Er "endurheimt votlendis" oft tilgangslķtil...?

 

 

 

Forsetaskurdur

 

Hve lengi losar mżri sem hefur veriš žurrkuš koltvķsżring eša CO2? Aš žvķ hlżtur aš koma, aš órotnušu jurtaleyfarnar ķ fyrrum mżrinni hafi aš mestu rotnaš og breyst ķ frjósama gróšurmold. Žaš tekur ekki mjög langan tķma. Eftir žaš er losunin ekki meiri en frį venjulegum śthaga og žörfin fyrir aš endurheimta votlendiš til aš minnka losun į CO2 žį engin.

Hver žessi tķmi er viršast fįir vita, ef žį nokkur.

Hugsum okkur skurš sem opnašur var fyrir 100 įrum.  Jaršvegurinn er fyrir löngu oršinn žurr og hefur breyst ķ frjósama gróšurmold. Rotnun jurtaleyfanna sem hófst skömu eftir aš skuršurinn var opnašur hefur aš mestu stöšvast. Losun koltvķsżrings frį žessu žurra landi er oršin óveruleg. Žetta skilja allir sem vilja.

Aš bleyta upp land sem breyst hefur śr mżrarjaršvegi ķ frjósaman jaršveg hefur žvķ ef til vill ekki nokkurn tilgang. Žaš hjįlpar aušvitaš ekkert aš stöšva losun sem af nįttśrulegum įstęšum er oršin lķtil sem engin.

Ef fjósama landiš žar sem įšur var mżri er notaš til aš rękta skóg, žį nęst įrangur viš aš binda CO2. Žaš er ekki sjįlfgefiš aš žaš skili nokkrum įrangri aš fylla ķ skurši sem grafnir voru fyrir nokkrum įratugum.

Flestir efnaferlar varšandi nišurbrot fylgja veldisfalli. Sama gildir um fjölmörg fyrirbęri ķ nįttśrunni. Losun CO2 śr framręstu mżrlendi fylgir vęntanlega einnig veldisferli. Losunin er mest ķ byrjun, en fellur sķšan nokkuš hratt. Eftir fįeina įratugi gęti hśn veriš oršin óveruleg. 

Helmingunartķmi er skilgreindur sem tķminn žar til losun į tķmaeiningu (t.d. į įri) er komin nišur ķ helming af žvķ sem hśn var ķ byrjun. Ef helmingunartķminn varšandi losun į CO2 śr framręstri mżri er 10 įr, žį er įrleg losun komin nišur ķ fjóršung eftir 20 įr, 12% eftir 30 įr og 6% eftir 40 įr.

Sem sagt, eftir fįeina įratugi er įrleg losun oršin óvera mišaš viš aš helmingunartķminn sé t.d. 10 įr.

Žaš er žvķ ekki nóg aš įętla augnabliksgildiš į losun CO2 śr framręstum mżrum. Viš žurfum aš žekkja žaš sem fall af tķma og žar meš helmingunartķmann (eša tķmastušulinn ef žaš hentar betur) viš dęmigeršar ķslenskar ašstęšur. Žį fyrst getum viš fariš aš ręša af viti um žaš hvort vit sé ķ aš bleyta upp framręst land.

 

Helmingunartķmi

 

 

Svo mį ekki gleyma žvķ, aš žó aš blautar mżrar losi ekki nema takamarkaš af CO2, žį losa žęr metan. Metan er um 25 sinnum virkara gróšurhśsagas en koltvķsżringur, svo žaš kann aš vera aš fara śr öskunni ķ eldinn aš bleyta upp land til aš endurheimta votlendi!

Nokkrar spurningar sem menn ęttu aš kunna svar viš:

  • Hve mikil er įrleg losun CO2 pr. hektara fyrst eftir skuršgröft mišaš viš dęmigerša mżri?
  • Hvaš ętli įrleg losun CO2 sé eftir 10 įr?  20 įr? 30 įr?
  • Eftir hve langan tķma frį žvķ skuršir voru grafnir er losun į CO2 oršin óveruleg mišaš viš žaš sem hśn var fljótlega eftir skuršgröft?
  • Hve mikiš minnkar losun CO2 eftir bleytingu?
  • Hve mikiš bindur skógur pr. ha. sem plantaš er ķ žurrkaš land?
  • Er vķst aš bleyting eša endurheimt votlendis sé įrangursrķkari en skógrękt į sama staš?   
  • Hver mikil eru įhrif śtstreymis metans frį blautum mżrum į hlżnun mišaš viš śtstreymi CO2 frį nokkurra įratuga gömlum žurrkušum mżrum?
  • Getur veriš, aš žegar landi sem žurrkaš hefur veriš upp fyrir nokkrum įratugum er breytt ķ mżri aftur, aš žį fari ķ gang losun metans sem er skęšari valdur hlżnunar en śtstreymi koltvķsżrings sem var oršiš lķtiš? (Sem sagt, fariš śr öskunni ķ eldinn).

 

Fįir eša enginn viršist kunna svar viš žessum spurningum, sem žó eru grundvallaratriši ķ umręšunni um loftslagsmįl.

 

Endurheimt-votlendis

 

 

Oft hefur mér komiš til hugar aš “endurheimt votlendis” meš žvķ aš fylla ķ skurši sé ekki endilega rétt ašferš til aš minnka losun koltvķsżrings.

Annar möguleiki til aš binda kolefni, og jafnvel betri, er aš rękta skóg į landinu, eša einfaldlega friša žaš og leyfa sjįlfsįšum trjįplöntum aš vaxa.

Į myndinni hér fyrir ofan mį sjį hvernig fyrrum votlendi hefur gerbreytt um svip į fįum įratugum. Žarna var landiš ręst meš mörgum skuršum, en hefur lengi veriš laust viš įgang hesta og kinda. Svona skógur er vęntanlega duglegur aš binda koltvķsżring og aušvitaš miklu fallegri en einhver dżjamżri. Žarna hefur engu veriš plantaš. Allt er sjįlfsįš. Landiš er ofarlega ķ uppsveitum og er alllangt sķšan žaš var žurrkaš meš skuršgreftri. Frę hefur mešal annars borist frį skóginum ķ fjallinu.

Til žess aš flżta fyrir aš skógur vaxi upp nįnast af sjįlfdįšum mętti planta fįeinum birkiplöntum hér og žar, jafnvel ašeins 100 stk. ķ hvern hektara, ž.e. um 10 metrar milli pantnanna. Eftir nokkur įr fara žessi tré aš bera frę og verša fręlindir. Sjįlfsįšar plöntur fara aš skjóta upp kollinum vķtt og breitt. Į fįeinum įratugum veršur birkiskógurinn žéttur og fallegur. Žetta kostar lķtiš sem ekkert, eša žrjį bakka af birkiplöntum ķ hvern hektara. Um 15.000 krónur kosta plönturnar samtals. Aušvitaš veršur einnig aš girša landiš fjįrheldri giršingu. Tķminn vinnur meš okkur.

Aš sjįlfsögšu mį planta žéttar, nota fleiri tegundir en birki og jafnvel stunda formlega skógrękt. En til aš koma til meira og minna sjįlfsįšum skógi žarf litla fyrirhöfn. Fyrst og fremst žarf aš friša landiš og girša, og tryggja aš fręlindir skorti ekki.

Sķšan er aušvitaš einfalt aš flétta svona birkiskóg viš votlendissvęši meš žvķ aš fylla ķ skurši ķ hluta landsins. Žannig mį fara bil beggja og tryggja fjölbreytt fugla- og plöntulķf įsamt skjólgóšum skógi.

 

 

 

Endurheimt_votlendis1

 Hvaš skyldi skuršurinn sem fólkiš er aš moka ofan ķ vera gamall?  Lķklega mjög gamall, enda greinlega nįnast uppgróinn. Hver mikil ętli įrleg losun per hektara landsins žarna sé? Varla mikil.

 

 

Myndin efst į sķšunni er fengin aš lįni af vefsķšu Rķkisśtvarpssins hér.

Myndin nešst į sķšunni er fengin aš lįni af vef Garšabęjar hér.

 

 


mbl.is Vantar vķsindin viš endurheimt mżra
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Sęll, Įgśst;

Žś vekur hér mįls į afar žörfu mįli.  Eins og vant er, žurfa ašgeršir aš vera reistar į žekkingu; annars er ver fariš en heima setiš.  Skógręktin hefur haldiš śti męlingum į nettó kolefnisbindingu nżskógar austur į Héraši og e.t.v. vķšar.  Aš mešaltali mun binding CO2 nema um 5 t/ha ķ mólendi, og sumar tegundir binda enn meira.  Ég hygg, aš Skógręktin hafi svör viš spurningunum, sem žś varpar fram.  Hefur žś leitaš til upplżsingafulltrśa Skógręktarinnar ?  Žaš er mjög forvitnilegt aš fylgjast meš framvindu slķkrar fyrirspurnar.

Meš góšri kvešju /  

Bjarni Jónsson, 26.11.2016 kl. 18:06

2 Smįmynd: Įgśst H Bjarnason

Sęll Bjarni.

Žessi mįl hafa stundum komiš til tals į Facebook. Žar eru tvęr sķšur sem ég fylgist vel meš og gjamma stundum: Įhugafólk um landgręšslu og Skógareigendur. Žar eru bęši lęršir og leikmenn. Žar hefur stundum veriš fjallaš um žessi votlendismįl af skynsemi.

Ég hef fylgst meš žessum mįlum af įhuga ķ nokkur įr og er oft ķ nįbżli viš  žurrlendi, mżrlendi og žurrkaš land sem er nś aš breytast ķ skóglendi meš sjįlfsįšum trjįm. Ég er sjįlfur ekki ķ nokkrum vafa aš ég tel skógrękt į žurrkušu landi besta kostinn.

Hér eru nokkrar krękjur sem ég var meš ķ tölvunni minni. Sjįlfsagt er til mun meira og įhugaveršara lesefni.

Skógrękt notuš viš endurheimt votlendis
www.ruv.is/frett/skograekt-notud-vid-endurheimt-votlendis

Mżrvišur
Rannsóknarverkefni um kolefnisbśskap ķ framręstum mżrum
www.skogur.is/um-skograekt-rikisins/frettir/nr/2170

MŻRVIŠUR – loftslagsįhrif skógręktar į framręstu mżrlendi
www.skogur.is/media/2014/Fylgiskjal-A.docx

 

http://www.bbl.is/frettir/umhverfismal-og-landbunadur/hve-mikilvaeg-er-kolefnisbinding/15051/

http://www.ruv.is/frett/skograekt-notud-vid-endurheimt-votlendis

 


MYNDBAND:
Sandlękjarmżri, Mżrvišur, Įrlegur vöxtur


Ķ Sandlękjamżri ķ Gnśpverjahreppi (ķsland) hefur komiš ķ ljós aš asparskógrękt hentar vel ķ framręsta mżri, betur en flestir vildu meina hér įšur. Žar fer fram rannsókn į kolefnisbindingu ķ asparskógrękt ķ framręstri mżri. Įętlaš er aš rannsókninni verši lokiš sumariš 2017. Žetta er samstarfsverkefni LBHI (Landbśnašarhįskóli Ķslands), HA (Hįskóli Akureyrar) og SR Skógrękt rķkisins)

 

 https://www.youtube.com/watch?v=K05IJL-LQyA

 

MYNDBAND:
Sandlękjarmżri, Mżrvišur, sżnatökur

Ķ Sandlękjamżri ķ Gnśpverjahreppi (ķsland) fer fram rannsókn į kolefnisbindingu ķ asparskógrękt ķ framręstri mżri. Įętlaš er aš rannsókninni verši lokiš sumariš 2017. Žetta er samstarfsverkefni LBHI (Landbśnašarhįskóli Ķslands), HA (Hįskóli Akureyrar) og SR Skógrękt rķkisins).


https://www.youtube.com/watch?v=boXowfPfe9s

 

 Meš kvešju,


 

Įgśst H Bjarnason, 26.11.2016 kl. 20:26

3 Smįmynd: Bjarni Jónsson

Allt er žetta įhugavert efni.  Žaš er hins vegar hvergi gerš grein fyrir meginspurningu žinni, sem er ferli myndunar gróšurhśsalofttegunda, eftir aš skuršgreftri lżkur į viškomandi svęši.  Ég hygg, aš tilgįta žķn sé nįlęgt réttu lagi, en um žaš geta sérfręšingar dęmt, sem rannsakaš hafa efnahvörfin og jafnvel fylgzt meš žróun myndunar gróšurhśsalofttegundanna, sem mér er žó ókunnugt um.  Ég hygg, aš 2 meginferlar fari ķ gang viš upphaf žurrkunar.  Ķ fyrsta lagi eykst fjöldi sśrefniskęrra bakterķa, sem valda nišurbroti gróšurs og myndun CO2.  Ķ öšru lagi minnkar sśrefnissnauš rotnun gróšurs ķ mżrlendinu, sem veldur myndun CH4.  Okkur vantar tķmafastann ķ žessum bįšum ferlum til aš geta dęmt um žaš, hvort įhrifin af "endurheimt votlendis" į lofthjśpinn eru śtblįsin.  Ef svo er, er žaš saga til nęsta bęjar, žvķ aš "endurheimtin" er alžjóšlega višurkennd ašferš. 

Bjarni Jónsson, 26.11.2016 kl. 22:40

4 identicon

Sęll Įgśst

 

Endurheimt votlendis į Ķslandi til aš draga śr losun koltvķsżrings er kannski tilgangslķtil ašgerš ein og sér į grundvelli žeirra röksemda sem žś réttilega bendir į. Hins vegar vill oft gleymast ķ žessari umręšu aš votlendi er mikilvęgt vistsvęši fugla, smįdżra, plantna og skordżra. Tegundum sem eru hįšar votlendi mun fara fękkandi meš minnkušu votlendi. Fjölbreytt lķfrķki er allra hagur og bara žess vegna ber aš endurheimta votlendi aš einhverju leyti. Lķtil įstęša er kannski til aš endurheimta allt fyrrum votlendi vegna kostnašar viš slķka ašgerš og žvķ vel hęgt aš hugsa sér skógrękt sem valkost į hluta žess lands sem įšur var votlendi.

Magnśs Gušnason (IP-tala skrįš) 27.11.2016 kl. 14:35

5 Smįmynd: Įgśst H Bjarnason

Sęll Magnśs.

Takk fyrir įbendinguna.

Žessi pistill minn er reyndar aš miklu leyti afrit af öšrum pistli sem er į annarri vefsišu. Aftast stendur žar setning sem lįšist aš afrita:

„Sķšan er aušvitaš einfalt aš flétta svona birkiskóg viš votlendissvęši meš žvķ aš fylla ķ skurši ķ hluta landsins. Žannig mį fara bil beggja og tryggja fjölbreytt fugla- og plöntulķf įsamt skjólgóšum skógi“.

Žetta nęr a hluta žvķ sem žś bentir į.

Ég ętla aš bęta žessu inn hér fyrir ofan.   Žakka žér enn og aftur.

Sjį hina sķšuna hér.

Meš góšri kvešju,

Įgśst H Bjarnason, 27.11.2016 kl. 14:56

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Höfundur

Ágúst H Bjarnason
Ágúst H Bjarnason

Verkfr. hjá Verkís.
agbjarn-hjá-gmail.com

Audiatur et altera pars

Aðeins málefnalegar athugasemdir, sem eiga ótvíætt við efni viðkomandi pistils, og skrifaðar án skætings og neikvæðni í garð annarra, og að jafnaði undir fullu nafni, verða birtar. 

Um bloggiš

Ginnungagap

Żmislegt

Loftslag

Click to get your own widget

Teljari

free counters

Įlverš

http://metalprices.com/PubCharts/PublicCharts.aspx?metal=al&type=L&weight=t&days=12&size=M&bg=&cs=1011&cid=0

Sólin ķ dag:

(Smella į mynd)

.

Vinnan mķn:

Olķuveršiš ķ dag:

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (25.5.): 10
  • Sl. sólarhring: 40
  • Sl. viku: 183
  • Frį upphafi: 722405

Annaš

  • Innlit ķ dag: 6
  • Innlit sl. viku: 109
  • Gestir ķ dag: 6
  • IP-tölur ķ dag: 6

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Maķ 2019
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband