Hvaš veldur žessu 10 įra hiki į hnatthlżnun? - Hvaš svo...?

 

 

allcompared_globalmonthlytempsince1979-b_1192796.jpg

 

Svariš viš spurningunni ķ fyrirsögninni er einfalt. Ég veit žaš ekki og vęntanlega veit žaš enginn meš vissu... Margir hafa žó įkvešnar grunsemdir og kenningar...

Samkvęmt męlingum hefur ekki hlżnaš undanfariš 10 įr, jafnvel ekki tölfręšilega marktękt ķ 15 įr samkvęmt sumum męligögnum.

Žessi pistill fjallar žvķ ašeins um žaš aš skoša hitaferla en ekki er dregin nein įlyktun um framtķšina, enda er žaš ekki hęgt... Žaš er žó full įstęša til aš fylgjast meš framvindu mįla nęstu įrin.

 

Myndin hér aš ofan er nokkuš fróšleg. Hśn er samsett śr öllum helstu hitamęliferlum, tveim sem unnir eru śr męligögnum frį gervihnöttum (UAH MSU, RSS MSU) og žrem sem unnir eru śr hefšbundnum męligögnum (GISS, NCDC, HadCRUT4). Ferlarnir nį frį įrinu 1979 og śt janśar 2013.

Ferlarnir nį aftur til įrsins 1979 en žį hófust męlingar frį gervihnöttum.  Hér hafa ferlarnir veriš stilltir saman mišaš viš mešaltal fyrstu 10 įra tķmabilsins.  Žeir viršast falla vel saman allt tķmabiliš sem eykur trśveršugleika žeirra.

Svarti žykki ferillinn er 37 mįnaša (3ja įra) mešaltal. Ferlarnir nį til loka desember 2012.  Ferlarnir sżna frįvik frį višmišunargildi, en ekki raunverulegt hitastig, en mešalhiti yfirboršslofthita jaršar er nįlęgt 15 grįšum Celcķus.  Stękka mį mynd meš žvķ aš tvķsmella į hana.

 

Nś er hęgt aš skoša žetta ferlaknippi į mismunandi hįtt, en aušvitaš veršur aš varast aš taka žaš of bókstaflega. Viš tökum kannski eftir aš aš svo viršist sem skipta megi ferlinum sjónręnt gróflega ķ žrjś tķmabil:

 

1979-1993: Tiltölulega lķtil hękkun hitastigs.

1992-2002: Ör hękkun hitastigs.

2002-2013: Engin hękkun hitastigs.

 

Svo mį aušvitaš skipta ferlinum ķ fęrri eša fleiri tķmabil ef einhver vill, og skoša į żmsan hįtt, en allt er žaš sér til gamans gert...

 

 -

 

Til aš gęta  alls velsęmis er rétt aš skoša hitaferil (HadCRUT3) fyrir mešalhita jaršar sem nęr alveg aftur til 1850 og endar ķ janśar 2011.  Ferillinn sem er efst į sķšunni nęr ašeins aftur til įrsins 1979, eša yfir žaš svęši sem merkt er meš raušu [Satellites].

Viš sjįum žar aš hitinn sķšustu įr hefur veriš hįr mišaš viš allt 160 įra tķmabiliš.

Viš tökum einnig eftir aš hękkun hitastigs hefur veriš įlķka hröš tvisvar į žessu 160 įra tķmabili, ž.e. žvķ sem nęst 1910-1940 og 1985-2000.

 

hadcrut3_globalmonthlytempsince1850_withsatelliteperiod.jpg

 

Myndirnar hér į sķšunni eru fengnar aš lįni hjį vefsķšunni www.climate4you.com sem Ole Humlum prófessor viš Oslóarhįskóla sér um.  Į efri myndinni var bętt viš lóšréttum lķnum viš įrin 1998 og 2003,  (10 og 15 įr frį 2013).

 

Nś vakna aušvitaš nokkrar spurningar:

  •    Hvaš veldur žessu hiki eša stöšnun sem stašiš hefur a.m.k. ķ įratug?
  •    Hve  lengi mun  žessi stöšnun standa yfir?
  •    Mun hlżnunin sem var į sķšasta įratug 20. aldar fara aftur af staš eftir žetta hik? 
  •    Er hlżnunin ķ hįmarki um žessar mundir og mun svo fara aš kólna eftir žetta hik? 

 

Hér veršur ekki gerš nein tilraun til aš svara žessum spurningum, enda veit enginn svariš. Viš getum lķtiš annaš gert en bešiš og dundaš okkur viš aš fylgjast meš žróuninni nęsta įratug eša lengur.

Žaš er žó vęntanlega ķ lagi aš benda į aš um geti veriš aš ręša žrenns konar fyrirbęri sem veldur breytingum į hitafari undanfarina įratugi og įrhundruš:

 

  1. Ytri sveiflur sem vęru žį helst breytingar ķ sólinni.

  2. Innri sveiflur svo sem breytingar ķ hafstraumum og breytingar ķ hafķs/endurskini eins og Pįll Bergžórsson hefur bent į.

  3. Stķgandi sem stafar af sķfelt meiri losun į koltvķsżringi

 

Žetta er semsagt flókiš samspil nįttśrulegra fyrirbęra og įhrifa losunar manna į koltvķsżringi. Hve mikiš hver žessara žriggja žįtta vegur er ómögulegt aš segja.  Viš getum žess vegna til einföldunar og brįšabirgša sagt er hver žįttur valdi svo sem žrišjungi, en aušvitaš er žaš bara órökstudd įgiskun žar til viš vitum betur...

 

Viš vitum aš virkni sólar hefur fariš hratt minnkandi undanfariš svo óneitanlega liggur hśn undir grun.   Nś gefst žvķ kjöriš tękifęri til aš reyna aš meta žįtt sólar ķ breytingum į hnattręnum lofthita.    Kannski veršum viš eitthvaš fróšari  um mįliš eftir nokkur įr.  Žetta er žó ašeins einn žįttur žeirra žriggja sem getiš var um hér aš ofan. Um allnokkurt skeiš hafa menn spįš minnkandi virkni til įrsins 2030 eša svo, en višsnśningi eftir žaš...   Hvaš svo?  

 

 

frettabladir_1_mars-b.jpg

Ķ Fréttablašinu ķ dag föstudaginn 1. mars er vištal viš Pįl Bergžórsson um reglubundnar sveiflur sem stafar geta af hafķsnum og enduskini sólar af honum.  Žaš er einn žįttur innri sveiflna ķ kerfinu.  "Hlżindaskeišiš er viš aš nį hįmarki sķnu". stendur ķ fyrirsögn vištalsins viš Pįl.

Vištališ mį lesa meš žvķ aš smella tvisvar eša žrisvar į myndina, eša meš žvķ aš skoša alla blašsķšu fréttablašsins hér, sem er jafnvel betra en aš skoša myndina.

Vištliš hefst svona:

„Yfirstandandi skeiš hlżinda hér į landi og į noršurhjara
er um žaš bil aš nį hįmarki, aš sögn Pįls Bergžórssonar, vešurfręšings og fyrrverandi vešurstofustjóra.
Sķšan segir hann aš fari kólnandi į nż og viš taki kuldaskeiš
sem ętla megi aš vari ķ um žrjį įratugi...“
.

 

Mun hlżna į nęstu įrum, mun hitinn standa ķ staš eins og undanfarinn įratug, eša mun  kólna į nęstu įrum og įratugum.  Hvaš gerist svo eftir žaš? 

Tķminn mun leiša žaš ķ ljós, en įhugavert veršur aš fylgjast meš.

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Kolbrśn Hilmars

Įgśst,  vištališ viš Pįl var fróšlegt aš žvķ leyti aš hann viršist bśast viš annarri  žróun en margir ašrir.  Pįll mišar eingöngu viš eigin reynslu og fręšimennsku hvaš varšar hitasveiflur į okkar norręnu slóšum - ekki endilega hnattręnt.

Taflan sem žś settir inn hér aš ofan męlir "global  temperature".  Sennilega eru flestir męlarnir stašsettir ķ fjölmenni, ķ eša ķ nįnd viš milljónažéttbżli og ekki viš öšru aš bśast en žeir sżni reglulega og samfellda hękkun ķ takt viš ķbśafjölgun.  Žó er greinilegt aš frį aldamótum er "global" kśrfan į nišurleiš.  

Gęti veriš aš Pįll hafi rétt fyrir sér - aš hlżindaskeišinu sé aš ljśka?

Kolbrśn Hilmars, 1.3.2013 kl. 18:45

2 Smįmynd: Gunnar Th. Gunnarsson

Svefnlausar nętur hjį "alarmistum"?

Gunnar Th. Gunnarsson, 1.3.2013 kl. 20:21

3 Smįmynd: Įsgrķmur Hartmannsson

Djö... mig sįrvantar meira af žessari hlżnun. Svona, śt meš kolagrilliš! (Žeir segja aš žaš virki... en žeir segja ansi margt.)

Įsgrķmur Hartmannsson, 1.3.2013 kl. 23:08

4 Smįmynd: Brynjólfur Žorvaršsson

Sęll Įgśst

Lķnuritiš hjį žér sżnir vęntanlega lofthita, ž.e.a.s. męlt hitastig ķ andrśmslofti (žótt žaš komi ekki fram). Męlingarnar eru verulega nįkvęmar og lķnuritiš mjög įreišanlegt, ég hef séš žetta sama lķnurit mörgum sinnum. Margar męlinganna eru geršar meš gervihnöttum, auk žess er safnaš gögnum mjög vķša aš - alls ekki, eins og Kolbrśn segir, aš hér sé mest veriš aš męla ķ žéttbżli. Žaš er annars įgętis skżring į stašbundinni hlżnun, eftir žvķ sem žéttbżli eykst žį hękkar hitastig stašbundiš.

Žś óskar eftir skżringum og vissulega er enginn sem getur svaraš meš 100% vissu hvers vegna hitastigiš hękkar stundum og stundum ekki. Langsamlega lķklegasta skżringin į hlżnun er aukning koltvķsżrings ķ andrśmslofti, engin önnur skżring hefur vķsindalegan stušning žótt żmsar hafi veriš settar fram. Sólin er ķ frekar köldum fasa nśna en hśn var žaš lķka žegar hlżnaši hvaš hrašast ķ lok 10. įratugarins.

En svo mį aušvitaš spyrja hvort męling į lofthita sé nóg til aš sżna fram į hlżnun/ekki hlżnun jaršar. En ef um hlżnun er aš ręša vegna auknings koltvķsżrings žį mį samkvęmt ešlisfręšilögmįlum gera rįš fyrir aš yfirgnęfandi meirihluti varmaorkunnar fari ķ aš hita upp heimshöfin - massi žeirra er einfaldlega svo miklu meiri en andrśmsloftsins auk žess sem žau hitna beint af orku sólar (og žekja um 2/3 yfirboršs) en andrśmsloftiš hitnar vegna geislunar frį yfirborši.

Yfirborš sjįvar hlżnar į daginn en kólnar į nóttunni. Gróšurhśsalofttegundir grķpa hluta af varmageisluninni frį hafinu (og einnig aušvitaš yfirborši žurrlendis) og andrśmsloftiš hlżnar. Hluti varmaorkunnar endurvarpast sķšan frį gróšurhśsalofttegundum og nišur į viš, ž.a. žvķ meira magn gróšurhśsalofttegunda, žvķ hęgar kólnar į nóttunni. Auk žess stjórnast hraši kólnunar af hitamismun, ef yfirborš sjįvar hitnar ķ 20 grįšur į daginn en nęturhiti andrśmslofts er 10 grįšur žį kólnar yfirborš sjįvar hrašar en ef nęturhiti vęri 11 grįšur.

Yfirborš sjįvar nęr nišur į nokkurra metra dżpi öfugt viš žurrlendi žar sem yfirboršiš sem nęr aš hlżna į daginn er mjög žunnt og varmarżmdin verulega hįš varmaleišni efnisins - raki leišir varma vel og hefur įgętis varmarżmd, grjót og sandur leišir varma afskaplega illa enda veršur kalt ķ eyšimörkum į nóttunni. Straumar hafsins bera sķšan eitthvaš af varmanum nišur į meira dżpi. Žessi varmahringrįs heimshafanna er vel žekkt, Golfstraumurinn er įgętis dęmi um varmatilfęrslu frį yfirborši nišur til nešri laga sjįvar.

Einn stęrstur slķkra varmaflutningsstrauma liggur um Kyrrahaf (sem er enda langstęrsti hafiš). Sum įr er varmaflutningurinn žannig aš Kyrrahafsstraumar kęla andrśmsloftiš. Žetta er almennt kallaš La Nina įstand. Ķ slķkum įrum fjarlęgir hafiš ķ rauninni varma frį andrśmslofti. Į öšrum tķmum į sér staš öfugur varmaflutningur, svokallašur El Nino. Žį losnar varmi aftur frį hafinu og andrśmsloftiš hlżnar umfram žaš sem annars myndi vera. El Nino įr eru jafnan mjög hlż, žannig var t.d. 2010, 2005 og sérstaklega 1997/1998 El Nino įr enda slį žau öll hitamet. Įriš 1998 var einstaklega heitt, 2005 slęr žvķ viš og įriš 2010 ķviš hlżrra en 1998. Langhlżjasta 12 mįnaša tķmabil sem męlst hefur var mišju įri 2009 til mitt įrs 2010, nokkru hlżrra en 2010 sjįlft.

En nettó varmatilflutningur įranna 1998 - 2012 er verulega nišur į viš - La Nina įhrifin hafa veriš mun sterkari en El Nino įhrifin. Žarna gęti veriš komiš svariš viš spurningu žinni - hiti ķ andrśmslofti getur stašiš ķ staš žrįtt yrir hnattręna hlżnun ef heimshöfin taka til sķn umfram varmann.

En er hęgt aš vita hvort svo sé? Bein og męlanleg afleišing af hlżnun heimshafanna er aš žau ženjast śt og yfirborš žeirra hękkar. Męld hękkun į yfirborši sjįvar er um 3 - 3,5 mm į įri frį 1998 og hefur ekki hęgt į sér. Lķnurit į Wikipedia sżnir vel žróunina, žar mį einnig sjį El Nino (rauš) og La Nina (blį) tķmabil. Į La Nina tķmabilum er mun meiri śrkoma (einkum monsśnrigningar yfir Asķu) sem leišir til minni hękkunar (eša jafnvel lękkunar) sjįvarboršs, į El Nino tķmabilum er žurrara og hęrri sjįvarstaša.

Yfir 90% af auknum varma vegna gróšurhśsalofttegunda fer ķ aš hita höfin. Į mešan höfin flytja varmann nišur į viš (sem hefur veriš rķkjandi aš mešaltali sķšastu 14 įrin) mį bśast viš aš hitastig ķ andrśmslofti standi ķ staš eša jafnvel lękki. Fyrr eša sķšar skila höfin varmanum frį sér ķ El Nino įrum. Žaš gerist varla į žessu įri, stuttu fyrir įramót virtist El Nino vera ķ uppsiglingu en ekkert varš af. En El Nino kemur fyrr eša sķšar og eins og sjį mį į žessu lķnuriti į Wikipedia  žį mį fastlega reikna meš hitameti žegar žaš gerist. Lķnuritiš sżnir vel įhrifin af El Nino/La Nina. Žannig mį sjį aš flest sķšustu 10 įr hafa veriš La Nina eša hlutlaus - og žau eru samt miklu hlżrri en samsvarand įr fyrr į tķmum. El Nino įrin hafa veriš tvö žar af var 2010 heitasta įr nokkurn tķmann og 2005 ašeins lęgri en samt miklu hlżrri en öll El Nino įr fram aš žvķ aš 1998 undanskildu.

Žaš er žvķ varla hęgt aš tala um aš hnattręn hlżnun hafi stöšvast - allt bendir til žess aš hśn haldi įfram og bęti heldur ķ en hitt. Hvort hlżnun andrśmslofts verši įberandi į nęsta įratug veit enginn, kannski halda höfin įfram aš sanka aš sér žar til žau nį jafnvęgisįstandi og byrji aš skila varma af fullum krafti śt ķ andrśmsloftiš. Trślegra er žó aš žetta sé sveiflum hįš, sveiflum sem geti teygt sig yfir nokkra įratugi. Andrśmsloftiš gęti žvķ tekiš annaš stökk, svipaš og geršist į 10. įratugnum, og svo haldist ķ sama farinu ķ önnur tķu įr.

Brynjólfur Žorvaršsson, 2.3.2013 kl. 17:11

5 Smįmynd: Brynjólfur Žorvaršsson

Mig langaši ašeins aš bęta viš eftir aš hafa lesiš vištališ viš Pįl. Hann dregur ekki ķ efa hnattręna hlżnun vegna gróšurhśsalofttegunda. En hann bendir į aš sveiflur ķ hafķs geti valdiš skeišum sem séu hlżrri og kaldari en mešaltal hlżnunarinnar. Komandi kuldaskeiš skv. Pįli veršur žvķ ekki eins kalt og žaš sķšasta, og nęsta hlżskeiš verši hlżrra en nśverandi.

Pįll er mikill vķsindamašur eins og uppgötvun hans į NAO sveiflunni sannaši rękilega. Vel mį vera aš hann hafi eitthvaš til sķns mįls, aš hafķsinn hafi meš einhverjum hętti įhrif į stefnu varmaflutningsins ķ höfunum. En žetta er aušvitaš eitthvaš sem tķminn mun leiša ķ ljós.

Brynjólfur Žorvaršsson, 2.3.2013 kl. 17:32

6 Smįmynd: Įgśst H Bjarnason

Sęl Kolbrśn.

Fyrirgefšu hvaš ég svara seint, en ég var aš koma ķ bęinn fyrir klukkustund.

Kenning Pįls er mjög įhugaverš og aušvitaš gott innlegg ķ umręšuna um žessi flóknu mįl. Öll umręša og vangaveltur eru af hinu góša. Žaš getur meira en veriš aš kenning Pįls muni eiga viš rök aš styšjast, en vandamįliš er aš žessi fręši eru žaš flókin aš erfitt er aš greina hvaš eru nįttśrulegar sveiflur og hvaš gęti stafaš af losun į koltvķsżringi.  Žaš aušveldar ekki mįliš aš nįttśrulegu sveifluvaldarnir geta veriš margir og žvķ ķ mörg horn aš lķta.

Sjįlfur hef ég haft mestan įhuga į einum žętti  nįttśrulegra breytinga sem gętu haft įhrif į langtķma vešurfars- eša loftslagsbreytingar hér į jöršu, en žaš eru breytingar ķ sólinni, ž.e. breytingar ķ heildarśtgeislun, śtgeislun į höršum śtfjólublįum geislum, sólvindinum, segulsviši, o.ž.h. Viš bśum ķ nįbżli viš žessa stjörnu og "loft"hjśpur hennar umlykur jöršina, eins og viš veršum vör viš žegar noršurljósin dansa į himinhvelfingunni.  Žaš kemur aušvitaš til aš įhuga mķnum į himingeimnum sem ég hef haft lengi, aš ég lķti til įhrifa sólari, en žaš mį vęntanlega sjį af žessu pistlayfirliti.   Aušvitaš geta įhrifavaldar veriš miklu fleiri, ž.į.m. sveiflur ķ hafstraumum.  Ašalatrišiš er aš hafa įnęgju af žessu grśski :-)

Įhrif af stašsetningu hitamęla ķ žéttbżli hafa vissulega veriš til stašar, en ég held aš nśoršiš séu menn farnir aš sigta frį žęr męlistöšvar sem eru illa stašsettar. Mišaš viš hvaš ferlarnir efst į sķšunni falla vel saman viršist žaš takast mętavel. Tveir ferlanna, blįi og svarti, eru męlingar frį gervihnöttum, en žar er beitt ašferš sem nemur örbylgjukliš frį sśrefni ķ mismunandi hęš. Žessar męlingar eru óhįšar žéttbżlisįhrifum (urban heat island effect) sem truflaš geta hefšbundnar męlingar.

Žś spyrš hvort Pįll geti haft rétt fyrir sér žegar hann segir aš hlżskeišiš sé aš nį hįmarki og aš kólnun sé framundan, aš minnsta kosti tķmabundiš.  Žaš viršist żmisleg benda til žess gęti ég trśaš. Aušvitaš getum viš ekki gert annaš en fylgst meš framvindu mįla.  Hvaš žaš er sem veldur žessu hiki ķ hlżnum sķšastlišin įratug eša ašeins meir, er erfitt aš segja. Žaš kann aš vera tilviljun aš hratt hefur dregiš śr virkni sólar undanfariš.

Įgśst H Bjarnason, 2.3.2013 kl. 21:57

7 Smįmynd: Įgśst H Bjarnason

Gunnar, žaš er įstęšulaust aš vera svefnlaus ef mašur hefur įhyggjur af hlżnun.  Mešan hitinn stendur ķ staš ęttu menn aš sofa betur.  Svo eru sumir sem hafa įhyggjur af hugsanlegri kólnun, og getur vel veriš aš žeir sofi illa .

Įsgrķmur. Aušvitaš höfum viš notiš žess hér į landi hve hlżnaš hefur undanfariš.  Gróšurinn og mannlķfiš hefur dafnaš vel.

Įgśst H Bjarnason, 2.3.2013 kl. 22:03

8 Smįmynd: Brynjólfur Žorvaršsson

Sęll aftur Įgśst

Žar sem nįnasta öll varmaorka andrśmslofts og sjįvar kemur frį sólinni er aušvitaš nęrtękast aš lķta žangaš žegar leitaš er skżringa į hitasveiflum jaršar, hvort sem um er aš ręša breytingar į śtgeislun sólarinnar sjįlfrar eša breytingar į afstöšu jaršar til sólar. Sķšastnefndi žįtturinn er aušreiknanlegur og hefur m.a. gefiš įgętis skżringu į sveiflum milli jökulskeiša og hlżskeiša į nśverandi ķsöld (Milankovich sveiflur).

Śtgeislun sólar er flóknara dęmi og ekki alltaf aušvelt aš męla beint. Einnig er erfitt aš reikna sig aftur ķ tķmann žar sem sveiflurnar eru ekki reglulegar og vęntanlega sumar žeirra jafnvel óreišukenndar.

Mig langar aš benda žér į fręšilega umfjöllun um įhrif sólarinnar į vefsķšunni Skeptical Science (sem Gunnar myndi eflaust flokkka undir alarmista). Žaš mį vel vera aš žś žekkir žessa umręšu sem žar kemur fram, ekki ętla ég aš žykjast skilja allar vangaveltur ķ žesssu samhengi. Ef žś ferš inn į žessa sķšu  um sólina žį er umfjöllunin mjög vķsindaleg en enn og aftur rétt aš benda į aš hśn er ekki hlutlaus!

Sjįlfur hef ég fylgst grannt meš umręšunni um hnattręna hlżnun ķ tvo įratugi eša svo, og hvert sinn sem ég sé einhvern koma fram meš trśveršuga skżringu sem ekki byggir į koltvķsżringi ķ andrśmslofti hef ég reynt aš setja mig inn ķ mįliš eftir bestu getu. Enn hef ég ekki séš neina kenningu sem skżrir nśverandi hlżnun ašra en žį aš hśn sé orsökkuš af aukningu koltvķsżrings ķ andrśmslofti.

Persónulega er ég viss um aš mannkyn mun ekki gera neitt til aš koma ķ veg fyrir hugsanlega hlżnun. Vķsindin eru einfaldlega ekki ķ stakk bśin til aš sanna meš óyggjandi hętti hvaš er į feršinni og mįliš er oršiš allt of pólķtķskt til aš nokkuš verši gert įn slķkra sannana. Įn hlżnunar af manna völdum myndum viš vęntanlega vera į hęgfara leiš inn ķ nęstu ķsöld, hitastig vęri nśna sjįlfsagt einni til tveimur grįšum lęgra en nś er og fęri hęgt lękkandi fram aš vendipunkti žar sem ķsöld tęki viš frekar hratt (vendipunkturinn er hugsanlega 1000 til 20.000 įr framundan og kemur vęntanlega fyrr eša sķšar óhįš nśverandi hlżnun - nema okkur takist hreinlega aš stjórna hnattręnu hitastigi!)

Ég tel aš mannkyn mun aš mestu leyti geta leyst śr žeim vandamįlum sem koma upp meš tęknižekkingu sinni og ašlögunarhęfni. En žaš getur oršiš erfitt fyrir marga og hugsanlega valdiš hörmungum vķša. Langstęrsta vandamįliš er matvęlaframleišsla, menning okkar og mannfjöldi ķ nśtķma byggir į ótrślega stöšugu loftslagi sķšustu 10.000 įr, langstöšugasta tķmaskeišiš frį žvķ homo sapiens tók sķn fyrstu skref. Landbśnašur er undirstaša menningarinnar og heldur žessum 7 milljöršum jaršarbśa į lķfi ķ dag.

Hitasveiflur į jaršsögulegum tķma hafa margar veriš miklu stęrri en žaš sem viš nśna stöndum (hugsanlega) frammi fyrir. Sumar žeirra hafa jafnvel veriš hrašskreišari en nśverandi hlżnun. Og ķ mjög mörgum tilfellum er ekki hęgt aš sżna fram į orsakasamhengi, hvort sem žaš er breyting į sólinni eša legu heimsįlfa, nś eša samsetningu andrśmslofts. En allar žessar sveiflur uršu įn menningar og įn 7 milljarša manna sem bókstaflega hafa lifibrauš sitt af landbśnaši.

Brynjólfur Žorvaršsson, 3.3.2013 kl. 10:49

9 Smįmynd: Įgśst H Bjarnason

Sęll Brynjólfur og bestu žakkir fyrir athugasemdirnar.  Žaš er gaman aš sjį hve mikinn įhuga žś hefur į žessum mįlum.  Minn įhugi hófst fyrir um 15 įrum  og reyndi ég žį aš setja mig vel inn ķ įhrif sólar į hitafar jaršar.  Ég setti hugleišingar mķnar į vefsķšu sem er ķ nokkrum köflum og er fyrsta sķšan hér. Žetta var įriš 1998 og hef ég ekki uppfęrt sķšuna ķ įratug žannig aš margar krękjur žar eru óvirkar, og margt hefur breyst sķšan. Vefsķšan er vistuš ķ Synology stöš heimilisins. 

Oft hafa menn eingöngu litiš til heildarśtgeislunar sólar (TSI), en nżveriš (8.jan.) birti NASA athyglisverša frétt: Solar Variability and Terrestial Climate. Žar segir ķ inngangi: "Jan. 8, 2013:  In the galactic scheme of things, the Sun is a remarkably constant star.  While some stars exhibit dramatic pulsations, wildly yo-yoing in size and brightness, and sometimes even exploding, the luminosity of our own sun varies a measly 0.1% over the course of the 11-year solar cycle. 

There is, however, a dawning realization among researchers that even these apparently tiny variations can have a significant effect on terrestrial climate. A new report issued by the National Research Council (NRC), "The Effects of Solar Variability on Earth's Climate," lays out some of the surprisingly complex ways that solar activity can make itself felt on our planet.

Understanding the sun-climate connection requires a breadth of expertise in fields such as plasma physics, solar activity, atmospheric chemistry and fluid dynamics, energetic particle physics, and even terrestrial history. No single researcher has the full range of knowledge required to solve the problem.  To make progress, the NRC had to assemble dozens of experts from many fields at a single workshop.  The report summarizes their combined efforts to frame the problem in a truly multi-disciplinary context. ..."

Sjį vef NASA um mįliš hér, og bloggpistil minn um žaš sama hér.

Žetta hik ķ hękkun hitastigs jaršar, sem stašiš hefur ķ įratug hefur valdiš vķsindamönnum heilabrotum.  Vķša hefur veriš fjallaš um mįliš og žvķ erfitt aš benda į įkvešna grein. Vefurinn Fabius Maximus, sem fjallar ekki oft um loftslagsmįl, var žó meš umfjöllun ķ október sķšastlišinn, sem er fróšleg aš žvķ leyti aš žar er yfirlit meš tilvķsun ķ slķkar umręšur. Sjį  Still good news: global temperatures remain stable, at least for now.

Žetta hik ķ hlżnum hefur einnig komiš fram ķ hitastigi sjįvar undanfarin įr. Žaš sést berlega į ferlinum sem er į vefsķšu NOAA hér.  Žar mį sjį frįvik ķ vermi  eša heat content ķ sjónum nišur į 700 metra dżpi. Žarna hefur eitthvaš breyst eftir 2003 žegar ferillinn veršur nįnast lįréttur.   Meš nżja Argo kerfinu eru žessar męlingar framkvęmdar um öll heimsins höf. 

Vefurinn Wood for Trees http://www.woodfortrees.org er įhugaveršur. Žar er hęgt aš teikna żmsa ferla beint śr gagnagrunnum žeirra stofnana sem halda utan um męligögn. Žaš į mešal eru hitamęligögn.  Hęgt er aš lįta kerfiš teikna leitnilķnur (skv. summu minnstu kvašrata) og finna žannig tilhneiginguna yfir įkvešiš tķmabil. T.d. mį gera žaš viš lofthita.  Sem dęmi um svona ęfingar mį skoša žetta spaghettķ af hitaferlum og leitnilķnum.  Lengd lķnanna sżnir nokkurn vegin žaš tķmabil sem viškomandi hik nęr yfir.  Sjį dęmiš hér.  Hér mį fikta aš vild :-)

Annars var ętlunin aš pistillinn fjallaši um hikiš (hiatus eša standstill, eru orš sem hafa veriš notuš), en ekki orsakir hnatthlżnunar. Kannski er žó erfitt aš skilja žetta aš.    Lįtum žetta nęgja aš sinni .


Įgśst H Bjarnason, 3.3.2013 kl. 11:49

10 Smįmynd: Įgśst H Bjarnason

Eitthvaš virka krękjur illa.  Reyni aš lagfęra žaš sem feitletraš er.

Sjį vef NASA um mįliš hér, og bloggpistil minn um žaš sama hér.


Still good news: global temperatures remain stable, at least for now.
 http://fabiusmaximus.com/2012/10/14/climate-global-warming-44028/

Įgśst H Bjarnason, 3.3.2013 kl. 11:57

11 Smįmynd: Emil Hannes Valgeirsson

Sęll Įgśst. Jį žaš er ekki um aš villast aš hitinn į jöršinni hefur aš mestu stašiš ķ staš undanfarin įr. Žaš gęti vissulega veriš vķsbending um aš hlżnun jaršar sé ekki eins mikiš brįšatilfelli og tališ var fyrir nokkrum įrum en samt alls ekki žar meš meš sagt aš ekki muni hlżna meir į jöršinni vegna aukins koltvķsżrings. Spįr um hinar miklu ört vaxandi hlżnun gętu hafa veriš litašar af žeirri miklu hlżnun sem varš undir lok sķšustu aldar en margt bendir hinsvegar til žess aš sś hlżnun hafi fengiš ašstoš frį nįttśrulegum, innri eša ytri uppsveiflum.

Eins og ég hef gjarnan minnst į žį hef ég sjįlfur mikla trś į įhrifum hafana ķ stķl viš žaš sem Brynjólfur kemur inn į. žaš sem gerist ķ Kyrrahafinu skiptir afar miklu mįli en austurhluti žess er stór uppspretta kaldsjįvar śr undirdjśpunum sem berst til yfirboršs vegna rķkjandi vinda. Į hlżjum El Nino įrum dregur śr žessu kalda uppstreymi en žaš eykst į kaldari La Nina įrum. Žar į ofan eru hugmyndir uppi um įratugasveiflur ķ žessu žannig aš viš gętum nśna veriš ķ 20-40 įra tķmabili žar sem kalt La Nina įstand er oftar rķkjandi en hlżji El Nino fasinn, en umbreytingin hefur žį įtt sér staš ķ kjölfar ofur-El Nino 1998.

Svo er žaš Noršur-Atlantshafiš og Noršur-Ķshafiš. Žar viršast lķka vera įratugasveiflur sem tengjast žvķ sem Pįll Beržórs kemur inn į, en hvort hafķsinn sé žar grundvallarįstęšan er ekki endilega vķst en alls ekki ólķklegt. Hér hjį okkur skiptir sjįvarhiti miklu en hann sveiflast til eftir žvķ hversu mikiš af sušlęgum yfirboršssjó berst hingaš noršur en ekki hversu mikiš lofthitinn hitar sjóinn enda ekki miklum lofthita til aš dreifa. Žetta er žvķ eiginlega öfugt įstand mišaš viš žaš sem gerist viš mišbaugssvęši Kyrrahaf žvķ hér einkennast ašstęšur af hlżsjó sem sekkur og myndar kaldan djśpsjó. Žegar žetta hlżja ašstreymi minnkar tķmabundiš vegna įratugasveiflna žį ętti aš kólna hér į nż og ķsinn aš aukast į Noršur-ķshafi. En viš erum nśna ķ mišjum hlżjum fasa hér ķ Noršurhluta Atlantshfafsins og ef žaš snżst viš į sama tķma og Kyrrahafiš er einnig ķ köldum fasa žį mį velta fyrir sér hvort žaš dugi til aš snśa hitafari jaršar ķ įtt til tķmabundinnar kólnunar.

Jęja žetta var nś frekar löng athugasemd ķ stķl Brynjólfs. Žaš mį velta žessu lengi fyrir sér og aušvitaš eru žetta vangaveltur. "Global warming" žarf ekki aš vera śr sögunni žó ekki hlżni tķmabundiš, mķn skošun er sś aš langtķmahlżnunin žoli nokkuš löng stöšnunartķmabil og jafnvel bakslög. Hlżnun gerist į lengra tķmabili en talaš hefur veriš um vegna žess hve mikiš af hlżnuninni fer ķ aš hita undirdjśpin. En um žįtt sólarinnar hef ég ekki mikiš aš segja, en śtiloka žó ekkert. Hśn er samt alltaf pannan sem hitar pottinn en gróšurhśsaįhirfin geta žį veriš pottlokiš.

Emil Hannes Valgeirsson, 3.3.2013 kl. 12:48

12 Smįmynd: Magnśs Óskar Ingvarsson

Takk fyrir greinargott yfirlit Įgśst. Ég er einn žeirra sem held einhvern veginn aš sólin hafi mikil įhrif į hitastig jaršar og CO2 hins vegar miklu minni en lįtiš er ķ vešri vaka. Ég er lķka hrifinn af kenningu Henrik Svensmark um geimgeisla, skżjamyndun og įhrif žess į hitastig jaršar.

Magnśs Óskar Ingvarsson, 3.3.2013 kl. 12:48

13 Smįmynd: Brynjólfur Žorvaršsson

Allt er žetta mjög athyglisvert og vķst aš žaš er erfitt aš gera sér grein fyrir įhrifum sólar. Hins vegar er ešlisfręšin bak viš įhrif koltvķsżrings vel skilin og samkvęmt henni ętti aš hlżna viš vaxandi magn koltvķsżrings. Žaš hefur einnig sżnt sig ef tekiš er mešaltal sķšustu 150 įra aš hitastig hefir stigiš ķ samręmi viš aukningu koltvķsżrings. Orsakasamhengiš sem sagt bęši vel skilgreint ešlisfręšilega og vel stašfest meš athugunum.

Žörfin til aš leita annarra skżringa er aušvitaš til komin vegna žess aš mörgum finnst erfitt aš višurkenna hlżnun vegna koltvķsżrings. Žar kemur margt til, m.a. tilhneiging margra til aš vera į öndveršu mįli viš meirihlutann (žar myndi ég sjįlfur skilgreina mig), sektarkennd vegna įbyrgšar mannkyns, ótti viš ófyrirsjįanlegar afleišingar, andstaša viš efnahagsleg įhrif mótašgerša, og sķšast en ekki sķst, ótti mjög margra viš aš afsala pólķtķsk völd til vķsindamanna. En tillögur "alarmista" eins og Gunnar kallar žį ganga oftar en ekki śt į einhvers konar umhverfiskommśnisma sem er ekki sérlega vinsęll pólķtķskt séš.

En snśum okkur aš hikinu sem žś nefnir. Fyrsti pistill minn snérist ķ raun um žaš aš benda į aš hikiš sé ekki raunverulegt heldur einungis sżndarhik vegna įhrifa sjįvar. Žś bendir į aš hlżnun nišur aš 700 metrum viršist hafa hęgt į sér sķšan 2003, žaš er ķ samręmi viš įhrif KIyrrahafsstrauma sem einmitt flytja varmaorku enn nešar. Męlingar į 700 - 2000 metra dżpi hafa enda sżnt įframhaldandi og hratt vaxandi hlżnun.

Žaš er afskaplega erfitt aš męla varmainnihald heimshafanna beint. Męlingar eru strjįlar og eiga sér fyrst og fremst staš viš og nįlęgt yfirborši, en miklu sķšur į meira dżpi eša į žeim slóšum žar sem mest hefur hlżna, ž.e.a.s. Noršur Ķshafi.

En ein bein męling į varmainnihaldi er męling į śtženslu efnisins. Reyndar eru nįnast allir hitamęlar byggšir į žeirri einföldu ešilsfręšistašreynd aš efni ženst śt žegar žaš hitnar (žó ekki nżjustu geršir rafręnna męla).

Og heimshöfin eru aš ženjast śt, um žaš er ekki hęgt aš efast. Žaš finnst engin önnur skżring į langmestum hluta žessarar ženslu önnur en varmažensla. Höfin eru sinn eiginn hitamęlir og sį męlir sżnir svo ekki er um villst aš höfin fara hlżnandi. Žar sem yfir 90% af varmaaukningu vegna gróšurhśsalofttegunda fer ķ aš hita heimshöfin žį er ekki hęgt aš tala um "hik" žótt andrśmsloftiš sżni tķmabundiš óbreytt loftsslag į mešan heimshöfin halda įfram aš ženjast śt.

Ašrar vķsbendingar um hraša hlżnun į sķšasta įratug er stóraukning į brįšnun jökla. Brįšnun Gręnlandsjökuls hefur aldrei veriš meiri en nśna og massatapiš eykst hratt įr frį įri. Sama mį segja um Sušurskautslandiš og flesta ašra jökla. Žessir hitamęlar nįttśrunnar sżna ekki "hik" ķ hlżnun jaršar.

Žś nefnir ķ pistlinum aš einhverjar efasemdir séu um hvort hlżnunin sé tölfręšilega markverš. Žś ert hugsanlega aš vķsa til vištals į BBC viš Phil Jones įriš 2010 žar sem hann višurkenndi aš tölfręšilega séš vęri hlżnunin 1995 - 2009 ekki yfir 95% mörkunum sem žarf til aš segja aš hśn vęri tölfręšilega markverš. Eins og hann benti į žį lį "markveršnin" um 93% mörkin. Eša meš öšrum oršum, įriš 2010 voru 93% lķkur samkvęmt tölfręšinni į aš heimurinn hefši hlżnaš į 15 įra tķmabili frį 1995. (Tķmabiliš 1994-2008 lį yfir 95% mörkunum).

Strax įriš eftir benti Phil Jones į aš tķmabiliš frį 1995 (16 įr ķ žessu tilfelli) vęri nśna yfir 95% mörkunum sem tölfręšingar setja sem višmiš. Eša meš öšrum oršum, įriš 2011 var ljóst aš tölfręšilega markverš hlżnun hefši įtt sér staš frį 1995 til 2010. Žetta er ekki ķ samręmi viš aš "hik" hafi oršiš į hlżnuninni.

Brynjólfur Žorvaršsson, 3.3.2013 kl. 14:26

14 Smįmynd: Įgśst H Bjarnason



Sęll Emil

Žaš er alveg klįrt aš höfin hafa mikil įhrif į breytingar ķ hitastigi lofthjśpsins, og flokkast žaš undir innri sveiflur ķ upptalningunni ķ pistlinum. Žaš rifjast upp aš ég fjallaši ašeins um žennan žįtt fyrir 15 įrum žegar ég var aš spį ķ žessi mįl:  http://www.agust.net/sol/#hafsins

Ķ pistlinum hér aš ofan skrifaši ég:

"Žaš er žó vęntanlega ķ lagi aš benda į aš um geti veriš aš ręša žrenns konar fyrirbęri sem veldur breytingum į hitafari undanfarna įratugi og įrhundruš:

 1)   Ytri sveiflur sem vęru žį helst breytingar ķ sólinni.

 2)   Innri sveiflur svo sem breytingar ķ hafstraumum og breytingar ķ hafķs/endurskini eins og Pįll Bergžórsson hefur bent į.

 3)   Stķgandi sem stafar af sķfellt meiri losun į koltvķsżringi.


Žetta er semsagt flókiš samspil nįttśrulegra fyrirbęra og įhrifa losunar manna į koltvķsżringi. Hve mikiš hver žessara žriggja žįtta vegur er ómögulegt aš segja.  Viš getum žess vegna til einföldunar og brįšabirgša sagt er hver žįttur valdi svo sem žrišjungi, en aušvitaš er žaš bara órökstudd įgiskun žar til viš vitum betur..."

Hér leyfši ég mér aš gefa žessum žrem žįttum sama vęgi, en žaš er aušvitaš fyrst og fremst til brįšabirgša mešan viš vitum ekki betur.

Žaš er ekki nóg aš samspil og vęgi žessara žįtta sé flókiš mįl, heldur er hver žįttur ęši snśinn. Rżnum ašeins ķ žessa žętti hvern fyrir sig:

 1)   Ytri sveiflur sem vęru žį helst breytingar ķ sólinni.
Žetta er sį žįttur sem ég hef haft mestan įhuga į, enda tengist hann öšru įhugamįli sem er himingeimurinn. Ég vitnaši ķ greinarstśf į vefsķšu NASA ķ annarri athugasemd, en klśšraši krękjunum. Žvķ ętla ég aš sżna alla vefslóšina hér į eftir. Žaš er greinilegt aš menn eru farnir aš įtta sig į aš žessi įhrif geta veriš allnokkur.

Solar Variability and Terrestial Climate: http://science.nasa.gov/science-news/science-at-nasa/2013/08jan_sunclimate/

Skżrsla sérfręšinganefndar um žessi mįl: http://agbjarn.blog.is/users/fa/agbjarn/files/the_effects_of_solar_variability_on_earth_s_climate_0.pdf

Bloggpistill minn: Nżtt frį NASA / NRC: Įhrif sólar į loftslag jaršar geta veriš meiri og flóknari en įšur var tališ...: http://agbjarn.blog.is/blog/agbjarn/entry/1276240/



 2)   Innri sveiflur svo sem breytingar ķ hafstraumum og breytingar ķ hafķs/endurskini eins og Pįll Bergžórsson hefur bent į.
Hér koma hafstraumar og Enso fyrirbęri sterklega viš sögu og beina margir sjónum aš žessum žętti. Žaš er örugglega mikil hjįlp ķ męlinetinu mikla sem samanstendur af fjölda męlibauja sem fljóta um öll heimsins höf og męla nišur į allt nišur į 2000 metra dżpi. Ķ dag eru žessar baujur 3562 talsins. Hvar žęr eru staddar ķ dag mį sjį į "lifandi" korti sem er ķ žessum bloggpistli um ARGO kerfiš. Pistillinn er frį žvķ mars 2008 og žvķ ekki alveg nżr og żmislegt hefur breyst sķšan žį: http://agbjarn.blog.is/blog/agbjarn/entry/480123/
Ein afurš žessa ARGO kerfis er ferillinn į vefsķšu NOAA: http://oceans.pmel.noaa.gov/



 3)   Stķgandi sem stafar af sķfellt meiri losun į koltvķsżringi.
Žetta er sį žįttur sem mestu pśšri hefur veriš eytt ķ. Menn eru almennt sammįla um aš hver tvöföldun į styrk CO2 valdi hękkun hitastigs um 1,1°C EF ekkert annaš kemur til. Žetta "annaš" er til dęmis rakastig loftsins og skżjafar. Hér kemur til hugtakiš sem kallast feedback į enskri tungu en ég hef vanist aš nefna afturverkun.  Žaš er meš hjįlp žessarar afturverkunar sem sumir įlķta aš hękkun hitastigs geti magnast jafnvel žrefalt og veriš  žį 3°C fyrir hverja tvöföldun ķ styrk CO2.

Hér deila menn hart og mikiš. Sumir telja žessi įhrif mun minni, og žeir eru til sem įlķta aš afturverkunin magni ekki upp heldur dragi śr hitahękkun. Žessu hef ég gaman af žvķ hér er ég į heimavelli, en ég kenndi reglunartękni (Feedback and control systems) ķ nokkur įr viš HĶ. Til aš kynnast hvaš liggur aš baki žessara fręša žar sem allt snżst um afturverkun eša feedbak er kjöriš aš skoša žetta skjal frį HR: Prófdęmi.  Hér er mikil stęršfręši notuš.   Einnig mį skoša smį įgrip į sķšu Wikipedia: http://en.wikipedia.org/wiki/Control_theory

Ég hef grun um aš margir žeirra sem fjalla um afturverkun ķ loftslagsfręšum męttu gjarnan kunna meira fyrir sér ķ žessum fręšum žar sem fjallaš er um afturverkun, stöšugleika kerfa, o.m.fl., žvķ stundum veršur umfjöllunin dįlķtiš skrautleg.

Jęja, ég ętlaši ekki aš hafa žetta svona langt, en žetta eru vissulega skemmtileg fręši og įhugaverš, sérstaklega vegna žess aš žau eru ekki beinlķnis einföld og aušskilin. Žaš er aušvelt aš gleyma sér.

Įgśst H Bjarnason, 3.3.2013 kl. 16:26

15 Smįmynd: Höskuldur Bśi Jónsson

Góšan pistil um mįliš mį sjį į loftslag.is: Sérvališ og sķendurtekiš efni “efasemdamanna”

Höskuldur Bśi Jónsson, 5.3.2013 kl. 13:41

16 Smįmynd: Įgśst H Bjarnason

Sęll aftur Brynjólfur.

Ég held žś hafir misskiliš mig žegar žś skrifar ķ lok sķšustu athugasemdar žinnar: "Žś nefnir ķ pistlinum aš einhverjar efasemdir séu um hvort hlżnunin sé tölfręšilega markverš. Žś ert hugsanlega aš vķsa til vištals į BBC viš Phil Jones įriš 2010 žar sem hann..."

Hér ertu vęntanlega aš vitna til žess sem ég skrifaši ķ žrišju lķnu pistilsins:  "Samkvęmt męlingum hefur ekki hlżnaš undanfarin 10 įr, jafnvel ekki tölfręšilega marktękt ķ 15 įr samkvęmt sumum męligögnum."

Hér hefur žś misskiliš mig. Kannski ég hafi ekki veriš nógu nįkvęmur ķ oršavali og bišst žį afsökunar. 

Ég er aš vķsa til žess aš mér finnst žaš vera į mörkum žess aš vera tölfręšilega marktękt aš tala um aš ekki hafi hlżnaš ķ 15 įr.  Ég var alls ekki meš Phil Jones eša annan ķ huga, heldur žaš aš žegar talaš er um 15 įr eru menn aš teygja sig alveg til įrsins 1998, ž.e.a.s. yfir hitatoppinn įriš 1998 og hitalęgšina žar strax į eftir. Vissulega er hęgt aš slétta hęšina śt yfir lęgšina og fį žannig śt enga  hękkun hitastigs ķ 15 įr (sumir segja 16 įr), en žaš finnst mér ekki rétt og varla tölfręšilega marktękt. 

Žegar ég tala um tölfręšilega marktękar breytinga žį er ég meš ķ huga aš öllum męlingum fylgir įkvešin óvissa sem stafar af żmsum įstęšum. Žvķ mišur kemur žessi óvissa sjaldan fram ķ hitaferlum sem birtir eru, en ef hśn er af stęršargrįšunni +/- 0,1 °C  žį veršum viš aš gęta okkar vel įšur en viš fullyršum eitthvaš.  Brjóstvitiš segir mér aš fara verši sérstaklega varlega žegar śtslagiš er eins mikiš og įriš 2008.  Einnig: „...samkvęmt sumum męligögnum...“ vķsar til žess aš žetta 15 įra hik sést  ekki ķ öllum hitamęligögnum.

Žetta er einfaldlega žaš sem ég var meš ķ huga žega ér skrifaši "Samkvęmt męlingum hefur ekki hlżnaš undanfarin 10 įr, jafnvel ekki tölfręšilega marktękt ķ 15 įr samkvęmt sumum męligögnum".

Ég undirstrikaši töluna 15 og setti žar krękju ķ pistil sem sżnir hvernig umręšurnar hafa veriš undanfariš. Žessi pistill er į vefsķšu sem sjaldan fjallar um loftslagsmįl en er kennd viš Fabius Maximus sem bjargaši Róm frį Hannibal į sķnum tķma: http://fabiusmaximus.com/2012/10/14/climate-global-warming-44028/
Žarna er einmitt vķsaš ķ nokkar umręšur um žetta hik. 

Viljandi foršašist ég aš kalla žetta stöšnun og notaši freka oršiš hik.   Fyrirsögn vištalsins viš Pįl Bergžórsson, "Hlżindaskeišiš er viš aš nį hįmarki sķnu" finnst mér reyndar nokkuš afgerandi.

Ķ vištalinu stendur ķ byrjun:

„Yfirstandandi skeiš hlżinda hér į landi og į noršurhjara
er um žaš bil aš nį hįmarki, aš sögn Pįls Bergžórssonar, vešurfręšings
og fyrrverandi vešurstofustjóra.
Sķšan segir hann aš fari kólnandi į nż og viš taki kuldaskeiš
sem ętla megi aš vari ķ um žrjį įratugi...“.

(og aftast):


„"...En įhrif ķssins viršast vera žżšingarmeiri žįttur
en menn hafa įšur gert sér grein fyrir,"
segir Pįll, sem undirbżr vķsindagrein um efniš“.


Pįll er meš mjög athyglisverša kenningu, ašrir beina sjónum aš hafinu, og enn ašrir aš sólinni.  Allar svona kenningar eru af hinu góša og naušsynlegt er aš gefa žeim öllum gaum, auk žess aš skoša įhrif aukningar į koltvķsżringi.


---

Nś, ķ pistlinum er ég meš hitaferil sem nęr aftur til 1860 og bendi į aš hitinn undanfariš hafi veriš hįr mišaš viš allt 160 įra tķmabiliš, og hafi hękkaš hratt tvisvar į tķmabilinu. Einnig skrifa ég eftirfarandi žar sem ég leyfi mér aš flokka įhrifavaldana ķ žrennt  "3) Stķgandi sem stafar af sķfellt meiri losun į koltvķsżringi". Ķ framhaldinu leyfi ég mér reyndar aš skrifa "Žetta er semsagt flókiš samspil nįttśrulegra fyrirbęra og įhrifa losunar manna į koltvķsżringi. Hve mikiš hver žessara žriggja žįtta vegur er ómögulegt aš segja.  Viš getum žess vegna til einföldunar og brįšabirgša sagt er hver žįttur valdi svo sem žrišjungi, en aušvitaš er žaš bara órökstudd įgiskun žar til viš vitum betur...".

Ķ pistlinum er hvergi efast um aš hlżnaš hafi į sķšustu öld, heldur beinlķnis bent į žaš.

---

Ég var aš vona aš umręšur takmörkušust viš efni pistilsins, sérstaklega spurninguna sem er ķ fyrirsögninni: „Hvaš veldur žessu 10 įra hiki į hnatthlżnun? - Hvaš svo...?“.   Pįll Bergžórsson bżst viš tķmabundinni kólnun og žaš gera fleiri.


Ég held žaš sé fyllsta įstęša til aš fylgjast meš framvindu mįla nęstu įrin. Žekking okkar į orsakavöldum breytinga ķ hitastigi lofthjśps jaršar og hafinu į eftir aš aukast į nęstu įrum og žį getum viš betur metiš hve mikiš žessir žrķr žęttir sem ég taldi upp vega, ž.e. ytri sveiflur, innri sveiflur og aukning koltvķsżrings.

Aš lokum:

Ég vona innilega aš viš berum gęfu til aš ręša žessi mįl ķ bróšerni og foršast neikvęšni. Viš skulum foršast aš nota orš eins og alarmista, afneitunarsinna o.s.frv.  Reyndar finnst mér oršiš efasemdarmašur jįkvętt og hef ekkert į móti žvķ, žvķ ķ vķsindum er efinn naušsynlegur drifkraftur
.

Meš góšri kvešju,


Įgśst H Bjarnason, 5.3.2013 kl. 18:24

17 identicon

Brynjólfur žaš eru nokkur atriši sem žś lķtur fram hjį , eitt er t.d. aš innrauš geislun hitar ekki upp höfin nema aš sįralitlu leyti , hśn nęr ašeins aš hita upp nokkra mķkrómetra ķ yfirboršinu sem getur ķ mesta lagi valdiš örlķtiš hrašari uppgufun, varmaflutningur frį andrśmsloftinu  ef hiti žess er hęrri en sjįvarhiti  ķ höfin veršur žvķ aš fara fram ķ gegnum snertingu sjįvar og lofts (lvarmleišni) og blöndun sem er killli óskilvirkari. Langstęrsti hluti varmatilfęrslu  ķ höfin kemur ķ gegnum śtfjólublįu geislunina frį sólinni hśn er ekki hįš sömu annmörkum og sś innrauša og getur aušveldlega flutt orku tugi metara undir yfirboršiš, hugsanlega eru einhver orkutilfęrsla ķ žau frį nešansjįvargosum  en žaš er aš öllum lķkindum mjög svo lķtill hluti ķ heildardęminu. Annaš atriši er aš žegar litiš er lengra aftur meš tilliti til hękkunar į yfirborši  žį ekki annaš en aš sjį en žaš hafi veriš ķ gangi allar götur sķšan ķsöld lauk, žį aššalega vegna varmaśtženslu žegr hlżnaši og landlyftingar. eitthvaš littillega hefur herti į žvķ eftir kuldaskeišinu  į 16-19 öldinni lauk um mišja 19 öldina en žaš er erfitt aš greina hvort bętt hefur ķ seinustu įratugini, gerfihnattamęlingaranar sem gefa til kynna 3 mm/įri meš +/-0.8 mm nįkvęmi ,  nį ekki yfir mjög langan tķma , en stikumęlingar viršast hinsvegar gefa til kynna 2 mm/įri alveg sķšan um 1900, žaš er žó hlutfallslega mikil ónįkvmni ķ žess hįttar męlingum fram aš mišri 20 öldinni, en eftir žaš er eša frį um 1960 er nįkvęmnin į svipušum nótum og  hśn er ķ gerfihnnattamęligunni og žaš er athyglisvert žaš žaš vantar enn ašeins (~1/2 mm/įri ) upp į aš stikurnar sżni sama mešalmįl og gerfihnettirnir, en hvortveggja er žó į sama róli innan óvissumarka. Og  eins er rétt aš muna eftir žvķ aš žaš žaš er  enn sem komiš er a.m.k efitt aš greina aš  aukiš magn  gróšurhśslaofttegunda hafi önnur įhrif en į lofthitastigiš en žau sem eru beint męlanleg ķ glerpķpu į rannsóknarsofu, ž.e. bein įhrif įn mögnunar(e.  no-feedback).   

Sigurbjörn Ólafsson (IP-tala skrįš) 8.3.2013 kl. 10:27

18 Smįmynd: Įgśst H Bjarnason

Śt er komin skżrsla sem ef til vill varpar einhverju ljósi į žetta.

Höfundur er Dr. David Whitehouse.

Formįla ritar Lord Turnbull.

The Global Warming Standstill

http://www.thegwpf.org/content/uploads/2013/03/Whitehouse-GT_Standstill.pdf

Skżrslan er rśmlega 60 bls. löng.

Įgśst H Bjarnason, 15.3.2013 kl. 13:57

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Höfundur

Ágúst H Bjarnason
Ágúst H Bjarnason

Verkfr. hjá Verkís.
agbjarn-hjá-gmail.com

Audiatur et altera pars

Aðeins málefnalegar athugasemdir, sem eiga ótvíætt við efni viðkomandi pistils, og skrifaðar án skætings og neikvæðni í garð annarra, og að jafnaði undir fullu nafni, verða birtar. 

Um bloggiš

Ginnungagap

Żmislegt

Loftslag

Click to get your own widget

Teljari

free counters

Įlverš

http://metalprices.com/PubCharts/PublicCharts.aspx?metal=al&type=L&weight=t&days=12&size=M&bg=&cs=1011&cid=0

Sólin ķ dag:

(Smella į mynd)

.

Vinnan mķn:

Olķuveršiš ķ dag:

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (22.11.): 3
  • Sl. sólarhring: 54
  • Sl. viku: 234
  • Frį upphafi: 727685

Annaš

  • Innlit ķ dag: 3
  • Innlit sl. viku: 183
  • Gestir ķ dag: 3
  • IP-tölur ķ dag: 3

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Nóv. 2019
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband