Meš fjölnżtingu mį gjörnżta orku jaršhitasvęšanna...

 

 

reykjanesvirkjun.jpg

 


 

 

HS-Orka og HS-veitur, eru mešal merkustu fyrirtękja žjóšarinnar. Žar starfa djarfir og framsżnir menn sem žora aš takast į viš vandamįl sem fylgja žvķ aš vinna orku śr 300 grįšu heitum jaršsjó, sem sóttur er ķ išur jaršar į Reykjanesskaganum. Žeir eru sannkallašir frumkvöšlar. Aš sękja orku ķ sjó sem hitašur er meš eldfjallaglóš er einstakt ķ heiminum. „Gull aš sękja ķ greipar žeim geigvęna mar, ekki er nema ofurmennum ętlandi var" segir ķ kvęšinu Sušurnesjamenn. Žaš į ekki sķšur viš um Sušurnesjamenn nśtķmans.

 

Hefšbundin jaršvarmaorkuver eins og Kröflustöš framleiša ašeins rafmagn. Önnur jaršvarmaver eins og Hellisheišarvirkjun og Nesjavallavirkjun framleiša einnig heitt vatn sem notaš er til hśshitunar.

 

Ķ Svartsengi hefur aftur į móti smįm saman žróast sannkallašur aušlindagaršur meš ótrślega margslunginni starfsemi. Žar er ekki eingöngu framleitt rafmagn, heitt vatn og kalt vatn, heldur hefur til hlišar viš alkunna starfssemi Blįa lónsins, sem 400 žśsund gestir heimsękja įrlega, veriš komiš į fót mešferšarstöš fyrir hśšsjśka, žróun og framleišslu snyrtivara og sjśkrahóteli, svo fįtt eitt sé nefnt.

 

Į vegum HS eru stundašar margs konar rannsóknir į żmsum svišum til aš leggja grunninn aš framtķšinni. Hugmyndin aš djśpborunarverkefninu į rętur aš rekja til HS og ĶSOR. Svo mį ekki gleyma žvķ aš nś er veriš aš taka ķ notkun verksmišju ķ Svartsengi sem į aš vinna metanól eldsneyti śr kolsżrunni sem margir telja eiga einhvern žįtt ķ hnatthlżnuninni. Skammt frį Svartsengi er hįtęknifyrirtękiš Orf-Genetics sem nżtir gręna orku; ljós og hita, frį Svartsengi til aš smķša sérvirk prótein śr byggplöntum. Jafnvel er ętlunin aš nota koltvķsżringinn śr borholunum sem įburš fyrir plönturnar.

 

Ķ aušlindagaršinum ķ Svartsengi hafa nś um 150 manns fasta atvinnu; lęknar, hjśkrunarfręšingar, sjśkrališar, višskiptafręšingar, feršamįlafręšingar, tęknifręšingar, verkfręšingar, vélfręšingar, lķffręšingar, lyfjafręšingar, jaršfręšingur, foršafręšingur, matreišslumenn, trésmišir, žjónar, blikksmišir, vélvirkjar, rafvirkjar og ófaglęršir. Fręšslustarfsemin skipar sinn sess ķ aušlindagaršinum. Ķ Svartsengi er fyrirtaks ašstaša fyrir rįšstefnuhald, fręšslusetriš Eldborg og Eldborgargjįin, og į Reykjanesi er hin metnašarfulla sżning Orkuveriš Jörš. Sżningin hefst į atburši sem geršist fyrir 14 milljöršum įra er ,,allt varš til śr engu", ž.e. viš Miklahvell. Saga alheimsins er sķšan rakin ķ mįli og myndum meš sérstakri įherslu į sólkerfiš. Fjallaš er um orkulindir jaršar og hvernig nżta mį žęr ķ sįtt viš umhverfiš okkur jaršarbśum til hagsbóta.

 

sadi_carnot.jpgŽar sem eingöngu er framleitt rafmagn śr jaršgufu setur ešlisfręšin okkur takmörk varšandi nżtni. Žaš į viš um allar vélar sem nżta hitaorku til aš framleiša hreyfiorku. Bķlvélin er ekki undanskilin. Śr varmafręšinni žekkja margir Carnot-hringinn sem kenndur er viš Nicolas Léonard Sadi Carnot, en hann setti fram kenningu sķna įriš 1824. Jafnan e=1-TC/ TH gefur okkur mestu mögulega nżtni varmavélar sem vinnur milli tveggja hitastiga TC og TH.

Sem dęmi mį taka gufuhverfil žar sem hitastig gufunnar inn er 150°C (423° Kelvin) og gufunnar śt 50°C (323° Kelvin). Fręšileg hįmarksnżtni veršur žį 1-TC/TH = 1-323/423 = 0,24 eša 24%.

Aš sjįlfsögšu er raunveruleg nżtni öllu lęgri en fręšilega nżtnin žar sem įvallt tapast einhver hluti orkunnar sem nśningur ķ vélbśnaši, og einnig žarf aš nżta hluta framleiddrar raforku til aš knżja dęlur o.fl. Ķ raun er heildarnżtni jaršgufustöšvar sem eingöngu framleišir rafmagn nęr žvķ aš vera um 15%. Nżtni bķlvélarinnar er ķ raun ekki mikiš meiri en 20%, žó svo fręšileg nżtni sé nęr žvķ aš vera 40%.

 

Carnot er ekki hęgt aš plata žegar eingöngu er framleitt rafmagn, en žaš er hęgt aš nżta į fjölmargan hįtt varmann sem til fellur og fęri annars óbeislašur śt ķ nįttśruna. Žannig getum viš aukiš nżtnina viš nżtingu jaršgufunnar verulega umfram 15%. Žaš fer eftir ašstęšum hverju sinni hve mikilli heildarnżtni mį nį meš fjölnżtingu, og einnig fer žaš eftir žvķ viš hvaš er mišaš og žęr forsendur sem notašar eru. Įn žess aš fullyrša of mikiš mętti nefna 30-50% til žess aš hafa samanburš. Žaš er um tvöföldun til žreföldun mišaš viš rafmagnsframleišslu eingöngu.

 

Flestir hafa tekiš eftir miklum gufumekki sem leggur frį kęliturnum flestra jaršvarmaorkuvera. Žetta er varmi sem stundum getur veriš hagkvęmt aš nżta og er vissulega aršbęrt ef rétt er aš mįlum stašiš. Ašstęšur į virkjanastaš og ķ nįgrenni hans eru mjög mismunandi. Žess vegna er ekki hęgt aš beita sömu ašferšum alls stašar. Stundum er virkjunin nęrri byggš og žį getur veriš hagkvęmt aš nota varmann sem til fellur til aš framleiša heitt vatn, eins gert er ķ Svartsengi, Nesjavöllum og Hellisheiši. Į žessum stöšum er žvķ heidarnżtnin töluvert meiri en 15% af žessum sökum. Meš svokallašri fjölnżtingu mį gera enn betur...

 

Dęmi um fjölnżtingu:

Meš svoköllušum tvķvökvavélum, žar sem vökva meš lįgt sušumark er breytt ķ gufu sem knżr hverfil, er stundum hagkvęmt aš vinna raforku śr lįghita. Varmann mį nżta į stašnum fyrir efnaišnaš, og einnig mį nżta hann į stašnum til aš hita t.d. gróšurhśs žar sem rafmagnsljós eru notuš ķ staš sólarljóss. Aš lokum mį svo nżta steinefnarķka vatniš sem eftir veršur til lękninga og baša, og koltvķsżringinn sem kemur śr borholunum sem hrįefni ķ framleišslu į eldsneyti og sem įburš fyrir plöntur ķ gróšurhśsunum. Jafnvel mį nota kķsilinn sem fellur śr jaršhitavökvanum ķ dżrindis snyrtivörur. Allt er žetta gert ķ og viš aušlindagaršinn ķ Svartsengi.

 

Fjölnżting er lykiloršiš til aš auka nżtnina viš virkjun jaršvarmans. Lķklega er hvergi ķ vķšri veröld gengiš eins langt ķ fjölnżtingu jaršvarmans og ķ aušlindagaršinum Svartsengi. Svartsengi gęti veriš góš fyrirmynd aš žvķ hvernig nżta mį jaršvarmann į sjįlfbęran hįtt meš hįmarks nżtingu į aušlindinni.

-

Žaš er reyndar ekki bara ķ Svartsengi žar sem afgangsvarminn er nżttur.

Ķ Nesjavallavirkjun og Hellisheišarvirkjun er varminn frį eimsvölum hverflanna nżttur til framleišslu į heitu vatni sem notaš er fyrir hśshitun į höfušborgarsvęšinu.

Viš Reykjanesvirkjun er nś veriš aš reisa fiskeldisstöš sem nżtir afgangsvarmann, en žar er einnig fyrirhugaš aš setja upp vélasamstęšu sem framleišir rafmagn śr žessum varma, ž.e. įn žess aš bora žurfi fleiri holur.

Viš Hellisheišarvirkjun er fyrirhugaš aš reisa gróšurhśs fyrir matvęlaframleišslu, en žar yrši afgangsvarmi notašur til upphitunar, raforka fyrir lżsingu og koltvķsżringur sem kemur meš jaršgufunni sem įburšur til aš örva vöxt.

 

Tękifęrin eru til stašar og bķša žess aš žau séu nżtt.   Vafalķtiš a nżting į afgangsvarma frį faršvarmavirkjunum eftir aš aukast į nęstu įrum og žannig veršur hęgt aš tvöfalda eša žrefalda nżtni jaršhitasvęšanna mišaš viš aš eingöngu sé framleitt rafmagn.   

 

 

Greinin hér aš ofan er aš stofni til grein sem pistlahöfundur skrifaši ķ Gangverk fréttablaš Verkķs haustiš 2011.  Blašiš mį nįlgast ķ ķslenskri śtgįfu  meš žvķ aš smella hér og ķ enskri śtgįfu hér.

 

 

Ķtarefni: 

     - Frétt Morgunblašsins:  Risastór eldisstöš Reykjanesi.

     - Pistill frį 2009 um sjįlfbęra nżtingu jaršhitans.

     - Nżtni jaršhitavökva til orkuframleišslu
         Dr. Oddur B. Björnsson verkfręšingur hjį Verkķs
         Davķš Örn Benediktsson verkfręšingur hjį Verkķs

 

 

 Myndin efst er af stöšvarhśsi Reykjanesvirkjunar.


 

gangverk-jardhitablad-2.jpg

 Gangverk fréttablaš Verkķs

 

 

 


mbl.is Risastór eldisstöš į Reykjanesi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt
Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Gunnar Th. Gunnarsson

Fróšleg grein, takk! Sumir umhverfisverndarsinnar viršast ķ heilögu strķši viš jaršvarmavirkjanir. Žeir hneykslast gjarna į lélegri orkunżtingu. Carnot gęti e.t.v. upplżst žį.

Einnig tala žeir margir um stuttan nżtingartķma og gefa sér sem stašreynd aš allar virkjanir séu einnota til 40 įra.

Gunnar Th. Gunnarsson, 3.11.2012 kl. 10:42

2 Smįmynd: Įgśst H Bjarnason

Gunnar.

Ķ dag eru 101 įr sķšan fyrsta fullvaxna jaršgufuvirkjunin ķ Larderello dalnum į Ķtalķu var tekin ķ notkun, en tilraunavél til raforkuframleišslu var tekin ķ notkun įriš 1904.  Sjį hér og hér.   Ķ žessum dal eru nś framleidd um 800 megawött.

Vel er fylgst meš svęšum žar sem jaršhitinn er nżttur. Mešal annars er fylgst meš breytingu į žrżstingi svęšisins en žannig er hęgt aš stilla nżtingu svęšisins žannig aš notkunin verši ekki įgeng. Meš öšrum oršum žį er žess gętt aš žrżstingurinn haldist ķ jafnvęgi.

Į rįšstefnu Verkķs "Sjįlfbęr nżting jaršhitans" įriš 2009 skżrši Dr. Gušni Axelsson deildarstjóri hjį ĶSOR - Ķslenskum orkurannsóknum frį žvķ, aš įratuga reynsla og rannsóknir hafa sżnt aš hęgt er aš nżta jaršhitakerfi į sjįlfbęran hįtt, žvķ nżtt jafnvęgisįstand kemst oft į eftir aš nżting hefst. Hann notaši žaš sem skilgreiningu aš sjįlfbęr jaršhitavinnsla sé orkuvinnsla sem hęgt er aš višhalda ķ 100-300 įr.  Sjį pistil um rįšstefnuna hér.   Glęrur Gušna eru hér.

Įgśst H Bjarnason, 3.11.2012 kl. 11:13

3 Smįmynd: Gunnar Th. Gunnarsson

Takk fyrir žetta, Įgśst. Žaš žarf aš halda žessu til haga.

Gunnar Th. Gunnarsson, 3.11.2012 kl. 13:17

4 Smįmynd: Ómar Ragnarsson

Ég hef haldiš fullyršingu Gušna til haga, en hśn felst ekki ķ žvķ aš hann višurkenni aš nśverandi jaršvarmavirkjanir standist kröfur sjįlfbęrrarar žróunar, heldur sagši hann ķ grein ķ Morgunblašinu, aš skilyrši žess aš hęgt sé aš umgangast jaršvarmann sem endurnżjanlegan sé aš "minnka orkunżtinguna jafnharšan og ķ ljós kemur aš um ofnżtingu sé aš ręša."

Hvaš Hellisheišarvirkjun įhręrir er hśn langt frį žessu, žvķ fyrir nokkrum dögum var upplżst aš hśn myndi ef til vill ekki endast nema ķ 40 įr.

Žaš žżšir ekkert aš kenna umhverfisverndarfólki um žį stašreynd aš viš jaršvarmavirkjanir į Ķslandi er ekki reiknaš meš nema 50 įra endingu.

Žetta eru forsendur sem gefnar eru af žeim vķsindamönnum, sem best hafa žekkt til ķ nęstum 40 įr, allt frį dögum Gušmundar Pįlmasonar.

Samkvęmt rannsóknum Braga Įrnasonar og fleiri vķsindamanna žyrfti lķklega aš draga śr orkuvinnslunni į Heillisheiši um minnst 2/3 til žess aš fį fram jafnvęgi.

En žaš er ekki hęgt vegna žess aš bśiš er aš gera fįrįnlega orkusölusamninga sem tryggja aš vķš ręnum žessari orku allri frį afkomendum okkar ķ staš žess aš nżta hana į sjįlfbęran hįtt.

Hjį HS orku hafa veriš gefnar upp tölur um aš nś žegar hafi hęš hins heita vatns, sem er ķ jaršvarmahólfinu Svartsengi-Eldvörp, lękkaš svo mikiš, aš žaš verši uppuriš eftir 50 įr.

Samt er sótt fast ķ žaš aš umturna Eldvörpum til žess aš flżta fyrir tęmingunni um helming.

Į sķnum tķma var sagt frį žvķ sem oršnum hlut aš hęgt yrši aš rįša viš affallsvatn frį žessum virkjunum og aš loft stęšist kröfur.

Nś er bešiš um įtta įra framlengingu til žess aš finna śt, hvernig eigi aš gera žetta į Hellisheiši og bešiš um aš fį aš grafa 4,5 kķlómetra langan skurš frį Svartsengi ķ sjó fram til aš tappa af affallsvatninu žar.

Fram aš žessu, hafši žvķ veriš stašfastlega neitaš aš um neitt vandamįl vęri aš ręša.

Ef menn vilja standa undir žvķ aš vera kallašir snillingar fyrir aš vera bśnir aš leysa öll vandamįl, mešal annars aš auka nżtingarhlutfall orkunnar upp śr žeim skitnu 13-15% sem žaš er nś, veršur aš breyta um vinnubrögš og sanna fyrst aš fullyršingarnar gangi upp ķ staš žess aš lofa öllu fögru og lįta okkur sķšan sitja uppi meš röš svikinna loforša.

Ómar Ragnarsson, 3.11.2012 kl. 17:40

5 Smįmynd: Įgśst H Bjarnason

Starfandi er faghópur um fjölnżtingu į vegum Ķslenska jaršvarmaklasans Gekon.

Žetta er einn af 10 faghópum sem žarna starfa.

Įgśst H Bjarnason, 3.11.2012 kl. 18:52

6 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Žakka žér, Įgśst, kęrlega, fyrir vandaša og įhugaverša grein um nżtingu jaršvarmans į Ķslandi og vķšar įsamt upprifjun į gömlum kunningja, Carnot.

Af varśšarįstęšum ber aš lķta į jaršhitann sem takmarkaša aušlind viš orkuvinnslu.  Nżtingin er žį ķ ętt viš nįmuvinnslu, žar sem alltaf er takmarkašur forši.  Af žessum sökum er fjölnżting, eins og žś lżsir skilmerkilega, eina sišferšilega rétta leišin aš fara og um leiš sś aršbęrasta.  Er įnęgjulegt til žess aš vita, aš Ķslendingar eru brautryšjendur ķ žessum efnum.

Engu aš sķšur tel ég, aš of geist hafi veriš fariš viš nżtingu jaršgufunnar hérlendis, og tek undir varnašarorš Ómars Ragnarssonar hér aš ofan aš mörgu leyti.  Žaš er rökrétt aš skilgreina sjįlfbęra vinnslu jaršgufunnar meš skķrskotun til žrżstingsmęlingar ķ foršageyminum, beinnar eša óbeinnar, žannig aš sjįlfbęr vinnsla sé sś, sem ašeins fellir žrżstinginn óverulega, og séu žau mörk žį skilgreind m.v. a.m.k. 150 įr.  Žaš, sem Ómar skrifar um rannsóknir mķns gamla prófessors Braga Įrnasonar į Hellisheiši er grafalvarlegt, en er einmitt žaš, sem menn uppskera meš gösslarahętti. 

Meš góšri kvešju /

Bjarni Jónsson, 3.11.2012 kl. 22:38

7 Smįmynd: Įgśst H Bjarnason

Takk fyrir athugasemdirnar Bjarni og Ómar.  

Bragi Įrnason kenndi einnig mér efnafręši viš HĶ į sķnum tķma og į ég góšar minningar frį žeim dögum, enda hafši ég alltaf nokkurn įhuga į efnafręšinni, bęši žar og ķ įšur MR. Bragi var góšur kennari. Ekki var verra aš kynnast honum ašeins į annan hįtt žegar ég var sumarstarfsmašur į Raunvķsindastofnun į žessum įrum. Mig minnir aš į žessum tķma hafi hann m.a. veriš aš vinna aš grunnvatnsrannsóknum į vatni frį Blįfjöllum meš hjįlp ķsótópa og komist aš merkilegum nišurstöšum um aldur žess.

Žaš er rétt sem žś segir, menn fóru mjög geyst į Hellisheišinni og fóru ekki eftir žeirri gullnu reglu aš virkja ķ įföngum og fylgjast meš žrżstingi svęšisins og sannfęra sig um aš hann sé ķ lagi įšur en byrjaš er į nęsta įfanga. Uppbyggingin ķ Svartsengi hefur nįš yfir miklu lengra tķmabil, eša frį um 1978 til 2008, ž.e. um 30 įr.

Pistillinn hér aš ofan fjallar žó alls ekki um hvort nżting hinna mismunandi jaršhitasvęša sé įgeng eša ķ jafnvęgi, heldur um žaš sem kallast fjölnżting jaršhitasvęša žar sem reynt er aš lįta sem minnst af orkunni fara til spillis eins og žegar eingöngu er framleitt rafmagn.

Pistillinn fjallar um žaš hvernig hęgt er aš auka heildarnżtnina śr žessum ca 15% ķ mun hęrri tölu.

(Talan 15% gildir ekki um allar jaršvarmavirkjanir, ķ sumum virkjunum er žrżstingurinn inn į hverflana ašeins um 6 bör(a) [jafngildir 159°C] en öšrum eins og Reykjanesvirkjun um 20bör(a) [jafngildir 212°C], en žaš gefur aušvitaš töluvert hęrri nżtni en ķ fyrra tilvikinu.  (Mun į fręšilegri hįmarksnżtni geta menn nś dundaš sér viš aš reikna meš hjįlp Carnots og mišaš viš aš hitinn śt sé t.d. 50°C. Muna bara eftir aš breyta śr °C ķ °K).

Aušvitaš gildir ekki jafna Carnots viš fjölnżtingu. Ķ pistlinum nefndi ég aš hęgt vęri aš tvöfalda eša žrefalda žessa tölu ~15%, ž.e. nį 30%-50% śr jaršhitasvęšunum ef vel er aš verki stašiš. Hvers vegna ekki enn meiru en 30-50%? Žaš er vegna žess aš ekki er alltaf aušvelt aš meta hver raunveruleg nżtnin sé. Tökum sem dęmi žar sem sęmilega heitt vatn er notaš ķ sundlaug og sķšan ķ snjóbręšslu. Viš erum aš nżta hitafalliš śr t.d. 40° ķ 5°. Hver ér žį nżtnin? Eigum viš aš horfa beint į vatnsmagniš og hitafalliš, en er žaš rétt ašferšafręši? Hvaš meš žann tķma sem enginn er ķ sundlauginni og enginn snjór er til aš bręša, hvernig nżtist jaršhitinn žį? Žaš voru svona pęlingar sem leiddu til frekar hógvęrar nišurstöšu 30-50%.

Įgśst H Bjarnason, 4.11.2012 kl. 06:16

8 Smįmynd: Įgśst H Bjarnason

Žó svo aš efni pistilsins hafi veriš fjölnżting, žį hefur sjįlfbęrni boriš į góma.

Į opna fundinum um "sjįlfbęra nżtingu jaršhitans"  įriš 2009 var fjallaš um žessi mįl og voru frummęlendur:
 
 - Ólafur G. Flóvenz, forstjóri ĶSOR – Ķslenskra orkurannsókna.
 - Gušni Axelsson, deildarstjóri ĶSOR.
 - Grétar Ķvarsson, jaršfręšingur Orkuveitu Reykjavķkur.
 - Albert Albertsson, ašstošarforstjóri HS Orku.
 - Bjarni Pįlsson, verkefnisstjóri Landsvirkjun Power.

Ég var į fundinum og skrifaši ķ framhaldi nokkuš ķtarlegan pistil. Sjį hér.  Žar eru lķka krękjur ķ glęrur sem frummęlendur notušu.

 ---

Helstu nišurstöšur fundarins haustiš 2009 voru ķ stuttu mįli žessar aš mati žess er pistilinn ritaši:

Upptök jaršhitans er kjarnorkan ķ išrum jaršar. Įn hennar vęri jöršin oršin gegnköld fyrir löngu. Orkan ķ jaršskorpunni er žaš mikil aš 0,1% hennar jafngildir orkunotkun mannkyns ķ 10.000 įr. Orkan frį tęknilega nżtanlegum jaršhita er miklu meiri en frį öšrum endurnżjanlegum orkugjöfum, svo sem vatnsorku, lķfmassa, sólarorku og vindorku.

Fręšilega séš mį į Ķslandi vinna 3000 MW af raforku śr 0,2% žess varmaforša sem er aš finna į minna en 3ja km dżpi.

Jaršhitinn getur leikiš mikilvęgt hlutverk ķ sjįlfbęrri žróun į Ķslandi og į heimsvķsu.

Įratuga reynsla og rannsóknir hafa sżnt aš hęgt er aš nżta jaršhitakerfi į sjįlfbęran hįtt, žvķ nżtt „jafnvęgisįstand“ kęmist oft į eftir aš nżting hefst.

Vinnslan getur žó žó veriš įgeng, ž.e. žrżstingur (vatnsborš) heldur įfram aš lękka meš tķmanum. Žį mį grķpa til nišurdęlingar žar sem stórum hluta žess sem tekiš er upp śr holunum er skilaš aftur. Einnig mį draga śr vinnslu mešan svęšin eru aš jafna sig, eša finna jafnvęgisįstand žar sem žżstingur helst stöšugur. Allt eru žetta vel žekkt atriši ķ vinnslu jaršhita.

Mjög vel er fylgst meš öllum jaršhitasvęšum og er vitaš hvort vinnslan er sjįlfbęr eša įgeng.

Hugtökunum endurnżjanleiki og sjįlfbęrni er oft ruglaš saman. Jaršhitasvęšin eru endurnżjanleg en vinnslan getur veriš sjįlfbęr eša ósjįlfbęr. Jaršhitinn er skilgreindur sem endurnżjanleg orkulind į alžjóšavķsu.

Ķ Svartsengi er įhugavert dęmi um hvernig nżta mį jaršhitann į margslunginn hįtt, enda er talaš um "aušlindagaršinn Svartsengi".

Nęg orka til įlvera į Bakka og ķ Helguvķk er til stašar, en ekki er bśiš aš nį henni og ekki vķst aš žaš tękist meš hefšbundnum og fremur ódżrum ašferšum aš vinna alla žessa orku  śr jaršhita. Žetta er sś óvissa sem alltaf fylgir jaršhitavinnslu og oft skortir skilning į. Žaš er mikilvęgt aš byggja jaršhitavirkjanir upp ķ įföngum og vinna markvisst aš rannsóknum og žróun į tękninżjungum. Žannig hafa ķslendingar stašiš aš mįlum undanfarna įratugi, eša allt frį įrinu 1928.

Įšur en tilraunaholur eru borašar hafa menn ekki nęgilega hugmynd um afkastagetu nżrra jaršhitasvęša. Žess vegna er mjög mikilvęgt aš rannsaka svęši sem koma til greina meš borun tilraunahola. Įšur en žaš er gert veršur aš styšjast viš t.d. jaršvišnįmsmęlingar sem gefa  vķsbendingar um umfang svęšisins. Žannig hefur žaš alltaf veriš og veršur įfram.

Įratuga reynsla ķslenskra tęknimanna og vķsindamanna hefur gert žeim kleift aš vera mešal žeirra bestu ķ heiminum į žessu sviši, enda eru žeir eftirsóttir ķ verkefnum vķša um heim.

 ---

Žetta var opinn fundur og sótti hann fjöldi manna sem įhuga hefur į sjįlfbęrri nżtingu jaršhitans. Žarna voru  samankomnir  jaršfręšingar, foršafręšingar jaršhitasvęša, verk- og tęknifręšingar,  og fjölmargir įhugamenn um skynsamlega nżtingu žessarar aušlindar okkar. Töluveršar umręšur voru eftir inngagnserindin og komu żmis sjónarmiš fram.  Nįnar hér.

Įgśst H Bjarnason, 4.11.2012 kl. 06:31

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Höfundur

Ágúst H Bjarnason
Ágúst H Bjarnason

Verkfr. hjá Verkís.
agbjarn-hjá-gmail.com

Audiatur et altera pars

Aðeins málefnalegar athugasemdir, sem eiga ótvíætt við efni viðkomandi pistils, og skrifaðar án skætings og neikvæðni í garð annarra, og að jafnaði undir fullu nafni, verða birtar. 

Um bloggiš

Ginnungagap

Żmislegt

Loftslag

Click to get your own widget

Teljari

free counters

Įlverš

http://metalprices.com/PubCharts/PublicCharts.aspx?metal=al&type=L&weight=t&days=12&size=M&bg=&cs=1011&cid=0

Sólin ķ dag:

(Smella į mynd)

.

Vinnan mķn:

Olķuveršiš ķ dag:

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (22.11.): 3
  • Sl. sólarhring: 54
  • Sl. viku: 234
  • Frį upphafi: 727685

Annaš

  • Innlit ķ dag: 3
  • Innlit sl. viku: 183
  • Gestir ķ dag: 3
  • IP-tölur ķ dag: 3

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Nóv. 2019
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband