Fęrsluflokkur: Fjįrmįl

Hópferšarbķll slķtur žjóšvegi 10.000 sinnum meira en fólksbķll...!

 

 

 

Hola i vegi

 

Um helgina ók ég um uppsveitir sunnanlands. Hrikalegt var aš sjį hvernig slitlag veganna er vķša illa fariš. Jafnvel nżir vegir sem voru geršir sumariš 2015 eru farnir aš molna upp og djśpar holur meš skörpum brśnum vķša.

Nišurbrot vega fylgir öxulžunganum ķ fjórša veldi samkvęmt "Fjórša veldis reglu" Evensen og Senstad. Žaš žżšir aš jeppi meš öxulžunganum 1 tonn skemmir veginn 10.000 (10 žśsund) sinnum minna en t.d. rśta meš 10 tonna öxulžunga. Įlag bķlsins sem er 10 sinnum žyngri en fjölskyldujeppinn er žvķ 10x10x10x10=10.000 sinnum meira!

Venjulegir fólksbķlar, jeppar meštaldir, eiga žvķ hverfandi žįtt ķ hrörnun vega. Ein rśta getur žvķ valdiš sömu skemmdum į veginum og 10.000 fólksbķlar, sé hśn 10 sinnum žyngri en fólksbķllinn.

Ein rśta eša eša žungaflutningabifreiš getur žvķ valdiš sömu skemmdum og öll umferš fólksbķla eftir sama vegarkafla ķ nokkra daga, jafnvel marga daga.

Į vinsęlum leišum tśrista, t.d. Gullna hringnum, er kannski ekki fjarri lagi aš 100 rśtur aki daglega. Nś er 100 x 10.000 sama og milljón. Umferš žessara žungu bķla į einum degi veldur žvķ sama skaša og milljón fólksbķla !!!

Žetta er vęntanlega svona žvķ sem nęst, en lķklega ekki mjög fjarri lagi. Žeir sem žekkja buršaržolsfręši vega betur en ég mega gjarnan leišrétta mig ef meš žarf, eša taka undir žaš sem skrifaš er hér... Öxulžungi hópferšabķls sem fullur er af tśristum er heldur ekki nįkvęmlega 10 sinnum meiri en öxulžungi jeppans sem er kannski um 2 tonn eša meš 1 tonna öxulžunga, en Yaris er ekki nema 1 tonn įn fažega, en fjóršaveldisreglan gildir eftir sem įšur.

Til aš śtskżra fjórša veldis regluna ašeins betur: Ef öxulžunginn vęri 5 tonn, eša 5 sinnum meiri en heimilsjeppans sem er meš 1 tonna öxulžunga, žį er įlagiš į veginn 5x5x5x5=625 sinnum meira.
Ef viš berum saman viš Yaris meš 500 kg öxulžunga, žį er įlagiš į veginn
10 x 10 x 10 x 10=10.000 sinum neira!    
Einnig mį geta žess, til aš śtskżra hve hratt žessi neikvęšu įhrif fylgja žunganum, aš nišurbrotsįhrif bifreišar meš 11,5 tonna öxulžunga er 75% meira en bifreišar meš 10 tonna öxulžunga (  N = 11,5 4  /  10 4  = 1,75  ).

 

 --- --- ---

Vegageršin:  Vegirnir okkar

http://www.vegagerdin.is/vefur2.nsf/Files/Vegirnir_okkar/$file/Vegirnir%20okkar.pdf

„Meš vaxandi umferš hefur slit į vegum aukist til muna en žar vega žungt auknir vöruflutningar. Žungar bifreišar slķta žjóšvegunum margfalt meira en léttar fólksbifreišar žvķ žungaumferšin brżtur nišur buršarlög veganna smįtt og smįtt og veldur žvķ aš meš tķmanum minnkar buršaržol žeirra. Ķ grófum drįttum er tališ aš įhrif žyngdar hafi fjórša veldis įhrif į nišurbrot veganna. Žetta žżšir aš öxull, sem er 10 tonn aš žyngd, hefur 10 žśsund sinnum meiri įhrif į nišurbrot vegar en öxull sem er 1 tonn.“

 

  --- --- ---

 

Nś stendur jafnvel til aš setja upp tollhliš į vegi umhverfis höfušborgarsvęšiš og rukka ķbśa žar um vegatoll ķ žvķ skyni aš safna fé svo hęgt sé aš lagfęra skemmdir į vegum sem ljóst er aš žungaflutningar, m.a. hópferšabķlar fullir af feršamönnum, valda. Hinn almenni heimilisbķll į nįnast engan žįtt ķ žessum skemmdum į žjóšvegakerfinu.

 

Fjordaveldisreglan

Mynd: Birkir Hrafn Jóakimsson: Hjólför ķ ķslensku malbiki

S
jį einnig:  
Įrni Snęr Kristjįnsson:
Įhrif žungatakmarkana į vegum - Kostnašargreining helstu flutningaleiša  

 

--- --- ---

 

Žetta er ekki ķ fyrsta sinn sem Ķslendingar freistast til aš reyna aš hafa fé af feršamönnum. Grani bóndi į Staš reyndi žaš eitt sinn og fór illa fyrir honum:

thjodsogur-142w"Į Staš į Ölduhrygg (Stašastaš) bjó ķ gamla daga bóndi sį, er Grani hét; var hann bęši įgjarn og aušugur. Alfaravegurinn lį um landeign hans eptir endilaungum Ölduhrygg sem nś er kallaš Stašarholt, og veršur enn ķ dag aš fara um žennan veg, er feršast er vestur undir Jökul eša žašan inn į Mżrar eša ķ Dali, enda er vegur sį mjög fjölfarinn, bęši til kauptśnanna Ólafsvķkur og Bśša, og til skreišarkaupa vestur i „plįss", sem kallaš er, en žaš er Hjallasandur, Keflavķk, Ólafsvik, og Brimilsvellir.

Grani bóndi žóttist nś geta nįš miklu fé, ef hann tollaši veginn; byggši hann žvķ afar mikinn torfgarš nešan frį sjó og upp ķ Langavatn (Stašarvatn). Hliš hafši hann į garšinum, žar sem vegurinn er, en veitti eingum fararleyfi, nema žeim, er greiddu Granatoll. Óljóst er meš öllu, hve hįr hann hefir veriš, en illa undu menn tollgreišslu žessari, enda launušu žeir Grana bónda hana "žvķ einhvern morgun fanst hann daušur hangandi viš annan dyrastafinn ķ garšshlišinu.

Hefir sį vegur aldrei veriš tollašur sķšan. Žaš er aušséš į garšrśst žeirri, sem eptir er, aš hann hefir veriš įkaflega hįr og žykkur, og leingd hans hér um bil 300-400 fašmar."

                                                                    Žjóšsögur og Munnmęli. Jón Žorkelsson. 1899.

 

 

 

 


mbl.is Telja vegaskemmdir ógna öryggi sķnu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Bjarni Benediktsson: Réttlętismįl aldrašra

 

Grein ķ Morgunblašinu:

Réttlętismįl aldrašra

 

Eftir Bjarna Benediktsson

BB-mynd1"“Frelsi einstaklingins til aš rįša sķnum mįlum sjįlfur, afla sér tekna og verja žeim aš vild į ekki aš ljśka žegar lķfeyrisaldri er nįš.”

Um daginn hitti ég mann sem er kominn yfir sjötugt. Hann sagši mér aš hann vęri hęttur aš vinna – aftur. Hann hafši hętt žegar hann komst į aldur en sķšustu įr hefur oršiš heldur žrengra ķ bśi hjį honum og konu hans og žess vegna tók hann žvķ feginshendi žegar honum baušst vinna hjį sama vinnuveitanda og įšur. Vinnan var ekki mikil og launin žannig séš ekki heldur, en hann hugsaši sem svo aš žaš munaši um allt og svo var lķka įnęgjulegt aš fara reglulega śt śr hśsi, starfiš var skemmtilegt og vinnufélagarnir lķka.

Hver var įvinningurinn?

Ekki leiš į löngu žar til hann įttaši sig į žvķ aš žrįtt fyrir aš launin nęmu 80.000 krónum į mįnuši, jukust rįšstöfunartekjurnar ekki um nema rśmar 4.000 krónur į viku. Aš hans sögn skilaši vinnan vegna skeršinga innan viš 20.000 krónum betri stöšu ķ lok mįnašar. Žrįtt fyrir aš žessi mašur hefši įnęgju af starfinu og fengi žó meira en ella ķ vasann, sagši hann upp. Hann sagši aš žaš hefši veriš hępiš aš žaš svaraši kostnaši fyrir hann aš sękja vinnu enda fylgja žvķ alltaf einhver śtgjöld, ekki sķst žegar aka žarf talsverša vegalengd, eins og ķ žessu tilviki, meš bensķnveršiš eins og žaš er.

Žarna er mašur, góšur ķ sķnu fagi, sem getur lagt til veršmęta žekkingu og nżtur žess aš vera virkur į vinnumarkaši. En – honum sįrnaši viršingarleysiš sem fólst ķ žvķ aš skerša tekjur hans meš žessum hętti og hvatinn til žess aš vinna gufaši upp.

Įstęšan er sś aš įriš 2009 voru tekjumöguleikar aldrašra skertir meš žvķ aš afnema rétt fólks yfir sjötugu til aš vinna fyrir launum sem žessum įn žess aš žaš hefši įhrif į bętur.

Sé fólk ķ žeirri stöšu aš geta og vilja vinna į žaš aš hafa möguleika į žvķ įn žess aš skeršingar bóta leiši til žess aš allur hvati sé af žvķ tekinn. Hér gęti einhver sagt aš bętur vęru einungis fyrir žį sem žurfa į žeim aš halda og engar hafa tekjurnar. Žaš er rétt svo langt sem žaš nęr en žaš er fleira sem hangir į spżtunni. Ef of langt er gengiš ķ skeršingum upplifir fólk hvorki tilgang né sanngirni ķ žeim stušningi sem stjórnvöld veita. Viš veršum aš gera kröfu um aš lög og reglur styšji viš sjįlfshjįlp, tryggi umbun fyrir aš leggja sig fram og festi ekki aldraša ķ fįtęktargildrum.

Žungar byršar į aldraša

En žetta er ekki žaš eina sem hefur rżrt kjör eldri borgara į žessu kjörtķmabili.

Tekjutengingar vegna maka- og fjįrmagnstekna hafa veriš stórauknar. Grunnlķfeyrir hefur veriš skertur og stór hópur sem įšur fékk slķkan lķfeyri gerir žaš ekki ķ dag. Bętur hafa ekki haldiš ķ viš veršlag.

Žegar metnar eru breytingar į fjįrlögum innan lķšandi kjörtķmabils kemur ķ ljós aš aldrašir standa undir um 10% varanlegs nišurskuršar ķ rķkisrekstrinum. Samtals mį įętla aš rķkisstjórnin hafi dregiš śr greišslum til mįlaflokksins um a.m.k. 13 milljarša. En aldrašir hafa aš sjįlfsögšu ekki, frekar en ašrir žjóšfélagshópar, sloppiš viš skattastefnuna og žannig er sótt aš žeim śr tveimur įttum.

Fjöldi eldri borgara, sem hafa oršiš fyrir baršinu į svonefndum aušlegšarskatti, hefur litlar eša engar tekjur til aš standa undir slķkum greišslum. Um 300 manns meš tekjur undir 80.000 krónum į mįnuši reiddu fram 430 milljónir ķ žennan skatt įriš 2011. Žennan skatt žarf aš afnema hiš fyrsta.

Sjįlfstęšisflokkurinn ętlar einnig aš afturkalla žį kjaraskeršingu, sem eldri borgarar og öryrkjar uršu fyrir 1. jślķ 2009. Skeršingum vegna greišslna į ellilķfeyri, krónu fyrir krónu, veršur hętt og hann leišréttur til samręmis viš žęr hękkanir sem oršiš hafa į lęgstu launum sķšan ķ įrsbyrjun 2009.

Réttlętismįl

Sjįlfstęšisflokkurinn mun bęta stöšu aldrašra. Draga aftur śr tekjutengingum og hjįlpa fólki til sjįlfshjįlpar meš žvķ aš leyfa öllum yfir 70 įra aldri aš afla sér tekna įn skeršinga. Hękka aš nżju lķfeyrisgreišslur, tryggja aš aldrašir į dvalarheimilum haldi fjįrhagslegu sjįlfstęši og eyša žeirri mismunun sem birst hefur ķ ašgeršum stjórnvalda undanfarin įr.

Frelsi einstaklingins til aš rįša sķnum mįlum sjįlfur, afla sér tekna og verja žeim aš vild į ekki aš ljśka žegar lķfeyrisaldri er nįš. Aldrašir eiga aš njóta efri įranna meš reisn. Žeir eiga aš hafa raunverulegt val um hvernig žeir haga lķfi sķnu, hvort sem žaš felst ķ aš bśa į dvalarheimili eša ķ eigin hśsnęši, stunda vinnu eša ekki.

Žaš er réttlętismįl aš veita öldrušum raunverulegt frelsi til aš njóta įvaxta ęvistarfs sķns. Ķ žįgu žess réttlętismįls ętlar Sjįlfstęšisflokkurinn aš vinna".

Morgunblašiš 9. aprķl 2013
Eftir Bjarna Benediktsson
http://www.mbl.is/greinasafn/grein/1461472

 --- --- ---

 

Viš hljótum öll aš taka undir skrif Bjarna Benediktssona.  Viš bķšum žó enn eftir efndunum, en nś er lķtill tķmi til stefnu. Tķminn lķšur hratt, og enginn vill trśa žvķ aš Bjarni standi ekki viš orš sķn...    Lķklega hefur Bjarni bara gleymt žessu, og er Morgunblašsgreinin birt hér til aš minna į žetta loforš. Aušvitaš mun hann kippa žessu ķ lišinn hiš snarasta.

...En, skyldi Bjarni gleyma žessu fram yfir kosningar, žį er vošinn vķs fyrir Bjarna og flokk hans. Nś er aš hrökkva eša stökkva... 

Bjarni: Eldri borgarar og öryrkjar hafa kosningarétt og munar mikiš um atkvęši žeirra. Žaš mikiš, aš flokkur žinn gęti fengiš fleiri atkvęši ķ kosningunum en sį flokkur sem nś hefur meira fylgi ķ skošanakönnunum. -Žaš er aš segja ef žś klįrar mįliš strax į allra nęstu vikum.  
Sem sagt,   ķ nęstu rķkisstjorn eša ekki...  Žitt er vališ wink

 

 

 

 

 

 


Sešlabankinn hękkaši stżrivexti um 22% ķ sumar...

 

man-with-percent-sign

 

 

 

Į sama tķma og laun hękkušu almennt um 3,5% hękkaši Sešlabankinn stżrivexti um 22% į tveggja mįnaša tķmabili.



Stżrivextir hafa žvķ hękkaš rśmlega sex sinnum meira į tveim mįnušum en laun žorra landsmanna.

 

Hękkun stżrivaxta frį 4,5% ķ 5,5% er nefnilega ekki
1% hękkun, heldur 22%.


Žvķ er spįš aš stżrivextir verši komnir ķ 6,25% ķ lok įrs. 
Hve mikiš hękkun veršur žaš frį žvķ ķ sumar?
1,75% hękkun eša 39% hękkun į hįlfu įri?

 



Kjarninn: Spį hrašri hękkun stżrivaxta į nęstu misserum

 

  


Skynsamlegt stašarval Landspķtala į lóš RŚV nęrri Borgarspķtalanum, eša enn betra viš Vķfilsstaši...

ruv-landspitali-001.jpg

 

 

Į myndinni hér aš ofan mį sjį hve nįlęgt Borgarspķtalanum lóš RŚV er, og hve vel hśn liggur aš umferšaręšum. Žessi stašsetning er miklu mun heppilegri en lóšin viš Hringbraut, og mun skynsamlegra aš nżr spķtali rķsi žar.  Nżr spķtali viš Hrngbraut kostar sjįlfsagt vel yfir 100 milljarša króna, svo žaš er full įstęša til aš staldra viš.

Aušvitaš į sķšan aš byggja spķtalann lóšrétt, en ekki lįrétt eins og spķtalinn viš Hringbraut hefur veriš hannašur. Žannig sparast žśsundir fermetrar af tengigöngum. Hęgt er aš spara fjölda starfsmanna sem annars žyrfti viš žrif į žessum göngum og til aš ferja sjśklinga  eftir žeim milli bygginga. Žannig bygging yrši einnig vęntanlega töluvert ódżrari.

Ķ lóšréttri byggingu koma góšar lyftur ķ staš  fjölda langra tengiganga. Örstutt er žį į milli deilda. Į žetta hefur skynsamt fólk bent, en ekki veriš hlustaš.

Meš tilliti til umferšar er stašurinn viš Hringbraut eins óheppilegur og hugsast getur.  Vonandi staldra menn nś viš og ķhugi hugmynd forsętisrįšherra um aš nżta lóš RŚV fyrir nżjan spķtala, sem allir eru sammįla um aš rķsa žurfi.

Svo mį ekki gleyma Vķfilsstöšum. Kannski vęri žaš besta lausnin, žvķ žar er nęgt landrżmi fyrir byggingar og bķlastęši. 

 

Vonandi veršur skynsemin lįtin rįša svo komiš verši ķ veg fyrir stórslysiš sem er ķ uppsiglingu viš Hringbraut. Nś er lag...

 

  Vifilsstadir


mbl.is Nżr Landspķtali ķ Efstaleiti?
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

264% hękkun viršisaukaskatts į feršažjónustu...

 

 


percentsign256.png

 

Hvort er fyrirhuguš hękkun viršisaukaskatts į feršažjónustu 264% eša 18,5%?


Svariš er aušvitaš 264%.

Viršisaukaskatturinn hękkar vissulega um 18,5 prósentu
stig
(25,5% mķnus 7%) en ekki um 18,5 prósent.

Feršamašur, sem įšur greiddi įn VSK kr. 10.000 fyrir gistinguna og meš VSK kr. 10.700, mun eftir breytinguna greiša kr. 12.550 meš VSK.

Hękkunin sem feršamašurinn sér er śr 10.700 ķ 12.550 eša 17,3% af heildarupphęšinni. 

Hann greišir aftur į móti 2.550 kr. ķ skatt ķ staš 700 kr. įšur, eša 1.850 kr. meira sem er 264% hękkun.

Hękkun viršisaukaskatts į feršažjónustu er žvķ 264% ef af veršur.   

 

Heyrst hefur aš 7% VSK sé nišurgreišsla rķkisins til feršažjónustuašila, žeir séu žvķ į rķkisstyrk. Žetta er reyndar haft eftir fjįrmįlarįšherra.  

Vęntanlega eru žį matvörukaupmenn lķka į rķkisstyrk žvķ matvara er meš 7% VSK, ef ég man rétt.

 

Annars er žaš ekki feršažjónustan sem greišir viršisaukaskattinn, heldur innheimtir hann af feršamönnum fyrir rķkiš.
Žaš eru žvķ feršamennirnir sem greiša vaskinn sem eru rķkisstyrktir, eša žannig ...
Wink

 

Žaš mį ekki gleyma žvķ aš śtlendingar hafa miklu meira veršskyn en viš mörlandarnir. Žeir munu taka eftir žessari verulegu hękkun į viršisaukaskatti. Žeim mun hugsanlega fękka af žeim sökum.

Žaš gleymist e.t.v. ķ umręšunni aš feršamenn skilja miklu meira eftir sig en viršisaukaskatt af feršažjónustu. Miklu meira. Žannig getur fękkun feršamanna vegna žessa aušveldlega haft žau įhrif aš heildartekjur af žeim minnki stórlega.  Žaš er žvķ eins gott aš fara varlega ķ veršhękkunum.  Ekki rugga bįtnum aš óžörfu.

 

 

 

 

question-mark-blue.jpg

 


mbl.is Greiša engan viršisaukaskatt
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

"Nytjastofnar į Ķslandsmišum eru sameign ķslensku žjóšarinnar..."

 

 

 atlantic_cod-2.jpg

 

 "Nytjastofnar į Ķslandsmišum eru sameign ķslensku žjóšarinnar.

Markmiš laga žessara er aš stušla aš verndun og hagkvęmri nżtingu žeirra og tryggja meš žvķ trausta atvinnu og byggš ķ landinu.

Śthlutun veišiheimilda samkvęmt lögum žessum myndar ekki eignarrétt eša óafturkallanlegt forręši einstakra ašila yfir veišiheimildum...

Til nytjastofna samkvęmt lögum žessum teljast sjįvardżr, svo og sjįvargróšur, sem nytjuš eru og kunna aš verša nytjuš ķ ķslenskri fiskveišilandhelgi og sérlög gilda ekki um..."

 

Gjört ķ Reykjavķk, 10. įgśst 2006.

Ólafur Ragnar Grķmsson.
(L. S.)

Einar K. Gušfinnsson.

 

 

Śr gildandi lögum um stjórn fiskveiša sem lesa mį hér ķ Stjórnartķšindum.

 

Vonandi hefur enginn vešsett "sameign ķslensku žjóšarinnar" fyrir lįni, og vonandi hefur engin fjįrmįlastofnun veriš svo vitlaus aš taka slķkt veš gilt.  Žaš vęri aldeilis slęmt fyrir viškomandi fjįrmįlastofnun žvķ žannig veš er marklaust og einskis virši.

 

 

 

 

 


mbl.is Ekki annaš eins ķ 32 įr
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Erindi Vaclav Klaus forseta Tékklands um loftslagsmįl, Evrópusambandiš o.fl. į fundi Blašamannafélags Įstralķu...

 

 


klausvaclavczechpresident-b.jpgFyrir fįeinum dögum hélt Vaclav Klaus forseti Tékklands erindi hjį National Press Club of Australia. Hann fjallaši fyrst og fremst um loftslagsmįlin svonefndu frį sjónarhóli hagfręšinnar, en sleppti žvķ aš fjalla um loftslagsvķsindin. Vaclav Klaus er meš doktorspróf ķ hagfręši og žvķ mįliš skylt.

Vaclav Klaus sem er nżoršinn sjötugur hefur lifaš tķmana tvenna, og varš žvķ ķ erindinu oft hugsaš til tķmabils kommśnismans ķ Tékklandi.  Auk loftslagsmįlanna fjallaši hann einnig smįvegis um Evrópusambandiš og Evruna. Eftir fyrirlesturinn svaraši forsetinn fyrirspurnum fundarmanna.

Hvort einhvert sannleikskorn er ķ žvķ sem Vaclav Klaus hefur fram aš fęra er svo annaš mįl. Žaš veršur aušvitaš hver og einn aš meta fyrir sig. Aušvitaš getur vel veriš aš skošanir hagfręšingsins stuši einhverja, en žannig er bara lķfiš. Sem betur fer er frelsi til aš tala og skrifa. Frelsi sem Vaclav Klaus, sem bśiš hefur og starfaš žar sem frelsiš var ekki mikils virši, kann vel aš meta.  - Hvaš sem öšru lķšur, žį er öllum hollt aš sjį hlutina frį fleiru en einu sjónarhorni. Žaš er naušsynlegt aš skoša ķ upphafi hvaša afleišingar vanhugsašar ašgeršir, jafnvel vel meintar, geta haft varšandi efnahag žjóša, ekki sķst hinna efnaminni. Žęr geta nefnilega hęglega oršiš mjög afdrifarķkar.

Hér er kynning į fyrirlesaranum į vefsķšu National Press Club of Australia.  Hann er höfundur bókarinnar A Blue Planet in Green Shackles žar sem fjallaš er um hlišstęš mįl.

Žaš er vel žess virši aš kynnast sjónarmiši Vaclav Klaus. Žaš er rétt aš ķtreka aš hann fjallar um loftslagsmįlin frį sjónarhóli hagfręšinnar og reynslu sinnar sem stjórnmįlamanns, en ekki loftslagsvķsindanna.  Fyrirlesturinn sjįlfur er um hįlftķma langur, en sķšan svarar hann fyrirspurnum.

 


 

Athugsemdakerfiš veršur óvirkt ķ žetta sinn.

 

Njótiš vel helgarinnar og frķdags verzlunarmanna.... GetLost

 

 

 

 

What is at stake is not environment. It is our freedom.

                                                                                                                              Vįclav Klaus


Sįraeinföld įhęttugreining vegna ICESAVE...

 

 

swot-3-drop-bevel.jpg

 


 

Fįtt er eins mikilvęgt žessa dagana og aš velja "rétt" ķ ICESAVE kosningunni. Hvaš er rétt er svo aušvitaš mat hvers og eins, en vandamįliš er aš žetta er flókin millirķkjadeila og afleišingarnar af röngu vali geta oršiš afdrifarķkar fyrir land og žjóš.

Žvķ mišur er mįliš žaš flókiš aš fęstir hafa yfirsżn. Sjį ekki skóginn fyrir trjįnum.

Fyrir nokkrum dögum var kynnt ašferš sem mikiš er notuš viš įhęttugreiningu og įhęttumat. Sjį pistilinn  Icesave og įhęttugreining - Eša rśssnesk rśletta...?

Hér kynnt sįraeinföld ašferš sem oft er mjög mikil hjįlp ķ žegar meta skal hvaš óljós framtķšin ber ķ skauti sér, til dęmis žegar įkvaršanir eru teknar ķ fjįrmįlum, svo sem viš kaup į fyrirtęki, ķbśš eša jafnvel bara bķl.  Aušvitaš er ICESAVE enn stęrra og flóknara mįl, en vališ er sett ķ hendur almennings svo naušsynlegt aš hver og einn sé sįttur viš hvort vališ sé Jį eša Nei, og taki sķšan yfirvegaša afstöšu.

Žessi ašferš kallast į Ensku SWOT analysis.   (Strength, Weakness, Opportunity, Threat).

Į Ķslensku nefnist ašferšin SVÓT greining.     (Styrkur, Veikleiki, Ógnun, Tękifęri).

SVÓT greiningu er hęgt aš nota į mismunandi hįtt. Hér er ętlunin aš beita henni į ICESAVE vandamįliš žannig aš viš fįum yfirsżn. Sjįum skóginn fyrir trjįnum. Žaš į vęntanlega eftir aš koma į óvart hve aušvelt žaš er.

Hugmyndin er aš greina nśverandi įstand og įstandiš ķ framtķšinni meš žvķ aš fylla śt einfalt eyšublaš. Žar sem möguleikarnir eru ķ stórum drįttum tveir, hentar vel aš nota tvö eyšublöš, annaš fyrir vališ ICESAVE: JĮ  og hitt fyrir ICESAVE: NEI.   Eyšublöšin mį sękja nešar į sķšunni.

Žegar eyšublöšin hafa veriš fyllt śt er myndin oršin mun skżrari og vališ aušveldara.  Margt sem ķ byrjun virtist óljóst og žokukennt blasir nś viš.  Ekkert brjóstvit eša "af žvķ bara" stjórnar okkur lengur. Vališ er yfirvegaš og viš erum sįtt viš įkvöršun okkar.

---

Örstuttar leišbeiningar:

Viš byrjum į aš fylla śt efri hluta blašsins sem lżsir nśverandi įstandi, ž.e. styrkleikum og veikleikum samfélagsins eins og žaš kemur okkur fyrir sjónir nśna.

Sķšan fyllum viš śt nešri hluta eyšublašsins sem lżsir įstandi samfélagsins nokkrum mįnušum eša įrum eftir aš śrslitin liggja fyrir. Viš reynum aš sjį fyrir tękifęri sem bjóšast og ógnir sem kunna aš bķša okkar.

 

Žar sem framtķšin ręšst af  žvķ hvort nišurstaša kosninganna veršur Jį eša Nei notum viš tvö eyšublöš, annaš fyrir Jį og hitt fyrir Nei. Efri hlutinn veršur eins, en nešri hlutinn mismunandi.

 

Mikilvęgt er aš nota stuttar lżsandi setningar, jafnvel stikkorš eša upptalningu. Engar langlokur. Gott er aš hafa hvert atriši ķ sinni lķnu, žvķ žannig veršur yfirsżnin betri.

Žaš mį til dęmis geyma skjališ į skjįborši tölvunnar og fylla žaš śt žar, eša einfaldlega prenta žaš śt og nota blżant....

Um er aš ręša söfnun hugmynda til aš setja ķ reitina. Myndin efst į sķšunni sżnir hvernig gott er aš vinna verkefnišķ hóp, en žį er beitt hugarflugsašferšinni (brain storm) og byrjaš aš skrifa hugmyndir į lķmmiša sem settir eru į stórt SVÓT blaš.

Viš veršum aš skoša mįliš frį żmsum sjórnarhornum og jafnvel klķfa upp į sjónarhóla til aš fį yfirsżn. Fyrr sjįum viš ekki skóginn fyrir trjįnum.

Dęmi um atriši sem mętti hafa ķ huga viš vinnsluna:
Atvinnuįstandiš heilbrigšiskerfiš, skólakerfi, menningin,  launakerfi mišaš viš nįgrannalönd, žróun gengis krónunnar, innistęša ķ žrotabśi Landsbankans, staša mešal nįgrannažjóša, ašgengi aš lįnamörkušum, fjįrfestingar erlendra ašila hérlendis, ESA og EFTA dómstóllinn,   almenn hagsęld eša vansęld, o.s.frv. …
Hvernig viljum viš aš samfélagiš verši eftir fįein įr?
Hverjar eru įhętturnar?
Getur glannaskapur oršiš dżrkeyptur?

 

Žetta er ekki flókiš, en kostar smį umhugsun. Žegar viš höfum lokiš viš aš fylla śt eyšublöšin, žį sjįum viš framtķšina mun betur fyrir okkur og žurfum ekki aš velta lengur fyrir okkur hvernig viš kjósum.

 

Vonandi hefur žessi pistill komiš einhverjum aš gagni viš aš rata um refilstigu  Icesave mįlsins.  Okkur hefur veriš fališ aš skera śr um žaš meš atkvęšagreišslu hvor leišin sé öruggari og įhęttuminni fyrir samfélagiš, JĮ=samningsleišin eša NEI=dómstólaleišin.  Žaš er žvķ eins gott aš hugsa mįliš gaumgęfilega og kjósa "rétt".

 

 

Eyšublaš fyrir SVÓT greiningu er hér sem Word skjal

og hér sem PDF skjal.

 

Pistillinn Icesave og įhęttugreining - Eša rśssnesk rśletta...?

 

Upplżsingasķša Fjįrmįlarįšuneytisins

Vilhjįlmur Žorsteinsson: Icesave sett fram myndręnt

 

 

 

 

Framtķš Ķslands og fjöregg žjóšarinnar er ķ okkar höndum 
Lįtum skynsemina rįša

 

 

 

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Icesave og įhęttugreining - Eša rśssnesk rśletta...?

 

 

 
 
icesave_russian_roulette-blogglitur3.jpg

 

 

 

Ekki veršur tekin afstaša meš eša į móti Icesave ķ žessum pistli, heldur kynnt einföld ašferšafręši sem getur nżst žeim sem vilja bera sama įhętturnar af žvķ aš kjósa JĮ eša NEI. 

Žaš er ljóst aš mörg ljón geta veriš ķ veginum hvor leišin sem veršur valin. Ljónin eru mörg og lęvķs, og žvķ erfitt aš įtta sig į žeim.  Mįliš er flókiš og įhętturnar mismunandi. Žaš er žvķ mikilvęgt aš vališ sé yfirvegaš og byggt į rökum, og sķšan sį kostur valinn žar sem afleišingar yršu  minni ef eitthvaš fer śrskeišis. Viš lķtum į okkur sem skynsamt fólk og viljum velja žį leiš sem er įhęttuminnst fyrir okkur og börn okkar, en ekki nota glannaskap įhęttufķkilsins sem er meš „žaš reddast" hugarfariš. Viš veljum illskįrri kostinn. Žaš veršur sķšan aš vera mat hvers og eins hvor kosturinn er skįrri, eša illskįrri.

Žessi ašferšafręši getur einnig nżst öllum vel žegar žeir standa frammi fyrir įkvaršanatöku žar sem mįliš er snśiš og įhęttur margar og mismunandi. Sama hvort žaš er ķ fjįrmįlum, framkvęmdum eša stjórnmįlum. Sama hvort žaš er ķ žjóšfélaginu, vinnustašnum eša einkalķfinu.

Žetta er einfölduš śtgįfa af įhęttugreiningu sem menn nota mikiš žegar rįšist er ķ stórar og umfangsmiklar framkvęmdir, en žessi einfaldaša ašferšafręši er jafnvel notuš af žinginu og rįšuneytum ķ Įstralķu eins og sjį mį į žessari vefsķšu Guidelines for Cabinet Submissions and New Policy Proposals, sjį Risk Assessment į mišri sķšunni. Žessi ašferšafręši hentar žvķ, og er jafnvel notuš, žar sem reynt er aš lįta skynsemina rįša för ķ pólitķkinni.

 

Įrķšandi er aš žaš komi skżrt fram aš žęr „įhęttur" sem koma fram ķ dęminu hér fyrir nešan eru eingöngu settar fram til śtskżringar, og hęttumatiš er vališ žannig aš dreifingin verši žannig aš aušveldara sé aš skżra śt ašferšafręšina.

Žaš eru til żmsar ašferšir viš įhęttugreiningu (risk analysis), en sś sem kynnt er hér er einföld, aušlęrš, myndręn og įrangursrķk. 

 

Ekki veit ég hvort mér tekst aš kynna žessa góšu ašferšafręši svo gagn sé af.  Įbendingar eru aušvitaš vel žegnar.

 

Fimm mķnśtna nįmskeiš:

 

Hvernig fer svona įhęttugreining fram?

Ašferšin sem kynnt er hér er mjög einföld, krefst lķtillar kunnįttu , en er einstaklega góš til aš meta įhęttu af einhverri įkvaršanatöku og taka skynsamlega į mįlunum, sérstaklega žegar mįliš er snśiš og afleišingar af röngu mati og rangri įkvaršanatöku geta oršiš dżrkeyptar.

Ég hef śtbśiš eyšublöš sem eru ašgengileg hér fyrir nešan. Žau eru gerš ķ Excel, en aš sjįlfsögšu hefši alveg eins mįtt nota rśšustrikaš blaš eša ritvinnsluforrit til aš śtbśa eyšublöšin.

Hér fyrir nešan eru smękkašar myndir af žessum eyšublöšum felldar inn ķ textann. Žar hefur ašeins veriš fyllt inn ķ žau.

 

Eyšublöšin er tvö:  Annaš er fyrir ICESAVE: JĮ  og hitt fyrir ICESAVE: NEI.

Ķ örstuttu mįli:

Fyrst er fyllt inn ķ efri töfluna į JĮ eyšublašinu.  Žegar žvķ er lokiš eru nišurstöšur fluttar śr efri töfluna ķ žį nešri. Žį sé fęr mašur myndręnt yfirlit yfir allar įhęttur sem mašur getur séš fyrir sér, og séš hvort įhęttan er įsęttanleg ef vališ er JĮ.

Sķšan gerir mašur tilsvarandi į annaš eyšublaš fyrir vališ NEI.

Žį er įhęttugreiningu (risk analysis) lokiš.

Žegar žessu er lokiš getur mašur fariš aš velta fyrir sér hvort hęgt sé aš lįgmarka įhęttuna į einhvern hįtt. Žaš er įhęttustżring (risk management).

 

1)     Efri taflan, įhęttuflokkun:

Mašur reynir aš ķmynda sér meš hugarflugs ašferšinni (brain storm) allar hęttur eša slęmar afleišingar sem įkvöršunin um aš kjósa annaš hvort   eša  NEI gęti haft ķ för meš sér. Til aš byrja meš er best aš setja allt į blaš sem manni dettur ķ hug, žvķ žaš er alltaf hęgt aš fękka lišunum seinna ef manni sżnist žeir ekki eiga viš.

 

Dęmi:  Hugsum okkur augnablik aš viš séum aš fylla inn ķ töfluna fyrir ICESAVE: JĮ.

Okkur koma til hugar nokkrar hęttur. Setjum bara inn fįeinar til aš skżra mįliš.  Gildin fyrir lķkur og afleišingar (1...5)/(A...E) eru śt ķ loftiš... Vissulega sumt kjįnalegt hér, en žannig mį žaš gjarnan vera, žvķ viš lagfęrum seinna. Hér er mikilvęgt aš nota hugarflugs eša „brain-storm" ašferšina, og žį er miklu betra aš nokkrir séu saman til aš varpa fram hugmyndum, t.d. fjölskyldumešlimir eša vinnufélagar.   „Lįta allt flakka - Laga seinna".

Viš fęrum inn hętturnar sem okkur koma ķ hug, og metum lķkur į aš įhętta reynist raunveruleg (skalinn 1...5) og hvaša afleišingar žaš hefši ķ för meš sér (skalinn A...E).  Viš fęrum žessi gildi inn ķ viškomandi dįlka žar sem blįu stafirnir eru.

 

ahettuflokkun.jpg

(Aušvitaš eru lķkurnar/afleišingarnar hér bara lķtt ķgrunduš dęmi).

 

 

2)     Nešri taflan, įhęttufylkiš:

Litirnir ķ töflunni (įhęttu fylki - risk matrix) merkja sjónręnt hvort viškomandi lķkur/afleišingar séu įsęttanlegar. Rautt er óįsęttanlegt, gręnt įsęttanlegt og gult eitthvaš sem mętti ķhuga nįnar.

Takiš eftir aš eftir žvķ sem reitirnir eru ofar eru meiri lķkur į aš viškomandi atburšur eigi sér staš, og aš eftir žvķ sem reitirnir eru lengra til hęgri verša afleišingarnar verri.  Žess vegna verša reitirnir raušari eftir žvķ sem žeir nįlgast meir efstu röšina og röšina lengst til hęgri.  Almennt getum viš sagt aš atburšir sem lenda ķ reitunum efst til hęgri séu gjörsamlega óįsęttanlegir. 

Flytjum nś śr dįlkunum Lķkur og Afleišingar (dįlkarnir meš blįu stöfunum) ķ efri töflunni ķ litušu reitina  nešri töflunni. Sumar hęttur lenda ķ gręnum reitum, ašrar ķ gulum reitum og nokkrar ķ raušum reitum.

Nś er ekki alveg vķst aš litavališ sé skynsamlegt. Viš lögum žaš seinna ef okkur finnst žörf į žvķ...

 

ahaettufylki.jpg

 

 

3)     Įhęttumatiš:

Įhęttustig reitanna ķ įhęttufylkinu er mismunandi:

[RAUŠIR REITIR]:  Óvišunandi. Hér žarf virkilega aš skoša mįliš nįnar og meta vel.  Sumt kann aš vera gersamlega óvišunandi og beinlķnis stórhęttulegt. Hvaš er hęgt aš gera til aš minnka įhęttuna?

[GULIR REITIR]: Rétt aš athuga nįnar žvķ mat okkar kann aš hafa veriš ófullnęgjandi.

[GRĘNIR REITIR]: Višunandi. Žarf lķtiš aš skoša.

 

Lendi einhver hęttan į gręnum reit, žį žurfum viš lķtiš aš hugsa um žaš.  Lendi hęttan į gulum reit, žį er aušvitaš rétt aš gefa žvķ gaum.

Einhverjar hęttur hafa lent į raušum reit. Nś veršum viš aš staldra viš: Er žaš įsęttanlegt? Hvaš er ķ hśfi? Ef lķkur eru hverfandi žį getur žaš veriš įsęttanlegt, en ef til dęmis mannslķf, heilsa okkar og svo framvegis er ķ hśfi, žį getur vel veriš aš žaš sé algerlega óįsęttanlegt, jafnvel žó lķkurnar séu ekki mjög miklar. Framtķš okkar og barna okkar?  Getum viš gert eitthvaš til aš lįgmarka viškomandi hęttu?  Žetta veršum viš aš meta į yfirvegašan hįtt.

 

 

4)      Žegar bęši eyšublöšin, fyrir ICESAVE-JĮ og ICESAVE-NEI hafa veriš śtfyllt getum viš tekiš rökstudda og yfirvegaša afstöšu, meš eša į móti:

Viš höldum įfram aš vega og meta, endurskošum mat okkar į lķkum og afleišingum, yfirförum litavališ ķ įhęttufylkinu. Mešan viš erum aš žessu fįum viš góša sżn yfir verkefniš og eigum aušveldara meš aš svara jį eša nei... 

Nś erum viš bśin aš fara yfir allar įhęttur sem įkvöršunin um aš kjósa JĮ eša kjósa NEI getur haft ķ för meš sér. Viš höfum flokkaš žaš eftir lķkum og alvarleika. Viš höfum sett nišurstöšuna ķ töflur sem sżna okkur myndręnt hvaš er ķ hśfi...

Ef ķ ljós kemur aš annaš hvort JĮ eša NEI  viršist afgerandi öruggari leiš, žį getum viš kosiš meš skynsemina aš leišarljósi. Erum nokkuš viss ķ okkar sök. Viš lįtum ekki stjórnast af brjóstvitinu einu saman eša af žvķ sem ašrir segja eša bulla.  Viš teljum okkur vera skynsöm og viljum greiša atkvęši meš eša į móti samkvęmt mešvitušu mati. Viš viljum lįgmarka įhęttuna.

 

Eins og lesendur sjį, žį er žetta einfalt og aušskiliš.  Mikiš vęri annars gott aš fį svona flokkun og framsetningu frį žeim sem hafa veriš aš fjalla um mįliš, ž.e. stjórnmįlamönnum, hagfręšingum, lögfręšingum, og svo aušvitaš okkur,  Pétri og Pįli...

Fyrst žeir geta notaš žessa ašferšafręši į Įstralska Žinginu eša rįšuneytum, og žykir žaš skynsamlegt, žį ęttum viš Ķslendingar aš fara létt meš žaš - er ekki svo? Smile

Gangi ykkur vel!

 

 

 

Eyšublöš į tveim flipum ķ Excel skjali:

Eyšublöš Excel

Athugiš aš į fyrsta flipanum eru eyšublöš fyrir JĮ, į öšrum flipa fyrir NEI og leišbeiningar į hinum žrišja.   Aušvitaš er öllum heimilt aš leika sér meš žetta skjal og breyta aš vild.

 

Um alžjóšastašalinn ISO / IEC 31010 Risk Management - Risk Assessment Techniques

 

 

Nś spyr ef til vill einhver hver mķn nišurstaša sé.  Svariš er einfalt.  Ég er farinn aš hallast aš įkvešinni nišurstöšu, en endanleg įkvöršun liggur ekki fyrir. Ég nota tvö svona eyšublöš, annaš fyrir JĮ og hitt fyrir NEI, og fęri inn ķ žau jafnóšum og mér dettur eitthvaš ķ hug, eša ef ég rekst į nżtt sjónarmiš ķ ręšu eša riti.  Litrķku töflurnar, įhęttufylkin, taka smįm saman į  sig mynd, en žaš hjįlpar mér aš skilja betur heildarmyndina og vonandi aš taka „rétta" įkvöršun žegar aš kjörboršinu kemur.

 

 

 

Gamall vķsdómur
Ekki trśa neinu ef žś hefur bara heyrt um žaš.
Ekki trśa neinu ef žaš er ašeins oršrómur, eša eitthvaš sem gengur manna į milli.
Ekki trśa neinu sem er ķ žķnum trśarbókum.
Ekki trśa neinu sem kennarar žķnir, eša žeir sem eru žér eldri segja žér ķ krafti valds sķns.
Ekki trśa į aldagamlar venjur.

En, ef žś kemst aš raun um, eftir skošun og greiningu,
aš žaš kemur heim og saman viš heilbrigša skynsemi
og leišir gott eitt af sér,
žį skalt žś meštaka žaš og lifa samkvęmt žvķ.

---Gautama Buddha (~563 F.Kr.-~483 F.Kr.)

Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Dr. Rajendra Pachauri verkfręšingur og formašur IPCC dįist aš orkulindum Ķslendinga og sér ekkert žvķ til fyrirstöšu aš nżta žęr til aš knżja įlver...

ragendra_pachauri-150w.jpg"Ekkert er žvķ til fyrirstöšu aš nota endurnżjanlega orku Ķslendinga til aš knżja įlver aš mati Rajendra Pachauri formanns Loftslagsnefndar Sameinušu žjóšanna sem staddur er hér į landi. Hann segir Ķslendinga leištoga ķ barįttunni fyrir minni losun gróšurhśsalofttegunda".

Svo segir ķ fréttum RŚV 19. september. Ennfremur:

"Dr. Rajendra Pachauri er heimskunnur vķsindamašur ķ alžjóšlegum umręšum um loftslagsbreytingar. Hann tók mešal annars viš frišarveršlaunum Nóbels įriš 2007 fyrir hönd Loftslagsnefndar Sameinušu žjóšanna. Pachauri, sem er hér ķ boši Ólafs Ragnars Grķmssonar forseta Ķslands, hélt ķ morgun erindi um samspil vķsinda og stjórnmįlamanna. Hann hitti sķšan ķslenska vķsindamenn og įhrifamenn hér į landi.

Pachauri segir aukna vitund hafa veriš į alžjóšavettvangi um žessi mįl ķ heiminum, ekki ašeins mešal almennings heldur yfirvalda.

Pachauri segir Ķslendinga ķ forystu į žessu sviši žar sem žeir eigi mikla endurnżjanlegar orkuaušlindir og skilji mikilvęgi žess aš nota žęr. Žeir geti mišlaš žessu til annarra landa".

 

Sjį vištal viš hann ķ Sjónvapinu hér.

 

Pachauri bendir į žį stašreynd, sem allmargir Ķslendingar hafa įšur bent į, aš skynsamlegt sé aš knżja įlverin meš lķtt mengandi orku, frekar en aš  nota kolaorkuver.  Losun gróšurhśsalofttegunda sé hattręnt vandamįl. Į žetta hefur Jakob Björnsson rafmagnsverkfręšingur og fyrrverandi orkumįlastjóri t.d. ķtrekaš bent,  m.a. ķ bloggi sķnu.

 

Rajendra Pachauri stundaš nįm  viš Indian Railways Institute of Mechanical and Electrical Engineering, og lauk sķšan MS prófi ķ išnašarverkfręši frį North Carolina State University. Hann lauk doktorsprófum ķ išnašarverkfręši og hagfręši frį sama skóla.

 

 

Myndina hér fyrir nešan tók  Skarphéšinn Žrįinsson af orkuverunum ķ Svartsengi:

 


Nęsta sķša »

Höfundur

Ágúst H Bjarnason
Ágúst H Bjarnason

Verkfr. hjá Verkís.
agbjarn-hjá-gmail.com

Audiatur et altera pars

Aðeins málefnalegar athugasemdir, sem eiga ótvíætt við efni viðkomandi pistils, og skrifaðar án skætings og neikvæðni í garð annarra, og að jafnaði undir fullu nafni, verða birtar. 

Um bloggiš

Ginnungagap

Żmislegt

Loftslag

Click to get your own widget

Teljari

free counters

Įlverš

http://metalprices.com/PubCharts/PublicCharts.aspx?metal=al&type=L&weight=t&days=12&size=M&bg=&cs=1011&cid=0

Sólin ķ dag:

(Smella į mynd)

.

Vinnan mķn:

Olķuveršiš ķ dag:

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (24.8.): 5
  • Sl. sólarhring: 27
  • Sl. viku: 147
  • Frį upphafi: 699631

Annaš

  • Innlit ķ dag: 4
  • Innlit sl. viku: 112
  • Gestir ķ dag: 4
  • IP-tölur ķ dag: 4

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Įgśst 2017
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband