Fęrsluflokkur: Stjórnmįl og samfélag

Sjįlfstęšisflokkurinn meš tęplega 19% meira fylgi en Samfylkingin ķ Reykjavķk...

percentsign256

 

 

Réttur prósentureikningur:

Fylgi D-listans: 18.146 atkvęši.

Fylgi S-listans: 15.260 atkvęši.



(18.146-15.260)/15.260 * 100 = 18,9%

Sjįlfstęšisflokkurinn žvķ meš 18,9% meira fylgi en Samfylkingin ķ Reykjavķk.

(Hvort sem mönnum lķkar žaš betur eša verr).

 

 

 

Rangur prósentureikningur:

30,8% - 25,9% = 4,9%

Žó mį segja aš munurinn sé 4,9 prósentustig, en žaš er allt annar handleggur.






 

 


mbl.is Sjįlfstęšisflokkurinn stęrstur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Bjarni Siguršsson harmonikkusnillingur frį Geysi. Fįein orš...

Fįein orš og nokkrar myndir af harmonikkusnillingnum Bjarna Siguršssyni frį Geysi, sem veršur jaršsettur frį Skįlholti ķ dag, er aš finna hér:


Bjarni Siguršsson harmonikkusnillingur frį Geysi er nś allur…

 

 




Hvers vegna valdi Apple ekki Ķsland fyrir gagnaver...?

 

 

Gęti žetta veriš įstęšan fyrir žvķ aš Apple valdi ekki Ķsland?



Bęndablašiš 5 juli

 

Greinina, sem nęr yfir opnu į blašsķšum 20 - 21 ķ Bęndablašinu, mį nįlgast hér:

http://www.bbl.is/files/pdf/bbl-13tbl-2017-web.pdf


Reyndar vinnur fjarlęgšin frį mörkušum į meginlandinu į móti okkur. 

Svartķminn (ping tķminn) er frekar langur. Hvort žaš hefur įtt žįtt

ķ žessu tilviki er ómögulegt aš segja.

 

 


mbl.is Apple fjįrfestir ķ gagnaveri ķ Danmörku
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Höfšinginn Mįr Siguršsson, Geysi ķ Haukadal, er allur...

 

 

107-0717_IMG

 

Mikill sveitarhöfšingi hefur nś kvatt okkur. 

Nokkur orš um vin minn eru hér:


Mįr Siguršsson, Geysi ķ Haukadal

 


Hópferšarbķll slķtur žjóšvegi 10.000 sinnum meira en fólksbķll...!

 

 

 

Hola i vegi

 

Um helgina ók ég um uppsveitir sunnanlands. Hrikalegt var aš sjį hvernig slitlag veganna er vķša illa fariš. Jafnvel nżir vegir sem voru geršir sumariš 2015 eru farnir aš molna upp og djśpar holur meš skörpum brśnum vķša.

Nišurbrot vega fylgir öxulžunganum ķ fjórša veldi samkvęmt "Fjórša veldis reglu" Evensen og Senstad. Žaš žżšir aš jeppi meš öxulžunganum 1 tonn skemmir veginn 10.000 (10 žśsund) sinnum minna en t.d. rśta meš 10 tonna öxulžunga. Įlag bķlsins sem er 10 sinnum žyngri en fjölskyldujeppinn er žvķ 10x10x10x10=10.000 sinnum meira!

Venjulegir fólksbķlar, jeppar meštaldir, eiga žvķ hverfandi žįtt ķ hrörnun vega. Ein rśta getur žvķ valdiš sömu skemmdum į veginum og 10.000 fólksbķlar, sé hśn 10 sinnum žyngri en fólksbķllinn.

Ein rśta eša eša žungaflutningabifreiš getur žvķ valdiš sömu skemmdum og öll umferš fólksbķla eftir sama vegarkafla ķ nokkra daga, jafnvel marga daga.

Į vinsęlum leišum tśrista, t.d. Gullna hringnum, er kannski ekki fjarri lagi aš 100 rśtur aki daglega. Nś er 100 x 10.000 sama og milljón. Umferš žessara žungu bķla į einum degi veldur žvķ sama skaša og milljón fólksbķla !!!

Žetta er vęntanlega svona žvķ sem nęst, en lķklega ekki mjög fjarri lagi. Žeir sem žekkja buršaržolsfręši vega betur en ég mega gjarnan leišrétta mig ef meš žarf, eša taka undir žaš sem skrifaš er hér... Öxulžungi hópferšabķls sem fullur er af tśristum er heldur ekki nįkvęmlega 10 sinnum meiri en öxulžungi jeppans sem er kannski um 2 tonn eša meš 1 tonna öxulžunga, en Yaris er ekki nema 1 tonn įn fažega, en fjóršaveldisreglan gildir eftir sem įšur.

Til aš śtskżra fjórša veldis regluna ašeins betur: Ef öxulžunginn vęri 5 tonn, eša 5 sinnum meiri en heimilsjeppans sem er meš 1 tonna öxulžunga, žį er įlagiš į veginn 5x5x5x5=625 sinnum meira.
Ef viš berum saman viš Yaris meš 500 kg öxulžunga, žį er įlagiš į veginn
10 x 10 x 10 x 10=10.000 sinum neira!    
Einnig mį geta žess, til aš śtskżra hve hratt žessi neikvęšu įhrif fylgja žunganum, aš nišurbrotsįhrif bifreišar meš 11,5 tonna öxulžunga er 75% meira en bifreišar meš 10 tonna öxulžunga (  N = 11,5 4  /  10 4  = 1,75  ).

 

 --- --- ---

Vegageršin:  Vegirnir okkar

http://www.vegagerdin.is/vefur2.nsf/Files/Vegirnir_okkar/$file/Vegirnir%20okkar.pdf

„Meš vaxandi umferš hefur slit į vegum aukist til muna en žar vega žungt auknir vöruflutningar. Žungar bifreišar slķta žjóšvegunum margfalt meira en léttar fólksbifreišar žvķ žungaumferšin brżtur nišur buršarlög veganna smįtt og smįtt og veldur žvķ aš meš tķmanum minnkar buršaržol žeirra. Ķ grófum drįttum er tališ aš įhrif žyngdar hafi fjórša veldis įhrif į nišurbrot veganna. Žetta žżšir aš öxull, sem er 10 tonn aš žyngd, hefur 10 žśsund sinnum meiri įhrif į nišurbrot vegar en öxull sem er 1 tonn.“

 

  --- --- ---

 

Nś stendur jafnvel til aš setja upp tollhliš į vegi umhverfis höfušborgarsvęšiš og rukka ķbśa žar um vegatoll ķ žvķ skyni aš safna fé svo hęgt sé aš lagfęra skemmdir į vegum sem ljóst er aš žungaflutningar, m.a. hópferšabķlar fullir af feršamönnum, valda. Hinn almenni heimilisbķll į nįnast engan žįtt ķ žessum skemmdum į žjóšvegakerfinu.

 

Fjordaveldisreglan

Mynd: Birkir Hrafn Jóakimsson: Hjólför ķ ķslensku malbiki

S
jį einnig:  
Įrni Snęr Kristjįnsson:
Įhrif žungatakmarkana į vegum - Kostnašargreining helstu flutningaleiša  

 

--- --- ---

 

Žetta er ekki ķ fyrsta sinn sem Ķslendingar freistast til aš reyna aš hafa fé af feršamönnum. Grani bóndi į Staš reyndi žaš eitt sinn og fór illa fyrir honum:

thjodsogur-142w"Į Staš į Ölduhrygg (Stašastaš) bjó ķ gamla daga bóndi sį, er Grani hét; var hann bęši įgjarn og aušugur. Alfaravegurinn lį um landeign hans eptir endilaungum Ölduhrygg sem nś er kallaš Stašarholt, og veršur enn ķ dag aš fara um žennan veg, er feršast er vestur undir Jökul eša žašan inn į Mżrar eša ķ Dali, enda er vegur sį mjög fjölfarinn, bęši til kauptśnanna Ólafsvķkur og Bśša, og til skreišarkaupa vestur i „plįss", sem kallaš er, en žaš er Hjallasandur, Keflavķk, Ólafsvik, og Brimilsvellir.

Grani bóndi žóttist nś geta nįš miklu fé, ef hann tollaši veginn; byggši hann žvķ afar mikinn torfgarš nešan frį sjó og upp ķ Langavatn (Stašarvatn). Hliš hafši hann į garšinum, žar sem vegurinn er, en veitti eingum fararleyfi, nema žeim, er greiddu Granatoll. Óljóst er meš öllu, hve hįr hann hefir veriš, en illa undu menn tollgreišslu žessari, enda launušu žeir Grana bónda hana "žvķ einhvern morgun fanst hann daušur hangandi viš annan dyrastafinn ķ garšshlišinu.

Hefir sį vegur aldrei veriš tollašur sķšan. Žaš er aušséš į garšrśst žeirri, sem eptir er, aš hann hefir veriš įkaflega hįr og žykkur, og leingd hans hér um bil 300-400 fašmar."

                                                                    Žjóšsögur og Munnmęli. Jón Žorkelsson. 1899.

 

 

 

 


mbl.is Telja vegaskemmdir ógna öryggi sķnu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nišurstaša męlinga: Įriš 2016 var hlżtt į heimsvķsu, en ekki tölfręšilega hlżrra en įriš 1998...

 

 

UAH hitaferill til loka 2016-B

 

 

Ķ dag voru birtar nišurstöšur hitamęlinga frį gervihnöttum til loka desembermįnašar 2016. Samkvęmt žeim var įriš 2016 hlżtt, en munurinn į įrunum 1998 og 2016 er ekki tölfręšilega marktękur, eša 0,02°C.

Žessi hitatoppur įrin 1998 og 2015/2016 stafaši af fyrirbęri ķ Kyrrahafinu sem kallast El-Nińo, eša jólabarniš. Heitur sjór losar varma ķ lofthjśpinn, hann hlżnar en sjórinn kólnar. Yfirleitt tekur viš fyrirbęri sem kallast La-Nińa žegar kaldari sjór kęlir loftiš. Įhrifanna gętti vķša um heim og vešrįttan var vķša mjög óvenjuleg. Lofthitinn nįši hįmarki um įramótin 2015/2016 en fór sķšan hratt fallandi. Samkvęmt žessum męlingum var hitafalliš į įrinu nįlęgt 0,6 grįšum. Žaš munar svo sannarlega um minna.

Žetta er mikil einföldun į fyrirbęrunum El-Nińo og La-Nińa. Sjį góšar skżringar Trausta Jónssonar į fyrirbęrinu hér.

Veršur įriš 2017 hlżtt į heimsvķsu?  Viš skulum ekki fullyrša neitt, en brjóstvitiš segir okkur aš svo muni ekki verša. Enn sķšur įriš 2018.  Žaš er nefnilega svo aš svala fyrirbęriš La-Lińa fylgir oft ķ kjölfar hins hlżja El-Nińo.  Takiš t.d. eftir ferlinum įriš 2000, ž.e. um tveim įrum eftir hiš öfluga El-Nińo įriš 1998. Sjórinn dempar allar svona hitasveiflur, ekki sķst hjį okkur sem lifum ķ nįbżli viš hann. Viš skulum žvķ sjį til hvaš gerist hér į landi eftir svo sem fįeina mįnuši.



Sjį nįnar į vefsķšu Dr. Roy Spencer meš žvķ aš smella į krękjuna: 

Global Satellites: 2016 not Statistically Warmer than 1998

Strong December Cooling Leads to 2016 Being Statistically Indistinguishable from 1998

January 3rd, 2017 by Roy W. Spencer, Ph. D.

 

 

Hvaš tekur svo viš eftir aš La-Nina lżkur?

 - Hękkandi hiti?
 - Lękkandi hiti?
 - Kyrrstaša?

Enginn veit svariš. Sumir telja aš žaš muni halda įfram aš hlżna hęgt og rólega vegna aukins styrks koltvķsżrings ķ loftinu, ašrir aš nś muni taka aš kólna vegna minnkandi sólvirkni og sveiflna ķ hafinu, og enn ašrir gera rįš fyrir meira og minna kyrrstöšu...    Kannski žaš verši bara sambland af žessu öllu?  

 

Hafi einhverjum ekki litist į blikuna žegar hitinn hękkaši hratt fyrir rśmu hįlfu įri, žį getur hinn sami andaš rólega nśna.  Aš minnsta kosti ķ fįein įr ef aš lķkum lętur :-) 

 

Myndin efst į sišunni:

Hnattręnn lofthiti til loka desembermįnašar samkvęmt gervihnattamęlingum og śrvinnslu UAH.

Heimild: Dr. Roy Spencer.

Blįi ferillinn er mįnašagildi.   Rauši ferillinn er 13 mįnaša mešaltal. (Mešaltalsferillinn sżnir mešaltalsgildi fyrir tķmann fyrir aftan og fyrir framan hvern punkt į ferlinum, svo aš hann nęr ekki alveg til endanna. "Centered average").

Męlingar į hitastigi lofthjśpsins meš hjįlp gervihnatta hófust įriš 1979. 

 

 

 

nino3_4

  

Yfirboršshiti sjįvar ķ Kyrrahafinu žar sem El-Nińo įtt sér staš nżlega.

Beintengdur ferill frį Įströlsku vešurstofunni.  Sjį hér

 

 

Rétt er aš minna į aš žessi pistill fjallar ekki um hnatthlżnun af mannavöldum, heldur ešlilegar sveiflur ķ nįttśrunni. 

 

 

 

--- --- ---

Til unhugsunar:

Skalinn į venjulegum heimilishitamęli, sem viš annaš hvort erum meš fyrir utan gluggann eša innanhśss, er žannig geršur aš hver grįša jafngildir um 1 millķmetra. Aušvitaš ekki nįkvęmlega, en žvķ sem nęst.  Žessi munur į įrunum 1998 og 2016 (0,02°C) kęmi žį fram sem 0,02 mm.   Samkvęmt upplżsingum į netinu er žvermįl mannshįrs 0,02 til 0,2mm.

Munur aranna

Allur lóšrétti skalinn į žessari mynd nęr yfir 0,8 grįšur. Munur (0,02°) milli įranna 1998 og 2016 er örlķtill, miklu minni en óvissumörk męlinganna sem gętu veriš  +/- 0,1 grįša.

 

Žessar upplżsingar koma aš gagni ef einhverjir fara aš deila um keisarans skegg cool

 

 


Er "endurheimt votlendis" oft tilgangslķtil...?

 

 

 

Forsetaskurdur

 

Hve lengi losar mżri sem hefur veriš žurrkuš koltvķsżring eša CO2? Aš žvķ hlżtur aš koma, aš órotnušu jurtaleyfarnar ķ fyrrum mżrinni hafi aš mestu rotnaš og breyst ķ frjósama gróšurmold. Žaš tekur ekki mjög langan tķma. Eftir žaš er losunin ekki meiri en frį venjulegum śthaga og žörfin fyrir aš endurheimta votlendiš til aš minnka losun į CO2 žį engin.

Hver žessi tķmi er viršast fįir vita, ef žį nokkur.

Hugsum okkur skurš sem opnašur var fyrir 100 įrum.  Jaršvegurinn er fyrir löngu oršinn žurr og hefur breyst ķ frjósama gróšurmold. Rotnun jurtaleyfanna sem hófst skömu eftir aš skuršurinn var opnašur hefur aš mestu stöšvast. Losun koltvķsżrings frį žessu žurra landi er oršin óveruleg. Žetta skilja allir sem vilja.

Aš bleyta upp land sem breyst hefur śr mżrarjaršvegi ķ frjósaman jaršveg hefur žvķ ef til vill ekki nokkurn tilgang. Žaš hjįlpar aušvitaš ekkert aš stöšva losun sem af nįttśrulegum įstęšum er oršin lķtil sem engin.

Ef fjósama landiš žar sem įšur var mżri er notaš til aš rękta skóg, žį nęst įrangur viš aš binda CO2. Žaš er ekki sjįlfgefiš aš žaš skili nokkrum įrangri aš fylla ķ skurši sem grafnir voru fyrir nokkrum įratugum.

Flestir efnaferlar varšandi nišurbrot fylgja veldisfalli. Sama gildir um fjölmörg fyrirbęri ķ nįttśrunni. Losun CO2 śr framręstu mżrlendi fylgir vęntanlega einnig veldisferli. Losunin er mest ķ byrjun, en fellur sķšan nokkuš hratt. Eftir fįeina įratugi gęti hśn veriš oršin óveruleg. 

Helmingunartķmi er skilgreindur sem tķminn žar til losun į tķmaeiningu (t.d. į įri) er komin nišur ķ helming af žvķ sem hśn var ķ byrjun. Ef helmingunartķminn varšandi losun į CO2 śr framręstri mżri er 10 įr, žį er įrleg losun komin nišur ķ fjóršung eftir 20 įr, 12% eftir 30 įr og 6% eftir 40 įr.

Sem sagt, eftir fįeina įratugi er įrleg losun oršin óvera mišaš viš aš helmingunartķminn sé t.d. 10 įr.

Žaš er žvķ ekki nóg aš įętla augnabliksgildiš į losun CO2 śr framręstum mżrum. Viš žurfum aš žekkja žaš sem fall af tķma og žar meš helmingunartķmann (eša tķmastušulinn ef žaš hentar betur) viš dęmigeršar ķslenskar ašstęšur. Žį fyrst getum viš fariš aš ręša af viti um žaš hvort vit sé ķ aš bleyta upp framręst land.

 

Helmingunartķmi

 

 

Svo mį ekki gleyma žvķ, aš žó aš blautar mżrar losi ekki nema takamarkaš af CO2, žį losa žęr metan. Metan er um 25 sinnum virkara gróšurhśsagas en koltvķsżringur, svo žaš kann aš vera aš fara śr öskunni ķ eldinn aš bleyta upp land til aš endurheimta votlendi!

Nokkrar spurningar sem menn ęttu aš kunna svar viš:

  • Hve mikil er įrleg losun CO2 pr. hektara fyrst eftir skuršgröft mišaš viš dęmigerša mżri?
  • Hvaš ętli įrleg losun CO2 sé eftir 10 įr?  20 įr? 30 įr?
  • Eftir hve langan tķma frį žvķ skuršir voru grafnir er losun į CO2 oršin óveruleg mišaš viš žaš sem hśn var fljótlega eftir skuršgröft?
  • Hve mikiš minnkar losun CO2 eftir bleytingu?
  • Hve mikiš bindur skógur pr. ha. sem plantaš er ķ žurrkaš land?
  • Er vķst aš bleyting eša endurheimt votlendis sé įrangursrķkari en skógrękt į sama staš?   
  • Hver mikil eru įhrif śtstreymis metans frį blautum mżrum į hlżnun mišaš viš śtstreymi CO2 frį nokkurra įratuga gömlum žurrkušum mżrum?
  • Getur veriš, aš žegar landi sem žurrkaš hefur veriš upp fyrir nokkrum įratugum er breytt ķ mżri aftur, aš žį fari ķ gang losun metans sem er skęšari valdur hlżnunar en śtstreymi koltvķsżrings sem var oršiš lķtiš? (Sem sagt, fariš śr öskunni ķ eldinn).

 

Fįir eša enginn viršist kunna svar viš žessum spurningum, sem žó eru grundvallaratriši ķ umręšunni um loftslagsmįl.

 

Endurheimt-votlendis

 

 

Oft hefur mér komiš til hugar aš “endurheimt votlendis” meš žvķ aš fylla ķ skurši sé ekki endilega rétt ašferš til aš minnka losun koltvķsżrings.

Annar möguleiki til aš binda kolefni, og jafnvel betri, er aš rękta skóg į landinu, eša einfaldlega friša žaš og leyfa sjįlfsįšum trjįplöntum aš vaxa.

Į myndinni hér fyrir ofan mį sjį hvernig fyrrum votlendi hefur gerbreytt um svip į fįum įratugum. Žarna var landiš ręst meš mörgum skuršum, en hefur lengi veriš laust viš įgang hesta og kinda. Svona skógur er vęntanlega duglegur aš binda koltvķsżring og aušvitaš miklu fallegri en einhver dżjamżri. Žarna hefur engu veriš plantaš. Allt er sjįlfsįš. Landiš er ofarlega ķ uppsveitum og er alllangt sķšan žaš var žurrkaš meš skuršgreftri. Frę hefur mešal annars borist frį skóginum ķ fjallinu.

Til žess aš flżta fyrir aš skógur vaxi upp nįnast af sjįlfdįšum mętti planta fįeinum birkiplöntum hér og žar, jafnvel ašeins 100 stk. ķ hvern hektara, ž.e. um 10 metrar milli pantnanna. Eftir nokkur įr fara žessi tré aš bera frę og verša fręlindir. Sjįlfsįšar plöntur fara aš skjóta upp kollinum vķtt og breitt. Į fįeinum įratugum veršur birkiskógurinn žéttur og fallegur. Žetta kostar lķtiš sem ekkert, eša žrjį bakka af birkiplöntum ķ hvern hektara. Um 15.000 krónur kosta plönturnar samtals. Aušvitaš veršur einnig aš girša landiš fjįrheldri giršingu. Tķminn vinnur meš okkur.

Aš sjįlfsögšu mį planta žéttar, nota fleiri tegundir en birki og jafnvel stunda formlega skógrękt. En til aš koma til meira og minna sjįlfsįšum skógi žarf litla fyrirhöfn. Fyrst og fremst žarf aš friša landiš og girša, og tryggja aš fręlindir skorti ekki.

Sķšan er aušvitaš einfalt aš flétta svona birkiskóg viš votlendissvęši meš žvķ aš fylla ķ skurši ķ hluta landsins. Žannig mį fara bil beggja og tryggja fjölbreytt fugla- og plöntulķf įsamt skjólgóšum skógi.

 

 

 

Endurheimt_votlendis1

 Hvaš skyldi skuršurinn sem fólkiš er aš moka ofan ķ vera gamall?  Lķklega mjög gamall, enda greinlega nįnast uppgróinn. Hver mikil ętli įrleg losun per hektara landsins žarna sé? Varla mikil.

 

 

Myndin efst į sķšunni er fengin aš lįni af vefsķšu Rķkisśtvarpssins hér.

Myndin nešst į sķšunni er fengin aš lįni af vef Garšabęjar hér.

 

 


mbl.is Vantar vķsindin viš endurheimt mżra
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Bjarni Benediktsson: Réttlętismįl aldrašra

 

Grein ķ Morgunblašinu:

Réttlętismįl aldrašra

 

Eftir Bjarna Benediktsson

BB-mynd1"“Frelsi einstaklingins til aš rįša sķnum mįlum sjįlfur, afla sér tekna og verja žeim aš vild į ekki aš ljśka žegar lķfeyrisaldri er nįš.”

Um daginn hitti ég mann sem er kominn yfir sjötugt. Hann sagši mér aš hann vęri hęttur aš vinna – aftur. Hann hafši hętt žegar hann komst į aldur en sķšustu įr hefur oršiš heldur žrengra ķ bśi hjį honum og konu hans og žess vegna tók hann žvķ feginshendi žegar honum baušst vinna hjį sama vinnuveitanda og įšur. Vinnan var ekki mikil og launin žannig séš ekki heldur, en hann hugsaši sem svo aš žaš munaši um allt og svo var lķka įnęgjulegt aš fara reglulega śt śr hśsi, starfiš var skemmtilegt og vinnufélagarnir lķka.

Hver var įvinningurinn?

Ekki leiš į löngu žar til hann įttaši sig į žvķ aš žrįtt fyrir aš launin nęmu 80.000 krónum į mįnuši, jukust rįšstöfunartekjurnar ekki um nema rśmar 4.000 krónur į viku. Aš hans sögn skilaši vinnan vegna skeršinga innan viš 20.000 krónum betri stöšu ķ lok mįnašar. Žrįtt fyrir aš žessi mašur hefši įnęgju af starfinu og fengi žó meira en ella ķ vasann, sagši hann upp. Hann sagši aš žaš hefši veriš hępiš aš žaš svaraši kostnaši fyrir hann aš sękja vinnu enda fylgja žvķ alltaf einhver śtgjöld, ekki sķst žegar aka žarf talsverša vegalengd, eins og ķ žessu tilviki, meš bensķnveršiš eins og žaš er.

Žarna er mašur, góšur ķ sķnu fagi, sem getur lagt til veršmęta žekkingu og nżtur žess aš vera virkur į vinnumarkaši. En – honum sįrnaši viršingarleysiš sem fólst ķ žvķ aš skerša tekjur hans meš žessum hętti og hvatinn til žess aš vinna gufaši upp.

Įstęšan er sś aš įriš 2009 voru tekjumöguleikar aldrašra skertir meš žvķ aš afnema rétt fólks yfir sjötugu til aš vinna fyrir launum sem žessum įn žess aš žaš hefši įhrif į bętur.

Sé fólk ķ žeirri stöšu aš geta og vilja vinna į žaš aš hafa möguleika į žvķ įn žess aš skeršingar bóta leiši til žess aš allur hvati sé af žvķ tekinn. Hér gęti einhver sagt aš bętur vęru einungis fyrir žį sem žurfa į žeim aš halda og engar hafa tekjurnar. Žaš er rétt svo langt sem žaš nęr en žaš er fleira sem hangir į spżtunni. Ef of langt er gengiš ķ skeršingum upplifir fólk hvorki tilgang né sanngirni ķ žeim stušningi sem stjórnvöld veita. Viš veršum aš gera kröfu um aš lög og reglur styšji viš sjįlfshjįlp, tryggi umbun fyrir aš leggja sig fram og festi ekki aldraša ķ fįtęktargildrum.

Žungar byršar į aldraša

En žetta er ekki žaš eina sem hefur rżrt kjör eldri borgara į žessu kjörtķmabili.

Tekjutengingar vegna maka- og fjįrmagnstekna hafa veriš stórauknar. Grunnlķfeyrir hefur veriš skertur og stór hópur sem įšur fékk slķkan lķfeyri gerir žaš ekki ķ dag. Bętur hafa ekki haldiš ķ viš veršlag.

Žegar metnar eru breytingar į fjįrlögum innan lķšandi kjörtķmabils kemur ķ ljós aš aldrašir standa undir um 10% varanlegs nišurskuršar ķ rķkisrekstrinum. Samtals mį įętla aš rķkisstjórnin hafi dregiš śr greišslum til mįlaflokksins um a.m.k. 13 milljarša. En aldrašir hafa aš sjįlfsögšu ekki, frekar en ašrir žjóšfélagshópar, sloppiš viš skattastefnuna og žannig er sótt aš žeim śr tveimur įttum.

Fjöldi eldri borgara, sem hafa oršiš fyrir baršinu į svonefndum aušlegšarskatti, hefur litlar eša engar tekjur til aš standa undir slķkum greišslum. Um 300 manns meš tekjur undir 80.000 krónum į mįnuši reiddu fram 430 milljónir ķ žennan skatt įriš 2011. Žennan skatt žarf aš afnema hiš fyrsta.

Sjįlfstęšisflokkurinn ętlar einnig aš afturkalla žį kjaraskeršingu, sem eldri borgarar og öryrkjar uršu fyrir 1. jślķ 2009. Skeršingum vegna greišslna į ellilķfeyri, krónu fyrir krónu, veršur hętt og hann leišréttur til samręmis viš žęr hękkanir sem oršiš hafa į lęgstu launum sķšan ķ įrsbyrjun 2009.

Réttlętismįl

Sjįlfstęšisflokkurinn mun bęta stöšu aldrašra. Draga aftur śr tekjutengingum og hjįlpa fólki til sjįlfshjįlpar meš žvķ aš leyfa öllum yfir 70 įra aldri aš afla sér tekna įn skeršinga. Hękka aš nżju lķfeyrisgreišslur, tryggja aš aldrašir į dvalarheimilum haldi fjįrhagslegu sjįlfstęši og eyša žeirri mismunun sem birst hefur ķ ašgeršum stjórnvalda undanfarin įr.

Frelsi einstaklingins til aš rįša sķnum mįlum sjįlfur, afla sér tekna og verja žeim aš vild į ekki aš ljśka žegar lķfeyrisaldri er nįš. Aldrašir eiga aš njóta efri įranna meš reisn. Žeir eiga aš hafa raunverulegt val um hvernig žeir haga lķfi sķnu, hvort sem žaš felst ķ aš bśa į dvalarheimili eša ķ eigin hśsnęši, stunda vinnu eša ekki.

Žaš er réttlętismįl aš veita öldrušum raunverulegt frelsi til aš njóta įvaxta ęvistarfs sķns. Ķ žįgu žess réttlętismįls ętlar Sjįlfstęšisflokkurinn aš vinna".

Morgunblašiš 9. aprķl 2013
Eftir Bjarna Benediktsson
http://www.mbl.is/greinasafn/grein/1461472

 --- --- ---

 

Viš hljótum öll aš taka undir skrif Bjarna Benediktssona.  Viš bķšum žó enn eftir efndunum, en nś er lķtill tķmi til stefnu. Tķminn lķšur hratt, og enginn vill trśa žvķ aš Bjarni standi ekki viš orš sķn...    Lķklega hefur Bjarni bara gleymt žessu, og er Morgunblašsgreinin birt hér til aš minna į žetta loforš. Aušvitaš mun hann kippa žessu ķ lišinn hiš snarasta.

...En, skyldi Bjarni gleyma žessu fram yfir kosningar, žį er vošinn vķs fyrir Bjarna og flokk hans. Nś er aš hrökkva eša stökkva... 

Bjarni: Eldri borgarar og öryrkjar hafa kosningarétt og munar mikiš um atkvęši žeirra. Žaš mikiš, aš flokkur žinn gęti fengiš fleiri atkvęši ķ kosningunum en sį flokkur sem nś hefur meira fylgi ķ skošanakönnunum. -Žaš er aš segja ef žś klįrar mįliš strax į allra nęstu vikum.  
Sem sagt,   ķ nęstu rķkisstjorn eša ekki...  Žitt er vališ wink

 

 

 

 

 

 


Stefnir ķ offjölgun feršamanna? Hvaš er til rįša?

 

 

Žaš er ekki laust viš aš žeir sem kunna aš meta óspillta nįttśru séu uggandi. Margir feršamannastašir eru komnir yfir žolmörk og liggja undir skemmdum. Į nęsta įratug er reiknaš meš aš fjöldi erlendra feršamanna tvöfaldist. Gangi sś spį eftir er vošinn vķs. Hingaš til hafa menn veriš aš reyna aš bęta śr meš žvķ aš leggja göngustķga og trépalla, stękka bķlastęši, o.s.frv. en komiš hefur ķ ljós aš žaš nęgir ekki. Grķpa žarf til annarra rįšstafanna.

Hér veršur fyrst reynt aš rżna ķ spįr Innanrķkisrįšuneytisins og ĶSAVIA og skošaš hvaš žęr geti žżtt. Engin vķsindi, bara leikur meš tölum til aš fį tilfinningu fyrir vandamįlinu.

Ķ lokin er bent į leiš sem farin hefur veriš erlendis og reynst hefur vel.

 

Ferdamannaspa-2013-2025

Heimild er hér

 

Uppfęrš spį ISAVIA fyrir 2016:

Uppfęrd-spa-Isavia-crop

Ķ spį ĶSAVIA eru faržegar skemmtiferšaskipa ekki taldir meš.

Heimild er hér

 

Leikur aš tölum:

Forsendur:

1) Innanrķkisrįšuneytiš spįši įriš 2015, meš hlišsjón af tölum fyrir įrin 2013-2014, tęplega 1.500.000 feršamönnum įriš 2016.

2) ISAVIA uppfęrši nżlega spį sķna frį įrinu 2015 og spįir nś 1.730.000 feršamönnum įriš 2016. Žessar tölur innihalda ašeins žį sem koma meš flugi, en ekki meš skemmtiferšaskippum eša Norręnu. ISAVIA spįir sem sagt 15% fleiri feršamönnum en Innanrķkisrįšuneytiš, auk faržega sem koma sjóleišina.

3) Innanrķkisrįšuneytiš spįir įriš 2025 um 2.800.000 erlendum feršamönnum. 

4) Sé mišaš viš uppfęrša spį ISAVIA og spį Innanrķkisrįšuneytisins fyrir įriš 2025 mį hękka töluna a.m.k. śr 2.800.000 ķ 3.200.000 erlendra feršamanna įriš 2025.

 

Vangaveltur:

5) Tališ er aš um 80% erlendra feršamanna fari Gullna hringinn, eša Žingvelli-Geysi-Gullfoss.   80% af 3.200.000 er um 2.600.000.   Ž.e. įriš 2025 mį reikna meš 2,6 milljón feršamönnum įrlega į Žingvöllum, Geysi og viš Gullfoss.

6) Ef viš deilum ķ žessa tölu meš 365, ž.e. fjölda daga ķ įrinu, žį fįum viš śt 7.100 feršamenn hvern einasta dag įrsins sem munu fara Gullna hringinn įriš 2025. Žetta er mešaltal allra daga įrsins.

7) Segjum aš tvöfalt fleiri en mešaltališ komi aš sumri til, og helmingi fęrri en mešaltališ aš vetri til. Žaš gerir um 14.000 erlendra faržega į dęmigeršum sumardegi en 3500 į dag aš vetri til. Aušvitaš einföldun, en hjįlpar okkur viš aš sjį afleišingarnar.

8) Hugsum okkur augnablik aš allir žessir feršamenn aki Gullna hringinn meš hópferšabķlum, og aš 50 manns séu aš jafnaši ķ hverjum bķl.  Žaš gerir 280 hópferšabķla į dag aš sumri til og 70 į dag aš vetri til.

 

9) Aušvitaš feršast stór hluti feršamanna meš bķlaleigubķlum. Reiknum meš aš 3 faržegar séu aš jafnaši ķ hverjum bķl, og aš 2/3 feršist meš hópferšabķlum og 1/3 meš bķlaleigubķlum, ž.e. 9.200 feršamenn meš rśtum og 4.600 feršamenn meš bķlaleigubķlum į Žingvöllum, Geysi og Gullfossi daglega yfir sumarmįnušina.  

 

Umreiknaš ķ fjölda bķla meš feršamönnum jafngildir žetta 180 rśtum og 1.500 bķlaleigbķlum daglega į Gullna hringnum og bķlastęšum vinsęlustu stašanna hvern einasta dag yfir sumarmįnušina, įsamt 14.000 manns ķ kös.  

 

 

Er žetta ekki nokkurn vegin rétt reiknaš?  Viš žurfum enga nįkvęmni til aš sjį ķ hvaš stefnir. Svona einfaldur leikur aš tölum nęgir.

180 rśtur įsamt 1.500 bķlaleigubķlum daglega yfir sumarmįnušina
į Gullna hringnum įriš 2025,  ž.e. Žingvöllum, Gullfossi og Geysi.
Allt aš 14.000 erlendi feršamenn daglega įriš 2025 į žessum vinsęlu feršamannastöšum.

 

Žetta var bara Gullni hringurinn. Įlagiš į marga feršamannastaši er žegar komiš yfir žolmörk. Ekki bara į žeim sem teknir voru sem dęmi. Gangi spįr eftir, žį mun įlagiš tvöfaldast į nęsta įratug.

Aušvitaš er žessi leikur aš tölum ekki nįkvęmur, en gefur kannski hugmynd um hvaš getur veriš ķ vęndum eftir ašeins įratug, ef spįr Innanrķkisrįšuneytisins og ĶSAVIA ganga eftir...   Er plįss fyrir allan žennan fjölda? 

Žaš gefur auga leiš aš mikill fjöldi feršamanna veršur į rölti fram og aftur į flestum feršamannastöšum, žar sem hver flękist fyrir öšrum. Allt svęšiš yrši algerlega stopp vegna öngžveitis og žaš er ekki bara gatan heldur öll žjónusta, salerni, öryggismįl og margt fleira sem fęri algerlega śr böndunum...  Hvaš veršur um blessaša nįttśruna? 

Kaos -  Öngžveiti - Nišurtröškuš nįttśra - Fréttir berast śt ķ heim um ömurleikann - Feršamenn hętta aš heimsękja ķsland - Įstandiš leitar jafnvęgis og kemst ķ sama horf og fyrir aldamót - Hótelin standa sem innantóm minnismerki...  Gęti žetta oršiš veruleikinn eftir įratug?

Svo mį halda įfram aš velta vöngum: Er žaš alveg vķst aš įlagiš į feršamannastaši vaxi lķnulega meš fjölda feršamanna? Getur veriš aš um einhvers konar veldisfall sé aš ręša, žannig aš heildarįhrifin fylgi fjöldanum ķ t.d. öšru veldi? Hvaš gerist žegar allt er komiš ķ öngžveiti? Žaš gerist nefnilega oft žegar kerfi nįlgast žolmörk, aš žau hrynja meš lįtum. Žį nęr litla žśfan aš velta žungu hlassi. 

 

 

Hvernig er hęgt aš hafa stjórn į žessum ósköpum?

Veršur ekki aš hugsa mįlin upp į nżtt og finna lausnir sem nķšast minna į nįttśrunni?

...

Sums stašar erlendis hefur veriš gripiš til
skynsamlegra rįšstafanna
.

Stonehenge er vinsęll feršamannastašur į Englandi og žangaš hafa margir Ķslendingar komiš. Žegar fjöldi feršamanna sem heimsótti stašinn įrlega var kominn upp ķ 1 milljón sįu vķsir menn aš eitthvaš žyrfti aš gera og aš naušsynlegt vęri aš koma meš ferskar hugmyndir. Nišurstašan var aš reisa feršamannamišstöš įsamt bķlastęšum ķ 2,5 kķlómetra fjarlęgš frį fornminjunum og selflytja feršamenn žašan ķ léttbyggšum vögnum.

Žaš er vissulega full įstęša til aš skoša hlišstęšar lausnir hér į landi.  
Sjį New Stonehenge Visitor Centre Finally Opens.

Vķša erlendis hefur veriš gripiš til hlišstęšra rįšstafanna og viš Stonehenge. Žaš žekkja margir ķslendingar sem lagt hafa land undir fót. Bķlum feršamanna veršur aš leggja drjśgan spöl frį helstu įhugeveršu stöšunum sem feršamenn žyrpast til. Žašan verša menn oft aš ganga drjugan spöl.

 

Į Ķslandi er vandamįliš žegar oršiš mun verra en var viš Stonehenge žegar gripiš var til rįšstafanna žar. Hingaš til hafa menn notaš smįreddingar sem stundum nįš aš laga įstandiš ķ fįeina daga. Fyrr en varir kemur ķ ljós aš įrangurinn var skammvinnur. Örtröš, kaos og eyšilögš nįttśra blasir viš. Bķlastęši, stundum meš hundrušum bķla, eru gerš örskammt frį nįttśruminjunum. Žeir sem koma hįlfan hnöttinn til aš upplifa ķslenska nįttśru žurfa aš rölta um yfirfull bķlastęši ķ reyknum og hįvašanum frį rśtum, sśperjeppum og bķlaleigubķlum. Ķslendingar eru hęttir aš heimsękja žessa staši, enda lķtiš hollt fyrir ungvišiš aš kynnast žessum ósóma.

Nś žarf aš hugsa mįliš upp į nżtt og hugsa til framtķšar. Ekki bara įr eša tvö, ekki įratug, heldur įratugi. Nįttśruminjar sem bśiš er aš skemma meš įgangi eru varanalega skemmdar.

Hvaš getum viš lęrt af Bretum?

 

stonehenge-visitor-centre-map

Feršamannamišstöšin er 2,5 km frį fornminjunum. Žar eru bķlastęši og žjónusta,
og žašan er fólki ekiš meš léttum vögnum sem aka fram og aftur meš skömmu millibili.
Įlagiš hefur snarminnkaš..

 

1000pixel-1

Stonehenge Visitors Centre er glęsilegur stašur ķ 2,5 km fjarlęgš frį fornminjunum.
Žar eru bķlastęšin og margvķsleg žjónusta. Feršamönnum er ekiš žašan ķ léttum vögnum.
Stašurinn var tekinn ķ notkun įriš 2013.

Žaš sem viš getum lęrt af Bretum (og sjįlfsagt fleirum) er aš til žess aš viš getum haft einhverja stjórn į žessum mįlum megum viš ekki beina allri umferš feršamanna aš risastórum bķlastęšum rétt viš nįttśruminjarnar og reisa žar minjagripaverslanir, matsölustaši o.s.frv. Allt žetta į aš vera ķ hęfilegri fjarlęgš žar sem žaš fer vel ķ landslaginu og truflar ekki upplifunina af žvķ sem feršamenn eru komnir til aš njóta. Frį žjónustumišstöšinni er tśristum sķšan ekiš ķ fylgd leišsögumanna  ķ léttum vögnum aš nįttśruperlunni.

 Ekki flókiš en skilar įrangri!

Hęttum reddingum. Hugsum įratugi til framtķšar !   Grķpum strax ķ taumana meš skynsemi.

 

Sį sem žessar lķnur ritar getur nefnt sem dęmi nokkra staši į Ķtalķu sem hann hefur heimsótt nżlega. Į öllum žessum stöšum er bķlum og rśtum feršamanna haldiš į stęšum ķ góšri fjarlęgš frį helstu minjum stašanna: Pķsa, Orvieto, Lucca, Siena, San Gimignano.

Innlendir fararstjórar uršu aš vera ķ för meš okkar įgętu ķslensku fararstjórum.

Aušvitaš er žessi ašferš, aš leggja faratękjum feršamanna stórum og smįum, fjarri nįttśru- og fornminjum, algeng mešal žjóša sem stoltar eru af menningu sinni og nįttśru, og hafa kunnįttu og vilja til aš taka vel og skipulega į móti feršamönnum.

Hér į landi viršist žvķ mišur stefnan vera sś aš hafa bķlastęšin ekki meira en steinsnar frį įhugaveršu stöšunum. Afleišingin er örtröš, hįvašamengun, reykmengun, sjónmengun, og vonbrigši feršamanna sem komu til aš upplifa ķslenska óspillta nįttśru.

 

 

 balloon-pop

 

Hętt er viš aš feršamannabólan springi

ef viš stöndum ekki rétt aš mįlum.

 

 

 

 

 

 


Flöskuskeyti Verkķs og Ęvars vķsindamanns er nś fyrir sunnan Gręnland...

 

Flöskuskeytin tvö hafa undanfarnar vikur feršast sušur mešfram ķsjašrinum viš austurströnd Gręlands ķ miklum vindi og sjógangi. Žau hafa žó stašist žessa žolraun og senda enn skeyti um gervihnetti meš nįkvęmum stašsetningarupplżsingum žar sem žau eru nś stödd fyrir sunnan Hvarf (sem į dönsku heitir Kap Farvel og į gręnlensku Uummannarsuaq).

Žau hafa nś feršast rśmlega 2.000 kķlómetra sķšan žau voru sjósett fyrir rśmum mįnuši fyrir sunnan Reykjanesvita.

Hvert munu žau nś halda?  Vešur er sķbreytilegt og erfitt aš spį, en žaš gerir feršalagiš ęsispennandi :-)

Hęgt er aš nota mśsina til aš fęra kortiš til og skruna inn į flöskuskeytin til aš sjį žau betur. Meš žvķ aš smella į merkiš sem lķkist blöšru mį kalla fram upplżsingar um nįkvęma stöšu flöskunnar of fleira.

 

Spennan vex meš degi hverjum...  Skošiš nįnar į žessum vefsķšum:

Upplżsingasķša Verkķs:

www.verkis.is/gps

 

Bloggsķša meš myndum og kortum:

agbjarn.blog.is/blog/agbjarn/entry/2163995

 

 

 

 

 

 


Nęsta sķša »

Höfundur

Ágúst H Bjarnason
Ágúst H Bjarnason

Verkfr. hjá Verkís.
agbjarn-hjá-gmail.com

Audiatur et altera pars

Aðeins málefnalegar athugasemdir, sem eiga ótvíætt við efni viðkomandi pistils, og skrifaðar án skætings og neikvæðni í garð annarra, og að jafnaði undir fullu nafni, verða birtar. 

Um bloggiš

Ginnungagap

Żmislegt

Loftslag

Click to get your own widget

Teljari

free counters

Įlverš

http://metalprices.com/PubCharts/PublicCharts.aspx?metal=al&type=L&weight=t&days=12&size=M&bg=&cs=1011&cid=0

Sólin ķ dag:

(Smella į mynd)

.

Vinnan mķn:

Olķuveršiš ķ dag:

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (24.9.): 26
  • Sl. sólarhring: 34
  • Sl. viku: 179
  • Frį upphafi: 712183

Annaš

  • Innlit ķ dag: 16
  • Innlit sl. viku: 115
  • Gestir ķ dag: 15
  • IP-tölur ķ dag: 15

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Sept. 2018
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30            

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband