Fęrsluflokkur: Feršalög

Glęsileg noršurljós vęntanleg föstudaginn 12. september...

 

Töluveršar lķkur eru į glęsilegum noršurljósum föstudaginn 12. september. Sjį WSA-Enlil Solar Wind Prediction spįlķkaniš sem er hér fyrir nešan.


Žetta lķkan er spįir fyrir um hvenęr kórónuskvettur (Coronal Mass Ejection) lenda į jöršinni, ef slķkar eru į leišinni meš sólvindinum. Ein slķk og nokkuš öflug viršist stefna į jöršina og vera vęntanleg į morgun.


Į hreyfimyndinni mį sjį rafgas-skżiš stefna į jöršina. Sólin er guli depillinn ķ mišjunni, en jöršin er gręni depillinn hęgra megin. Takiš eftir hvenęr skżiš fer fram hjį jöršinni, en dagsetning og tķmi eru efst ķ glugganum.

Hringlaga myndin sżnir sólkerfiš séš "ofan frį", en kökusneišin frį hliš.

Takiš eftir rennibrautunum undir myndinni og til hlišar viš hana. Meš žeim er hęgt aš skoša alla myndina žó hśn komist ekki fyrir ķ glugganum, og lesa leišbeiningar sem eru nešst ķ honum.

 

Fleiri myndir eru į vefnum Noršurljósaspį, en nokkrar žeirra eru nešar į žessari sķšu.

http://agust.net/aurora

 

 

 

 

 

 Sólvindurinn

Sumir vefskošarar geta ekki sżnt svona glugga inn ķ ašra vefsķšu.

Ef myndin sést ekki, žį mį reyna aš fara beint inn į žessa sķšu:

http://www.swpc.noaa.gov/wsa-enlil/

 

 

 

 

Sólin ķ dag

 http://www.solarham.net/pictures/regions.jpg

 Sólin ķ dag

Kórónuskvettan į upptök sķn ķ sólbletti 2158

 


 

 

Segulmęlingastöšin Leirvogi

 http://www.raunvis.hi.is/~halo/leirv.png

 Breytingar į jaršsegulsvišinu undanfarinn sólarhring, męlt ķ Segulmęlingastöšinni ķ Leirvogi.

 Bśast mį viš mikilli ókyrrš hér mešan noršurljósin sjįst yfir landinu.

 

SWPC_Aurora_Map_N

Žvi öflugri sem noršurljósin eru, žeim mun raušleitari eru žau į žessari spįmynd.

Spįin gildir fyrir tķmann sem er efst til hęgri į myndinni. (= klukkan į Ķslandi)


http://www.swpc.noaa.gov/ovation/images/Aurora_Map_N.png

 

 

Fleiri myndir eru į vefnum Noršurljósaspį

Fróšleikur um sólblossa http://www.stjornufraedi.is/solkerfid/solin/solblossar

Fréttir um atburši dagsins: http://www.solarham.net/data/events/sep10_2014_x1.6/index.htm
Radķóamatörar sjį um žessa sķšu, en žeir nota einmitt jónahvolfiš fyrir fjarskipti heimsįlfa į milli.
Fróšleikur og fallegar myndir: http://www.solarham.net


dr. Ulrike Friedrich: Feršažjón­usta gęti eyšilagst vegna of margra feršamanna - Munu feršamenn leita annaš...?

 


 

p1060064-1-2.jpg

 

 

"Dr. Ulrike Friedrich, verkefnastjóri hjį žżsku geimvķsindastofnuninni hefur miklar įhyggjur af žróun feršažjónustunnar į Ķslandi Hefur komiš tķu sinnum til Ķslands Segir fjölgun feršamanna geta fęlt ašra frį. Hśn ķhugar Gręnlandsferš nęst." 

Žannig hefst vištal Morgunblašsins ķ dag viš žennan Ķslandsvin. Sjį frétt hér.

 

Mešal annars stendur ķ vištalinu:

"..."Ég ętla ekkert aš fara aš segja Ķslendingum fyrir verkum en sem almennur feršamašur sem elskar Ķsland hef ég fullan rétt til aš segja mitt įlit. Ef ég vęri Ķslendingur myndi ég hafa įstęšu til aš hafa įhyggjur og koma žeim į framfęri viš stjórnvöld. Hvert vilja Ķslendingar stefna? Žaš žarf aš vera einhver stefna til stašar žannig aš feršažjónustan fįi ekki aš vaxa algjörlega stjórnlaust. Aš öšrum kosti eyšileggst hśn og feršamenn munu fara eitthvaš annaš ķ leit aš fallegu og rólegu umhverfi og nįttśru", segir Ulrike, sem er alvarlega aš ķhuga aš feršast nęst til staša eins og Gręnlands eša Svalbarša. Hśn muni žó aš sjįlfsögšu koma aftur til Ķslands en eigi ekki eins aušvelt meš aš męla meš Ķslandsferš viš vini sķna, aš minnsta kosti muni hśn segja žeim aš koma ekki hingaš yfir hįsumariš, frekar aš vori eša hausti til"

"...Ég hef allan žennan tķma męlt eindregiš meš žvķ viš vini mķna og samstarfsfélaga hérna ķ Žżskalandi aš feršast til Ķslands og skoša žar villta nįttśru og dįsamlegt landslag. Ķsland er mjög vel žróaš samfélag meš sterkum innvišum og loftslagiš žęgilegt og heilnęmt. Byggširnar eru dreifšar og umferšin ekki veriš svo mikil. Nśna hafa breytingarnar veriš svo miklar aš žęr eyšileggja eša takmarka žessa upplifun feršamannsins, aš mķnu mati. Į helstu feršamannastöšum er alltof mikiš af fólki".

 

Kannski var žaš gosiš ķ Eyjafjallajökli sem vakti athygli śtlendinga į Ķslenskri nįttśru žannig aš žeir hafa undanfarna mįnuši flykkst hingaš ķ hópum.    Hvaša fréttir hafa žeir aš fęra eftir Ķslandsförina? Eru žęr endilega jįkvęšar?  Gęti Ķsland falliš śr tķsku innan skamms? Hęttan į žvķ og hruni feršaišnašarins er raunveruleg. Hvaš gerum viš žį?

Vinur er sį er til vamms segir. Viš veršum aš taka žessi varnašarorš dr. Ulrike alvarlega.

Žetta kemur reyndar žeim er žessar lķnur ritar ekki į óvart, žvķ hann hefur einnig haft af žessu nokkrar įhyggjur. Sums stašar veršur ekki žverfótaš fyrir erlendum feršamönnum, nįttśruperlur eru oršnar śtjaskašar og sóšalegar, gręšgin allsrįšandi og frišurinn śti.  Jafnvel margir Ķslendingar hafa fengiš nóg af ónęšinu og er fariš aš bera į óžoli.

"Hvert vilja Ķslendingar stefna? Žaš žarf aš vera einhver stefna til stašar žannig aš feršažjónustan fįi ekki aš vaxa algjörlega stjórnlaust. Aš öšrum kosti eyšileggst hśn og feršamenn munu fara eitthvaš annaš ķ leit aš fallegu og rólegu umhverfi og nįttśru", segir Ulrike.

Nś er veriš aš reisa hótel į hverju götuhorni, eša breyta hśsnęši sem įšur hżsti fyrirtęki ķ hótel. Hvaš veršur um alla žessa fjįrfestingu ef feršamenn hętta aš koma til landsins? 

Humm...?

 

 

 

 

Myndina efst į sķšunni tók höfundur pistilsins fyrir nokkrum dögum ķ Brśarįrsköršum. Žar var sem betur fer frišur og óspillt nįttśra.

 

 

 


Feršamannagildran Ķsland - Er Grani bóndi genginn aftur...?

 

 

Feršamannagildra
 
  
Ķslendingar eru aš stķga mikiš óheillaspor sem į eftir aš hafa mjög slęm įhrif į oršspor landsins og heimsóknir erlendra feršamanna. Skammsżni landans er meš ólķkindum.
 
Nś į aš fara aš reisa innheimtuskśra viš alla helstu feršamannastaši. Nś skal sko gręša į śtlendingunum sem eru aš žvęlast um landiš.  Vķša um land mį sjį dollaraglampa ķ augum landans. Nś ętla allir aš gręša, ekki į fótanuddtękjum ķ žetta sinn, heldur ķslenskri nįttśru og gestum okkar.
 
Žegar er fariš aš innheimta gjald viš hverina ķ Hveragerši, Keriš ķ Grķmsnesi og nś er žaš Geysir. Ķ dag bįrust fréttir frį Rangįržingi Eystra žess efnis aš  veriš sé aš hugleiša aš innheimta af feršamönnum sem žangaš koma, en žar eru mešal annars Skógafoss, Seljalandsfoss, Žórsmörk, Drumbabót, Paradķsarhellir, Fimmvöršuhįls og fręgir jöklar.  Hugmyndir eru uppi um aš fara aš innheimta stķft ķ Mżvatnssveit fyrir aš fį aš horfa į fossa og fjöll.
 
Er žaš fögur framtķšarsżn aš sjį tollheimtumenn ķ skśrum eša vélslešagöllum viš alla helstu feršamannastaši landsins?
 
Veršur žaš lengi aš spyrjast śt um vķša veröld aš landiš fagra og frišsęla hafi į undraskömmum tķma breyst śr gestrisnum vinalegum staš ķ eina allsherjar feršamannagildru?  Iceland Tourist Trap.   Aušvitaš mun žaš verša fljótt aš spyrjast śt og aušvitaš mun feršamönnum fękka ķ kjölfariš.   Aušvitaš.
 
Žaš er žó einn kostur viš žaš aš feršamönnum fękki: Įlagiš į nįttśruna minnkar.   En ókostir viš fękkun eru aušvitaš margir.
 

Žetta er ekki ķ fyrsta sinn sem Ķslendingar freistast til aš reyna aš hafa fé af feršamönnum. Grani bóndi į Staš reyndi žaš eitt sinn og fór illa fyrir honum:

Śr žjóšsögum:

thjodsogur-142w.jpg"Į Staš į Ölduhrygg (Stašastaš) bjó ķ gamla daga bóndi sį, er Grani hét; var hann bęši įgjarn og aušugur. Alfaravegurinn lį um landeign hans eptir endilaungum Ölduhrygg sem nś er kallaš Stašarholt, og veršur enn ķ dag aš fara um žennan veg, er feršast er vestur undir Jökul eša žašan inn į Mżrar eša ķ Dali, enda er vegur sį mjög fjölfarinn, bęši til kauptśnanna Ólafsvķkur og Bśša, og til skreišarkaupa vestur i „plįss", sem kallaš er, en žaš er Hjallasandur, Keflavķk, Ólafsvik, og Brimilsvellir.

Grani bóndi žóttist nś geta nįš miklu fé, ef hann tollaši veginn; byggši hann žvķ afar mikinn torfgarš nešan frį sjó og upp ķ Langavatn (Stašarvatn). Hliš hafši hann į garšinum, žar sem vegurinn er, en veitti eingum fararleyfi, nema žeim, er greiddu Granatoll. Óljóst er meš öllu, hve hįr hann hefir veriš, en illa undu menn tollgreišslu žessari, enda launušu žeir Grana bónda hana "žvķ einhvern morgun fanst hann daušur hangandi viš annan dyrastafinn ķ garšshlišinu.

Hefir sį vegur aldrei veriš tollašur sķšan. Žaš er aušséš į garšrśst žeirri, sem eptir er, aš hann hefir veriš įkaflega hįr og žykkur, og leingd hans hér um bil 300-400 fašmar."

                                                          Žjóšsögur og Munnmęli. Jón Žorkelsson. 1899.

 

 

 

Illa fór fyrir Grana bónda sem ętlaši aš gręša fljótt og vel.    Illa getur einnig fariš fyrir ķslenskum feršaišnaši ef menn sjįst ekki fyrir.   Skyldi Grani bóndi vera genginn aftur og farinn aš hafa įhrif vķtt og breitt um landiš?    Mašur gęti haldiš aš svo vęri.

 

 

 

 

 

 

Žaš er svo annar handleggur, aš finna žarf góša lausn til
aš kosta višhald į feršamannastöšum.
  Eitthvaš sem er
einfalt og aušvelt ķ framkvęmd.

Ég žykist muna aš ég hafi žurft aš borga $40 ķ feršamannaskatt
viš brottför frį Kenya fyrir žrem įrum.
Ekki var žaš flókiš. Enginn feršamannapassi og engar mišasölur. 
Ekkert vesen.  Svipaš fyrirkomulag er vķša
og nefnist Departure Tax
į enskri tungu.

 

Į bloggsķšu Mörtu B. Helgadóttur  "Framtķšarsżn eša skammtķmaokur"  stendur m.a:

"Gjaldtaka er óžörf

Feršažjónustan skilaši um 27 milljöršum ķ tekjur til rķkissjóšs į sķšasta įri. Feršažjónustan aflaši ķ fyrra meiri erlends gjaldeyris en nokkur önnur atvinnugrein į Ķslandi, alls sem svarar 275 milljöršum króna. Žessir aurar hljóta aš nęgja til aš byggja upp nįttśruvernd og žjónustu viš feršamenn į vinsęlustu stöšum".

 

 

Ašeins 2% af įrlegum tekjum rķkisins, 27 milljöršum, af feršažjónustunni er um hįlfur milljaršur eša 500 milljónir króna.  Ef rķkiš veitti žessari upphęš įrlega ķ uppbyggingu og višhald, žį žyrfti ekki nįttśrupassa, brottfararskatt eša Granatoll. Jafnvel 1% af žessum tekjum įrlega vęri nóg.

Žetta er miklu einfaldari og viškunnalegri leiš en aš
innheimta Granatoll af feršamönnum

 

 

 

 

 

 
 
 
 
greedy_boy-bakgrunnur.jpg
Grani feršabóndi afturgenginn ?
 

 


Hver į hverasvęšiš viš Geysi...?

 

 geysir_fylltur.jpg

 

Žaš er ljóst aš samkvęmt gömlu afsali į rķkiš a.m.k. hverina Geysi, Strokk, Blesa og Litla-Geysi.

 

Fróšlegt vęri aš vita hvernig eignarhald hverasvęšisins skiptist milli rķkisins og landeigendafélagsins.  Er til eignaskiptakort sem sżnir žessa skiptingu? 

Vęntanlega į rķkiš noršurhluta svęšisins, en landeigendafélagiš žann hluta sem er aš sunnanveršu.

Hvar eru mörk žessara eignahluta?

Hver į giršinguna umhverfis hverasvęšiš? Lķklega rķkiš. Hver į göngustķgana um hverasvęšiš? Lķklega rķkiš.

Hver kostaši ašgeršina viš aš endurvekja Strokk meš žvķ aš bora ķ hann įriš 1963 į vegum Geysisnefndar? Lķklega var žaš į kostnaš rķkisins.

Ętlar landeigendafélagiš aš selja eingöngu inn į syšri hluta hversvęšisins, eša ętlar žaš sér aš selja einnig inn į žann hluta sem er ķ eigu rķkisins, ž.e. okkar allra Ķslendinga?

Stendur til aš afmarka syšra svęšiš meš giršingu og selja inn į žaš?

 

Margt er óljóst ķ žessu mįli og vęri fróšlegt aš fį nįnari skżringar.

 

Žaš er ljóst aš bęta žarf göngustķga o.fl., en aš reisa mišasöluskśr eins og gert hefur veriš viš Keriš hugnast mér illa. Hafa menn ekki fariš fram śr sjįlfum sér ķ žessum mįlum?  Eru ekki einhverjar ašrar betri lausnir til?

 

 

Heimafólk hefur byggt upp hótelsvęšiš af einstökum dugnaši og smekkvķsi. Žar er allt eins snyrtilegt og hugsast getur og višmót gott. Žangaš er gott aš koma.

Hverasvęšiš hefur aftur į móti veriš aš nokkru leyti śtundan. Ekki er hęgt aš ętlast til žess aš félag landeigenda standi straum af śrbótum įn žess aš fį tekjur ķ stašinn, og rķkiš viršist hafa haft takmarkašan įhuga, en höfundur žessa pistils telur aš rķkiš eigi aš sjį sóma sinn ķ aš standa straum af kostnaši, enda ljóst aš tekjur af feršamönnum t.d. ķ formi viršisaukaskatts af vörum og žjónustu hljóta aš vera drjśgar. Žaš er einnig vel skiljanlegt aš landeigendur vilji hafa einhverjar tekjur af eign sinni.

Fyrir nokkrum įrum, ef ég man rétt, stóš til aš rķkiš keypti sušurhluta hverasvęšisins af landeigendum. Ef til vill setti hruniš strik ķ reikninginn, en vęri ekki rétt aš kanna hvort įhugi sé enn fyrir hendi?

 

 


 

geyir_afsal.jpg

 

 Śr Morgunblašinu 23.5.2001

 

 

 --- --- ---


 

DAGBIAŠIŠ

Reykjavķk, laugardaginn 31. įgśst 1935.

Geysir i Haukadal endurheimtur Siguršur Jónasson, framkvęmdastjóri gefur rķkinu Geysi og hverasvęšiš umhverfis, sem selt hafši veriš śi śr landinu. Ķ gęr, sķšdegis, barst Hermanni Jónassyni, forsętisrįšherra, svohljóšandi gjafabréf, įsamt afsalsbréfi žvķ, sem hér fylgir einnig žar į eftir:

 

Reykjavķk, 20. įgśst 1935.

 

Herra forsętisrįšherra Hermann Jónasson,

Reykjavķk.

 

Hér meš tilkynni ég yšur herra forsętisrįšherra, aš ég gef ķslenzka rķkinu kr. 8000,00 — įtta žśsund krónur — til greišslu į kaupverši hveranna Geysis, Strokks, Blesa og Litla- Geysis ķ Haukadal og landspildu umhverfis žį, samkvęmt afsali til Rķkisstjórnar Ķslands undirritušu af mér f. h. eiganda ķ dag.

 

Žessu til stašfestu er undirritaš nafn mitt ķ višurvist tveggja tilkvaddra vitundarvotta.

  Siguršur Jónasson.

Vitundarvottar:

  Jón Įrnason 
 
Valtżr Blöndal.

 

Ég, Siguršur Jónasson framkvęmdarstjóri, Reykjavķk, geri kunnugt aš ég fyrir hönd hr. Hugh Charles Innes Rogers ķ Beechcroft, Nitton, Bristol, samkvęmt umboši dagsettu 15. įgśst ž. į., sel og afsala Rķkisstjórn ķslands til fullrar eignar, hverina Geysi, Strokk, Blesa og Litla-Geysi, sem öšru nafni nefnist Óžerrishola, allir liggjandi ķ Biskupstungnahreppi ķ Įrnessżslu, įsamt landspildu žeirri, sem takmarkast žannig: aš vestan af beinni lķnu frį Litla-Geysi 50 fašma ķ noršur, noršur fyrir Blesa, aš sunnan af beinni lķnu frį Litla-Geysi sunnanveršum og 130 fašma ķ austur, žašan 50 fašma beint noršur, en aš noršan ręšur bein lķna žašan og ķ landamerkin aš vestanveršu, noršanvert viš Blesa, allt eins og umbjóšanda mķnum var afhent žaš meš afsalsbréfi dags. 19. desember,1925.

 

Salan er žó bundin žessum skilyršum: ķ fyrsta lagi, aš bóndinn ķ Haukadal hafi rétt til aš hafa į hendi umsjón yfir hverunum fyrir hęfilega borgun, žegar eigandinn sjįlfur eša menn hans eru fjarverandi. Ķ öšru lagi, aš bóndinn ķ Haukadal sitji fyrir allri hestapössun.

 

Meš žvķ aš Rķkisstjórn Ķslands hefir greitt mér fyrir hönd umbjóšanda mķns hiš umsamda kaupverš kr. 8000,00 — įtta žśsund krónur — aš fullu, lżsi ég hann réttan eiganda aš ofannefndum hverum og landspildum.

 

Žessu til stašfestu er undirritaš nafn mitt ķ višurvist tveggja tilkvaddra vitundarvotta.

Reykjavķk, 30. įgśst 1935.

  Siguršur Jónasson

  skv. umboši.

Vitundarvottar:

  Jón Įrnason
 
Valtżr Blöndal.

 

 --- --- ---

 

 

geysir_hverasvaedi_kort.jpg

 

 Į rķkiš hverasvęšiš noršan Litla Geysis og rķkiš sunnan hans?

Litli Geysir, sem getiš er um ķ afsalinu, er rétt fyrir nešan mišja mynd. 

"Afsalsbrjef, utg. 9/4, fyrir hverunum Geysi, Strokk, Blesa og Litla Geysi, įsamt
umhverfis liggjandi landi".
  stendur ķ afsalsbréfinu žannig aš mörkin hljóta aš vera eitthvaš sunnan viš Litla Geysi.

 

 

 

Fróšleikur um Geysissvęšiš į vef Hótel Geysis
"...Hverasvęšiš hefur oft skipt um eigendur į söglegum tķma. Fram til 1894 tilheyrši svęšiš Laug ķ Haukadal.
Eigendur Laugar seldu sķšan svęšiš James Craig nokkrum sem seinna varš rįšherra N-Ķrlands.
Į mešan Geysir var ķ eigu James var selt inn į svęšiš, žaš hefur hvorki veriš gert fyrr né sķšar.
Eftir fleiri eigendaskipti, keypti Siguršur Jónsson svęšiš og gaf ķslendingum.
Geysisnefnd var stofnuš og sį hśn um aš stušla aš verndun svęšisins og lķfrķki žess...".
  Dr. Helgi Torfason 

Žegar Geysir var seldur į 3000 krónur. Grein ķ Mbl. 2001

Geysir ķ Haukadal endurheimtur. Grein ķ Nżja Dagblašinu 1935


 

 

Bśiš er aš setja upp mišasöluskśr viš Keriš. 
Eftir er aš setja upp mišasöluskśra viš Gullfoss, Skógafoss, Jökulsįrlón, Gošafoss, Dettifoss, Dimmuborgir...   o.m.fl. 
Ekki er žaš falleg framtķšarsżn.

Helsta ašdrįttarafl hverasvęšisins viš Geysi (hverirnir gamli Geysir, Strokkur, Blesi og Litli Geysir) er ķ eigu rķkisins, ž.e okkar Ķslendinga allra.
Hvernig geta einstaklingar fariš aš selja ašgang aš žvķ svęši?

Žaš er žó ljóst, aš verši śr žessum įformun, žį mun žaš hafa mjög neikvęš įhrif į ķmynd stašarins,
 og žar meš žann góša rekstur sem žar fer nś fram. 

 

 

 --- --- ---

Uppfęrt 30. október:

 

Žessi mynd er ķ Morgunblašinu 30. október blašsķšu 12.
Žar er aš finna svar viš spurningu sem varpaš var fram hér aš ofan.
Įskrifendur geta lesiš blašiš hér.

geysir-hverasvaedi-eignaskipti.jpg

 

Rķkiš į alfariš svęšiš sem umykur mešal annars gamla Geysi og Strokk,

og į einnig 25,3% af sameigninni sem er žar fyrir utan.

Žaš er žvķ oršiš ljóst aš ekki er hęgt aš selja inn į svęšiš įn samžykkis rķkisins.

 


 

 

"Fjįrmįlarįšuneytiš fer meš eignarhlut rķkisins į svęšinu. Ķ svari frį rįšuneytinu kemur fram aš rķkiš eigi um 23 žśsund fermetra ķ »hjarta hverasvęšisins« viš Geysi. Žetta svęši sé aš fullu og öllu ķ eigu rķkisins og sé ekki hluti af eignum Landeigendafélags Geysis. »Innan žessa svęšis eru flestar žęr nįttśruperlur sem gefa svęšinu gildi og ašdrįttarafl eins og Geysir, Strokkur og Blesi,« segir ķ svarinu.

Svęšiš umhverfis séreign rķkisins, sem markist af giršingu umhverfis svęšiš, sé hins vegar ķ sameign rķkisins og Landeigendafélags Geysis sem rķkiš er ekki ašili aš. Fyrir utan land rķkisins ķ séreign sé eignarhlutur rķkisins ķ sameignarsvęši hverasvęšisins 25,3%.

Sigrśn Įgśstsdóttir, lögfręšingur og svišsstjóri hjį Umhverfisstofnun, segir aš gjaldtaka geti ekki hafist į svęšinu nema samstaša sé um hana mešal landeigenda. Viš bętist aš žótt Geysissvęšiš sé ekki frišlżst, hafi nįttśruverndarrįši į sķnum tķma veriš falin umsjón meš svęšinu. Umhverfisstofnun hafi tekiš viš hlutverki nįttśruverndarrįšs og sé žvķ rekstrarašili aš Geysissvęšinu, ķ skilningi 32. greinar nįttśrverndarlaga. Žar segir aš Umhverfisstofnun eša sį ašili sem falinn hafi veriš rekstur nįttśruverndarsvęšis geti įkvešiš gjald fyrir veitta žjónustu. Hann geti ennfremur įkvešiš gjald fyrir ašgang aš svęšinu ef spjöll hafi oršiš af völdum feršamanna eša hętta sé į slķkum spjöllum.

Sigrśn segir aš ķ ljósi įgangs į Geysissvęšinu sé forsenda fyrir gjaldtöku, en hśn geti ekki hafist įn samkomulags į milli eigenda.


Einnig verši aš hafa ķ huga aš įkvęši um frjįlsa för almennings um landiš séu rótgróin og aš skżrar heimildir verši aš vera fyrir takmörkunum į umferš um land. Įkveši einhver aš fara inn į Geysissvęšiš, įn žess aš greiša gjald til Landeigendafélagsins, sé engin heimild til aš refsa viškomandi, s.s. meš žvķ aš greiša sekt. Žaš vęri meš öšrum refislaust aš neita aš borga. »Viš höfum ekki velt žvķ fyrir okkur hvernig viš munum bregšast viš gjaldtöku. Žaš er miklu betra aš ašilar tali saman og nįi samkomulagi,« segir Sigrśn".

 Ofangreint ętti aš vera ķ samręmi viš žaš sem kemur fram ķ
Geysir ķ Haukadal endurheimtur. Grein ķ Nżja Dagblašinu 1935

 


 


mbl.is Gjald fyrir aš skoša Geysi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Vešurstofan www.yr.no heišrar risann Bergžór śr Blįfelli...

 

 

Bergžórsleiši

 

 

Bergžórsleiši ...

 

Žegar kristni fór aš breišast śt um landiš, bjó risinn Bergžór ķ Blįfelli įsamt konu sinni Hrefnu sem hvatti bónda sinn til aš flytjast brott frį žessum óžolandi hįvaša ķ kirkjuklukkunum nišri ķ byggšinni.  Hann fór hvergi en hśn fęrši sig noršur fyrir Hvķtįrvatn žar sem heitir Hrefnubśšir. 
 
Bergžór gerši sér dęlt viš byggšamenn og fór stundum sušur ķ sveit til aš nįlgast nausynjar.  Eitt sinn į heimleiš baš hann bóndann į Bergstöšum aš gefa sér aš drekka.  Bóndi fór heim og sótti drykkinn en Bergžór hjó meš staf sķnum holu ķ berg viš tśnfótinn.  Bergžór drakk nęgju sķna og žakkaši.  Sagši hann bónda aš geyma jafnan sżru ķ holunni, ella hlytist verra af, og mundi hśn žar hvorki frjósa né blandast vatni. Ę sķšan hefur veriš geymd sżra ķ kerinu og skipt um įrlega. Verši misbrestur žar į verša landeigendur fyrir óhöppum.  Sķšast geršist žaš įriš 1960 og missti žį bóndinn allar kżr sķnar.
 
p1020071.jpgŽegar aldurinn fęršist yfir Bergžór fór hann eitt sinn nišur aš Haukadal og baš bóndann um aš tryggja sér legstaš žar sem heyršist klukknahljóš og įrnišur, og baš hann aš flytja sig daušan ķ Haukadal.


Til merkis um aš hann vęri daušur yrši göngustafur hans viš
bęjardyrnar ķ Haukadal.  Žį skyldi bóndi vitja hans ķ hellinum ķ Blįfelli og hafa aš launum žaš, sem hann fyndi ķ kistli hans.  Bóndi fór eftir p1020079-001.jpgžessum tilmęlum og fann ekkert annaš en žurr lauf ķ kistlinum og lét žau vera.  Vinnumašur hans fyllti vasa sķna af laufum og žegar žeir voru komnir nišur ķ Haukadal meš lķkiš, voru žau oršin aš gulli.  Bóndinn lét jarša Bergžór noršan kirkjunnar žar sem er aflangur hryggur og bratt nišur aš Beinį.  Žar heitir nś Bergžórsleiši.  Hringurinn, sem var į göngustaf Bergžórs, er sagšur prżša kirkjuhuršina.
 
 
 
Žaš var Hįkon Bjarnason skógręktarstjóri sem kostaši sjįlfur og lét setja steininn į leiši Bergžórs, eins og hann gerši einnig į leiši Jóns hraks į Skrišuklaustri.  
 

(Smella mį tvisvar į litlu myndirnar til aš stękka).

 

p1020081.jpg

 

 

Enn žann dag ķ dag verša Tungnamenn varir viš Bergžór žegar hann leggur leiš sķna frį nśverandi heimili sķnu örskammt fyrir noršan kirkjuna ķ Haukadal žar sem heitir Bergžórsleiši. Hann stikar stórum skrefum yfir Beinį žar sem beinaleifar miklar eru į botni įrinnar rétt viš kirkjugaršinn og yfir į Bryggjuheiši žar sem hann heimsękir heimafólk og žiggur brjóstbirtu žar sem nś heitir hinu heišna nafni Išavellir, og sķšan mešfram Tungufljóti aš fossinum Faxa, žar sem hann fer af öryggi yfir fljótiš į grynningunum ofan viš fossinn. Hressingu fęr  hann svo ķ holunni ķ berginu aš Bergstöšum, en įbśendur žar gęta žess įvallt vel aš Bergžór fįi nęgju sķna af mjólkursżru og komi aldrei aš kerinu tómu.

Nś hefur Norska vešurstofan  sem heldur śti vefnum www.yr.no séš įstęšu til aš heišra Bergžór gamla meš žvķ aš gera sérstaka vešurspį fyrir karlinn, svo hann fari sér nś ekki aš voša žegar hann sękir sér naušsynjar, ket og brennivķn, sušur ķ sveitir.

                             Vešurspį www.yr.no fyrir Bergžórsleiši

 



 

bergthorsleidi-vedurspa.jpg

 

 

 

Hvernig skyldi Bergžór hafa fengiš Noršmenn
til aš gera sérstaka vešurspį fyrir sig? 


Aušvitaš er žaš lķtiš mįl fyrir fjölkunnugan risa
śr einu tignarlegasta fjalli Ķslands.

 

 

Er žaš ekki annars dįlķtiš undarlegt aš gefa śt vešurspį fyrir leiši?

Halo 


Vel varšveitt leyndarmįl ķ Frakklandi...

 

 

picture_356.jpg

 

 

Sumir eiga sér draum sem aldrei veršur neitt annaš en draumur.  Ašrir lįta draum sinn rętast jafnvel žó žaš kosti blóš, svita og tįr. Draumar sem rętast eiga žaš til aš vera engu lķkir, enda eru draumar alltaf dįlķtiš sérstakir og persónulegir.

Margrét Jónsdóttir listmįlari er ein žeirra sem hafa lįtiš draum sinn rętast, draum um aš eiga hśs ķ sveit ķ Frakklandi.   Fyrir um įratug keypti hśn ęvagamalt hśs ķ örlitlu žorpi ekki langt frį Parķs. Hśn gerši hśsiš, sem er 300 įra gamalt, upp af einstakri alśš og smekkvķsi sem listamönnum einum er lagiš,  og breytti žvķ ķ sannkallašan unašsreit.

 
Žarna dvelur listamašurinn annaš slagiš, en leigir hśsiš śt žess į milli žeim sem vilja kynnast hinu blķša Frakklandi, eša eins og Frakkar segja sjįlfir: "Douce France".    Žaš kemur skemmtilega į óvart hve leiguverši er stillt ķ hóf.

Skammt frį hśsinu eru kastalar, ótal eldgamlar gönguleišir, hundgömul žorp, bašströnd viš vatn, skógur, veišar, golf og hestaleiga.  Allt er žetta nokkuš sem okkur sem bśum ķ köldu landi nęrri heimskautsbaug dreymir um aš kynnast.

Sannarlega er žaš ótrślegt framtak aš gera 300 įra gamalt hśs svona vel upp eins og raun ber vitni.   Ef einhvers stašar er til gamalt hśs meš fallegri sįl og góšum anda žį er žaš hér.

Hśsiš er ķ litlu žorpi ķ sveitarfélaginu Mayenne ķ hérašinu Pays de la Loir. Nįttśrufegurš er žar mikil.

 

Eiginlega er žetta vel varšveitt leyndarmįl sem fįir vita um.   Er įstęša til aš ljóstra upp žessu fallega leyndarmįli?  Aušvitaš!

 

 

Vefsķša žessa fallega hśss sem aušvitaš heitir Mögguhśs er:                       margretjonsdottir.blogspot.fr

 

Facebook sķša hśssins er hér.  (Įhugaveršar upplżsingar).

 

Fjölmargar myndir og upplżsingar um leiguverš eru hér


Fjölmargar myndir eru į Flickr sķšu hér, en žęr mį skoša sem myndasżningu (slideshow).

 

 
 
picture_137.jpg
Eldhśsiš
 
 
picture_345.jpg
 Stofan
 
 
picture_204.jpg
  Bakgaršurinn
 
 
lokin_008.jpg
 Hśseigandinn Margrét Jónsdóttir listmįlari
 
 
 


400.000 įra saga Mayenne

 

 

 

 Undursamleg nįttśrufeguš

 

 

 

 Uppgötviš Mayenne og aušlegš žess!

 

 

 

mont-saint-michel.jpg
 
 Mont Saint Michel
 
 

 
 
Sķša hśssins į Facebook er įhugaverš: MögguHśs-Hśs til leigu  
 
 
 

 

264% hękkun viršisaukaskatts į feršažjónustu...

 

 


percentsign256.png

 

Hvort er fyrirhuguš hękkun viršisaukaskatts į feršažjónustu 264% eša 18,5%?


Svariš er aušvitaš 264%.

Viršisaukaskatturinn hękkar vissulega um 18,5 prósentu
stig
(25,5% mķnus 7%) en ekki um 18,5 prósent.

Feršamašur, sem įšur greiddi įn VSK kr. 10.000 fyrir gistinguna og meš VSK kr. 10.700, mun eftir breytinguna greiša kr. 12.550 meš VSK.

Hękkunin sem feršamašurinn sér er śr 10.700 ķ 12.550 eša 17,3% af heildarupphęšinni. 

Hann greišir aftur į móti 2.550 kr. ķ skatt ķ staš 700 kr. įšur, eša 1.850 kr. meira sem er 264% hękkun.

Hękkun viršisaukaskatts į feršažjónustu er žvķ 264% ef af veršur.   

 

Heyrst hefur aš 7% VSK sé nišurgreišsla rķkisins til feršažjónustuašila, žeir séu žvķ į rķkisstyrk. Žetta er reyndar haft eftir fjįrmįlarįšherra.  

Vęntanlega eru žį matvörukaupmenn lķka į rķkisstyrk žvķ matvara er meš 7% VSK, ef ég man rétt.

 

Annars er žaš ekki feršažjónustan sem greišir viršisaukaskattinn, heldur innheimtir hann af feršamönnum fyrir rķkiš.
Žaš eru žvķ feršamennirnir sem greiša vaskinn sem eru rķkisstyrktir, eša žannig ...
Wink

 

Žaš mį ekki gleyma žvķ aš śtlendingar hafa miklu meira veršskyn en viš mörlandarnir. Žeir munu taka eftir žessari verulegu hękkun į viršisaukaskatti. Žeim mun hugsanlega fękka af žeim sökum.

Žaš gleymist e.t.v. ķ umręšunni aš feršamenn skilja miklu meira eftir sig en viršisaukaskatt af feršažjónustu. Miklu meira. Žannig getur fękkun feršamanna vegna žessa aušveldlega haft žau įhrif aš heildartekjur af žeim minnki stórlega.  Žaš er žvķ eins gott aš fara varlega ķ veršhękkunum.  Ekki rugga bįtnum aš óžörfu.

 

 

 

 

question-mark-blue.jpg

 


mbl.is Greiša engan viršisaukaskatt
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hveralyktin góša ķ Hveragerši...

 

 




hveragerdi.jpg

 

Brennisteinsvetni (H2S) er lofttegund sem oftast gengur einfaldlega undir nafninu „hveralykt", en žannig lykt žekkja flestir Ķslendingar. Žessa lykt mį finna nįnast alls stašar į hverasvęšum og žar sem jaršhitinn er virkjašur, ķ mismiklu magni žó.  Lykt af brennisteinsvetni mį finna af eggjum og jökulįrhlaupum.

Hveragerši er fallegur bęr sem dregur nafn sitt af fjölda hvera inni ķ bęnum og umhverfis hann. Ķbśar hafa lengi notaš gufu og heitt vatn til aš hita upp gróšurhśs sķn og ķbśšarhśs. Feršamenn koma til aš njóta hins fallega umhverfis og žefa af hveralykt. Kort žar sem sjį mį m.a. hverina ķ bęnum er aš finna hérInni ķ mišjum bęnum er jafnvel Hveragaršur eša Geothermal Park žar sem mį sjį żmsar geršir hvera, heitt vatn sjóša og hvęsandi gufu streyma. Sjį myndir hér. (Myndin efst į sķšunni er fengin žar aš lįni). Um Hveragaršinn ķ Hveragerši mį lesa hér į Virtual Tourist.

Į vef Hverageršisbęjar www.hveragerši.is  er nįbżlinu viš hverina lżst. Žar stendur mešal annars:

„Fį bęjarfélög į Ķslandi hafa upp į jafn fjölbreytta möguleika til śtivistar aš bjóša og Hveragerši. Ķ bęnum sjįlfum eru einstakar nįttśruperlur į borš viš hverasvęšiš žar sem fręšast mį um mismunandi tegundir hvera, og Varmį sem lišast ķ gegnum mišbęinn..."

„Reykjadalurinn er sannkölluš śtivistarperla en žarna er ein sś flottasta gönguleišin ķ Hveragerši. Volgar laugar og litrķk hverasvęši gera landsvęšiš aš einstakri nįttśruperlu sem enginn śtivistarmašur ętti aš lįta fram hjį sér fara. Sundföt eru naušsynleg meš ķ för en heiti lękurinn er helsta ašdrįttarafliš ķ dalnum en hęgt er aš baša sig ķ lęknum, tekur u.ž.b 1 1/2 - 2 klukkustundir aš ganga aš honum. Gönguleišin er vel merkt og mį sjį falleg hitasvęši į leišinni en varast mį aš fara ekki śtaf af gönguleišinni."

 

Mjög fróšleg grein um hverina ķ Hveragerši og hverasvęšiš ķ mišbęnum er į vef Lands og sögu, sjį hér.

 ---

Žaš kemur bloggaranum žvķ ekki į óvart aš hveralykt eša lykt af brennisteinsvetni finnist ķ Hveragerši. Svo hefur alltaf veriš og veršur vonandi įfram um ókomna tķš. Įn hveranna fallegu vęri bęrinn ekki svipur hjį sjón. Žaš eru ekki margir bęir ķ veröldinni sem stįtaš geta af Hveragarši eša Geothermal Park meš sjóšandi vatni, hvęsandi gufu og yndislegri hveralykt inni ķ mišjum bęnum.  Svo ekki sé minnst į alla hverina ķ fjallshlķšunum umhverfis, blįsandi borholur og gufuskiljur žar sem jaršvarminn er virkjašur til hśshitunar og matvęlaframleišslu. Allt žetta hlżtur aš hafa įhrif į męlingar, hvort sem žęr eru skynręnar geršar meš nefinu eša meš dżrum męlibśnaši.

 

 


mbl.is Fólkiš verši ekki tilraunadżr
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Apollo-15: Feršin til tunglsins fyrir 40 įrum...

 

 

 

Apollo15

 


Ķ žessum mįnuši eru lišin 40 įr frį ferš Apollo-15 til tunglsins. Žaš var 26. jślķ įriš 1971  sem 12 daga feršalagiš  hófst.  Ķ žessari fjóršu mönnušu ferš til tunglsins höfšu feršalangarnir meš sér bifreiš og óku henni um yfirborš mįnans... 

Um svipaš leyti og menn voru aš ganga um yfirborš tunglsins voru miklar framfarir ķ flugi. Hljóšfrįa faržegažotan Concorde flaug sitt fyrsta flug įriš 1969 svo og Boeing-747 jśmbó-žotan sem enn er ķ notkun. Breska Harrier heržotan sem getur tekiš sig į loft lóšrétt flaug fyrst įriš 1967...

Į žessum tķma voru menn stórhuga og létu draumana rętast. Hvernig er žaš ķ dag, snżst öll tęknižróun um aš smķša GSM sķma meš stęrri og stęrri skjį og forrita öflugri tölvuleiki meš enn meira blóši og hryllingi? Eru menn hęttir aš hugsa stórt?

 

Heimildarmyndin hér fyrir nešan fjallar um Apollo-15.

(Žar sem myndin er byggš į Adobe Flash ręšur Apple iPad ekki viš aš birta hana).

 

 


 

 

374176main_young-duke640x480--b.jpg
 
Geimfarar Apollo įętlunarinnar komu m.a. til ęfinga į Ķslandi.
Gęti žessi mynd veriš tekin nęrri hinu fręga Nautagili?
 

 

 


Til hamingju meš daginn Axel Sölvason...!!!

 

 

axel_solvason_og_asgeir_long.jpg

 

 

Hinn sķungi Axel Sölvason er oršinn įttręšur. Hver skyldi hafa trśaš žvķ, mašur sem lķtur śt fyrir aš vera aš minnsta kosti tķu įrum yngri, og ķ viškynningu įratugum yngri.  Einn af žessum heppnu sem tķminn bķtur ekki į.

Stundum hef ég velt žvķ fyrir mér hvers vegna tķminn viršist hafa gleymt Axel. 
Lķklega er skżringin einföld.  Sjįlfsagt į Axel žįtt ķ žessu... Hann er einn sį mesti dellukarl sem ég žekki, einn af žeim lķfskśnstnerum sem kunna aš varšveita barnshjartaš žaš vel aš tķminn gleymir žvķ aš menn séu til. Gleymir žvķ aš menn eigi aš eldast...

Axel er, og hefur allaf veriš, mikill dellukall.  Hann hefur stundaš żmiss konar flug, bęši utanfrį og innanfrį, flogiš listflug og hringspólaš ķ teygjustökki. Hann hefur veriš ķ fjarskiptasambandi um vķša veröld sem radķóamatör, feršast um hįlendiš į sķnum fjallabķl, stundaš skytterķ, og guš mį vita hvaš...   Hann er enn aš og veršur örugglega um ófyrirsjįanlega framtķš, ef ég žekki hann rétt.  Svona lķf er lķklega lykillinn aš eilķfri ęsku.

Ég óska Axel mķnum gamla og sķunga kunningja innilega til hamingju meš įfangann. Wizard

 

Į myndinni er Axel Sölvason ašeins vinstra megin viš mišju. Ķ ręšupśltinu er fręgasti flugkappi Ķslendinga, Žorsteinn E. Jónsson sem fręgur varš fyrir afrek sķn hjį Royal Air Force ķ sķšari heimsstyrjöndinni og ķ Biafra. Milli Axels og Žorsteins er Įsgeir Long. Lengst til vinstri er Ingvar Žóršarsson, en milli hans og Axels eru Böšvar Gušmundsson og Ólafur Sverrisson.  Myndina tók pistlahöfundur einhvern tķman į sķšustu öld.

 

 

--...    ... --

          -..    .

                    -    ..-.    ...--    ---   --


 

 


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Höfundur

Ágúst H Bjarnason
Ágúst H Bjarnason

Verkfr. hjá Verkís.
agbjarn-hjá-gmail.com

Audiatur et altera pars

Aðeins málefnalegar athugasemdir, sem eiga ótvíætt við efni viðkomandi pistils, og skrifaðar án skætings og neikvæðni í garð annarra, og að jafnaði undir fullu nafni, verða birtar. 

Um bloggiš

Ginnungagap

Żmislegt

Loftslag

Click to get your own widget

Teljari

free counters

Įlverš

http://metalprices.com/PubCharts/PublicCharts.aspx?metal=al&type=L&weight=t&days=12&size=M&bg=&cs=1011&cid=0

Sólin ķ dag:

(Smella į mynd)

.

Olķuveršiš ķ dag:

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (29.1.): 6
  • Sl. sólarhring: 21
  • Sl. viku: 139
  • Frį upphafi: 754431

Annaš

  • Innlit ķ dag: 2
  • Innlit sl. viku: 95
  • Gestir ķ dag: 2
  • IP-tölur ķ dag: 2

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Jan. 2023
S M Ž M F F L
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband