Bloggfęrslur mįnašarins, mars 2008

Danskan er yndislegt tungumįl eins og allir vita ...

Aušvitaš skilja allir Ķslendingar dönsku mętavel og tala hana lżtalaust. Er žaš ekki? Prófašu bara aš segja upphįtt "rųdgrųd med flųde på".  - En skyldu Danir skilja dönsku? Ekki er žaš nś alveg vķst. Um žaš fjallar žetta skondna myndband.

 

 

 
 
 
 
 Nś er bara aš ęfa sig: Rųdgrųd med flųde ...
 
 

Konur ķ list. Alveg stórkostlegt myndband.

 

Women in Art, eftir Philip Scott Johnson (Eggman913)

Hlusta meš fullum styrk! Tónlist eftir Bach.

Njótiš Joyful

 

 

 

3000 męlibaujur ķ hafinu męla smįvęgilega kólnun sķšastlišin 5 įr

 

Latest Argo array

Śtvarpsstöšin NPR (National Public Radio) hefur skżrt frį nišurstöšum 3110 męlibauja sem komiš var fyrir įriš 2003. Žetta eru eins konar robotar eša žjarkar sem męlt geta sjįvarhita og seltu į mismunandi dżpi.  Sjį vefsķšu ARGO.

float_csectionŽessar męlibaujur eru um öll heimsins höf eins og myndin efst į sķšunni sżnir, en hśn sżnir hvar žęr eru staddar  nś. (Myndin uppfęrist sjįlfkrafa daglega). Baujurnar ęttu žvķ aš geta gefiš nokkuš skżra mynd af sjįvarhita. Žessar rķflega  3000 baujur eša męližjarkar geta męlt sjįvarhita og seltu allt nišur į 2000 metra dżpi. Baujurnar senda męlinišurstöšur og stašsetningu um gervihnetti til mišstöšvar žar sem unniš er śr męligögnum. Sjį myndina nešst į sķšunni.

Žessir žjarkar sem sķfellt eru aš hamast viš aš męla sjįvarhita į mismunandi dżpi hafa eitt framyfir hefšbundnar yfirboršsmęlingar geršar meš hitamęlum į stöšum sem żmist eru ķ dreifbżli eša žéttbżli. Žeir eru vęntanlega allir sömu geršar og žéttbżlisįhrif (urban heat island) truflar ekki męlingu. Hafiš žekur um 70% yfirboršs jaršar. Žar hafa aš skiljanlegum įstęšum męlingar veriš mjög stopular og dreifšar. 

Hitastig sjįvar ętti aš gefa mjög skżra mynd af žvķ sem er aš gerast og ętti hnatthlżnun aš koma vel fram.  Žaš hefur žvķ komiš vķsindamönnum verulega į óvart aš sķšastlišin 5 įr hafa baujurnar ekki męlt neina hlżnun, heldur örlitla kónun. Sjįlfsagt męla žęr hlżnun į sumum svęšum en kólnun į öšrum, en žaš er mešaltališ sem gildir. Eingöngu meš miklum fjölda męlitękja er hęgt aš ffį nįkvęma mynd af žvķ sem er aš gerast, en žannig er einmitt žetta kerfi.

Hęgt er aš lesa fréttina frį NPR hér  og jafnvel hlusta hér, sem er ekkert sķšra. Ķ vištalinu er rętt viš Dr. Josh Willis hjį NASA Jet Propulsion Laboratory og Dr. Kevin Trenberth hjį National Center for Atmospheric Research, sem er žekktur fyrir aš styšja kenninguna um hnatthlżnun af mannavöldum.

Dr. Josh Willis segir žessar męlingar mjög mikilvęgar. Ķ raun žį fer 80% til 90% varmans viš hnatthlżnun ķ aš hita upp höfin. Hann hefur ekki skżringar į reišum höndum og bendir į aš žarna geti veriš um aš ręša eitthvaš hik ķ hnatthlżnun.

Dr. Kevin Trenberth į greinilega ķ nokkrum vandręšum og minnist į aš jöršin hafi nokkur mismunandi thermostöt, žar į mešal skż, og hluti hitans hljóti aš fara til baka śt ķ geiminn. Žarna er hann kominn ansi nįlęgt kenningu pófessors Richard Lindzén hjį MIT sem er į öndveršum meiši viš flesrta varšandi hnatthlżnun og er höfundur kenningar um sjįlfvirka reglun hitastigs jaršar meš breytilegu skżjafari, eša svoköllušu Iris effect. Žaš skyldi žó ekki vera aš menn séu byrjašir aš tala saman?

Žaš er eitthvaš undarlegt aš gerast. Einhver skżring hlżtur aš vera į žessu, en hver skyldi hśn vera?  "But what this does is highlight some of the issues and send people back to the drawing board" segir Trenberth.  Ef sjįlfur Trenberth talar svona, žį hljóta menn aš taka eftir žvķ.

 

Nś vakna óneitanlega margar spurningar. Til dęmis:

1) Getur veriš, eins og  Trenberth bendir į, aš jöršin sé meš nįttśruleg thermostöt eša hitastilla sem bregšast svona viš og vinni į móti hlżnun?

2) Eru įhrif hnatthlżnunar af völdum losunar manna į koltvķsżringi minni en tališ hefur veriš, etv. vegna žessara "nįttśrulegu hitastilla"?

3) Er žaš tilviljun aš lofthiti hefur ekkert aukist į sama tķma?

4) Er žaš tilviljun aš virkni sólar viršist nś fara hratt minnkandi.

5) Getur veriš aš hnatthlżnun undanfarinna įratuga sé aš ganga til baka žar sem aš mestu var um nįttśrulega sveiflu aš ręša?

6) Getur veriš aš žessi stöšvun hnatthlżnunar sé bara eitthvaš óśtskżranlegt hik? 

7) Hvers vegna er svona grķšarlegur munur sķšastlišinn įratug į raunveruleikanum og spįlķkönum sem notuš hafa veriš til aš spį fyrir um loftslagsbreytingar? 

 

Aš lokum: Hér er ašeins um aš ręša męlingar sem nį yfir fimm įr. Žaš er ekki langur tķmi og žvķ mikilvęgt aš vera ekki of fljótur aš draga įlyktanir. En aš žessar nįkvęmu og višamiklu męlingar skuli ekki sżna neina hlżnun kemur į óvart.  Losun manna į CO2 hefur aldrei veriš jafn mikil, og er aukningin um 5,5% į tķmabilinu. Žaš styšur žessar męlingar aš lofthiti hefur ekki hękkaš ķ įratug, sama hvort litiš er til męlinga sem geršar eru frį gervihnöttum (UAH, RSS) eša į jöršu nišri (CRU).

 

smo_big


Geimskot Frakka į Ķslandi ... Iceland Space Center ... Myndir

pening1-B-100pening2-B-100

 

 

 



 

Žaš kemur mörgum į óvart aš heyra aš franskir vķsindamenn hafi skotiš fjórum eldflaugum śt ķ geiminn frį Ķslandi fyrir rśmlega fjórum įratugum. (Uppfęrt 2017: Fyrir rśmlega hįlfri öld - pistillinn er frį įrinu 2008). Śt ķ geiminn? Jį, og meira aš segja ķ 440 km hęš eša um 100 kķlómetrum hęrra en Alžjóša geimstöšin (Internartional Space Station) svķfur umhverfis jöršu. Eldflaugarnar féllu ķ hafiš langt fyrir sunnan land.

Sumariš 1964 settu frönsku vķsindamennirnir frį CNES (Centre National d'Etudes Spatiales) upp bśšir sķnar į Mżrdalssandi į móts viš Höfšabrekku og skutu upp tveim eldflaugum. Sumariš 1965 settu žeir upp bśšir į Skógasandi og skutu aftur upp tveim eldflaugum. Höfundur vefsķšunnar, sem į žessum įrum var nemandi ķ MR, var žarna į stašnum į vegum Almannavarna rķkisins, sem aušvitaš var bara yfirskin til aš fį leyfi til aš komast ķ nįvķgi viš žennan einstęša atburš,  og hafši tękifęri til aš njóta geimskotanna, enda vantaši ekki įhugann. Myndavélin var aušvitaš meš ķ för.

Tilgangur geimskotanna var aš rannsaka Van Allen beltiš, en žar sem žaš kemst nęst jöršu viš heimskautin myndast oft noršurljós.   Rafagnir sólvindsins festast ķ Van Allen beltinu, žjóta fram ag aftur milli segulskauta jaršar, og mynda noršurljós žegar žęr rekast į loftagnir ķ hįloftunum, segir ķ flestum kennslubókum.  Nś į tķmum er reyndar tališ aš atburšarįsin sé töluvert flóknari. Ķsland hentaši vel til žessara rannsókna frönsku vķsindamannanna vegna legu sinnar nęrri noršurljósabeltinu, og vęntanlega einnig vegna eyšisandanna į Sušurlandi og opna hafinu žar fyrir sunnan.

 

sudav

 

 

Eldflaugarnar voru af Dragon-1 gerš. Žęr voru tveggja žrepa. Nešra žrepiš kallašist Stromboli, en efra žrepiš Belier.

 

Helstu einkenni Dragon-1:

Mesta skothęš: 475 km
Knżr viš flugtak: 75 kN
Heildaržungi viš flugtak: 1.157 kg
Žvermįl nešri hluta: 0,56 m
Vęnghaf: 1,23 m
Lengd: 7,10 m
Buršargeta: 60 kg.
Eldsneyti: Fast, 686 kg ķ fyrra žrepi og 208 kg ķ sķšara žrepi.

Alls var skotiš 55 Dragon flaugum vķšs vegar um heim į įrunum 1962-'73. Žrjś skot misheppnušust, en 52 tókust vel.

 

Eldflaugaskotin į Ķslandi:

1. įgśst 1964, Mżrdalssandur.  Dragon D-10. Flughęš 440 km.
7. įgśst 1964, Mżrdalssandur.  Dragon D-11. Flughęš 420 km.

24. įgśst 1965, Skógasandur.  Dragon D-17. Flughęš 440 km.
3. september 1965, Skógasandur.  Dragon D-18. Flughęš 440 km.

 

Įriš 1964 var skotpallurinn į sandinum į móts viš Höfšabrekkuheiši, en skammt austan Skóga įriš 1965.

Grķšarstórir loftbelgir meš męlitękjum voru sendir į loft annaš slagiš. Vķsindamennirnir voru ķ stöšugu sambandi viš Hįloftadeild Raunvķsindastofnunar Hįskólans, sem um įratugaskeiš hefur rekiš Segulmęlingastöšina ķ Leirvogi, en skotiš var žegar męlitęki gįfu til kynna aš įrangur af geimskotinu yrši vęntanlega góšur. Žorsteinn Sęmundsson stjörnufręšingur stóš vaktina ķ Reykjavķk vegna fyrsta skotsins og fylgdist meš męlingum frį forlįta segulmęli sem nżlega hafši veriš žróašur į Raunvķsindastofnun. Į sķritanum, sem var ķ Gömlu loftskeytastöšinni į Melunum, var ferill sem sżndi breytingar ķ segulsviši jaršar. Žessar breytingar voru męlikvarši į žaš sem var aš gerast ķ hįloftunum. Žegar Žorsteinn sį verulegar breytingar lét hann vķsindamennina į sandinum vita um talstöšvarsamband. Segja mį aš Žorsteinn hafi nįnast stjórnaš geimskotinu og sagt til hvenęr skyldi skjóta. Viš nęstu skot notušu Frakkarnir segulmęli sem Raunvķsindastofnun lįnaši žeim.

 

Myndir:

Fyrstu myndirnar hér fyrir nešan tók höfundur vefsķšunnar įriš 1964 žegar hann var 19 įra. Myndir frį 1965 leynast vonandi enn einhvers stašar ķ kössum eša kirnum, en verša settar hér ef žęr finnast. Nešst er skemmtileg mynd įsamt kynningu į helstu vķsindamönnunum sem Žorsteinn Sęmundsson tók sumariš 1965.

 

Myndirnar hér fyrir nešan eru nokkurn vegin ķ tķmaröš.

 

 

 
Hjįlmar Sveinsson žungt hugsi ķ forgrunni, enda mikil spenna ķ loftinu sķšla sumars įriš 1964.          Ljósm. ©ĮHB

Dragon-1-B-600

Skotpallurinn undirbśinn           Ljósm. ©ĮHB

 

 Stękkun śr myndinni hér aš ofan. Hjįlmar Sveinsson kemur gangandi.           Ljósm. ©ĮHB

 Dragon-7-B-600

Fyrsta flaugin Dragon D10. Eldflaugin er yfir 7 metra löng og 1100 kg aš žyngd.      Ljósm. ©ĮHB

 

Dragon-5-B-600
 

Hśn er rennileg séš frį žessu sjónarhorni. Dr. Mozer er hęgra megin.           Ljósm. ©ĮHB

 

Dragon-12-B-600

Į spjaldinu sem lokar eldhólfinu stendur Stromboli. Dr. Forrest Mozer ķ bakgrunni.           Ljósm. ©ĮHB

 Dragon-13-B-600

Rigning. Frakkarnir meš sjóhatta.           Ljósm. ©ĮHB

 Dragon-3-B-600

Mżrdalssandur Space Center.

 

Takiš eftir loftnetsspeglunum sem voru notašir til aš taka į móti merkjum frį eldflauginni.           Ljósm. ©ĮHB

 Dragon-11-B-600

Lyft ķ skotstöšu           Ljósm. ©ĮHB

 

Dragon-15-B-600

Komin ķ skotstöšu. Įgśst Valfells fylgist meš.           Ljósm. ©ĮHB

 

Dragon-ahb-500w-crop 
Höfundur pistils viš Dragon D-10 

 Dragon-4-B-512

Stefnt til himins           Ljósm. ©ĮHB

 Dragon-14-B-600

Siguršur Įgśstsson lögreglužjónn. Žekktur sem Siggi Palestķna, en hann var um skeiš į vegum Sameinušu žjóšanna ķ Palestķnu. Mikiš ljśfmenni. Fulltrśi yfirvaldsins uppi į Höfšabrekkuheiši. Fariš var meš Harley Davidsson upp į topp vegna VHF talstöšvarinnar sem var į hjólinu. Žaš var ekki aušvelt mįl, en hafšist.  Gufunes buršastöš ķ forgrunni. Svona stöšvar voru gemsar žess tķma, en į Gufunesbylgjunni mįtti tala yfir fjöll og firnindi meš endurkasti frį jónahvolfinu sem Frakkarnir voru aš rannsaka.           Ljósm. ©ĮHB

 

 

 Dragon-6-B-600

Yfirmennirnir eru aš taka įkvöršun hvort skjóta eigi. (Annars stašar hefur komiš fram aš eiginlega fór įkvöršunin fram ķ Reykjavķk).  Nokkur óvissa var fyrir žetta skot. Skyndilega birtust óvenjulega mikil noršurljós og žį var ekki til setunnar bošiš og skot undirbśiš. Eldflaugin stefndi beint ķ mišju noršurljósakórónu. - Merkilegt hve undirritašur fékk aš skoša sig um inni ķ stjórnstöšinni. Annaš hvort var hann ósżnilegur, eša Frakkarnir svona einstaklega ljśfir.           Ljósm. ©ĮHB

 

 

Dragon-9-B-800

Eldflauginni skotiš į loft. Linsan į myndavélinni var opin ķ nokkrar sekśndur. Ekki var notašur žrķfótur, en myndatökumašurinn notaši žaš sem hendi var nęst af bśnaši stöšvarinnar til aš styšja myndavélina.  Linsan er 50 mm, og sést af žvķ aš myndin er tekin skammt frį skotstaš. Grķšarlegur hįvaši !           Ljósm. ©ĮHB

 Dragon-10-B-600

Įnęgšir leišangursmenn į leiš heim ķ hótel seint aš kvöldi eftir velheppnaš skot.           Ljósm. ©ĮHB

 

eldflaug-600

Žessa mynd tók Dr. Žorsteinn Sęmundsson įriš 1965.             Ljósm. © Žorsteinn Sęmundsson

 

Žorsteinn segir svo frį:

"Į myndinni sjįst (til vinstri) Forrest Mozer, sķšar prófessor viš Berkeley hįskóla, og (fyrir mišju) prófessor Jacques-Emile Blamont, einn fremsti geimrannsóknamašur Frakka og sį sem stjórnaši žessum leišangri. Hann var žį yfirmašur tękni- og vķsindadeildar frönsku geimrannsóknastofnunarinnar CNES (Centre National d'Études Spatiales). Mig minnir aš hann hafi įtt drżgstan žįtt ķ aš Frakkar komu sér upp eldflaugaskotstöš ķ Kourou ķ frönsku Gajana (Guiana)".

 

 

 

pening1-B-400

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Žorsteinn Sęmundsson fékk žennan pening til minningar um geimskotin

 

og ķ žakklętisskyni fyrir veitta ašstoš. Įrtališ er 1964.

 

geimskot_frakka_peningur-1a_1234781.jpg geimskot_frakka_peningur-2a_1234782.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Höfundur pistilsins fékk žennan pening til minningar um geimskotin.

 

Įrtališ er 1965.

 

 

Nokkur minningarbrot:

 

Fyrra sumariš var Įgśst Valfells kjarnorkuverkfręšingur forstöšumašur Almannavarna, en sķšara sumariš Jóhann Jakobsson efnaverkfręšingur. 

-

Į söndunum var aušvitaš eins konar mini-Frakkland og rķktu žar franskar hefšir. Mešal annars var aušvitaš drukkiš raušvķn meš mat og žegar tilefni var til. Yfirleitt virtu laganna veršir žetta, en eitt sinn lenti ķslenski tślkurinn ķ žvķ aš vera stöšvašur į žjóšveginum eftir aš hafa innbyrt fįein glös. Nś voru góš rįš dżr, eša hvaš? Hann greip til žess rįšs aš žykjast ekki skilja ķslensku og talaši bara frönsku, enda nżbśinn aš smyrja mįlbeiniš meš franskri goggolķu. Laganna vöršur skildi ekki neitt, og til aš foršast óžarfa vandręši gaf hann honör og kvaddi hinn frönskumęlandi mann meš virktum.
-

Žarna voru ungir Frakkar sem voru miklir sjarmörar og aušvitaš margar brįšfallegar ungar ólofašar ķslenskar stślkur. Eftir į aš hyggja stóšust žęr freistinguna meš mikilli prżši. Mér er til efs aš ķslenskir strįkar hefšu stašiš sig eins vel ef Frakkarnir hefšu veriš af hinu svokallaša veikara kyni.

-

Gķsli Gestsson ljósmyndari myndaši geimskotinn af fagmennsku. Hann fékk leyfi til aš vera fįeina metra frį skotpallinum fram į sķšustu stundu, en įtti aš forša sér fįeinum sekśndum fyrir skot, žegar ekki varš aftur snśiš. Öllum til mikillar hrellingar hreyfšist ekki hvķti fólksvagninn sem hann var į. Hafši hann gleymt sér? Var hann ķ brįšri lķfshęttu viš skotpallinn? Margar hugsanir flugu um hug flestra sem voru ķ hęfilegri fjarlęgš aš eigin įliti. Skyndilega skżst VW-bjallan af staš, og örskömmu sķšar flaug eldflaugin upp ķ himinhvolfiš. Vart mįtti greina hver fęri hrašar. Sķšar kom ķ ljós aš Gķsli var į bķlaleigubķl sem var meš ašskildum svisslykli og startara sem var takki ķ męlaboršinu. Gķsli įttaši sig ekki į žessum fornaldarbśnaši į öld tękni og geimferša og varš žvķ heldur seinn fyrir. (Kanski eru žetta smį żkjur sem ég vona aš Gķsli fyrirgefi).

-

Į skrifstofu sżslumannsins ķ Vķk var komiš upp stjórnstöš Almannavarna. Berent Sveinsson loftskeytamašur kom žar upp talstöš į "tuttuguogsjö-nķtķu", eša 2.790MHz Gufunes-radķó tķšninni. Hann setti upp langan vķr sem loftnet og "counterpoise" sem jörš, svo radķómįl sé notaš. Tilgangurinn var aš hafa samband viš varšskip sem lį skammt fyrir utan ströndina. Fulltrśar Almannavarna tóku hlutverk sitt hęfilega alvarlega og reiddu sig į mešfędda skynsemi og brjóstvit landans, enda var žetta bara rakettuskot, eša žannig.

-

Uppi į Höfšabrekkuheiši var stjórnstöš lögreglunnar ķ tjaldi, en žar sįst vel yfir Mżrdalssand. Siggi Palestķna eins og hann var kallašur var fullrtśi lögreglunnar. Hann var hiš mesta ljśfmenni og žęgilegur ķ umgengni, kanski vegna žess aš hann var reynslunni rķkari eftir störf ķ Palestķnu į vegum Sameinušu žjóšanna. Hann var žvķ óneitanlega heimsborgari ķ öllu fasi. Į Harley Davidson var forlįta VHF talstöš sem ekki var hęgt aš taka af. Žvķ var gripiš til žess rįšs aš fara meš hjóliš alla leiš upp į topp, žó žaš kostaši pśstra og stunur margra mešhjįlpara. Žetta er langžyngsta feršatalstöš sem undiritašur hefur komist ķ kast viš.

 

Krękjur:

 

Dragon

Stromboli

Rockets in Europe

Dragon eldflaugaskot

Eldflaugaskot Frakka o.fl.

Vefsķša ķslensku eldflaugasmišanna

 

 

AHB-1966---600h

Örlygur Richter teiknaši žessa mynd af höfundinum įriš 1966

 

Pistill žessi er samhljóša vefsķšunni Geimskot frakka į Ķslandi 1964 & 1965 en žar eru ašeins stęrri myndir.

 

 

Life is like a box of chocolates. You never know what you're gonna get.

Forrest Gump     

 


Ótrślegt: Nżr GSM les hugsanir. Mįllausir fį rödd. Sjį myndband.

Viš lifum į ótrślegum tķmum. Nś er veriš aš žróa hįlsband sem nemur taugaboš śr höfšinu og breytir ķ tal. Myndbandiš sżnir hvernig hęgt er aš tala ķ gemsann įn žess aš nokkur veriš žess var, og žaš įn žess aš hreyfa varirnar. Mašur gęti haldiš aš žetta vęri gabb, en svo er ekki.

Allir kannast viš hvaš žaš er kjįnalegt aš sjį mann standa einan ķ hrókasamręšum. Annaš hvort er hann eitthvaš skrķtinn og er aš tala viš sjįlfan sig, eša aš hann er meš blįtönn ķ eyranu og er aš tala ķ gemsann. Vęri žaš ekki miklu snjallara ef mašurinn gęti lįtiš nęgja aš hugsa oršin og žau bęrust beint śr taugabošsnemanum ķ gemsann?  Žį vęri enginn sem héldi aš mašur vęri ķ hrókasamręšum viš sjįlfan sig Shocking

Sumir eiga erfitt meš aš tala vegna sjśkdóms eša fötlunar. Žeir munu geta tjįš sig. Ašrir eiga viš hreyfihömlun aš strķša. Meš hugsuninni einni munu žeir geta stjórnaš t.d. hjólastól sķnum.

 

Hugsiš ykkur. Meš svona bśnaši gęti mašur veriš beintengdur viš internetiš alla daga og spurt Goooogle rįša žegar mašur veit ekki svariš, og žaš įn žess aš nokkur yrši žess var. Veriš ķ hugsanasambandi viš vini og kunningja. Stóri bróšir gęti lķka fylgst meš okkur og gętt žess aš viš hugsum ekkert ljótt.  Žegar bśiš er aš samtengja fólk į žennan hįtt, veršur žį hęgt aš tala um hópsįl, žjóšarsįl eša jafnvel alheimssįl? Jęja, hęttum žessu bulli... Smile

Žetta er lyginni lķkast, en bśiš er aš žróa bśnaš sem virkar. Myndbandiš frį Texas Instruments sżnir frumgeršina. Skrśfiš hjóšstyrkinn vel upp og takiš eftir aš žaš tekur smį tķma aš "tala" į žennan hįtt, ...enn sem komiš er. Takiš eftir aš hvorki varir né barkakżli žess er talar hreyfist. Meira į www.theaudeo.com

 

Updated Processing Overview1small2c
 

Sjón er sögu rķkari: 

 
Fleiri myndbönd um undratękiš eru hér. 
 
Er žį ekki rįš aš reyna aš hugsa bara ķ myndum en ekki oršum? Nei, ekki aldeilis. Vķsindamenn viš Kalifornķuhįskóla hafa fundiš rįš viš žvķ. Sjį hér.  
 

Veruleg kólnun og skķšasnjór į nęstu įrum? - Ekki śtilokaš aš svo verši

solin 6 mars 2008Er von į meiri skķšasnjó og skautasvellum į nęstu įratugum? Getur veriš aš einhver deyfš sé aš fęrast yfir sólina?  Verša afleišingarnar kólnandi vešurfar eins og viš vitum aš yfirleitt hefur fylgt letiköstum sólar į undanförnum öldum? Er blessuš sólin aš leggjast ķ žunglyndi eftir bjartsżni undanfarinna įratuga?
 
Skošum mįliš. Įšur skulum viš žó gera okkur grein fyrir aš hér er hvergi veriš aš fjalla um gróšurhśsaįhrif af mannavöldum. Hér er eingöngu veriš aš fjalla um nįttśruleg fyrirbęri. Viš ętlum aš rżna ķ kaffibollann og reyna aš spį fyrir um framtķšina...
 
Ķ margar vikur hefur sólin veriš nįnast sviplaus. Enginn sólblettur. Ekkert sem bendir til aš sólsveifla #24 sé aš hefjast, en sólsveiflu #23 er aš ljśka. Margir eru farnir aš verša langžreyttir į bišinni. Sólsveifla #22 var ašeins 9,8 įr aš lengd, en ķ žessum mįnuši er sólsveifla #23 žegar oršin 11,8 mįnušir, og gęti oršiš eitthvaš lengri. Sem sagt, žegar oršin 2 įrum lengri en nęst sķšasta sveifla sem bendir til hratt minnkandi virkni sólar. (Örlķtil merki sįust reyndar um aš sólsveifla #24 vęri į nęstu grösum ķ byrjun janśar s.l., en žaš reyndist bara smį frekna į noršurhveli sólar sem hvarf fljótt aftur).
 
Žaš er greinilegt aš sólin er žegar oršin löt. Hvers vegna? Žaš veit ég ekki, en žaš er alls ekkert óešlilegt viš svona breytingar. Ķ reynd bara ešlilegt.  Stundum er hśn fjörug og vel virk, en róleg og óvirk žess į milli. 
 
Žaš er vel žekkt, aš į tķmaskeišum sem sólsveiflan er stutt er tiltölulega hlżtt į jöršinni, en frekar svalt žegar sólsveiflan er löng.  Skošum nś ferilinn hér fyrir nešan. Hann viršist flókinn og frįhrindandi, en er ķ raun sįraeinfaldur. Skżringar eru fyrir nešan myndina. 
 
   
Armagh-Solarcycle-Length-Isl-600w
 
Myndin sżnir samsvörun milli lengdar 11 įra sólsveiflunnar og lofthita.
(Samkvęmt Butler & Johnson 1996)
 
Viš Armagh stjörnuathugunarstöšina į Ķrlandi  hefur hitastig veriš męlt og skrįš samviskusamlega sķšan 1796.

Lóšrétti įsinn er hitastig, en lįrétti įsinn lengd sólsveiflunnar.
Sólsveiflan hefur veriš męld bęši milli hįmarka og lįgmarka, eins og punktarnir sżna.
Rauša lķnan er śtreiknuš og sżnir eiginlega mešaltal  legu punktanna (regression).
 
Sjį greinina sem myndin hér aš ofan er  unnin śr hér. Žar kemur fram aš sólsveiflunni er hlišraš um 11 įr vegna tregšu ķ svartķma hitastigs lofthjśpsins viš breytingum ķ sólinni. ("Further in order to take out the delay of approximately a decade in the response of the temperature at Armagh... we have shifted the data by one cycle in the sense that the sunspot cycle length is moved forward by 11 years from its true midpoint").

 
Nś vaknar įleitin spurning. Komi ķ ljós aš sólsveifla #23 sem er aš lķša verši óvenju löng, eša verulega lengri en sólsveiflan žar į undan (#22), getum viš žį reynt aš nota ferilinn til aš spį fyrir um mešalhita jaršar į nęstu įrum? 
 
Jamm, en žetta er nś bara hitinn į Ķrlandi, maldar einhver ķ móinn.
 
Skošum žį ferilinn hér fyrir nešan. Žar eru tveir ferlar. Sį rauši sżnir frįvik ķ mešalhita jaršar og svarti lengd segulsveiflunnar, en segulsveiflan er tvöföld sólsveiflan, eša um 22 įr. Slįandi? Žaš er ekki bara į Ķrlandi sem hitafar fyrlgir lengd sólsveiflunnar. (Myndin er upphaflega śr Astrophysical Journal, endurteiknuš af bloggaranum 1998).
 hiti-solarcycle-1750-small
Er eitthvaš aš breytast? Er sólin farin aš sżna einhver merki žess aš sólsveiflan sé farin aš lengjast? Žvķ er ekki aš neita. Okkur er fariš aš lengja eftir sólsveiflu #24 sem enn er ekki hafin. Menn héldu aš hśn vęri aš hefjast ķ byrjun janśar s.l., en svo reyndist ekki vera. .... Nś ķ mars er sólsveifla #23 žegar oršin 11,8 įr, en sólsveifla #22 var ašeins 9,8 įr.  Hvaš samsvarar žetta miklum hitamun samkvęmt efri myndinni frį Armagh? Er žaš virkilega tęplega 1°C ?  
 
Viš sjįum į myndinni aš dreifing punktanna umhverfis raušu lķnuna er töluverš, žannig aš viš megum ekki taka žetta of bókstaflega,  ..... en getur veriš aš žetta sé einhver vķsbending? 
 

 
Menn hafa haft verulegar įhyggjur af hlżnun lofthjśps jaršar, en sķšastlišin 100 įr nemur hękkunin um 0,8°C.  Megum viš bśast viš įlķka mikilli kólnun į nęsta įratug eša svo?  Spyr sį sem ekki veit. Hvaš hefši slķkt ķ för meš sér?
 
Myndirnar hér fyrir ofan sżna į trśveršugan hįtt aš samspil milli lengdar sólsveiflunnar og hitafars er mjög nįiš. Varla getur veriš um tilviljun aš ręša. Žegar virkni sólar er mikil er sólsveiflan tiltölulega stutt og sólblettir margir, en žvķ er öfugt fariš žegar virkni sólar er lķtil.
 
Ķ žessum pistli hefur ekkert veriš fjallaš um gróšurhśsaįhrif, heldur eingöngu bent į hlutlausar męlingar sem geršar hafa veriš į lengd sólsveiflunnar og hitastigi lofthjśps jaršar. Um žęr męlingar deila menn ekki. 
 
Nś er ekki annaš aš gera en bķša ķ fįein įr, eša svosem įratug. Sannleikurinn kemur ķ ljós um sķšir, hver sem hann er. 
 
Óvenjumiklir kuldar hafa veriš vķša um heim undanfarna mįnuši. Žaš hefur snjóaš ķ Kķna, Ķran, Ķsrael,  og vķšar žar sem snjór er ekki algengur. Aušvitaš getum viš kennt La Nina fyrirbęrinu um kuldana, a.m.k. um sinn, en reynist žeir žrįlįtir, žį žurfum viš aš leita skżringa annars stašar en ķ Kyrrahafinu.  Aušvitaš skulum viš anda meš nefinu og lķta į žennan pistil sem vangaveltur um žaš sem gęti oršiš į nęstu įrum. Viš erum ekki aš lķta til nęstu mįnuša.  Ekki vera of fljót aš draga įlyktanir...   Spįr NOAA frį 10. mars gera rįš fyrir aš La Nina gangi nišur žegar lķšur į voriš, eša ķ sķšasta lagi ķ sumar, žannig aš žaš ętti aš fara aš hlżna aftur innan skamms. (Sjį hér).  Ef ekki, hvaš žį?
 
... En, fari svo aš hitastig haldist óbreytt žrįtt fyrir óvenju langa sólsveiflu, hvar lendir nęsti punktur į ferlinum žį? Yrši hann ekki alveg śr takt viš žaš sem veriš hefur higaš til? Hann lenti žį žar sem (?) er į efri teikningunni. Aušvitaš gęti žaš gerst, en er žaš lķklegt? Er ekki lķklegra aš hann lendi nęrri raušu lķnunni, en žaš žżšir  žvķ mišur kólnun.
 
Hugsanlega er nįttśran aš gera tilraun žessa dagana sem vert er aš fylgjast meš. Hvernig sem til tekst, žį er lķklegt aš skilningur okkar į nįttśrunni mun aukast, en žaš mun hjįlpa okkur aš skilja og meta sveiflur ķ hitafari ķ fortķš, nśtķš og framtķš.
  
 
 --- --- ---
 
 
Į ferlinum hér fyrir nešan mį sjį virkni sólar sķšastlišin 400 įr. Myndin er frį NOAA. Greinilega mį sjį Maunder minimum tķmabiliš 1645-1715 žegar mannhęšaržykkur ķs var į Thames viš London (mynd hér), Dalton lįgmarkiš um 1810, en žį var mjög kalt vķša um heim (grein hér sem html og hér sem pdf). Sjį mį hvernig virkni sólar vex hratt į 20. öld, og jafnvel mį greina smį lęgš um 1970, en žį var frekar svalt eins og allir vita. Žaš fer ekki į milli mįla hve sveiflukennd sólin er og hve spręk hśn hefur veriš undanfarna įratugi.  Sumir hafa spįš lįgmarki ķ virkni sólar įriš 2030, jafnvel įlķka djśpu og Dalton lįgmarkiš var fyrir tveim öldum.
 
 
irradiance-600w
 
Solar Irradiance Reconstruction. 
World Data Center for Paleoclimatology, Boulder and
NOAA Paleoclimatology Program
.

ABSTRACT (Lean 2000): Because of the dependence of the Sun's irradiance on solar activity, reductions from contemporary levels are expected during the seventeenth century Maunder Minimum. New reconstructions of spectral irradiance are developed since 1600 with absolute scales traceable to space-based observations. The long-term variations track the envelope of group sunspot numbers and have amplitudes consistent with the range of Ca II brightness in Sun-like stars. Estimated increases since 1675 are 0.7%, 0.2% and 0.07% in broad ultraviolet, visible/near infrared and infrared spectral bands, with a total irradiance increase of 0.2%.

(Sjį skżrslu hér)

 

Er von į meiri skķšasnjó og skautasvellum į nęstu įratugum?
 
Svari nś hver fyrir sig eftir lestur pistilsins!
 
 
Ķtarefni: 
 
 Ķ Kanada er fólk fariš aš missa stjórn į skapi sķnu vegna fannfergis. Sjį Reuters.
 

Nś mun žig svima! Žyngdarlinsur eru ógnarstór gleraugu alheimsins...

 



Hafi einhvern sundlaš viš lestur pistilsins um Andromedu stjörnužokunu žar sem lķklega eru um 400.000.000.000 sólir  og fundiš til smęšar sinnar, žį ętti hinn sami aš spenna beltin įšur en lengra er lesiš Smile.

Ķ žessum pistli ętlum viš aš skoša örlķtiš brot śr alheiminum og nota ótrślegt fyrirbęri til aš skyggnast milljarša įra aftur ķ tķmann, og jafnvel virša fyrir okkur stjörnužokur eša vetrarbrautir sem eru bakviš ašrar slķkar.  Viš ętlum ekki aš nota eiginlega tķmavél, heldur ógnarstóran sjónauka sjįlfrar nįttśrunnar. Hann er svo stór, aš jafnvel Andromeda vęri varla stęrri en ein lķtil skrśfa ķ slķkum grip. Fyrirbęriš kallast žyngdarlinsa og sést greinilega į myndinni hér fyrir ofan.  Žessi žyrping vetrarbrauta į myndinni kallast Abell 2218 og er ķ Drekamekinu og er ķ um tveggja milljarša ljósįra fjarlęgš. Ljósiš er 2.000.000.000 įr į leišinni til okkar, en viš ętlum samt aš skyggnast miklu lengra meš hjįlp žyngdarlinsunnar sem žyngdarsviš vetrarbrautažyrpingarinnar miklu, og ekki sķšur hulduefnisins sem žar viršist vera gnótt af, veldur.

Į myndinni hér fyrir ofan mį sjį aragrśa stjörnužoka eša vetrarbrauta, žar sem hver um sig inniheldur milljarša sólna. Žetta eru sem sagt ekki fįeinar stjörnur sem viš sjįum į myndinni, heldur žśsundir milljarša stjarna. Žetta er samt ekki nema örlķtiš brot af stjörnuhimninum, en myndin var tekin meš žvķ aš lįta Hubble sjónaukann sem er į braut umhverfis jöršu stara tķmunum saman į örlķtiš brot į svörtum himninum žar sem engar stjörnur byrgja sżn.  Į žessari mynd eru sem sagt engar stjörnur sem viš sjįum į himninum, og ekki heldur stjörnur sem sjįst ķ bestu sjónaukum, heldur heilu stjörnužokurnar eša vetrarbrautirnar. Örlķtš brot af alheiminum, en samt ógnarstórt.

Hvar er svo žyngdarlinsan? 

Umhverfis bjarta fyrirbęriš sjįum viš vķša bogadregnar lķnur. Žetta eru eins og brot śr hringferlum meš sameiginlega mišju. Žetta mį sjį vķtt og breitt um alla myndina, en mišja hringsins er dularfulla bjarta fyrirbęriš vinstra megin. Žessar bogadregnu lķnur eru ekki žyngdarlinsan sjįlf, žvķ hśn er ósżnileg eša gegnsę eins og linsur eiga aš vera. Hvaš ķ ósköpunum er er žetta žį? Svariš er stjörnužokur eša vetrarbrautir sem eru bak viš bjarta fyrirbęriš og nįttśrulegi sjónaukinn birtir okkur.   Viš sjįum žvķ eiginlega ķ gegn um žetta bjarta fyrirbęri, žvķ ljósiš frį žessum fjarlęgu stjörnužokum sveigir fram hjį žvķ, - ķ staš žess aš fara eftir beinni lķnu !!!

Öll höfum viš séš fjarlęgar byggingar, hóla og fjöll, rķsa upp fyrir sjóndeildarhringinn į heitum sumardögum žegar viš sjįum żmislegt ķ hyllingum. Viš vitum öll hvernig ljósiš brotnar į leišinni til okkar žannig aš viš sjįum sumt sem yfirleitt er huliš sjónum. Aš nokkru leyti svipaš žvķ sem viš erum aš skoša, ž.e. žyngdarlinsur, en samt gjörólķkt.

Skošum nś myndina hér fyrir nešan. Žar sjįum viš hvernig svona žyngdarlinsa virkar. Viš sjįum hvernig hinn grķšarmikli efnismassi, sem er milli jaršar og ns fjarlęga fyrirbęris, sveigir ljósiš žannig aš žaš fer ķ sveig framhjį hindruninni. Nįnar hér. Myndin er žó arfavitlaus aš einu leyti. Jöršin er aušvitaš sżnd allt of stór, en žetta er jś bara skżringarmynd.

 

Tķmavélin?

Viš getum ekki sagt skiliš viš žyngdarlinsurnar įn žess aš nota tękifęriš til aš skyggnast óralangt aftur ķ tķmann. Langleišina aš sköpun alheimsins!

Įšur en viš leggjum af staš žurfum viš aš lęra smįvegis til aš skilja hvaš er į seyši.

Į efstu myndinni sjįum viš aš sumar stjörnužokurnar eru raušlitar. Hvernig stendur į žvķ?

Margir hafa veitt žvķ athygli aš hljóš flugvélar eru ekki žau sömu žegar hśn nįlgast okkur og žegar hśn fjarlęgist. Um leiš og hśn flżgur yfir höfši okkat breytist hljóšiš. Tónninn lękkar. Įstęšan fyrir žessu eru svonefnd Doppler-hrif, en góš skżring į žeim eru hér į Vķsindavefnum.

Heimurinn er allur aš ženjast śt. Žannig hefur žaš veriš allt frį dögum miklahvells fyrir 13,7 milljöršum įra. Vetrarbrautir, eša önnur fyrirbęri, fjarlęgjast hverja ašra meš hraša sem vex meš fjarlęgšinni. Eftir žvķ sem fjarlęgšin er meiri frį okkur fjarlęgist vetrarbrautin hrašar. Doppler hrifin gera žaš aš verkum aš tķšni ljóssins frį fjarlęgu vetrarbrautinni lękkar. Mjög fjarlęgar stjörnužokur eša  vetrarbrautir verša gulleitar, ennžį fjarlęgari appelsķnugular og ógnarfjarlęgar raušleitar. Žess vegna kallast fyrirbęriš raušvik. Śt frį raušvikinu getum viš metiš fjarlęgš, hraša og aldur fyrirbęrisins. Į ensku kallast žaš redshift. Sjį greinina "Litbrigši og žróun vetrarbrautažyrpinga"  hér.

Jęja, nś skulum viš skoša myndina hér fyrir nešan, sem einnig er af Abell 2218 žyrpingunni. Į tveim stöšum hafa raušleit fyrirbęri veriš afmörkuš.  Hvaš skyldi žetta vera? Jś žetta er fjarlęgasta fyrirbęri alheimsins sem vitaš er um. Žaš er svo langt ķ burtu aš ljósiš lagši af staš fyrir 13 milljöršum įra. Nś er alheimurinn 13,7 milljarša įra gamall, žannig aš fyrirbęriš var ašeins 700 milljón įra žegar ljósiš lagši af staš. Sjį hér

 

558px-2004-08-a-web_print

Viš höfum nś feršast nęrri endimörkum alheimsins og erum komin heil į hśfi til baka. Viš höfum kynnst nokkrum af undrum veraldar og skynjum ef til vill betur stöšu okkar ķ alheimi. Heimurinn er ekki lengur óendanlega stór... 

Ķ fyrirsögninni köllušum viš žyngdarlinsur gleraugu alheimsins. Viš gętum ķ hįlfkęringi alveg eins kallaš žau gleraugu Einsteins,  žvķ ķ almennu afstęšiskenningunni sagši hann žegar įriš 1916 fyrir um žaš hvernig efnismikill hlutur sveigir tķmarśmiš žannig aš ljósiš fer ekki eftir beinni lķnu fram hjį honum.

 

Žyngdarlinsur eru magnaš fyrirbęri.

Nś er žaš spurning dagsins:
Sundlar fleiri en mig viš svona feršalag um tķma og rśm?
Halo

  --- --- ---

 

 Ķtarefni:

Nutima_stjornufraedi

 Bókin Nśtķma stjörnufręši - frį sólkerfinu okkar til vetrarbrauta og endimarka alheimsins eftir Vilhelm S Sigmundsson kom śt įriš 2007.

"Leyndardómar himingeimsins ķ mįli og myndum, allt frį reikistjörnum sólkerfisins til hvķtra dverga, svarthola, vetrarbrauta og endimarka alheimsins. Fjallaš er į ašgengilegan en ķtarlegan hįtt um nśtķma stjarnvķsindi og möguleika į lķfi ķ alheimi".

Frįbęr bók!


Hvernig er žetta hęgt? Svartigaldur?

Sjį myndbandiš.  Hvernig ķ ósköpunum er žetta hęgt? Svar óskast.

 

 

 
 

Undurfögur mynd af Sombrero stjörnužokunni

Sombrero M104

 

Sumar myndir eru žaš fallegar aš žęr beinlķnis hrópa į mann. Žessi góša mynd af Sombrero stjörnužokunni eša vetrarbrautinni er ein slķkra. Sombrero er annars nafn į mexikanska hattinum velžekkta.

Sombrero eša Messier 104 er ķ Virgo stjörnumerkinu og er ķ 28 milljón ljósįra fjarlęgš. Myndin er tekin ķ maķ-jśni 2003 meš Hubble stjörnusjónaukanum sem er į braut umhverfis jöršu. Žetta er stjörnumynd dagsins į APOD sķšunni. 

Myndin opnast ķ fullri skjįstęrš ķ sérstökum glugga ef smellt er į hana tvisvar. 


Varśš. Ekki fyrir flughrędda.

 

 

Flughręddum er eindregiš rįšlagt aš horfa ekki į myndbandiš. Crying

Airbus A320 var aš reyna lendingu ķ stķfum hlišarvindi ķ Hamborg sķšastlišinn laugardag. Ekki munaši miklu aš illa fęri. 

Snarręši flugmannsins foršaši stórslysi. Vęngendinn (vęnglingurinn eša winglet) skemmdist žegar vęngurinn snerti brautina, svo greinilegt er aš žarna munaši ašeins hįrsbreidd.

Stękkiš myndirna hér fyrir ofan meš žvķ aš smella į hana tvisvar. Hśn opanst žį stór ķ nżjum glugga. 

Vindhrašinn var 35 hnśtar (18m/s) meš gustum ķ 55 hnśta (28m/s). Hįmarks hlišarvindur fyrir A320 er 33 hnśtar (17m/s) meš gustum ķ 38 hnśta (20 m/s). 

 


 
Betra myndskeiš hér
  


Höfundur

Ágúst H Bjarnason
Ágúst H Bjarnason

Verkfr. hjá Verkís.
agbjarn-hjá-gmail.com

Audiatur et altera pars

Aðeins málefnalegar athugasemdir, sem eiga ótvíætt við efni viðkomandi pistils, og skrifaðar án skætings og neikvæðni í garð annarra, og að jafnaði undir fullu nafni, verða birtar. 

Um bloggiš

Ginnungagap

Żmislegt

Loftslag

Click to get your own widget

Teljari

free counters

Įlverš

http://metalprices.com/PubCharts/PublicCharts.aspx?metal=al&type=L&weight=t&days=12&size=M&bg=&cs=1011&cid=0

Sólin ķ dag:

(Smella į mynd)

.

Vinnan mķn:

Olķuveršiš ķ dag:

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (16.12.): 45
  • Sl. sólarhring: 79
  • Sl. viku: 177
  • Frį upphafi: 702880

Annaš

  • Innlit ķ dag: 22
  • Innlit sl. viku: 130
  • Gestir ķ dag: 22
  • IP-tölur ķ dag: 22

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Des. 2017
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31            

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband