Bloggfęrslur mįnašarins, desember 2015

Loftslagsbreytingar af völdum manna eša nįttśru, eša kannski hvort tveggja?

 

 

Inngangur

Sķšastlišin 25 įr eša svo hefur hękkun hitastigs į jöršinni veriš mikiš į dagskrį. Alžjóšlegar rįšstefnur hafa veriš haldnar og nżlega var haldin mikil rįšstefna ķ Parķs. Žar komu tugžśsundir manna saman og ręddu įhrif koltvķsżrings į hitastig jaršar. Įhrif nįttśrunnar į langtķma hitabreytingar fengu enga athygli. 

Umręšur um losun koltvķsżrings (koltvķildis, kolsżru – CO2) af mannavöldum hafa vakiš įhuga margra į aš kynna sér įstęšur vešurfarsbreytinga ķ nśtķš og fortķš. Miklar breytingar į vešurfari hafa oršiš aš žvķ er viršist “af sjįlfu sér” sé litiš hundruš eša žśsundir įra aftur ķ tķmann.  Aušvitaš gerist slķkt ekki af sjįlfu sér, eitthvaš hlżtur aš koma ferlinu af staš. Getur veriš aš žetta “eitthvaš” sé einnig aš hafa įhrif į vešriš į žessari öld?  Hvaš er žetta “eitthvaš”?  Getum viš bśist viš aš žaš muni haga sér į sama hįtt og žaš hefur gert oft įšur, ž.e. komiš, staldraš viš og horfiš sķšan į braut?   Um žaš fjallar žessi grein.

Įšur en viš fjöllum um žetta dularfulla “eitthvaš” er rétt aš skoša nįnar hvaš hefur veriš į seyši undanfarin įržśsund og jafnvel enn ķ dag.

 

Hitafar frį sķšustu ķsöld fyrir um 11.000 įrum

Mynd 1 sżnir nišurstöšur męlinga į ķskjörnum fengnum śr rśmlega 3000 metra djśpri holu sem boruš var ķ Gręnlandsjökul. Meš rannsóknum į magni samstętna sśrefnis (oxygen isotopes) hefur veriš hęgt aš įętla hitastig į yfirborši jökulsins žśsundir įra aftur ķ tķma. Žessi ferill nęr yfir 11.000 įr, ž.e. aftur til loka ķsaldar žegar žykk ķshella žakti stóran hluta jaršar.

Ferillinn nęr žó af męlitęknilegum įstęšum ašeins til įrsins 1854, en hefur veriš mjög lauslega framlengdur til dagsins ķ dag meš strikušu lķnunni lengst til hęgri.

Svęšin sem merkt eru meš gręnu eru sérlega įhugaverš.  Lengst til hęgri eru hlżindin sem glatt hafa okkur undanfarna įratugi og kallast Modern Warm Period. Fyrir um 1000 įrum var annaš hlżskeiš sem stóš nokkra įratugi og kallast Medieval Warm Period. Žį var jafnvel hlżrra en ķ dag, aš minnsta kosti jafn hlżtt. Fyrir 2000 įrum, mešan į Roman Warm Period stóš, var svo enn hlżrra og mun hlżrra var fyrir rśmum 3000 įrum į tķmabili sem kallaš er Minoan Warm Period.  Hvaš veldur žessum įratugalöngu hlżskeišum sem hafa komiš reglulega meš um 1000 įra millibili? Viš getum skyggnst lengra aftur ķ tķma og sjįum aš fyrir 7000 og 8000 įrum var lang hlżast frį žvķ er ķsöld lauk. Holocene Climate Optimum kallast sį tķmi.

Vissulega er žessi ferill ašeins frį Gręnlandi og sżnir breytingar žar. Žaš mį žó teljast lķklegt aš hann endurspegli ķ stórum drįttum breytingar ķ hitafari jaršar frį žvķ er ķsöld lauk.

gisp220temperature-B

Mynd 1: Nišurstöšur męlinga į ķskjörnum fengnum śr rśmlega 3000 metra djśpri holu sem boruš var ķ Gręnlandsjökul. Skammvinn hlżskeiš eru sżnd meš gręnu.

Stękka mį myndir meš žvķ aš smella į žęr.

 

 

GISP2

Mynd 1a: Annaš sjónarhorn į nišurstöšurnar frį Gręnlandsjökli

 

Įleitnar spurningar vakna žegar horft er į žessa mynd. Hżindin fyrir 1000, 2000, 3000, o.fl. įrum voru örugglega ekki af mannavöldum. Žetta voru heitari tķmabil en viš upplifum nś. Hvernig getum viš veriš viss um aš hlżindin nś stafi aš mestu leyti af hegšun okkar? Getur ekki veriš aš nśverandi góšęri ķ vešurfari undanfariš stafi af sömu orsökum og oft įšur? Er ekki full įstęša til aš velta fyrir sér hvaša nįttśrulegu įstęšur hafi valdiš žessum hitasveiflum į undanförnum įržśsundum og hvort aš nįttśran sé ekki enn aš verki?

Minni okkar er stutt, og sjįlf skynjum viš ekki nema nokkra įratugi til baka. Ef til vill er žaš žess vegna sem menn hafa einblķnt į gróšurhśsaįhrif vegna aukningar koltvķsżrings ķ andrśmsloftinu. Žessi kenning hefur veriš mjög vinsęl, žaš vinsęl aš ekki hefur veriš hlustaš nęgilega vel į gagnrżni sem komiš hefur fram frį virtum vķsindamönnum ķ loftslagsfręšum,  stjarnešlisfręši o.fl. sem telja aš nįttśran eigi stóran žįtt ķ breytingum, nś sem į öldum įšur.

 

Breytingar sķšan Ķsland var numiš

Breytingar ķ vešurfari į sķšustu öldum eru vel žekktar. Sjį mynd 2. Į landnįmsöld var jafnvel hlżrra į jöršinni en ķ dag, Ķsland var žį viši vaxiš milli fjalls og fjöru og vķnvišur óx jafnvel ķ Englandi. Žį voru hinir miklu landafundir norręnna manna, sem ekki vķlušu fyrir sér aš sigla ķ opnum bįtum landa og heimsįlfa į milli. Leifur heppni Eirķksson fann Vķnland žar sem vķnvišur óx. Eirķkur rauši stofnaši byggš ķ Gręnlandi įriš 985 er hann sigldi meš 25 skip Ķslendinga žangaš. Fundist hafa merki um ręktun korns žar og ölgerš žessara norręnu manna.

Eftir um 1200 fór heimurinn aš kólna. Žį gekk ķ garš langt tķmabil sem menn hafa nefnt “Litlu ķsöldina”. Mikil haršindi uršu į Ķslandi, byggš norręnna manna ķ Gręnlandi leiš undir lok og kuldinn var žaš mikill ķ Englandi aš Thames lagši sum įrin į vetrum. Įhrifa litlu ķsaldarinnar gętti um allan heim nęstu aldirnar.

hitafar-jardar-2000-ar_876926

Mynd 2: Hnattręnar hitabreytingar sķšastlišin 2000 įr.

 

Gamla mįlverkiš į mynd 3 eftir Abraham Hondius og er frį 1677. Horft er nišur eftir įnni ķ įtt aš gömlu Lundśnarbrśnni.  Lengst til hęgri handan brśarinnar er Southwark Cathedral, og žar til vinstri sést ķ turn St. Olave’s Church.

Takiš eftir ķsjökunum, sem viršast um hįlfur annar metri į žykkt. Hvernig stendur į žessum ósköpum? Eitt kaldasta tķmabil Litlu ķsaldarinnar svoköllušu stóš yfir mešan virkni sólar var ķ lįgmaki sem kallast Maunder minimum. Žaš stóš yfir um žaš bil frį 1645 til 1715. Žį sįust hvorki sólblettir né noršurljós og fimbulkuldi rķkt vķša. Mįlverkiš er frį žessu kuldaskeiši.

thames-5-b_527654


Mynd 3: Mešan į litlu ķsöldinni stóš var įin Thames viš London oft ķsi lögš.

Mįlverkiš er eftir Abraham Hondius (1630-1695). Museum of London. Fleiri myndir af “Frost Fairs” į Thames eru til.
Horft er nišur eftir įnni ķ įtt aš gömlu Lundśnarbrśnni. Lengst til hęgri handan brśarinnar er Southwark Cathedral, og žar til vinstri sést ķ turn St. Olave’s Church.

 

Hvernig var įstandiš į Ķslandi um žetta leyti? Žór Jakobsson segir žetta ķ erindi sķnu “Um hafķs fyrir Sušurlandi – frį landnįmi til žessa dags” sem finna mį į vef Vešurstofunnar:

“1695. Óvanalega miklir hafķsar. Ķs rak um veturinn upp aš Noršurlandi og lį hann fram um žing, noršanvešur rįku ķsinn austur fyrir og svo sušur, var hann kominn fyrir Žorlįkshöfn fyrir sumarmįl og sunnudaginn fyrstan ķ sumri (14. aprķl) rak hann fyrir Reykjanes og Garš og inn į fiskileitir Seltirninga og aš lokum aš Hvalseyjum og ķ Hķtarós, fór hann inn į hverja vķk. Hafši ķs ei komiš fyrir Sušurnes innan 80 įra, žótti žvķ mörgum nżstįrlegt og undrum gegna um komu hans. Žį mįtti ganga į ķsum af Akranesi ķ Hólmakaupstaš (Reykjavķk) og var ķsinn į Faxaflóa fram um vertķšarlok rśmlega, braut hann skip undan 6 mönnum fyrir Garši, en žeir gengu allir til lands”.

Um 1900 fer heimurinn aš hlżna į nżjan leik og hefur sś žróun haldist til dagsins ķ dag, – meš rykkjum žó. Viš vitum hvernig įstandiš var hér į landi seint į 19. öld žegar vesturferšir Ķslendinga stóšu sem hęst, og fólk flśši haršindi og fįtękt sem af žvķ leiddi. Viš höfum heyrt af frostavetrinum mikla 1918, sķšan komu veruleg hlżindi fram aš strķšsįrum, žį nokkur kólnun fram til um 1975 er fer aš hlżna aftur. Auk žessara breytinga eru smį sveiflur frį įri til įrs, sem eru breytilegar frį einu landi til annars, eins og viš könnumst viš. Hér į noršurslóšum, žar sem mešalhiti įrsins er ekki nema nokkrar grįšur yfir frostmarki erum viš miklu nęmari fyrir smįvęgilegum hitafarsbreytingum en sunnar ķ įlfunni žar sem įrsmešalhitinn er mun hęrri.

Hvenęr lauk Litlu ķsöldinni? Um žaš mį deila, sumir miša viš įeiš 1900 og enn ašrir vilja meina aš frostaveturinn 1918 hafi veriš daušakippir žessa langa kuldaskeišs.

 

Hlżnun sķšastlišin 150 įr frį Litlu ķsöldinni

Samkvęmt męlingum er tališ aš hitastig jaršar hafi hękkaš um žvķ sem nęst 0,8°C sķšan um 1850.  Hvers vegna 1850?  Jś žaš er vegna žess aš sęmilega įreišanlegar eldri męlingar į lofthita eru ekki til. Žį var Litlu ķsöldinni ekki lokiš. Verulegur hluti žessa tķmabils, um žaš bil hįlf öld, tilheyrir Litlu ķsöldinni. Skekkir žaš ekki ašeins myndina?

Menn hafa af žvķ miklar įhyggjur aš mešalhiti jaršar hafi hękkaš um žvķ sem nęst 0,8 grįšur į 150 įrum.  Hver vill fullyrša aš um 1850, į sķšustu įratugum Litlu ķsaldar, hafi vešurfar veriš “rétt” og öll hękkun hita sķšan žį sé “röng” og hęttuleg?   Žaš merkilega er aš žetta er kjarninn ķ umręšunni um loftslagsmįlin.

Reyndar er mjög oft talaš um aš žessi hękkun lofthita um 0,8°C sé "frį upphafi išnbyltingar". Išnbyltingin hófst um 1750, en žį voru enn eftir 150 įr af Litlu ķsöldinni.  Hvers vegna ķ ósköpunum er veriš aš miša viš žetta kalda tķmabil žegar hungur og sjśkdómar fóru illa meš fólk?

Viš sjįum greinilega į hitaferlinum frį Bresku Vešurstofunni (mynd 4) aš Litlu Ķsöldinni lżkur ekki fyrr en um 1920, žį veršur mjög hröš hlżnun fram aš 1945, sķšan kyrrstaša til um 1975 er hitinn fer aš rķsa hratt til įrsins 2000, og aš lokum kyrrstaša til dagsins ķ dag.

Eftirtektarvert er aš į tķmabilinu 1920 til 1945 er įlķka hröš og įlķka mikil hękkun į hitastigi og į tķmabilinu 1975 til 2000. Hvort tveggja 25 įra tķmabil. Žaš er umhugsunarvert aš losun manna į koltvķsżringi var tiltölulega lķtil fyrr en eftir mišja sķšustu öld er losunin fór hratt vaxandi. Žaš flękir aušvitaš mįliš dįlķtiš.  Var žaš kannski nįttśran sem var aš verki į fyrra tķmabilinu og mannfólkiš į hinu sķšara?  Eša į nįttśran einhvern žį ķ hitabreytingunum yfir allt tķmabiliš? 

Viš tökum eftir žvķ aš mešalhitinn yfir allt tķmabiliš er nokkurn vegin sį sami og męldist ķ kyrrstöšunni 1945-1975. Vęri ekki ešlilegra aš miša hękkun lofthitans viš žaš tķmabil frekar en Litlu Ķsöldina eins og gert er?  Žį vęri hękkunin sem viš vęrum meš įhyggjur af um 0,5 grįšur ķ staš 0,8 grįša.

 

hadcrut4_annual_global

Mynd 4: Myndin er frį Bresku vešurstofunni Met Office. Hśn sżnir frįvik ķ mešalhita tķmabilsins 1850 til 2014. Į žessum tķma hefur styrkur koltvķsżrings aukist frį 0,03% ķ 0,04%.

 

 

HadCRUT3 GlobalMonthlyTempSince1850 NH-SH-NormalPeriod (1)


Mynd 4a:  Önnur mynd frį Bresku vešurstofunni Met Office. Stór hluti ferilsins tilheyrir Litlu ķsöldinni, en nęr žó ekki aftur til upphafs išnbyltingar um 1750

 

 

Kyrrstaša hlżnunar frį aldamótum

Nįttśran hefurveriš aš strķša okkur frį aldamótum, žvķ eitthvaš veldur žvķ aš mešalhiti jaršar hefur meira og minna stašiš ķ staš frį aldamótum eins og sést į mynd 5, žrįtt fyrir sķvaxandi losun manna į koltvķsżringi CO2.

Hitamęlingar į lofthjśpnum fara ķ ašalatrišum fram į tvennan hįtt: Meš hefšbundnum hitamęlum į vešurstöšvum vķša um heim og frį gervihnöttum. Męlingar frį gervihnöttum hafa žaš fram yfir kvikasilfursmęlana aš gervihnettirnir męla yfir allan hnöttinn, byggš ból, hafiš, eyšimerkur, fjöll og firnindi. Svokölluš žéttbżlisįhrif trufla ekki žęr męlingar, en viš vitum flest hve miklu heitara er innan borgarmarkanna en utan žeirra. Žessar męlingar frį gervihnöttum nį žó ašeins aftur til įrsins 1979. Į žeim mį greina įhrif frį stórum eldgosum og fyrirbęrum ķ Kyrrahafinu sem kölluš eru El Nińo og La Nińa. Um žessar mundir er öflugt El Nińo ķ gangi sem veldur nokkurra mįnaša hękkun hitastigs og vešurbreytingum vķša um heim.

 

UAH_LT_1979_thru_November_2016_v6

Mynd 5: Hitamęlingar frį gervihnöttum sżna kyrrstöšu ķ hlżnun frį sķšustu aldamótum
(Myndin uppfęrš ķ desember 2016)

 

Įstęšur loftslagsbreytinga og hvaš er žetta «eitthvaš» sem minnst var į ķ innganginum?

Ljóst er aš żmislegt annaš getur haft įhrif į loftslagsbreytingar en koltvķsżringur. Margir žekkja snjallar kenningar hins virta vķsindamanns Pįls Bergžórssonar um samspil breytilegs endurskins frį hafķs sem orsakavald hinnar velžekktu 60 įra sveiflu ķ hitafari. Hann hélt nżlega įhugavert erindi į Ašventužingi félags vešurfręšinga. Sjį erindiš hér.  Margir beina sjónum aš sólinni, okkar eina hitagjafa.  Sólin į mynd 6 er svokölluš breytistjarna sem jöršin er ķ nįbżli viš. Frį henni streymir breytilegur sólvindurinn sem veldur fallegum noršurljósum, og gęti įtt verulegan žįtt ķ hitasveiflum undanfarinna alda og įržśsunda samkvęmt velžekktum kenningum prófessors Henriks Svensmark.

11878975_10207837021626423_5834415388739750727_o

Mynd 6: Sólin er breytileg stjarna. Virkni hennar gengur ķ bylgjum. Sveiflurnar eru įratuga, įrhundraša og įržśsunda langar. Jöršin er ķ nįbżli viš žessa dagstjörnu.

 

Į mynd 7 mį sjį breytingar ķ heildarśtgeislun sólar frį įrinu 1610 til 2014. Eins og sjį mį, žį er hśn ķ hęstu hęšum į sķšarihluta nżlišinnar aldar, og nś er heildarśtgeislunin farin aš dala aftur. Maunder lįgmarkiš frį 1650-1700 leynir sér ekki.

Breytingin ķ heildarśtgeislun er reyndar heldur  lķtil til aš skżra hitabreytingar undanfariš žannig aš leita žarf annarra skżringa. Skżringin gęti legiš ķ śtfjólublįa žętti sólarljóssins og beinast augu vķsindamanna nś aš žeim möguleika.

SolarIrradianceReconstructedSince1610 LeanUntil2000 From2001dataFromPMOD (1)

Mynd 7: Heildarśtgeislun sólar hefur aukist jafnt og žétt sķšastlišin 400 įr įsamt žvķ sem hnattręn hlżnun hefur įtt sér staš. Nś kann virkni sólar aš fara minnkandi į nęstu įrum.

 

Breyting ķ heildarśtgeislun er ašeins um 0,2% yfir allt tķmabiliš, en breyting ķ śtfjólublįa ljósinu (Extreme UltraViolet-EUV) yfir ašeins eina 11 įra sólsveiflu er um tķföld eša 1000 %.   Jafnvel tvöfalt žaš eins og sést į mynd 8 frį japönsku geimferšastofnunni.

 

11_year_uv_cycles

Mynd 8: 20-föld (2000 %) breyting į śtfjólublįrri śtgeislun sólar yfir 11 įra tķmabil.

 

Sólvirknin hefur minnkaš hratt į sķšustu įrum. Kyrrstaša hefur veriš ķ hitastigi undanfarinn hįlfan annan įratug. Er žaš tilviljun aš žaš fer saman? Kannski. Eša, er žaš merki žess aš hįmarkinu sé nįš og hlżskeišiš aš ganga nišur, eins og žaš gerši fyrir 1000, 2000 og 3000 įrum eftir nokkurra įratuga löng góšęri?  Žvķ hafa żmsir vķsindamenn spįš, en fįir hlustaš. Fari svo, žį mun žaš koma ķ ljós innan įratugar.

 

Samantekt

Ķ fyrirsögn var spurt: Loftslagsbreytingar af völdum manna eša nįttśru, eša kannski hvort tveggja? 

Ętli svariš sé ekki "hvort tveggja".

Įšur hefur sį sem hér ritar gert žvķ skóna aš skiptingin gęti hafa veriš veriš milli eftirfarinna žįtta undanfarna įratugi:

  1. Ytri sveiflur sem vęru žį helst breytingar ķ sólinni.

  2. Innri sveiflur svo sem breytingar ķ hafstraumum og breytingar ķ hafķs/endurskini eins og Pįll Bergžórsson hefur bent į.

  3. Stķgandi sem stafar af sķfelt meiri losun į koltvķsżringi

 

Žetta er semsagt flókiš samspil nįttśrulegra fyrirbęra og įhrifa losunar manna į koltvķsżringi. Hve mikiš hver žessara žriggja žįtta vegur er ómögulegt aš segja.  Viš getum žess vegna til einföldunar og brįšabirgša sagt er hver žįttur valdi svo sem žrišjungi, en aušvitaš er žaš bara órökstudd įgiskun žar til viš vitum betur...

 

 --- --- --- 

 

Jįkvęš įhrif aukningar CO2

Fįtt er svo meš öllu illt, aš ekki boši nokkuš gott.

Koltvķsżringur er ekki eitrašur. Hann er undirstaša alls lķfs į jöršinni. Įn hans yxi ekki gręnn góšur og matvęlaframleišsla vęri engin. Dżralķf lķtiš sem ekkert og vķst er aš viš vęrum ekki hér.

Meš hjįlp sólar vinna plönturnar mjölvi og sykur śr koltvķsżringnum og losa frį sér sśrefni. Lķfsandi plantanna er koltvķsżringur, en okkar lķfsandi er sśrefniš. Įn gręnu plantanan vęri ekkert sśrefni og žvķ ekkert dżralķf.

Aukning koltvķsżrings ķ andrśmsloftinu eykur verulega vaxtarhraša gróšurs. Žaš hefur mjög jįkvęš įhrif į matvęlaframleišslu heimsins. Ekki veitir af.

Hér į landi hefur gróšri fleygt fram į undanförnum įrum. Skógarmörk hafa hękkaš og vķša mį sjį sjįlfsįš tré vaxa upp žar sem įšur var aušn. Viš getum žakkaš žaš bęši hękkušum lofthita og auknum styrk koltvķsżrings.

Ķslenskir gróšurhśsabęndur vita aš hęgt er aš auka framleišsluna verulega meš žvķ aš losa koltvķsżring inn ķ gróšurhśsin. Žess vegana mį išulega sjį stįlgeyma eša stęrri tanka meš koltvķsżringi fyrir utan gróšurhśsin eins og į mynd 9 sem tekin var fyrir utan gróšurhśs ķ uppsveitunum. Inni ķ gróšurhśsunum er styrkur koltvķsżrings tvöfaldur til fjórfaldur žess sem er utan žeirra.

 

greenhouse-2


Mynd 9: Geymir meš koltvķsżringi fyrir utan ķslenskt gróšurhśs.
(Ljósmynd įhb)

 

 

WoodyFourLevelsOfCO2Enrichment

 

Mynd 10: Tilraunir hafa veriš geršar ķ žvķ skyni aš męla vaxtarhraša plantna viš mismunsandi styrk koltvķsżrings. Į myndinni er veriš aš gera tilraunir meš furu. Lengst til vinstri er styrkurinn sį sami og ķ andrśmsloftinu, eša 400 ppm (0,04%). Į nęstu mynd hefur 150 ppm veriš bętt viš žannig aš styrkurinn veršur 550 ppm. Į žrišju myndinni er styrkurinn oršinn 700 ppm og į žeirri fjóršu 850 ppm, eša meiri en tvöfaldur žess sem er ķ andrśmsloftinu utandyra.  Žetta kunna plönturnar svo sannarlega aš meta og vaxtarhrašinn tvöfaldast.

 

Aukinn styrkur koltvķsżrings og hęrri lofthiti hafa gert žaš aš verkum aš gróšur jaršar hefur aukist. Matvęlaframleišsla ķ hungrušum heimi hefur af žeim sökum aukist.  Hśn er aš verša gręnni samkvęmt gervihnattamyndum. Um žaš mį lesa į vefsķšu NASA sem nefnist Global Garden Gets Greener, en žar er aš finna mynd 11.

 

npp_change_bump_lrg

Mynd 11: Hin gręnkandi jörš samkvęmt vefsķšu NASA.  

 

Höfum žaš hugfast aš koltvķsżringur, undirstaša lķfs į jöršinni, er ekki mengun. Magn koltvķsżrings ķ andrśmsloftinu męlist nś 0,04%.    Munum einnig aš viš erum ķ nįbżli viš stjörnu sem viš köllum sól. Sólin veitir okkur birtu og yl sem breytist meš sveiflum sem nį yfir įratugi, įrhundruš og įržśsund. Munum eftir sveiflum ķ Atlantshafinu og Kyrrahafinu. Munum eftir sveiflum ķ śtbreišslu hafķss og breytlegu endurskini.   Munum eftir…

 

 

 --- --- ---

 

 

 

 

 

Vetrarsólstöšur eru ķ įr 22. desember. Sólin veršur žį lęgst į lofti og dagurinn stystur. Į Žorlįksmessu fer sólin aš hękka į lofti og dagurinn aš lengjast, žó ekki muni nema hęnufeti fyrst ķ staš.  Įšur en viš vitum af fer vorilmur aš finnast ķ lofti, fuglar aš syngja, įstin blómstrar og voriš er komiš!

Žaš er žvķ tilefni aš fagna. Žaš munum viš gera į hinni ęvagömlu hįtķš Jólunum. 

 

"Fyrsta sólarhring frį sólstöšum lengist sólargangurinn ķ Reykjavķk um 9 sekśndur. Annan daginn lengist hann um 27 sekśndur og žrišja daginn um 44 sekśndur. Žetta eru sem sagt "hęnufetin" ķ Reykjavķk. Į Akureyri er fyrsta hęnufetiš 12 sekśndur, hiš nęsta 37 sekśndur og hiš žrišja 62 sekśndur", stendur ķ grein eftir Žorstein Sęmundsson sem birtist ķ Almanaki Hįskólans įriš 1993.  Greinina mį lesa hér.

 

solsetur_2011

 

 Glešileg Jól

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

2015 veršur 3ja heitasta įriš...

 

 

UAH_LT_1979_thru_November_2015_v6

 

 

 

Nżlega hafa veriš birtar nišurstöšur gervihnattamęlinga į hnattręnum lofthita til loka nóvember, eins og sjį mį į myndinni efst į sķšunni. Lengst til hęgri mį sjį hitatoppinn sem er aš myndast vegna El Nińo ķ Kyrrahafinu, en sams konar fyrirbęri mį sjį įrin 1998 og 2010. Sjį hér.

 

Hitamęlingar frį gervihnöttum hafa žaš sér til įgętis aš męlt er yfir nįnast alla jöršina, lönd og höf, fjöll og firnindi, eyšimerkur og byggš ból. Męlingarnar lįta ekki truflast af hitauppsöfnun ķ žéttbżli og borgum, og eru aš margra įliti žęr traustustu sem geršar eru. Śrvinnsla męligagna eru geršar hjį University of Alabama Huntsville (UAH) og Remote Sensing Systems (RSS). 

 

Dr. Roy Spencer sem sér um śrvinnslu męligagna hjį UAH hefur rašaš heitustu įrunum samkvęmt gervihnattamęlingunum ķ stólparitiš hér fyrir nešan. Samkvęmt žvķ er įriš 1998 heitast, nęst heitast er 2010 og nśna stefnir įriš 2015 ķ aš verša žrišja heitasta įriš.

Munurinn milli žessara įra er žaš afgerandi aš nišurstöšur fyrir desember geta ekki haft nein įhrif į röšina.

Sumar sślurnar eru litašar, en žaš eru svokölluš El Nińo įr žegar fyrirbęri ķ kyrrahafinu losar mikinn varma ķ lofthjśpinn. Roy Spencer hefur veriš aš dunda viš aš reyna aš gera sér grein fyrir hvernig įriš 2016 muni verša (gręna spurningamerkiš) meš žvķ aš skoša eldri įr sem liggja aš El Nińo įrum. Örvarnar milli litušu sślannna eiga aš tįkna žaš.  Sjį hér.

Įriš 1998 var óvenju hlżtt. Sama var ekki aš segja um nęstu įr į eftir, og žvķ er ekki hęgt aš reikna meš aš 2016 verši hlżtt. Žaš er žó ekki śtiokaš ef El Nińo veršur sęmilega virkt fyrstu mįnuši įrsins.

 

 

 

UAH-LT-El-Nino-year-rankings1

 

 

 

Til samanburšar er hér fyrir nešan RSS (Remote Sensing Systems) śtgįfan af gervihnattamęlingum į frįviki frį mešaltali įranna 1979-2008 ķ hita lofthjśps jaršar frį įrinu 1979 til loka nóvember 2015.

Męligögnin eru r į vef RSS tilbśin til aš setja ķ Excel ef einhver skyldi vilja teikna ferla eša raša įrunum ķ röš eftir mešalhita.

 

MSU RSS GlobalMonthlynov2015

 

 

 

 

 


Eiga sér staš loftslagsbreytingar af mannavöldum...?

 

 

 

Loftslagsbreytingar af mannnavöldum

 

Śr Višskiptablašinu 13. desember 2006

 

Fyrir um įratug var stutt vištal viš žessa vķsindamenn sem teljast verša vera mešal žeirra reyndustu į sviši vešur- og loftslagsfręša hér į landi.

Žór: "Um er aš ręša samspil margra žįtta sem gerir mįliš flókiš".

Trausti: "Mįliš er flókiš og margžętt og erfitt aš fullyrša niokkuš um žaš".

Pįll Bergžórsson, okkar allra reyndasti og virtasti vešurfręšingur, er sama sinnis
og hefur birt įhugaveršar kenningar um įhrif hafķssins į svokallaša 60 įra sveiflu.

Allir eru žessir vķsindamenn sammįla um aš žaš hafi hlżnaš į undanförnum įratugum,
losun į koltvķildi hafi aukist verulega, en ekki sé hęgt aš kenna styrk
koltvķildis eingöngu um breytingar ķ hitafari, žó svo aš įhrif žess séu einhver.

 

 

 



Leidretting NASA Moggi

 

Śr Morgunblašinu ķ dag 3. desember 2015

 

 

 

 

 

Eldri bloggpistlar sem fjalla um raunverulega "manngerša hlżnun":

Hvers vegna er NASA aš afmynda hitaferilinn fyrir Reykjavķk...?

 

Kann einhver skil į žessum undarlegheitum...?

 

 



gisssurface1001vs2014

NASA - GISS


Höfundur

Ágúst H Bjarnason
Ágúst H Bjarnason

Verkfr. hjá Verkís.
agbjarn-hjá-gmail.com

Audiatur et altera pars

Aðeins málefnalegar athugasemdir, sem eiga ótvíætt við efni viðkomandi pistils, og skrifaðar án skætings og neikvæðni í garð annarra, og að jafnaði undir fullu nafni, verða birtar. 

Um bloggiš

Ginnungagap

Żmislegt

Loftslag

Click to get your own widget

Teljari

free counters

Įlverš

http://metalprices.com/PubCharts/PublicCharts.aspx?metal=al&type=L&weight=t&days=12&size=M&bg=&cs=1011&cid=0

Sólin ķ dag:

(Smella į mynd)

.

Olķuveršiš ķ dag:

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (9.12.): 10
  • Sl. sólarhring: 12
  • Sl. viku: 70
  • Frį upphafi: 764727

Annaš

  • Innlit ķ dag: 6
  • Innlit sl. viku: 46
  • Gestir ķ dag: 6
  • IP-tölur ķ dag: 6

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Des. 2024
S M Ž M F F L
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband