjöru og vķnvišur óx jafnvel ķ Englandi. Žį voru hinir miklu landafundir norręnna manna, sem ekki vķlušu fyrir sér aš sigla ķ opnum bįtum landa og heimsįlfa į milli. Leifur heppni Eirķksson fann Vķnland žar sem vķnvišur óx. Eirķkur rauši stofnaši byggš ķ Gręnlandi įriš 985 er hann sigldi meš 25 skip Ķslendinga žangaš. Fundist hafa merki um ręktun korns žar og ölgerš žessara norręnu manna.

Eftir um 1200 fór heimurinn aš kólna. Žį gekk ķ garš langt tķmabil sem menn hafa nefnt “Litlu ķsöldina”. Mikil haršindi uršu į Ķslandi, byggš norręnna manna ķ Gręnlandi leiš undir lok og kuldinn var žaš mikill ķ Englandi aš Thames lagši sum įrin į vetrum. Įhrifa litlu ķsaldarinnar gętti um allan heim nęstu aldirnar.

hitafar-jardar-2000-ar_876926

Mynd 2: Hnattręnar hitabreytingar sķšastlišin 2000 įr.

 

Gamla mįlverkiš į mynd 3 eftir Abraham Hondius og er frį 1677. Horft er nišur eftir įnni ķ įtt aš gömlu Lundśnarbrśnni.  Lengst til hęgri handan brśarinnar er Southwark Cathedral, og žar til vinstri sést ķ turn St. Olave’s Church.

Takiš eftir ķsjökunum, sem viršast um hįlfur annar metri į žykkt. Hvernig stendur į žessum ósköpum? Eitt kaldasta tķmabil Litlu ķsaldarinnar svoköllušu stóš yfir mešan virkni sólar var ķ lįgmaki sem kallast Maunder minimum. Žaš stóš yfir um žaš bil frį 1645 til 1715. Žį sįust hvorki sólblettir né noršurljós og fimbulkuldi rķkt vķša. Mįlverkiš er frį žessu kuldaskeiši.

thames-5-b_527654


Mynd 3: Mešan į litlu ķsöldinni stóš var įin Thames viš London oft ķsi lögš.

Mįlverkiš er eftir Abraham Hondius (1630-1695). Museum of London. Fleiri myndir af “Frost Fairs” į Thames eru til.
Horft er nišur eftir įnni ķ įtt aš gömlu Lundśnarbrśnni. Lengst til hęgri handan brśarinnar er Southwark Cathedral, og žar til vinstri sést ķ turn St. Olave’s Church.

 

Hvernig var įstandiš į Ķslandi um žetta leyti? Žór Jakobsson segir žetta ķ erindi sķnu “Um hafķs fyrir Sušurlandi – frį landnįmi til žessa dags” sem finna mį į vef Vešurstofunnar:

“1695. Óvanalega miklir hafķsar. Ķs rak um veturinn upp aš Noršurlandi og lį hann fram um žing, noršanvešur rįku ķsinn austur fyrir og svo sušur, var hann kominn fyrir Žorlįkshöfn fyrir sumarmįl og sunnudaginn fyrstan ķ sumri (14. aprķl) rak hann fyrir Reykjanes og Garš og inn į fiskileitir Seltirninga og aš lokum aš Hvalseyjum og ķ Hķtarós, fór hann inn į hverja vķk. Hafši ķs ei komiš fyrir Sušurnes innan 80 įra, žótti žvķ mörgum nżstįrlegt og undrum gegna um komu hans. Žį mįtti ganga į ķsum af Akranesi ķ Hólmakaupstaš (Reykjavķk) og var ķsinn į Faxaflóa fram um vertķšarlok rśmlega, braut hann skip undan 6 mönnum fyrir Garši, en žeir gengu allir til lands”.

Um 1900 fer heimurinn aš hlżna į nżjan leik og hefur sś žróun haldist til dagsins ķ dag, – meš rykkjum žó. Viš vitum hvernig įstandiš var hér į landi seint į 19. öld žegar vesturferšir Ķslendinga stóšu sem hęst, og fólk flśši haršindi og fįtękt sem af žvķ leiddi. Viš höfum heyrt af frostavetrinum mikla 1918, sķšan komu veruleg hlżindi fram aš strķšsįrum, žį nokkur kólnun fram til um 1975 er fer aš hlżna aftur. Auk žessara breytinga eru smį sveiflur frį įri til įrs, sem eru breytilegar frį einu landi til annars, eins og viš könnumst viš. Hér į noršurslóšum, žar sem mešalhiti įrsins er ekki nema nokkrar grįšur yfir frostmarki erum viš miklu nęmari fyrir smįvęgilegum hitafarsbreytingum en sunnar ķ įlfunni žar sem įrsmešalhitinn er mun hęrri.

Hvenęr lauk Litlu ķsöldinni? Um žaš mį deila, sumir miša viš įeiš 1900 og enn ašrir vilja meina aš frostaveturinn 1918 hafi veriš daušakippir žessa langa kuldaskeišs.

 

Hlżnun sķšastlišin 150 įr frį Litlu ķsöldinni

Samkvęmt męlingum er tališ aš hitastig jaršar hafi hękkaš um žvķ sem nęst 0,8°C sķšan um 1850.  Hvers vegna 1850?  Jś žaš er vegna žess aš sęmilega įreišanlegar eldri męlingar į lofthita eru ekki til. Žį var Litlu ķsöldinni ekki lokiš. Verulegur hluti žessa tķmabils, um žaš bil hįlf öld, tilheyrir Litlu ķsöldinni. Skekkir žaš ekki ašeins myndina?

Menn hafa af žvķ miklar įhyggjur aš mešalhiti jaršar hafi hękkaš um žvķ sem nęst 0,8 grįšur į 150 įrum.  Hver vill fullyrša aš um 1850, į sķšustu įratugum Litlu ķsaldar, hafi vešurfar veriš “rétt” og öll hękkun hita sķšan žį sé “röng” og hęttuleg?   Žaš merkilega er aš žetta er kjarninn ķ umręšunni um loftslagsmįlin.

Reyndar er mjög oft talaš um aš žessi hękkun lofthita um 0,8°C sé "frį upphafi išnbyltingar". Išnbyltingin hófst um 1750, en žį voru enn eftir 150 įr af Litlu ķsöldinni.  Hvers vegna ķ ósköpunum er veriš aš miša viš žetta kalda tķmabil žegar hungur og sjśkdómar fóru illa meš fólk?

Viš sjįum greinilega į hitaferlinum frį Bresku Vešurstofunni (mynd 4) aš Litlu Ķsöldinni lżkur ekki fyrr en um 1920, žį veršur mjög hröš hlżnun fram aš 1945, sķšan kyrrstaša til um 1975 er hitinn fer aš rķsa hratt til įrsins 2000, og aš lokum kyrrstaša til dagsins ķ dag.

Eftirtektarvert er aš į tķmabilinu 1920 til 1945 er įlķka hröš og įlķka mikil hękkun į hitastigi og į tķmabilinu 1975 til 2000. Hvort tveggja 25 įra tķmabil. Žaš er umhugsunarvert aš losun manna į koltvķsżringi var tiltölulega lķtil fyrr en eftir mišja sķšustu öld er losunin fór hratt vaxandi. Žaš flękir aušvitaš mįliš dįlķtiš.  Var žaš kannski nįttśran sem var aš verki į fyrra tķmabilinu og mannfólkiš į hinu sķšara?  Eša į nįttśran einhvern žį ķ hitabreytingunum yfir allt tķmabiliš? 

Viš tökum eftir žvķ aš mešalhitinn yfir allt tķmabiliš er nokkurn vegin sį sami og męldist ķ kyrrstöšunni 1945-1975. Vęri ekki ešlilegra aš miša hękkun lofthitans viš žaš tķmabil frekar en Litlu Ķsöldina eins og gert er?  Žį vęri hękkunin sem viš vęrum meš įhyggjur af um 0,5 grįšur ķ staš 0,8 grįša.

 

hadcrut4_annual_global

Mynd 4: Myndin er frį Bresku vešurstofunni Met Office. Hśn sżnir frįvik ķ mešalhita tķmabilsins 1850 til 2014. Į žessum tķma hefur styrkur koltvķsżrings aukist frį 0,03% ķ 0,04%.

 

 

HadCRUT3 GlobalMonthlyTempSince1850 NH-SH-NormalPeriod (1)


Mynd 4a:  Önnur mynd frį Bresku vešurstofunni Met Office. Stór hluti ferilsins tilheyrir Litlu ķsöldinni, en nęr žó ekki aftur til upphafs išnbyltingar um 1750

 

 

Kyrrstaša hlżnunar frį aldamótum

Nįttśran hefurveriš aš strķša okkur frį aldamótum, žvķ eitthvaš veldur žvķ aš mešalhiti jaršar hefur meira og minna stašiš ķ staš frį aldamótum eins og sést į mynd 5, žrįtt fyrir sķvaxandi losun manna į koltvķsżringi CO2.

Hitamęlingar į lofthjśpnum fara ķ ašalatrišum fram į tvennan hįtt: Meš hefšbundnum hitamęlum į vešurstöšvum vķša um heim og frį gervihnöttum. Męlingar frį gervihnöttum hafa žaš fram yfir kvikasilfursmęlana aš gervihnettirnir męla yfir allan hnöttinn, byggš ból, hafiš, eyšimerkur, fjöll og firnindi. Svokölluš žéttbżlisįhrif trufla ekki žęr męlingar, en viš vitum flest hve miklu heitara er innan borgarmarkanna en utan žeirra. Žessar męlingar frį gervihnöttum nį žó ašeins aftur til įrsins 1979. Į žeim mį greina įhrif frį stórum eldgosum og fyrirbęrum ķ Kyrrahafinu sem kölluš eru El Nińo og La Nińa. Um žessar mundir er öflugt El Nińo ķ gangi sem veldur nokkurra mįnaša hękkun hitastigs og vešurbreytingum vķša um heim.

 

UAH_LT_1979_thru_November_2016_v6

Mynd 5: Hitamęlingar frį gervihnöttum sżna kyrrstöšu ķ hlżnun frį sķšustu aldamótum
(Myndin uppfęrš ķ desember 2016)

 

Įstęšur loftslagsbreytinga og hvaš er žetta «eitthvaš» sem minnst var į ķ innganginum?

Ljóst er aš żmislegt annaš getur haft įhrif į loftslagsbreytingar en koltvķsżringur. Margir žekkja snjallar kenningar hins virta vķsindamanns Pįls Bergžórssonar um samspil breytilegs endurskins frį hafķs sem orsakavald hinnar velžekktu 60 įra sveiflu ķ hitafari. Hann hélt nżlega įhugavert erindi į Ašventužingi félags vešurfręšinga. Sjį erindiš hér.  Margir beina sjónum aš sólinni, okkar eina hitagjafa.  Sólin į mynd 6 er svokölluš breytistjarna sem jöršin er ķ nįbżli viš. Frį henni streymir breytilegur sólvindurinn sem veldur fallegum noršurljósum, og gęti įtt verulegan žįtt ķ hitasveiflum undanfarinna alda og įržśsunda samkvęmt velžekktum kenningum prófessors Henriks Svensmark.

11878975_10207837021626423_5834415388739750727_o

Mynd 6: Sólin er breytileg stjarna. Virkni hennar gengur ķ bylgjum. Sveiflurnar eru įratuga, įrhundraša og įržśsunda langar. Jöršin er ķ nįbżli viš žessa dagstjörnu.

 

Į mynd 7 mį sjį breytingar ķ heildarśtgeislun sólar frį įrinu 1610 til 2014. Eins og sjį mį, žį er hśn ķ hęstu hęšum į sķšarihluta nżlišinnar aldar, og nś er heildarśtgeislunin farin aš dala aftur. Maunder lįgmarkiš frį 1650-1700 leynir sér ekki.

Breytingin ķ heildarśtgeislun er reyndar heldur  lķtil til aš skżra hitabreytingar undanfariš žannig aš leita žarf annarra skżringa. Skżringin gęti legiš ķ śtfjólublįa žętti sólarljóssins og beinast augu vķsindamanna nś aš žeim möguleika.

SolarIrradianceReconstructedSince1610 LeanUntil2000 From2001dataFromPMOD (1)

Mynd 7: Heildarśtgeislun sólar hefur aukist jafnt og žétt sķšastlišin 400 įr įsamt žvķ sem hnattręn hlżnun hefur įtt sér staš. Nś kann virkni sólar aš fara minnkandi į nęstu įrum.

 

Breyting ķ heildarśtgeislun er ašeins um 0,2% yfir allt tķmabiliš, en breyting ķ śtfjólublįa ljósinu (Extreme UltraViolet-EUV) yfir ašeins eina 11 įra sólsveiflu er um tķföld eša 1000 %.   Jafnvel tvöfalt žaš eins og sést į mynd 8 frį japönsku geimferšastofnunni.

 

11_year_uv_cycles

Mynd 8: 20-föld (2000 %) breyting į śtfjólublįrri śtgeislun sólar yfir 11 įra tķmabil.

 

Sólvirknin hefur minnkaš hratt į sķšustu įrum. Kyrrstaša hefur veriš ķ hitastigi undanfarinn hįlfan annan įratug. Er žaš tilviljun aš žaš fer saman? Kannski. Eša, er žaš merki žess aš hįmarkinu sé nįš og hlżskeišiš aš ganga nišur, eins og žaš gerši fyrir 1000, 2000 og 3000 įrum eftir nokkurra įratuga löng góšęri?  Žvķ hafa żmsir vķsindamenn spįš, en fįir hlustaš. Fari svo, žį mun žaš koma ķ ljós innan įratugar.

 

Samantekt

Ķ fyrirsögn var spurt: Loftslagsbreytingar af völdum manna eša nįttśru, eša kannski hvort tveggja? 

Ętli svariš sé ekki "hvort tveggja".

Įšur hefur sį sem hér ritar gert žvķ skóna aš skiptingin gęti hafa veriš veriš milli eftirfarinna žįtta undanfarna įratugi:

  1. Ytri sveiflur sem vęru žį helst breytingar ķ sólinni.

  2. Innri sveiflur svo sem breytingar ķ hafstraumum og breytingar ķ hafķs/endurskini eins og Pįll Bergžórsson hefur bent į.

  3. Stķgandi sem stafar af sķfelt meiri losun į koltvķsżringi

 

Žetta er semsagt flókiš samspil nįttśrulegra fyrirbęra og įhrifa losunar manna į koltvķsżringi. Hve mikiš hver žessara žriggja žįtta vegur er ómögulegt aš segja.  Viš getum žess vegna til einföldunar og brįšabirgša sagt er hver žįttur valdi svo sem žrišjungi, en aušvitaš er žaš bara órökstudd įgiskun žar til viš vitum betur...

 

 --- --- --- 

 

Jįkvęš įhrif aukningar CO2

Fįtt er svo meš öllu illt, aš ekki boši nokkuš gott.

Koltvķsżringur er ekki eitrašur. Hann er undirstaša alls lķfs į jöršinni. Įn hans yxi ekki gręnn góšur og matvęlaframleišsla vęri engin. Dżralķf lķtiš sem ekkert og vķst er aš viš vęrum ekki hér.

Meš hjįlp sólar vinna plönturnar mjölvi og sykur śr koltvķsżringnum og losa frį sér sśrefni. Lķfsandi plantanna er koltvķsżringur, en okkar lķfsandi er sśrefniš. Įn gręnu plantanan vęri ekkert sśrefni og žvķ ekkert dżralķf.

Aukning koltvķsżrings ķ andrśmsloftinu eykur verulega vaxtarhraša gróšurs. Žaš hefur mjög jįkvęš įhrif į matvęlaframleišslu heimsins. Ekki veitir af.

Hér į landi hefur gróšri fleygt fram į undanförnum įrum. Skógarmörk hafa hękkaš og vķša mį sjį sjįlfsįš tré vaxa upp žar sem įšur var aušn. Viš getum žakkaš žaš bęši hękkušum lofthita og auknum styrk koltvķsżrings.

Ķslenskir gróšurhśsabęndur vita aš hęgt er aš auka framleišsluna verulega meš žvķ aš losa koltvķsżring inn ķ gróšurhśsin. Žess vegana mį išulega sjį stįlgeyma eša stęrri tanka meš koltvķsżringi fyrir utan gróšurhśsin eins og į mynd 9 sem tekin var fyrir utan gróšurhśs ķ uppsveitunum. Inni ķ gróšurhśsunum er styrkur koltvķsżrings tvöfaldur til fjórfaldur žess sem er utan žeirra.

 

greenhouse-2


Mynd 9: Geymir meš koltvķsżringi fyrir utan ķslenskt gróšurhśs.
(Ljósmynd įhb)

 

 

WoodyFourLevelsOfCO2Enrichment

 

Mynd 10: Tilraunir hafa veriš geršar ķ žvķ skyni aš męla vaxtarhraša plantna viš mismunsandi styrk koltvķsżrings. Į myndinni er veriš aš gera tilraunir meš furu. Lengst til vinstri er styrkurinn sį sami og ķ andrśmsloftinu, eša 400 ppm (0,04%). Į nęstu mynd hefur 150 ppm veriš bętt viš žannig aš styrkurinn veršur 550 ppm. Į žrišju myndinni er styrkurinn oršinn 700 ppm og į žeirri fjóršu 850 ppm, eša meiri en tvöfaldur žess sem er ķ andrśmsloftinu utandyra.  Žetta kunna plönturnar svo sannarlega aš meta og vaxtarhrašinn tvöfaldast.

 

Aukinn styrkur koltvķsżrings og hęrri lofthiti hafa gert žaš aš verkum aš gróšur jaršar hefur aukist. Matvęlaframleišsla ķ hungrušum heimi hefur af žeim sökum aukist.  Hśn er aš verša gręnni samkvęmt gervihnattamyndum. Um žaš mį lesa į vefsķšu NASA sem nefnist Global Garden Gets Greener, en žar er aš finna mynd 11.

 

npp_change_bump_lrg

Mynd 11: Hin gręnkandi jörš samkvęmt vefsķšu NASA.  

 

Höfum žaš hugfast aš koltvķsżringur, undirstaša lķfs į jöršinni, er ekki mengun. Magn koltvķsżrings ķ andrśmsloftinu męlist nś 0,04%.    Munum einnig aš viš erum ķ nįbżli viš stjörnu sem viš köllum sól. Sólin veitir okkur birtu og yl sem breytist meš sveiflum sem nį yfir įratugi, įrhundruš og įržśsund. Munum eftir sveiflum ķ Atlantshafinu og Kyrrahafinu. Munum eftir sveiflum ķ śtbreišslu hafķss og breytlegu endurskini.   Munum eftir…

 

 

 --- --- ---

 

 

 

 

 

Vetrarsólstöšur eru ķ įr 22. desember. Sólin veršur žį lęgst į lofti og dagurinn stystur. Į Žorlįksmessu fer sólin aš hękka į lofti og dagurinn aš lengjast, žó ekki muni nema hęnufeti fyrst ķ staš.  Įšur en viš vitum af fer vorilmur aš finnast ķ lofti, fuglar aš syngja, įstin blómstrar og voriš er komiš!

Žaš er žvķ tilefni aš fagna. Žaš munum viš gera į hinni ęvagömlu hįtķš Jólunum. 

 

"Fyrsta sólarhring frį sólstöšum lengist sólargangurinn ķ Reykjavķk um 9 sekśndur. Annan daginn lengist hann um 27 sekśndur og žrišja daginn um 44 sekśndur. Žetta eru sem sagt "hęnufetin" ķ Reykjavķk. Į Akureyri er fyrsta hęnufetiš 12 sekśndur, hiš nęsta 37 sekśndur og hiš žrišja 62 sekśndur", stendur ķ grein eftir Žorstein Sęmundsson sem birtist ķ Almanaki Hįskólans įriš 1993.  Greinina mį lesa hér.

 

solsetur_2011

 

 Glešileg Jól

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

"Myrkurstundum į vökutķma fjölgar um 131 til 190 klukkustundir eša 5 til 8 sólarhringa ef klukkunni veršur flżtt"...

 

 

 

Dr. Žorsteinn Sęmundsson stjörnufręšingur hefur séš um śtgįfu Almanaks Hįskólans ķ įratugi og reiknaš śt hinar margbreytilegu töflur sem žar eru, en žaš er mikil nįkvęmnisvinna. Hann er žvķ manna fróšastur um tķmatal og klukkuna. Žorsteinn var um įratugaskeiš deildarstjóri Hįloftadeildar Raunvķsindastofnunar Hįskóla Ķslands.

Žorsteinn hefur oft fjallaš um klukkuna, seinkun hennar, sumartķma, vetrartķma, o.fl. Mig langar til aš vķsa į nżlegan pistil hans į vef Almanaksins: „Um seinkun klukkunnar“    http://www.almanak.hi.is/seinkun2.html

Žaš vill svo til aš sį sem žessar lķnur ritar starfaši į Hįloftadeild Raunvķsindastofnunar, žar sem Žorsteinn réši rķkjum, sem sumarmašur įrin 1968 og 1969. Žį var einmitt įkvešiš aš  hafa sumartķma allt įriš į Ķslandi og uršu margir fegnir žegar hringlinu meš klukkuna var hętt.

 

Žorsteinn sagši ķ vištali viš Morgunblašiš 1. desember:

 

Still­ing klukk­unn­ar alltaf mįla­mišlun

Ingi­leif Frišriks­dótt­ir
if@mbl.is

Dr. Žorsteinn Sęmundsson, stjörnufręšingur hjį Raunvķsindastofnun Hįskóla Ķslands.stękka

Dr. Žor­steinn Sę­munds­son, stjörnu­fręšing­ur hjį
Raun­vķs­inda­stofn­un Hį­skóla Ķslands. mbl.is/ā€‹Golli

„Ég hef mikl­ar efa­semd­ir um nei­kvęš heilsu­fars­leg įhrif af fljótri klukku. Ķ žvķ sam­bandi er at­hygl­is­vert aš svefn­höfgi ung­linga viršist engu minna vanda­mįl ķ žeim lönd­um žar sem klukk­unni er seinkaš aš vetri til,“ seg­ir Žor­steinn Sę­munds­son, stjörnu­fręšing­ur.

Hann seg­ir žaš klukk­una frem­ur en dags­birt­una sem ręšur žvķ hvenęr ung­ling­ar fara aš sofa į kvöld­in. Sums stašar er­lend­is hafi žaš gef­ist vel aš hefja skóla­hald seinna aš morgni, og slķkt hafi t.a.m. tķškast ķ Eg­ilsstašaskóla sķšustu įr.

Mbl.is fjallaši ķ sķšustu viku um fyr­ir­lest­ur Bjarg­ar Žor­leifs­dótt­ur, lektors viš Lękna­deild Hį­skóla Ķslands, um klukkužreytu į mešal Ķslend­inga. Žar sagši hśn žaš mjög brżnt lżšheilsu­mįl aš seinka klukk­unni um eina klukku­stund. Ķslend­ing­ar vęru aš skapa sér vanda meš nś­ver­andi fyr­ir­komu­lagi sem hef­ur mešal ann­ars slęm­ar af­leišin­f­ar fyr­ir heilsu fólks.

„Ég hef litla trś į žvķ aš žetta sé heilsu­fręšilegt heimsvanda­mįl,“ seg­ir Žor­steinn ķ sam­tali viš mbl.is. Hann seg­ist jafn­framt hafa žį at­huga­semd aš Björg, įsamt mörg­um öšrum, ein­blķni į eina af­leišingu žess aš seinka klukk­unni ķ staš žess aš skoša mįliš frį öll­um hlišum. 

Hverri til­hög­un fylgja kost­ir og ókost­ir

„Still­ing klukk­unn­ar veršur alltaf mįla­mišlun žvķ aš sér­hverri til­hög­un fylgja bęši kost­ir og ókost­ir,“ seg­ir Žor­steinn, en bend­ir į aš žegar nś­gild­andi lög um tķma­reikn­ing voru sett įriš 1968 hafi megin­į­stęšan veriš óįnęgja fólks meš žaš sem kallaš var hringliš meš klukk­una.

Ķ pistli sķn­um um seink­un klukk­unn­ar seg­ir hann mark­mišiš meš laga­setn­ing­unni žaš įr hafa fyrst og fremst veriš žaš aš koma į föst­um tķma allt įriš. „Skošana­könn­un leiddi ķ ljós aš mun fleiri vildu hafa flżtta klukku („sum­ar­tķma“) en óbreytta („vetr­ar­tķma“). Varš žvķ nišurstašan sś aš klukk­ur skyldu stillt­ar eft­ir mištķma Greenwich.“

Radd­ir komiš fram sķšustu įr sem kalla į breyt­ingu

Eft­ir breyt­ing­una mį segja aš frišur hafi rķkt um tķma­reikn­ing­inn ķ ald­ar­fjóršung. Žaš er ekki fyrr en į sķšustu įrum aš komiš hafa fram radd­ir sem kalla į breyt­ingu į nż. Mį žar nefna žings­įlykt­un­ar­til­lögu įriš 1994, frum­varp įriš 1995 (end­ur­flutt 1998 og 2000), og žings­įlykt­un­ar­til­lög­ur įrin 2006, 2010, 2013 og nś sķšast įriš 2014.

„Spyrja mį hvers vegna breyt­inga sé óskaš eft­ir svo langa sįtt um nś­gild­andi fyr­ir­komu­lag. Žar kem­ur tvennt til greina. Ķ fyrsta lagi er vax­in upp nż kyn­slóš sem man ekki žaš fyr­ir­komu­lag sem įšur gilti og žekk­ir ekki af eig­in raun kosti žess eša ókosti. Ķ öšru lagi hafa skap­ast nż višhorf vegna breyttra ašstęšna ķ žjóšfé­lag­inu, nżrr­ar tękni og nżrra sjón­ar­miša. Hvort tveggja žarf aš hafa ķ huga įšur en įkvöršun er tek­in um laga­setn­ingu sem óhjį­kvęmi­lega snert­ir hvern ein­asta Ķslend­ing aš meira eša minna leyti.“

Bjart­ari morgn­ar dżr­keypt­ir

Žį bend­ir hann į aš seink­un klukk­unn­ar hefši žau įhrif aš bjart­ara yrši į morgn­anna og žaš sé tvķ­męla­laust sterk­asta rök­semd žeirra sem vilja fara žessa leiš. 

„Į hinn bóg­inn eru bjart­ari morgn­ar keypt­ir žvķ verši aš fyrr dimm­ir sķšdeg­is žegar um­ferš er meiri og börn į leiš śr skóla. Menn get­ur greint į um žaš hvort žeir kjósi frem­ur bjart­ari morgna eša bjart­ara sķšdegi. En um­feršaržung­inn bend­ir til žess aš menn nżti al­mennt sķšdegiš frem­ur en morgn­ana til aš sinna er­ind­um sķn­um. Žaš viršist gilda aš sumri ekki sķšur en vetri og stjórn­ast žvķ ekki af birt­unni einni sam­an. Óum­deilt er, aš flest­ir kjósa flżtta klukku į sumr­in, žvķ aš lengri tķmi gefst žį til śti­vist­ar.“

Fals­von­ir um batn­andi lķšan viš aš seinka klukk­unni

Žor­steinn bend­ir jafn­framt į aš ķ žings­įlykt­un­ar­til­lög­unni sé horft fram­hjį žeirri stašreynd aš raf­lżs­ing hef­ur įhrif į lķk­ams­klukk­una ekki sķšur en sól­ar­ljósiš og rask­ar žvķ hinni nįtt­śru­legu sveiflu. „Ķ žjóšfé­lagi nś­tķm­ans ręšur sól­ar­ljósiš ekki still­ingu lķk­ams­klukk­unn­ar nema aš tak­mörkušu leyti. Žvķ ętti ekki aš vekja mönn­um fals­von­ir um aš lķšan žeirra muni batna til muna viš žaš aš seinka klukk­unni.“

Žį seg­ist hann hrędd­ur um aš mörg­um myndi bregša ķ brśn žegar žeir yršu var­ir viš žaš aš myrkriš skylli į klukku­stund fyrr sķšdeg­is, eins og myndi ger­ast ef klukk­unni vęri seinkaš. „Dótt­ir mķn bjó ķ Lundi ķ Svķžjóš ķ haust žegar klukk­unni var breytt žar frį sum­ar­tķma yfir į vetr­ar­tķma. Hśn oršaši žaš svo aš breyt­ing­in sķšdeg­is hefši veriš afar óžęgi­leg. Ég hef heyrt svipaša sögu frį fleir­um, bęši aust­an­hafs og vest­an­hafs,“ seg­ir Žor­steinn.

Loks seg­ir hann rétt aš vekja at­hygli į žvķ aš mik­ill fjöldi fólks ķ heim­in­um bżr viš fljóta klukku allt įriš. Žetta sjį­ist vel ef tķma­kort Almanaks Hį­skól­ans er skošaš.

 

--- --- ---

 

Dr. Gunnlaugur Björnsson stjarnešlisfręšingur, nśverandi deildarstjóri Hįloftadeildar Raunvķsindastofnunar Hįskóla Ķslands, skrifaši 1. desember į visir.is:

Myrkur ķ heygaršshorninu

SKOŠUN
09:18 01. DESEMBER 2014
 
 
Gunnlaugur Björnsson stjarnešlisfręšingur
Gunnlaugur Björnsson stjarnešlisfręšingur
GUNNLAUGUR BJÖRNSSON SKRIFAR:

Enn er komin fram į Alžingi žingsįlyktunartillaga um „seinkun klukkunnar og bjartari morgna“. Réttilega er bent į ķ tillögunni aš klukkan į Ķslandi er ekki ķ samręmi viš gang sólar. Žaš er enda svo aš tķminn er įkvešinn hinn sami į öllu landinu žó aš meš réttu lagi ętti klukkan į Austurlandi aš vera um hįlftķma į undan klukkunni į Vesturlandi.

Žegar tķminn er festur eins og gert er į Ķslandi og raunar ķ öllum löndum, er reynt aš koma žvķ žannig fyrir aš gangur klukkunnar sé sem flestum aš skapi. Žaš er ekki alltaf aušvelt, og ķ sumum rķkjum er žaš reyndar alls ekki gert. Žegar įkvešiš var įriš 1968 aš sumartķmi skyldi gilda į Ķslandi įriš um kring var žaš aš sjįlfsögšu aš vel athugušu mįli og hefur ekki žótt įstęša til aš hreyfa viš žvķ sķšan.

Į lišnum įratug eša tveimur, hafa öšru hvoru komiš fram į Alžingi tillögur um aš hverfa frį žessu fyrirkomulagi. Fyrst vildu menn auka enn viš misręmiš og fęra hįdegiš lengra fram į eftirmišdaginn. Gęfust žannig lengri og bjartari kvöld til śtiveru, grillunar eša annarrar išju. Žaš varš ekki. Nś vilja sumir žingmenn taka skrefiš ķ hina įttina og hverfa frį föstum sumartķma. Meginįstęša žessara hugmynda aš breyttri klukku sżnist vera sś aš meš žvķ móti fįist bjartari morgnar, sem vissulega er rétt. Žaš viršist žó skķna ķ gegn ķ tillögunni aš žetta gefi fleiri birtustundir ķ sólarhringnum en nśverandi fyrirkomulag og bęti žar meš geš guma. Žaš er aušvitaš alrangt. Lega landsins og gangur jaršar um sól „śthluta“ okkur įkvešnum fjölda birtustunda yfir daginn, viš getum einungis įkvešiš meš lögum hvernig klukkan skuli stillt. Žaš fjölgar ekki birtustundum.

Lķklega skiptir žaš žorra manna mestu mįli aš birtustundir į vökutķma séu sem flestar. Žaš er einfalt aš reikna žaš śt aš ef klukkunni yrši seinkaš um eina klukkustund eins og žingsįlyktunartillagan leggur til, myndi myrkurstundum į vökutķma fjölga um 131 til 190 klukkustundir eftir žvķ hvort vökutķmi teldist frį 7-23 eša 8-24.

Žetta samsvarar fimm til įtta heilum sólarhringum ķ auknu myrkri į vökutķma! Ég myndi ekki vilja skipta fyrir nokkurn mun. Ekki veršur séš aš hugmynd flutningsmanna sé lķkleg til aš draga śr skammdegisžunglyndi eša öšrum sįlarkvillum sem hugsanlega orsakast af langri dvöl į noršurhjara.

 

--- --- ---

 

Žetta er skošun žeirra tveggja manna sem best žekkja śtreikning tķmatals og klukkunnar į Ķslandi. 

Į mķnum vinnustaš mętir starfsfólkiš til vinnu į tķmabilinu 7 til 9. Žeir įrrisulu męta snemma og geta žvķ einnig fariš snemma heim ķ lok vinnudags. Flestir męta um klukkan įtta, en allnokkrir ekki fyrr en um nķuleytiš.  Allir eru įnęgšir og klukkan ekkert vandamįl.

Svo mį aušvitaš minnast į aš ķ žéttbżli utanhśss er tęplega hęgt aš tala um skammdegismyrkur, lżsing er žaš góš. Myrkriš er aftur į móti ķ dreifbżlinu. Žar er žaš oft kolsvart.  Innanhśss er aušvitaš vel bjart hjį okkur öllum, žökk sé góšri raflżsingu. 

Rįšiš viš morgunsyfju er einfalt: Fara fyrr aš sofa og gęta žess aš nį 7 - 8 tķma svefni. Vakna sķšan eldhress smile.



 

 

 

 

 


mbl.is Svona dimmir meš breyttri klukku
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Vel varšveitt leyndarmįl ķ Frakklandi...

 

 

picture_356.jpg

 

 

Sumir eiga sér draum sem aldrei veršur neitt annaš en draumur.  Ašrir lįta draum sinn rętast jafnvel žó žaš kosti blóš, svita og tįr. Draumar sem rętast eiga žaš til aš vera engu lķkir, enda eru draumar alltaf dįlķtiš sérstakir og persónulegir.

Margrét Jónsdóttir listmįlari er ein žeirra sem hafa lįtiš draum sinn rętast, draum um aš eiga hśs ķ sveit ķ Frakklandi.   Fyrir um įratug keypti hśn ęvagamalt hśs ķ örlitlu žorpi ekki langt frį Parķs. Hśn gerši hśsiš, sem er 300 įra gamalt, upp af einstakri alśš og smekkvķsi sem listamönnum einum er lagiš,  og breytti žvķ ķ sannkallašan unašsreit.

 
Žarna dvelur listamašurinn annaš slagiš, en leigir hśsiš śt žess į milli žeim sem vilja kynnast hinu blķša Frakklandi, eša eins og Frakkar segja sjįlfir: "Douce France".    Žaš kemur skemmtilega į óvart hve leiguverši er stillt ķ hóf.

Skammt frį hśsinu eru kastalar, ótal eldgamlar gönguleišir, hundgömul žorp, bašströnd viš vatn, skógur, veišar, golf og hestaleiga.  Allt er žetta nokkuš sem okkur sem bśum ķ köldu landi nęrri heimskautsbaug dreymir um aš kynnast.

Sannarlega er žaš ótrślegt framtak aš gera 300 įra gamalt hśs svona vel upp eins og raun ber vitni.   Ef einhvers stašar er til gamalt hśs meš fallegri sįl og góšum anda žį er žaš hér.

Hśsiš er ķ litlu žorpi ķ sveitarfélaginu Mayenne ķ hérašinu Pays de la Loir. Nįttśrufegurš er žar mikil.

 

Eiginlega er žetta vel varšveitt leyndarmįl sem fįir vita um.   Er įstęša til aš ljóstra upp žessu fallega leyndarmįli?  Aušvitaš!

 

 

Vefsķša žessa fallega hśss sem aušvitaš heitir Mögguhśs er:                       margretjonsdottir.blogspot.fr

 

Facebook sķša hśssins er hér.  (Įhugaveršar upplżsingar).

 

Fjölmargar myndir og upplżsingar um leiguverš eru hér


Fjölmargar myndir eru į Flickr sķšu hér, en žęr mį skoša sem myndasżningu (slideshow).

 

 
 
picture_137.jpg
Eldhśsiš
 
 
picture_345.jpg
 Stofan
 
 
picture_204.jpg
  Bakgaršurinn
 
 
lokin_008.jpg
 Hśseigandinn Margrét Jónsdóttir listmįlari
 
 
 


400.000 įra saga Mayenne

 

 

 

 Undursamleg nįttśrufeguš

 

 

 

 Uppgötviš Mayenne og aušlegš žess!

 

 

 

mont-saint-michel.jpg
 
 Mont Saint Michel
 
 

 
 
Sķša hśssins į Facebook er įhugaverš: MögguHśs-Hśs til leigu  
 
 
 

 

Verkfręšingar viš Harvard hįskóla smķša bżflugur meš gervigreind...

 

 harvard_robobee.jpg

 

Žaš er ekki annaš hęgt aš segja en aš žessi tękni sem notuš er til aš smķša žessi vélręnu skordżr sé stórmerkileg...   En žegar grannt er skošaš į hśn margt sameiginlegt meš barnabókum sem viš žekkjum flest, ž.e bękur žar sem ęvintżriš bókstaflega sprettur upp žegar viš opnum bókina, en žannig bók er stundum kölluš sprettibók, eša pop-up book į śtlensku.

Lķsa ķ UndralandiMyndin hér til hlišar sżnir svona bók um Lķsu ķ Undarandi. Ekki er laust viš aš manni lķši eins og Lķsu žegar mašur skošar žessa tękni. Er heimurinn aš breytast ķ raunverulegt Undraland, eša er hann žegar oršinn žaš?

Ķ žessum pistli er meiningin aš litast um ķ Verkfręšideild Harvard hįskóla, en eins og margir vita, žį er Harvard mešal allra žekktustu hįskóla. Reyndar er Harvard ķ göngufęri frį hinum žekkta verkfręšihįskóla, MIT - Massachusettes Institute of Technology.

 

Um er aš ręša örsmįtt flygildi sem er nįnast vélbżfluga, eša RoboBee eins og fyrribęriš er kallaš. Framleišsluferliš er einstaklega snišugt og veršur žvķ lżst meš hjįlp myndanna hér fyrir nešan. Kvikindiš vegur ašeins 0,09 grömm, eša tęplega 1/10 śr grammi. Smķšin į flygildinu er ašeins fyrsti įfanginn, sķšar veršur vęntanlega bętt viš litlum heila til aš gefa flugunni smį vit, vķdeó myndavél fyrir augu, o.s.frv.   Hvar endar žetta?

 


 

harvard_flugan3-600w.jpg

Hér er vél-bżflugan nżkomin śr "pśpunni" sem framleiddi hana.  Hśn er greinilega ekki stór, eins og sést samanboriš viš peninginn (1 cent).



 harvard_flugan2-600w.jpg

Hér sjįum viš bśnaš sem lķkja mį viš pśpu sem flugan skrķšur fullsköpuš śr.  Žessi 18 laga vél er meš sveigjanlegum lömum sem setur saman žrķvķša afuršina, sem ašeins er 2,4 mm į žykkt, ķ einni svipan, svipaš og ķ sprettibók.

 

 harvard_flugan4-600w.jpg

Litli róbotinn, hin 2,4 mm žykka vélbżfluga, er settur saman meš öšrum róbota. Kannski mį segja aš stęrri róbotinn sé vélpśpa.


 harvard_flugan5.jpg

Hér sjįum viš žrķviša teikningu af pśpunni og flugunni.  Hönnušurnir segja aš aušvelt sé aš bęta viš mótorum og skynjurum.

 

harvard_flugan6.jpg

Svona vél getur aušveldlega fjöldaframleitt vélbżflugur. Markmišiš er aš fjöldaframleiša svarm af svona vélbżflugum.

 harvard_flugan7-600w.jpg

Rannsóknarstofan hefur unniš aš frumgeršum vélskordżra ķ mörg įr, fyrst var žetta mikil handavinna, en nś er framleišsla nįnast oršin sjįlfvirk.



harvard_flugan_10-600w.jpg

Nęrmynd af bśnašinum. Hver öržunnur flötur er myndašur śr 18 lögum.

 

 harvard_flugan_8-600w.jpg

Efri myndin sżnir lķtinn hluta af verkfręšiteikningu af  "Harvard Monolithic Bee" sem samkvęmt oršanna hljóšan žżšir nįnast "Harvard einsteinungs bżflugan". 

Nešri myndin sżnir öll 18 lögin sem myndar žynnuna sem sķšan er skorin meš leysigeisla, og žarnęst brotin eins og pappķr ķ sprettibók.

 

 harvar-flugan-liffraedi.jpg

Nęsta kynslóš Harvard flugunnar. Hér er bśiš aš bęta viš skynjurum, taugakerfi, heila og mótorum. Flugan veršur fljśgandi vitvél...

 

 

 Tvö fróšleg myndbönd sem sżna hvernig smķšin fer fram:

 

 

 

 

 

 

 

robobees.png

 

Lesa meira:  http://robobees.seas.harvard.edu

 

 

 

 

 

VFĶ
 
Verkfręšingafélag Ķslands er oršiš 100 įra Wizard
www.vfi.is
 
afmaelismerki_upphleypt_liggjandi_verkfraedistofa_1137821.jpg
 
...og verkfręšistofan Verkķs 80 įra Wizard

 

 

 

 

Ef ég vęri oršin lķtil fluga,
ég inn um gluggann žreytti flugiš mitt,
og žó ég ei til annars mętti duga,
ég eflaust gęti kitlaš nefiš žitt.

 

lisaundralandi-dyr-300w.jpg

 

Lķklega höfum viš ašeins fengiš aš gęgjast örlķtiš inn um dyrnar aš Undralandi.
Handan žeirra er örugglega żmislegt enn furšulegra en žaš sem viš vorum aš kynnast.




Jessica Cox, stślkan sem fęddist handalaus, er meš einkaflugmannspróf - Videó...

 

jessica-cox-standing-in-plane.jpg

 

 

 

Nś žegar svartsżnin og örvęntingin ręšur rķkjum ķ žjóšfélaginu er hughreystandi aš lesa um Jessicu Cox sem fęddist handalaus, en hefur meš einstökum dugnaši og bjartsżni nįš lengra en flest okkar. Getur fleira og gerir žaš betur.

Žrįtt fyrir fötlun sķna er Jessica meš einkaflugmannspróf,  leikur į pķanó, vélritar 25 orš į mķnśtu, er meistari ķ ķžróttum, dansar, er góšur fyrirlesari...

Eiginlega į ég ekki orš.   Hvers vegna er ég aš kvarta žó į móti blįsi stundum? Hvernig vęri heimurinn ef allir vęru eins jįkvęšir og žessi fallega stślka?

Myndirnar segja meira en mörg žśsund orš, orš sem ég į ekki til...

 

 

 


 

 

jessica1.jpg

 

 

 

 

 Meira hér.

 

 

 

 

 


Flugvélar framtķšarinnar verša margar hverjar rafknśnar - Myndbönd...

 

 

Žessi draumur er oršinn aš veruleika. Žessi fallega tveggja manna flugvél į myndinni er rafknśin og žvķ nęstum hljóšlaus. Žetta er alvöru flugvél ķ fullri stęrš, en ekki leikfang. Flugvélin er kķnversk og kallast Yuneec e430. (Yuneec er boriš fram eins og unique). Sjį myndir og myndbönd hér.

Įšur hefur veriš fjallaš um rafknśnar mannbęrar flugvélar ķ pistlinum:  Rafknśnar alvöru flugvélar - Myndir og myndbönd

 

 Sjón er sögu rķkari:

 

 

 




 

Žessi stóra B-50 sprengjuflugvél sem er ķ eigu Tony Nijhuis er rafknśin. Ekki žó mannbęr eins og Yuneec:

 

 

 

 


Litlir vinir į lękjarbakka...

 

 



Žessum vinum mętti ég einn fagran haustdag į lišnu įri. Sumri var tekiš aš halla og vetur ķ nįnd. Einhver undarleg ró hvķldi yfir öllu eftir amstur sumarsins sem hafši veriš einstaklega milt og fallegt. Eiginlega kom žaš į óvart hve spakir žessi fallegu stįlpušu heišlóuungar voru į įrbakkanum. Engu var lķkara en žeir könnušust viš mig og vissu aš ekkert vęri aš óttast, žó risinn ég vęri svo sem žśsundfalt žyngri en žeir. Vissulega voru žaš ekki bara tveir vinir sem žarna hittust į įrbakkanum fallega ķ lok sumars, heldur žrķr vinir sem nutu žess aš vera til.

 

 

 

Uppfęrt 31. jan og 10. feb:  Sjį athugaemdir. Lķklega eru žetta stįlpašir lóuungar en ekki aušnutittlingar eins og fyrst stóš ķ textanum en hefur nś veriš leišrétt :-)


 Fuglavefurinn

Myndin er tekin 4. október 2009 viš Almenningsį ķ Blįskógabyggš meš CANON EOS 400D / Canon 17-85 mm IS. Ramminn er geršur meš Photoshop Elements 8. Myndina mį stękka meš žvķ aš tvķsmella į hana.


Skógręktarritiš og voriš sem er nęstum į nęsta leiti...

 

 

Hekla 2005
 
>>> Hekla Dögg  ķ  Haukadal  <<<

 

Žó sólin sé rétt ašeins farin aš hękka į lofti, og daginn ašeins örlķtiš fariš aš lengja, žį finnur mašur strax mun. Sólin er greinilega heldur hęrra į himninum en į vetrarsólstöšum, og dagurinn greinilega heldur lengri. Žaš fer ekki į milli mįla.

Žaš er ekki laust viš aš mašur sé farinn aš hlakka örlķtiš til vorsins. Kannski er žaš til marks um žessa tilhlökkun aš hinn sami mašur sé farinn aš laumast til aš kķkja ķ Skógręktarritiš ę oftar. Sķšasta eintakiš liggur į nįttboršinu, en žaš merkilega viš Skógręktarritiš er aš žaš er hęgt aš lesa žaš aftur og aftur. Stinga hendinni blindandi inn ķ staflann og śt kemur einhver gersemi, - gamall vinur. Fįtt er eins notalegt og sofna eftir aš hafa gluggaš ķ žetta einstalega vandaša blaš og svķfa sķšan inn ķ fagurgręna draumaheima.   Jafnvel um hįvetur.

Žaš sem einkennt hefur Skógręktarritiš er hin mikla alśš sem lögš er viš gerš žess. Ķ ritinu koma saman fręšimenn og įhugamenn, žannig aš žaš veršur enstaklega įhugavert. Žaš er greinilegt aš allir eru aš skrifa um mįlefni sem žeim žykir vęnt um. Kannski er žaš įstęšan fyrir žvķ hve žetta óvenjulega rit er vinalegt.

 

Hvaš ętli margir Ķslendingar séu ķ skógręktarfélögum? Žeir eru lķklega ęši margir, žvķ į vefnum www.skog.is er listi meš vefkrękjum yfir 60 skógręktarfélög ķ öllum landshlutum.

 

... Og svo er voriš einhvers stašar handan horns. Innan skamms kviknar įstin ķ hjörtum litlu fuglanna og žeir glešja okkur meš söng sķnum mešan žeir gera sér hreišur og koma upp ungunum sķnum. Žį er voriš vissulega komiš, en aušvitaš er veturinn ekki bśinn. Milda vešriš undanfariš platar okkur svolķtiš og Žorrinn er eftir. Hann getur veriš illskeyttur - En sólin hękkar į lofti og meš hverjum deginum sem lķšur veršur bjartara, - einnig ķ hugum okkar...

 

(Myndin efst į sķšunni er tekin ķ Haukadalsskógi ķ įgśst 2005. Myndina mį aušvitaš stękka meš žvķ aš tvķsmella į hana.  Žaš kunna vķst flestir :-)

 

 

Nokkrar vefsķšur skógręktarfélaga.
Smelliš į nafn félags til aš opna sķšu:

www.skog.is
Skógręktarfélag Ķslands

 

Skógręktarfélag Eyfiršinga
Skógręktarfélag Kópavogs
Skógręktarfélag Mosfellsbęjar
Skógręktarfélag Neskaupstašar
Skógręktarfélag Reykjavķkur
Skógręktarfélag Selfoss (Sk. Įrnesinga)
Skógręktarfélag Stykkishólms

 box-facebook

 


Sólstöšur ķ dag og dagurinn hęnufeti lengri į morgun - Undarleg mynd...

 

Vetrarsólstöšur 2009

 


Ķ dag eru vetrarsólstöšur eša vetrarsólhvörf og sólin lęgst į lofti. Nóttin er löng og dagurinn er stuttur. Į morgun hefst nżtt įr. Nżtt įr ķ žeim skilningi aš daginn fer aš lengja aftur, ekki mikiš ķ fyrstu, en į morgun veršur hann žó einu hęnufeti lengri en ķ dag. Fyrsta skref hęnunnar er ašeins 9 sekśndur, sķšan 27 sekśndur, svo 44 sekśndur, og sķfellt verša skrefn lengri. Įšur en viš vitum af fer vorilmur aš finnast ķ lofti, fuglar aš syngja, įstin blómstrar og voriš er komiš!

Ķ dag kemst sólin ekki hęrra en 2,7 grįšur yfir sjóndeildarhring į höfušborgarsvęšinu. Enn lęgra noršan heiša. Bloggarinn horfši til sólar um helgina og smellti af mynd. Eitthvaš er hśn undarleg. Gęti nęstum veriš frį öšrum heimi,,, 

 

Stękka mį myndina meš žvķ aš tvķsmella į hana.

 



Nęsta sķša »

Höfundur

Ágúst H Bjarnason
Ágúst H Bjarnason

Verkfr. hjá Verkís.
agbjarn-hjá-gmail.com

Audiatur et altera pars

Aðeins málefnalegar athugasemdir, sem eiga ótvíætt við efni viðkomandi pistils, og skrifaðar án skætings og neikvæðni í garð annarra, og að jafnaði undir fullu nafni, verða birtar. 

Um bloggiš

Ginnungagap

Żmislegt

Loftslag

Click to get your own widget

Teljari

free counters

Įlverš

http://metalprices.com/PubCharts/PublicCharts.aspx?metal=al&type=L&weight=t&days=12&size=M&bg=&cs=1011&cid=0

Sólin ķ dag:

(Smella į mynd)

.

Vinnan mķn:

Olķuveršiš ķ dag:

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (29.4.): 18
  • Sl. sólarhring: 46
  • Sl. viku: 193
  • Frį upphafi: 695181

Annaš

  • Innlit ķ dag: 14
  • Innlit sl. viku: 133
  • Gestir ķ dag: 14
  • IP-tölur ķ dag: 14

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Aprķl 2017
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30            

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband