Fęrsluflokkur: Utanrķkismįl/alžjóšamįl

Ólafur Ragnar: "You ain't seen nothing yet"...

.
you_aint_seen_500_shadow.jpg
 
 
 "You ain't seen nothing yet"...
 
sagši forseti vor ķ ręšu į erlendri grundu ķ maķ 2005.
 
 
(Now we have seen it...)
 
 
 
Žessa fręgu tilvitnun mį lesa ķ aftast ręšunni sem mį nįlgast hér.
 
Lesiš alla ręšuna. Hśn gefur okkur innsżn ķ heim sem flestum er hulinn...
 
Hvaš finnst mönnum um žessa ręšu ķ ljósi atburša sķšasta sólarhrings? Ber hśn ekki vott um mikla framsżni, visku og skynsemi? Ber hśn ekki vott um hógvęrš og lķtillęti? 
 
 
"...It is of course tempting to let it remain a mystery, to allow the British business world to be perplexed...."
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Mansal, starfsemi erlendra glępahópa og óžarfa vera Ķslendinga ķ Schengen...

 

schengen_states.gif

 

"Mansal hefur fariš vaxandi inni į Schengen-svęšinu eftir aš žaš opnašist ķ austur. Fyrir ekki mörgum įrum var mansal bundiš viš žį skipulögšu glępahópa sem voru hvaš efstir ķ pķramķdanum, elstir, skipulagšastir meš fullkomnasta kerfiš. Eftir opnun svęšisins ķ austur hafa glępahópar sem eru nešar ķ stiganum fariš aš starfa į sviši mansals, af žvķ aš žaš er oršinn markašur fyrir žaš sem žeir hafa aš bjóša. Žeir žurfa ekki aš smygla fólki inn į svęšiš heldur geta žeir smyglaš fólki innan svęšisins. Kannski erum viš aš sjį dęmi um žaš hér", segir Arnar Jensson tengslafulltrśi Ķslands hjį Europol. Hann segir ķ Fréttablašinu 23. október aš ķ skipulagšri glępastarfsemi stafi mest ógn af eiturlyfjum, en mansali žar į eftir.

 

Lögreglustjórinn į Sušurnesjum, Sigrķšur Björk Ingvarsdóttir, segir ķ Morgunblašinu 23. okt.  aš margir glępahópar hérlendis, sem eru żmist pólskir, lithįiskķr eša ķslenskir, uppfylli skilgreiningu Europol į skipulagšri glępastarfsemi. Žar geti veriš um aš ręša žjófnaši, efnahagsbrot, fķkniefnabrot, vęndi, handrukkanir, peningažvętti og mansal.

Į myndinni hér aš ofan eru löndin sem tilheyra Schengen merkt meš ljósblįum lit. Innan žess svęšis geta glępamenn valsaš óhindraš og eftirlitslaust aš vild. Bślgarķa og Rśmenia eru ķ bišsalnum aš Schengen.  Eftirtektarvert er aš Bretland og Ķrland skera sig śr meš dökkblįum lit. Löndin eru ķ Evrópusambandinu, en ekki ķ Schengen.     Hvers vegna?    Jś žeir vilja vita hverjir koma inn ķ landiš. Bretland og Ķrland eru eyjur  eins og Ķsland svo landamęragęslan er aušveld. 
Eru Bretar og Ķrar miklu skynsamari en Ķslendingar?

Žaš voru mikil afglöp žegar Ķsland geršist ašili aš Schengen sįttmįlanum. Į žeim tķma var žvķ haldiš fram aš Schengen samstarfiš skilaši lögreglu betri upplżsingum um glępamenn en annars hefši veriš. Žvķ er žveröfugt fariš. Reynslan sżnir okkur t.d. aš viš höfum ekki haft hugmynd žį misyndismenn sem hér hafa veriš fyrr en of seint.  Ekki er hęgt aš afla upplżsinga um viškomandi ólįnsmenn sem hér hafa brotiš lög fyrr en skašinn er skešur.  Fyrr vitum viš ekki hverjir eru hér į landi. Žaš er kjarni vandamįlsins. Schengen kerfiš virkar žannig. Žaš hefur ekki stašist vęntingar.

Hér į landi er nįkvęmlega ekkert eftirlit meš žeim sem koma til landsins. Viš vitum ekki hverjir koma til landsins, hvenęr žeir komu eša hvenęr žeir fóru aftur, ž.e. hafi žeir fariš į annaš borš. Aš sjįlfsögšu leynast óheišarlegir Schengenborgarar mešal hinna heišarlegu. Af žeim hljótum viš aš hafa miklar įhyggjur. 

Erlendir glępamenn ķ farbanni taka bara nęsta flug eins og ekkert sé og lįta sig hverfa.

Ein birtingamynd Schengen ašildarinnar er  vopnaleitin undarlega į faržegum sem koma meš flugi til Ķslands frį Bandarķkjunum.   Ranghalarnir upp og nišur stiga ķ flugstöšinni stafa einnig af žessari vitleysu. Hvaš kostar allur žessi fįrįnleiki? 

Hvernig er žaš, veldur žaš okkur Ķslendingum nokkrum vandręšum žegar viš feršumst til Englands, eša Englendingum vandręšum žegar žeir feršast til meginlandsins?  Ekki hef ég oršiš var viš žaš. Eša, er vegabréfsskošun į Ķslandi žegar viš komum frį landi sem er utan Schengen, t.d. Englandi, til trafala? Ekki finnst mér žaš.

Žaš kann aš henta löndum į meginlandi Evrópu aš taka žįtt ķ Schengen samstarfinu, enda liggja žar akvegir žvers og kruss milli landa. Žaš er ekki žar meš sagt aš žaš sé viturlegt fyrir eylöndin Ķsland, England og Ķrland aš vera ķ Schengen. Žaš vita Bretar og Ķrar, og eru žvķ ekki ķ Schengen, jafnvel žó žeir tilheyri Evrópusambandinu.

 

Į vef  Utanrķkisrįšuneytisins eru "almennar upplżsingar um Schengen". Žar stendur m.a:

Vegabréfin alltaf mešferšis!
Žótt žeir sem feršast innan Schengen svęšisins verši ekki krafšir um vegabréf į landamęrum er engu aš sķšur męlt meš žvķ aš fólk hafi įvallt vegabréf sitt meš ķ för. Sś skylda er lögš į alla sem feršast innan svęšisins aš geta framvķsaš fullgildum persónuskilrķkjum sem eru višurkennd af öšrum Schengen rķkjum. Sem stendur er ķslenska vegabréfiš ķ raun eina skilrķkiš sem vissa er fyrir aš önnur rķki višurkenni sem gild persónuskilrķki. Einnig kunna flugfélög į Schengen svęšinu aš óska eftir žvķ aš sjį vegabréf faržega sinna
.

Hvaš ķ ósköpunum gręšum viš žį ef viš eigum aš hafa vegabréfin mešferšis?

 

Žegar upp er stašiš, hver er kostur žess aš vera ķ Schengen?  Ókostirnir eru aftur į móti fjölmargir. Fangelsin yfirfull af erlendum glępamönnum, og enn fleiri ganga vafalķtiš lausir eins og tķš innbrot bera vitni um.

 

Lausnin į žessu óhefta flęši glępamanna er einföld:

Viš eigum aš endurskoša ašild okkar aš Schengen sįttmįlanum įn tafar. Žaš er ekki seinna vęnna.  Viš erum sjįlfstęš frišsöm žjóš og viljum ekki aš erlend glępastarfssemi nįi aš skjóta hér rótum.

Förum aš dęmi Ķra og Breta.

 


Nżr 30 įra hitaferill: Hvers vegna er žetta hik į hnatthlżnuninni?

 

Ferillinn hér fyrir ofan sżnir breytingu į hitastigi lofthjśps jaršar sķšastlišin 30 įr, eša frį žvķ er męlingar hófust meš gervihnöttum. Myndin er frį vefsķšu Dr. Roy Spencer loftslagsfręšings og nęr ferillinn til loka maķmįnašar.

 

Ef mašur skošar žennan feril žį viršist sem eftirfarandi blasi viš:

 

1) Ekkert hefur hlżnaš sķšan įriš 2002.

2) Sķšan 2007 viršist jafnvel vera tilhneiging til kólnunar.

3) Žaš žarf ekki mikiš aš gerast til aš lofthitinn nįi sömu gildum og fyrir um 30 įrum. Takiš eftir aš višmišunin (lįrétta lķnan 0,0) er mešaltal įranna 1979-1998.

4) Nįttśrulegar skammtķmasveiflur eru verulegar, eins og t.d. af völdum Mt. Pinatubo 1991 og El Nino ķ Kyrrahafinu 1998.

5) La Nina ķ Kyrrahafinu 2008 orsakaši skammtķma nišursveiflu. La Nina er gengiš til baka (ENSO neutral), en samt er tilhneigingin nišurįviš.

 

Aušvitaš er varasamt aš draga of miklar įlyktanir af žvķ sem hefur veriš aš gerast undanfarin tvö įr, en žegar įrin eru oršin sjö fara augnalokin óneitanlega aš opnast og mašur fer aš spyrja sig hvort eitthvaš sé ķ bķgerš... Errm

Hver er lķkleg žróun nęstu įra? 

 


« Fyrri sķša

Höfundur

Ágúst H Bjarnason
Ágúst H Bjarnason

Verkfr. hjá Verkís.
agbjarn-hjá-gmail.com

Audiatur et altera pars

Aðeins málefnalegar athugasemdir, sem eiga ótvíætt við efni viðkomandi pistils, og skrifaðar án skætings og neikvæðni í garð annarra, og að jafnaði undir fullu nafni, verða birtar. 

Um bloggiš

Ginnungagap

Żmislegt

Loftslag

Click to get your own widget

Teljari

free counters

Įlverš

http://metalprices.com/PubCharts/PublicCharts.aspx?metal=al&type=L&weight=t&days=12&size=M&bg=&cs=1011&cid=0

Sólin ķ dag:

(Smella į mynd)

.

Vinnan mķn:

Olķuveršiš ķ dag:

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (26.2.): 19
  • Sl. sólarhring: 24
  • Sl. viku: 175
  • Frį upphafi: 740644

Annaš

  • Innlit ķ dag: 14
  • Innlit sl. viku: 117
  • Gestir ķ dag: 14
  • IP-tölur ķ dag: 14

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Feb. 2021
S M Ž M F F L
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28            

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband